Karas Ukrainoje

Du Lenkijos oro uostai dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą turėjo stabdyti skrydžius, skelbia Liga.net. Žešovo ir Liublino oro uostai oro eismą buvo apriboję trečiadienį, ribojimai tęsėsi apie pusantros valandos. Lenkija kėlė naikintuvus Prieš tai Lenkijos pajėgos pranešė, kad dėl Rusijos aviacijos veiklos Lenkija pradėjo karinės aviacijos operacijas. Lenkai pakėlė du naikintuvus, oro gynybos sistemos ir radarai buvo įvesti į aukščiausią parengties lygį.

Rusijos Tuapsę atakavo dronai, skelbia „Ukrainska Pravda“, remdamiesi pranešimais socialinėse medijose. Atakuota naftos perdirbimo gamykla, kilo gaisras. Apie tai socialinėse medijose pranešė kanalai „Shot“ ir „Astra“, taip pat Krasnodaro krašto vadovas Veniaminas Kondratjevas. Anot pranešimų, vietos gyventojai sako girdėję bent 10 sprogimų įvairiose regiono vietose.

Rusija bandė atakuoti Ukrainą salvėmis, vienu metu paleisdama po kelias dešimtis dronų ir raketų į vieną taikinį. Apie tai eteryje „Radio NV“ pasakojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų rezervistų tarybos pirmininkas Ivanas Tymočka.

Ukraina reikšmingai sustiprino savo oro gynybą – sparnuotųjų raketų perėmimo rodikliai pasiekė beveik 80 proc. o dronų – iki 90 procentų Tai Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas pareiškė Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime NATO gynybos ministrų lygmeniu.  „Sustiprinome savo oro gynybą – sparnuotųjų raketų perėmimo rodiklis pasiekė beveik 80 proc. o dronų perėmimas išaugo iki 90 proc.", – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad karo Irane pasekmės didina energetines rizikas, o tai savo ruožtu blogina pasirengimą artėjančiai žiemai. Apie tai valstybės vadovas kalbėjo per bendrus pareiškimus su Italijos premjere Giorgia Meloni, rašo „Ukrinform“. „Nėra nė vienos šalies, kuri nejaustų karo Irane pasekmių. Visur auga pragyvenimo kainos. Visi tai jaučia. Didėja energetinės rizikos.

NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį paragino karinio Aljanso nares „neišleisti iš akių“ karo Ukrainoje ir padidinti savo paramą Kyjivui iki 60 mlrd. dolerių 2026 metais.  Šie jo komentarai nuskambėjo Berlyne vykusio pagrindinių Ukrainos rėmėjų, įskaitant Vokietiją ir Didžiąją Britaniją, gynybos ministrų susitikimo pradžioje, Rusijai tęsiant karą jau penktus metus.  „Turime užtikrinti, kad sugebėsime teikti nepertraukiamą paramą Ukrainai“, – sakė M. Rutte.

Taikus karo Ukrainoje sureguliavimas jau artėja. Tai pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu „Fox Business“. „Aš užbaigiau aštuonis karus, devintasis jau pakeliui. Niekas niekada neužbaigė nė vieno karo. Kas užbaigė bent vieną karą? Niekas! O aš užbaigiau aštuonis karus“, – sakė JAV prezidentas.

Sankcijos jau padarė didelę žalą Rusijos ekonomikai, o siekdama apeiti apribojimus ir įsigyti uždraustas Vakarų prekes, 2022–2025 m. Rusija išleido dar 130 mlrd. JAV dolerių, pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.

Baškirijos Sterlitamako mieste – viename iš pagrindinių Rusijos chemijos ir naftos chemijos pramonės centrų – pranešta apie antpuolį, kurio taikiniu tapo objektai, susiję su karinės įrangos komponentų gamyba. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko. Ukrainos dronai smogė Baškirijai „Užpultas Sterlitamakas Baškirijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „ZDF Heute“ pareiškė, kad karas Artimuosiuose Rytuose daro neigiamą poveikį Ukrainai. „Jei karas užtruks ilgiau, Ukrainai teks mažiau ginklų“, – cituojamas jis. V. Zelenskis pakomentavo ir „Patriot“ trūkumą. „Šiuo metu turime tokį trūkumą, blogiau jau nebūna“, – sako jis. V. Zelenskis taip pat pridūrė, kad pasiūlė sąjungininkams pagalbą Hormūzo sąsiauryje.

