„Politico“: JAV atnaujino sankcijas Rusijos naftai, bet džiaugtis per anksti
JAV vėl taiko sankcijas Rusijos naftai, skelbia „Politico“. Šį savaitgalį baigė galioti taikyta išimtis. JAV suteikta išimtis leido šalims iki balandžio 11 d. pirkti rusišką naftą, jau esančią laivuose jūroje.
Volodymyras Zelenskis: JAV neturi laiko Ukrainai
JAV taikos derybininkai dėl karo Irane „neturi laiko Ukrainai“, interviu Vokietijos televizijai antradienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukraina: per Rusijos smūgius žuvo septyni žmonės, tarp jų – vaikas
Per Rusijos smūgius visoje Ukrainoje antradienį žuvo septyni žmonės, tarp jų – vaikas, o dešimtys buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai.
Nuo jau penktus metus besitęsiančio karo pradžios Maskva kone kiekvieną naktį bombarduoja kaimyninę šalį, į kurią paleidžia šimtus dronų, tačiau pastaruoju metu Rusija smūgius ėmė dažniau rengti ir dienos metu.
Per ryte surengtą išpuolį centrinėje Dnipropetrovsko srityje žuvo penki žmonės, o dar 27 buvo sužeisti, pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
„Priešas daugiau nei 30 kartų raketomis, dronais ir artilerija smogė keturiems srities rajonams“, – pridūrė jis.
Po pietų per Rusijos drono smūgį žuvo pagyvenusi moteris fronto linijoje esančiame Chersono mieste šalies pietuose, pranešė vietos prokurorai.
Vėliau vakare per drono smūgį žuvo aštuonmetis berniukas, o dar devyni žmonės buvo sužeisti centrinėje Čerkasų srityje, pranešė šios srities karinė administracija.
Be to, Odesos uostamiesčio valdžia pranešė, kad Rusijos dronai smogė dviem civiliniams laivams ir uosto infrastruktūrai.
Dnipropetrovskas – svarbus pramonės centras – yra už daugiau nei 100 kilometrų nuo fronto linijos, kuri vingiuoja per rytinę ir pietinę Ukrainą.
Rusijos pajėgos yra užėmusios nedidelę dalį teritorijos platesnėje Dnipropetrovsko srityje, nors tai nėra viena iš keturių Ukrainos sričių, kurias Maskva teigia aneksavusi po invazijos.
Nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį Ukrainoje žuvo dešimtys tūkstančių civilių.
JAV tarpininkaujamose derybose dėl konflikto šalims nepavyko priartėti prie susitarimo, o derybos jau keletą savaičių yra įšaldytos.
Rusai netyčia numetė aviacinę bombą ant savo teritorijos
Rusijos kariai netyčia numetė dar viena aviacinę bombą ant Belgorado srities, skelbia „Moscow Times“.
Zelenskis atvyko į Norvegiją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pradeda vizitą Norvegijoje. Kaip praneša agentūra „Ukrinform“, valstybės vadovas tai paskelbė platformoje „Telegram“.
„Atvykau į Oslą. Numatyti svarbūs susitikimai, taip pat dvišalio dokumento, kuris padės sustiprinti mūsų saugumą, pasirašymas. Manęs laukia derybos su ministru pirmininku Jonu Gahru Støre, susitikimai su Norvegijos kronprincu Haakonu ir Norvegijos parlamentarais. Tęsiame aktyvią diplomatiją su savo partneriais, siekdami apsaugoti gyvybes ir užtikrinti tikrą ir garantuotą taiką“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, balandžio 14 d. V. Zelenskis lankėsi Vokietijoje, kur surengė derybas su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir kartu su juo dalyvavo Ukrainos ir Vokietijos tarpvyriausybinėse konsultacijose.
Parako gamykloje Rusijoje – incidentas: skelbiama apie sužeistuosius
Kazanės parako gamykloje Rusijoje įvyko incidentas, kurio metu nukentėjo du žmonės. Rusų agentūra TASS oficialiai skelbia, kad įvyko nelaimingas atsitikimas.
Vis dėlto „Telegram“ kanaluose skelbiama, kad nugriaudėjo sprogimas, kilo gaisras.
Ukrainos ministras: Ukraina susitarė su Vokietija dėl naujo 4 mlrd. eurų vertės bendradarbiavimo paketo
Ukraina ir Vokietija pasirašė 4 mlrd. eurų vertės didelės apimties bendradarbiavimo gynybos srityje paketą, kuriuo siekiama reikšmingai sustiprinti oro gynybą, plėtoti tolimojo nuotolio smūgių pajėgumus ir pradėti bendrą bepiločių orlaivių gamybą, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas.