Rusija oficialiai pripažino, kad jos oro gynybos sistema 2024 m. gruodžio 25 d. numušė Azerbaidžano oro linijų bendrovės AZAL keleivinį lėktuvą, o tai sukėlė katastrofą ir 38 žmonių žūtį.

JAV taikos derybininkai dėl karo Irane „neturi laiko Ukrainai“, interviu Vokietijos televizijai antradienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusijos kariai netyčia numetė dar viena aviacinę bombą ant Belgorado srities, skelbia „Moscow Times“. Kanalo „Astra“ duomenimis, FAB-250 bomba netikėtai nukrito kovo 12 d. Bomba nukrito Belovskės akime, Belgorodo rajone. Kelios dienos prieš šį įvykį Belgorodo srityje nutiko panašus incidentas. O kovo 7 d. bomba buvo aptikta dar viename kaime. Visais užfiksuotais atvejais nukentėjusiųjų nebuvo.

Nekontroliuojamas neveikiančios Čornobylio atominės elektrinės Ukrainoje vidinio radiacinio apvalkalo suirimas gali padidinti radiacijos patekimo į aplinką riziką, antradienį perspėjo tarptautinė aplinkos apsaugos organizacija „Greenpeace“. 1986 m., kai Ukraina priklausė Sovietų Sąjungai, sprogo Čornobylio AE reaktorius, paskleidęs radiacijos debesis po didelę dalį Europos ir privertęs evakuotis dešimtis tūkstančių žmonių.

Pasaulinei vandens sporto federacijai „World Aquatics“ pirmadienį nusprendus panaikinti draudimą, Rusijos ir Baltarusijos plaukikai galės laisvai dalyvauti suaugusiųjų varžybose po savo vėliavomis. Rusijos ir Baltarusijos atstovams buvo uždrausta dalyvauti tarptautinėse varžybose 2022 metais Rusijai surengus invaziją į Ukrainą, nors nuo 2023 metų rugsėjo jiems leidžiama varžytis kaip neutraliems sportininkams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo apie naujo Rusijos smūgio grėsmę, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot jo, rusai jau naktį iš antradienio į trečiadienį gali surengti naują išpuolį prieš Ukrainą.

Vengrijos parlamento rinkimuose triumfavęs Peteris Magyaras pirmadienį pareiškė, kad nepritaria paspartintam su Rusija kariaujančios Ukrainos įstojimui į Europos Sąjungą (ES). „Visų pirma, kalbame apie kariaujančią šalį; Europos Sąjungai priimti kariaujančią šalį yra visiškai neįmanoma“, – žurnalistams sakė jis.

Pirmą kartą Rusijos karo pradžios rusų pozicijos buvo užimtos vien tik naudojant bepilotes sistemas, skelbia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN. Anot jo, buvo panaudoti robotai ir dronai.

Kremlius sekmadienį transliuotame interviu pareiškė, kad Rusija nepratęs stačiatikių Velykų proga sudarytų paliaubų su Ukraina, jei Volodymyras Zelenskis nepriims jos sąlygų.

Rusijos pajėgos praėjusią parą Ukrainoje prarado dar 1 070 kareivių, „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2026 metų balandžio 12 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 311 tūkst.

Rusijoje vis dažniau viešai suabejojama karo Ukrainoje planų užtikrintumu ir Kremliaus veiksmais. Net ir taip vadinami „Z tinklaraštininkai“ viešai abejojo „genialiuoju Putino planu“ ir kritikuoja karo eigą. Anksčiau, ypač po Jevgenijaus Prigožino nužudymo, tai atrodė sunkiai tikėtina, tačiau pastaruoju metu vis dažniau viešai pradedama abejoti „didžiojo stratego“ veiksmais.

Sumų srityje žuvo 20-metė Daša, kuri savo kūnu uždengė mažąjąseserį. Rusijos sviedinys pataikė į gyvenamąjį namą, kai namuose buvo visa šeima. Žuvo Daša Serhijenko, jos 6 metų sesuo sunkios būklės gydoma ligoninėje. Kovo 28 d. Rusijos okupacinės pajėgos sudavė smūgį Sumų srities Znob-Novhorodskės bendruomenės Očkino kaimo gyvenamajam sektoriui. Tiesioginio pataikymo į privatų namą metu žuvo vietos gyventoja, dar trys žmonės buvo sužeisti, skelbiama vietos žiniasklaidoje.

Praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, šiame kariniame konflikte matyti nemažai Kyjivui pozityvių pokyčių, sako buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas, Vašingtone įsikūrusio Saugumo politikos studijų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Andrejus Ilarionovas. „Šioje srityje matau nemažai pozityvių pokyčių, palyginti su tuo, ką galėjome matyti palyginti neseniai.

Ukrainos gynybos pajėgų daliniai naktį į šeštadienį smogė į naftos saugyklą, naftos siurblinę, tris šaudmenų sandėlius ir Rusijos kareivių grupes tiek laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, tiek Rusijoje, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos Prezidento biuro vadovas Kyrylo Budanovas, kuris yra pagrindinis Ukrainos derybininkas su Rusija, pareiškė matantis pažangą galimo taikos susitarimo su Kremliumi link, pridurdamas, kad karo sureguliavimas gali neužtrukti ilgai, rašo „Bloomberg“. Nors viešai derybos dėl karo nutraukimo davė nedaug rezultatų, K. Budanovas išreiškė optimizmą, kad jos juda susitarimo link. Jis teigė manantis, kad Rusija taip pat nori užbaigti karą. „Visi supranta, kad karas turi baigtis.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį pakomentavo Rusijos vadovo Vladimiro Putino paskelbtas Velykų paliaubas ir ilgalaikės taikos Ukrainoje perspektyvas, rašo TASS. „Velykos yra šventa šventė mūsų šalyje, taip pat ir Ukrainoje, Ukrainos žmonėms. Todėl tai visiškai humanitarinė iniciatyva“, – aiškino jis. Ir pridūrė: „Mes matėme Zelenskio pareiškimus, kad Ukraina paseks tuo pačiu pavyzdžiu.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas generolas leitenantas Kyrylo Budanovas perspėjo ukrainiečius, kad dronai nelaimės už juos karo su Rusija. Jis tai sakė interviu „Ukrinform“ ir „Novyny.Live“.  „Nesu šalininkas tos minties, kad už mus šį karą kovos dronai. Karai nelaimimi be žmonių. Be žmonių karai pralaimimi – taip nutinka.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kremliaus vadovo Vladimiro Putino nenoras susitikti lyderių lygiu, sutikti su užsienio karių dislokavimu kontaktinėje linijoje bei jo pareiškimai apie Donbasą rodo, jog Rusijos vadovas iš tiesų nenori taikos. Apie tai valstybės vadovas kalbėjo interviu tinklalaidei „The Rest Is Politics“, praneša „Ukrinform“. „Sakiau mūsų amerikiečių partneriams, kad jie gali suprasti, ar Putinas nori taikos, atsakę į tokius klausimus.

Rusai jau pradėjo naudoti strateginius rezervus fronte. Tai rodo Rusijos pajėgų grupuotės dydis Ukrainos teritorijoje, teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Suspilne“. „Per mėnesį sunaikiname tiek pat okupantų, kiek jie mobilizuoja, tačiau tuo pačiu jų grupuotės dydis Ukrainos teritorijoje auga. Vadinasi, manome, kad įtraukdami karius iš strateginio rezervo jie didina savo grupuotę“, – sakė V. Zelenskis.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ketvirtadienį įvardijo keturias šalis, kurios stabdo Ukrainos stojimą į Aljansą. „Vašingtone vykusiame NATO viršūnių susitikime, kai NATO šventė 75-ąjį jubiliejų, buvo susitarta dėl negrįžtamo Ukrainos kelio į NATO. Tačiau faktas yra tas, kad kelios šalys šį procesą stabdo, tarp jų – Vokietija, Slovakija, Vengrija ir Jungtinės Valstijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskus įvardijo konkrečias saugumo garantijas, kurių Ukrainai reikia iš Vakarų. Ukrainai svarbu suprasti, kokia bus partnerių reakcija, jei Rusijos agresija pasikartos. Apie tai, bendraudamas su žurnalistais, pranešė prezidentas V. Zelenskis, komentuodamas darbą dėl saugumo garantijų, rašo UNIAN. „Mes susitarėme, kad mūsų pusė pateiks savo viziją, o partneriai pateiks atsakymą į tokį projektą. Svarbu, kad nebūtų jokių silpnų vietų ir klaidų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad žmonėms reikia saugių Velykų ir realių žingsnių taikos link, taip pat kad Rusija turi šansą po švenčių neatnaujinti smūgių. Apie tai valstybės vadovas parašė platformoje „Telegram“. Rusija turi šansą „Ukraina ne kartą pareiškė, kad esame pasirengę imtis simetriškų veiksmų. Mes pasiūlėme šių metų Velykinių švenčių metu paskelbti paliaubas ir elgsimės atitinkamai.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas, kuris yra Ukrainos vyriausiasis derybininkas su Rusija, pareiškė, kad įžvelgia pažangą siekiant galimo taikos susitarimo su Kremliumi, ir kartu pridūrė, jog karo užbaigimas gali ilgai netrukti. Tuo metu pranešama, kad susitarta dėl paliaubų per stačiatikių Velykas – laikino ugnies nutraukimo, kuris, pasak Kremliaus, prasidės šeštadienio popietę ir baigsis sekmadienio naktį.