„Surengiau derybas su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriumi. Susitarėme dėl iš viso 4 mlrd. eurų vertės bendradarbiavimo gynybos srityje paketo, skirto sustiprinti oro gynybą, plėtoti tolimojo nuotolio pajėgumus ir bendrai gaminti bepiločius orlaivius“, – teigė M. Fedorovas.
Pasak jo, buvo pasirašyti trys pagrindiniai susitarimai:
Oro gynybos stiprinimas. Vokietija finansuos sutartį dėl kelių šimtų „Patriot“ sistemoms skirtų raketų, kurios reikšmingai sustiprins Ukrainos miestų ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą. Šis paketas taip pat apima 36 IRIS-T sistemos paleidimo įrenginių pristatymą, taip sustiprinant daugiasluoksnę Ukrainos oro gynybą.
Giluminių smūgių pajėgumai. Šalys susitarė dėl 300 mln. eurų investicijų, skirtų išplėsti giluminių smūgių pajėgumus, o tai leis padidinti Ukrainos ginklų gamybos apimtis.
Bepiločių orlaivių gamyba. Vykdant iniciatyvą „Build with Ukraine“, bus pradėta bendra vidutinio nuotolio smogiamųjų bepiločių orlaivių, naudojančių dirbtinį intelektą, gamyba. Pirmajame etape numatyta skirti 5 tūkst. bepiločių Ukrainos gynybos pajėgoms.
M. Fedorovas padėkojo B. Pistoriui už lyderystę ir nuoseklią paramą ir pavadino bendradarbiavimą „abipusiai naudingu“.
Kiek anksčiau M. Fedorovas surengė darbinį susitikimą su B. Pistoriumi, kurio metu jie aptarė tarptautinę karinę pagalbą, galimą gynybos pramonių bendradarbiavimą ir dalijimosi duomenimis vystymą.
„Vokietija yra viena iš pagrindinių Ukrainos partnerių saugumo ir gynybos srityje. Mes labai vertiname šią sistemingą ir didelio masto paramą“, – pažymėjo ministras.
„11,5 mlrd. eurų Ukrainai 2026 m. yra beveik 35 proc. visos tarptautinės karinės pagalbos mūsų šaliai. Tai yra galingas signalas ir reikšmingas indėlis į mūsų bendrą saugumą“, – pabrėžė M. Fedorovas.
Be to, ministras padėkojo už B. Pistoriaus lyderystę ir asmeninį įsitraukimą.
„Vertiname mūsų partnerių investicijas į oro gynybą, ypač PAC-3 raketų perėmėjų pristatymą vasario mėnesį, kurie yra labai svarbūs Ukrainos miestų apsaugai, taip pat finansavimą bepiločių orlaivių puolimo daliniams ir tolimojo nuotolio artilerijos šaudmenų tiekimą“, – pabrėžė jis.
M. Fedorovas sakė, kad šalys taip pat aptarė jų gynybos pramonių bendradarbiavimo potencialą ir duomenų mainų vystymą.
„Toliau plėtokime abipusiai naudingą partnerystę ir stiprinkime Ukrainos gynybos pajėgumus kartu su savo sąjungininkais“, – apibendrino Ukrainos gynybos ministras.
Rusijoje priimtas įstatymo projektas dėl karinių operacijų užsienyje savo piliečiams apsaugoti
Rusijos valstybinė Dūma pirmuoju svarstymu priėmė įstatymo projektą, kuris leistų Rusijos kariuomenei vykdyti „ekstrateritorines“ operacijas, siekiant apsaugoti užsienyje esančius Rusijos piliečius, pranešė Rusijos valstybinės naujienų agentūros „TASS“ ir „RIA Novosti“, kurių paskelbtą informaciją cituoja naujienų portalas „Meduza“.
Kovo 19 d. žemiesiems rūmams pateiktame įstatymo projekte siūloma pakeisti kai kurias pilietybės ir nacionalinės gynybos įstatymų nuostatas. Jo aiškinamajame rašte teigiama, kad šis teisės aktas parengtas siekiant apsaugoti Rusijos piliečių teises tuo atveju, jei jie būtų suimti ar patirtų baudžiamąjį persekiojimą užsienyje.
Bet kokį sprendimą dėl „ekstrateritorinio“ ginkluotųjų pajėgų panaudojimo turėtų priimti prezidentas.