Smūgiai Rusijos naftos terminalams daro įtaką taikos derybų eigai. Ukraina per artimiausias derybas, tikėtina, iš rusų išgirs „daug naujo“. Apie tai pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylas Budanovas, praneša „Ukrinform“. „Tai (smūgiai Rusijos naftos terminalams) tikrai daro įtaką. Tai ir taip akivaizdu“, – sakė Prezidento biuro vadovas. Pasak K. Budanovo, Rusijos pozicijos pokyčiai dėl šių smūgių yra diskusinis klausimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsakė į JAV viceprezidento J. D. Vance‘o komentarus apie „derėjimąsi“ dėl Ukrainos teritorijos, primindamas, kad šis nedalyvauja trišalėse derybose, praneša „Ukrinform“. „Su visa pagarba, viceprezidentas nedalyvauja derybose tarp Jungtinių Valstijų, Ukrainos ir Rusijos.

Pergalės paradas, kuris tradiciškai vyksta gegužės 9 dieną Maskvoje ir daugelyje Rusijos miestų, šiemet gali būti atšauktas arba surengtas sutrumpintu formatu – Kremlius baiminasi galimos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakos, taip pat sklando gandai apie galimą pasikėsinimą į Vladimirą Putiną. Apie tai „YouTube“ kanale „The Breakfast Show“ papasakojo karinis ekspertas Jurijus Fiodorovas.

Vladimiras Putinas atvirai nusispjovė į Keiro Starmerio grasinimą konfiskuoti sankcijuotus Rusijos laivus ir nusiuntė karo laivą, kad šis juos palydėtų per Lamanšo sąsiaurį, skelbia „The Telegraph“. Juodosios jūros laivyno fregata „Admiral Grigorovich“ trečiadienį lydėjo du šešėlinio laivyno laivus, o už jų plaukė britų karo laivas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad yra vienas iš nedaugelio lyderių, galinčių pasakyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui į akis tai, ką galvoja. Apie tai jis kalbėjo interviu „Rai News“. Zelenskis pakomentavo santykius su Trumpu „Kas turi geresnius santykius su Trumpu nei aš? Manau, kad mūsų santykiai geri, nes esu vienas iš nedaugelio žmonių, kurie jam sako, ką jis galvoja. Nedaug yra žmonių, kurie gali pasakyti Jungtinių Valstijų prezidentui, kad jis ne visada teisus.

35 metų amerikietis, kaltinamas ukrainietės pabėgėlės nužudymu, valstijos teisme pripažintas psichiškai nepakaltinamu, trečiadienį pranešė JAV žiniasklaida. Ši byla patraukė net JAV prezidento Donaldo Trumpo dėmesį. JAV subadyta ukrainietė DeCarlosas Brownas jaunesnysis kaltinamas praėjusių metų rugpjūtį Šiaurės Karolinos valstijos Šarlotės mieste mirtinai subadęs 23 metų Iryną Zarucką, kai ji priemiestiniu traukiniu važiavo namo iš darbo.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas paskelbė paliaubas Ukrainoje. Jos galios nuo balandžio 11 d. 16 val. iki balandžio 12 d. vakaro. Paliaubos paskelbtos dėl stačiatikių Velykų. Sprendimas buvo paskelbtas Kremliaus svetainėje, rašoma „Novaja gazeta“ „Telegram“ kanale.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as pareiškė, kad derybose tarp Rusijos ir Ukrainos dėl karo nutraukimo pastebima „reikšminga pažanga“, o šalių pozicijos, jo teigimu, suartėjo. Apie tai jis kalbėjo balandžio 8 d., viešėdamas Budapešte, praneša „Radio Svoboda“. „Iš pradžių mums nepavyko įtikinti nei Rusijos, nei Ukrainos bent jau suformuluoti, ko jos nori, kad konfliktas baigtųsi. Dabar tai pasiekėme. Gavome dokumentus iš ukrainiečių ir rusų.

Tarp 30 žmonių, žuvusių Kryme sudužus lėktuvui, buvo aukšto rango Rusijos karinių oro pajėgų vadas, skelbia „Independent“. Skelbiama, kad žuvo Aleksandras Otroščenko – Šiaurės laivyno karinių oro pajėgų ir oro gynybos 45-osios armijos vadas. Sudužo virš Krymo skridęs rusų lėktuvas Lėktuvas „An-26“ skrido virš Krymo. Buvo prarastas ryšys su orlaiviu. „Kovo 31 dieną apie 18 val.

Kyjivas trečiadienį paragino Jungtines Valstijas daryti spaudimą Rusijai, kad ši nutrauktų invaziją į Ukrainą, teigdamas, kad Vašingtono susitarimas dėl paliaubų su Iranu parodė JAV ryžto sėkmę. „Amerikiečių ryžtas veikia. Manome, kad atėjo laikas pademonstruoti pakankamą ryžtą ir priversti Maskvą nutraukti ugnį bei baigti karą prieš Ukrainą“, – socialiniuose tinkluose parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto vėl sulaukė kritikos likus vos kelioms dienoms iki šalies rinkimų po to, kai nutekėjo jo pokalbių su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu įrašai, praneša „Reuters“....

Lvive sulaikytas buvęs docentas, kuris už 10 tūkst. dolerių (apie 9 tūkst. eurų) žadėjo padėti išvykti į užsienį ir pasiūlyti „darbą“ Interpole. Lvive sulaikytas buvęs vietinio universiteto docentas, organizavęs schemą, kaip per valstybės sieną neteisėtai išgabenti karo prievolininką.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pernai spalį per pokalbį telefonu Vladimirui Putinui pareiškė, kad yra pasirengęs dėti visas pastangas, jog padėtų Rusijos režimo lyderiui, skelbia „Bloomberg“. Jis siūlė pagalbą sprendžiant karo Ukrainoje klausimą, surengiant viršūnių susitikimą Budapešte. Paviešintos Putino ir Orbano pokalbio detalės „Vakar mūsų draugystė pasiekė tokį aukštą lygį, kad galiu padėti bet kokiu būdu“, – cituojamas V. Orbanas.

Kilus skandalui dėl buvusio NATO vadovo Jenso Stoltenbergo pasisakymų, komentarą pateikė jis pats. J. Stoltenbergas savo memuaruose atskleidė detalių, kurios meta šešėlį jo vadovavimo laikotarpiui. „The Baltic Sentinel“ skelbiama, kad buvęs įtakingas politikas savo memuaruose pripažino, jog sutiko svarstyti dalies NATO pajėgų išvedimą iš Rytų Europos.

Estija rekomendavo Ukrainai pakoreguoti savo ilgojo nuotolio dronų, smūgiuojančių taikiniams Rusijos Baltijos jūros uostuose, skrydžio maršrutus, siekiant sumažinti pavojų, kad nuklydę orlaiviai vėl pažeistų Estijos oro erdvę, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Ukraina pastaruoju metu intensyvina smūgius Rusijos naftos infrastruktūrai pagrindiniuose Baltijos jūros uostuose, įskaitant netoli Estijos esančius Ust Lugą ir Primorską.

Ukrainos diplomatai siekia atkurti nuolatinį buvimą Sirijoje ir sustiprinti bendradarbiavimą su regiono šalimis, vyriausybė rengia naujus saugumo susitarimus su partnerėmis, per vakaro vaizdo kreipimąsi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.  „Mūsų komanda šiuo metu baigia derinti susitarimus, pasiektus per neseniai įvykusius vizitus. „Naftogaz“ vadovas bendradarbiauja su Turkija, kad būtų įgyvendinta viskas, ką aptarėme užvakar Stambule.