Nepriklausomas Rusijos politinis naujienlaiškis „Faridaily“ rašė, kad įstatymo tikslas nėra visiškai aiškus, nes pagal Saugumo įstatymo 8 straipsnį prezidentas jau turi įgaliojimus „imtis priemonių“ apsaugoti piliečius, kai užsienio ar tarptautinės institucijos priima Rusijos interesams prieštaraujančius sprendimus. Aiškinamajame rašte teigiama, kad naujuoju įstatymo projektu įstatymas keičiamas siekiant „padėti įgyvendinti“ šią nuostatą.
Rusijos verslo dienraščio „Kommersant“ apklausti teisės ekspertai teigė, kad ši priemonė galėtų būti būdas „teisiškai įforminti“ sankcijų sąrašuose esančių „šešėlinio laivyno“ laivų palydą ar apsaugą. Naujienlaiškis „Faridaily“ pateikė dar du pavyzdžius, kada ši nuostata galėtų būti taikoma, tai yra galimo vaikų teisių kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos sulaikymo pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotą arešto orderį arba Rusijos kariškių baudžiamojo persekiojimo kurioje nors Europos Tarybos tribunolo byloje atveju.
Smūgis rusams: Ukraina raketomis SCALP atakavo dronų saugyklą netoli Donecko oro uosto
Ukraina raketomis SCALP smogė į Rusijos bepiločių orlaivių saugyklą netoli Donecko oro uosto. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Pasak pranešimo, pirmadienį ir naktį į antradienį Ukrainos gynėjai puolė keletą svarbių Rusijos karinių taikinių. Jie taikėsi į bepiločių orlaivių saugyklas laikinai okupuotoje Donecko srities dalyje, naudodami sparnuotąsias raketas SCALP ir valdomas aviacines bombas GBU-39.
Ukrainos pajėgos taip pat smogė koviniais dronais į Rusijos šaudmenų sandėlius Azovskės rajone Zaporižios srityje bei Urzufo ir Kulikivskės rajonuose Donecko srityje.
Priešo nuostolių ir žalos mastas tikslinamas.
Taip pat pranešta, kad Ukrainos gynybos pajėgos naktį surengė didelio masto puolimą Kryme, Melitopolyje pataikyta į pastotę.
Zelenskis: Ukraina galėtų padvigubinti ginklų gamybą, jei gautų lėšų
Ukraina pasigamina daugumą savo ginklų ir, turėdama tinkamą finansavimą, galėtų padvigubinti gamybą, antradienį vizito Berlyne metu pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris ten sudarė keletą susitarimų dėl galimybės išplėsti bendradarbiavimą su Vokietija ginkluotės srityje.
„Dauguma ginklų, kuriuos Ukraina naudoja įvairioms operacijoms – nuo smūgių į taikinius užnugaryje ir kovų fronto linijoje iki oro gynybos – dabar yra pagaminami Ukrainoje“, – bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu sakė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad gamyba galėtų būti padvigubinta, jei Ukraina turėtų pakankamai lėšų.
„Mes tiesiog neturime pinigų, bet šiandien šiek tiek apie tai diskutavome“, – teigė V. Zelenskis.
Ukrainos lyderis atkreipė dėmesį į 90 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paskolą, kurią blokavo kadenciją baigiantis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas, ir nurodė, kad lėšų reikia investicijoms.
ES viduje tikimasi, kad Vengrija galiausiai pritars lėšų išmokėjimui, nes V. Orbánas sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose buvo nuverstas po 16 metų valdžioje.
Volodymyras Zelenskis: naftotiekis „Družba“ bus atidarytas iki balandžio pabaigos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Maskvos smūgių apgadintas naftotiekis, kuriuo per Ukrainą į Vengriją ir Slovakiją tiekiama rusiška nafta, bus atidarytas iki balandžio pabaigos.
„Kalbant apie naftotiekį, kaip ir žadėjome, jis bus suremontuotas iki balandžio pabaigos – ne visiškai, bet tiek, kad galėtų veikti“, – žurnalistams Berlyne sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad yra pasirengęs susitikti su išrinktuoju Vengrijos ministru pirmininku Peteriu Magyaru.
Naftotiekio statusas buvo pagrindinis įtampos šaltinis tarp V. Zelenskio, kuris nori, kad visos ES šalys nustotų pirkti rusišką energiją, ir Vengrijos premjero Viktoro Orbano, kuris per visą rinkimų kampaniją griežtai kritikavo Ukrainos lyderį.
„Sudarysime jiems sąlygas grįžti“ – Vokietija žada grąžinti ukrainiečius vyrus namo
Ukrainai išgyvenant sunkumus dėl mobilizacijos šalyje, kariaujančiai šaliai žada padėti Vokietija. Kancleris Frierichas Merzas pažadėjo „padėti sugrąžinti vyrus į tėvynę“.
„Bendradarbiausime su Ukraina, kad sumažintume prieglobsčio prašančių Ukrainos vyrų skaičių, – sakė Vokietijos kancleris F. Merzas. – Glaudžiai bendradarbiausime klausimais, susijusiais su Ukrainos piliečiais, kurie rado prieglobstį mūsų šalyje, ir sudarysime sąlygas jiems grįžti namo... Svarbu, kad šie vyrai būtų ten ir padėtų savo šaliai.“
Zelenskis pritarė Merzo pareiškimui dėl mobilizacijos amžiaus vyrų, kurie išvyko iš šalies.
„Sutinku su jumis dėl mobilizacijos amžiaus vyrų, kurie išvyko laikinai, bet paaiškėjo, kad tai buvo metams. Daugelis pažeidė sienos kirtimo taisykles“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.
Pasak jo, atitinkamos Ukrainos ir Vokietijos tarnybos turėtų spręsti šį klausimą: „Mūsų Ukrainos ginkluotosios pajėgos norėtų, kad jie sugrįžtų. Mums reikia teisingumo, mums reikia rotacijų fronte.“
„Dingo skradžiai žemę“
2024 m. Rados deputatas Dmytro Natalucha pareiškė, kad šalyje yra 3,4 mln. „skradžiai žemę prasmegusių“ šaukiamo amžiaus vyrų.
Dalis vyrų prasidėjus karui legaliai paliko šalį, kiti kariauja ar liko dirbti Ukrainoje. Tačiau yra didelė dalis šaukiamojo amžiaus vyrų, kurie tiesiog „nusėdo dugne“.
„Mes turime 3,4 mln. vyrų, kurie nėra užsienyje, nėra Ukrainos kariuomenėje, nėra neįgalūs, nesimoko ir nedirba. Mes nežinome, kur yra visi šie šaukiamojo amžiaus žmonės“, – 2024 m. UNIAN straipsnyje cituojamas Rados parlamentaras, Ekonomikos vystymo komiteto vadovas Dmytro Natalucha.
Rusijos pajėgos numetė bombų ant užtvankos Charkivo srityje, sako pareigūnai
Rusijos pajėgos numetė šešias valdomas aviacines bombas ant užtvankos Charkivo srityje – kritinės infrastruktūros objekto, esančio prie vieno didžiausių regiono tvenkinių, pranešė vietos pareigūnai.
Apie tai antradienį rašo portalas „Ukrainska Pravda“.
„Priešas ir toliau atakuoja mūsų gyvenvietes ir civilinę infrastruktūrą. Šiandien okupantai nukreipė šešias valdomas aviacines bombas į Pečenihų užtvanką Čuhujivo rajone“, – sakė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.
Beveik tuo pat metu Rusijos kariai įvykdė kombinuotą ataką prieš Charkivą, naudodami „Molnija“ ir „Shahed“ dronus, pridūrė jis.
Įvykio vietoje dirba greitosios medicinos pagalbos, Nacionalinės policijos ir Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos padaliniai, kurie likviduoja atakos padarinius.
Pečenihų tvenkinys tiekia didelę dalį vandens Charkivo miestui ir kitoms srities gyvenvietėms.
Dnipre per Rusijos smūgį sužeista 15 žmonių
Rusijos pajėgos antradienį sudavė smūgį Ukrainos Dnipro miestui, sužeista 15 žmonių, pranešė pareigūnai, kuriuos cituoja portalas „Ukrainska Pravda“.
Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža pranešė, kad išpuolio vietoje kilo gaisras. Ten dirba gelbėtojai ir kitos pagalbos tarnybos.
„Dėl priešo išpuolio Dnipre sužeista 15 žmonių. Visi jie išvežti į ligoninę. Devynių būklė sunki, o likusiųjų – vidutinio sunkumo“, – sakė O. Hanža.
Slaptas Rusijos institutas atlieka bandymus su žmonėmis, skelbia žurnalistinis tyrimas
Rusijos tiriamosios žurnalistikos platformos „Projekt“ atlikto tyrimo duomenimis, Rusijos gynybos ministerijos Valstybinis karo medicinos mokslinių tyrimų institutas (GNIII VM MO) atlieka artilerijos šaudmenų bandymus su žmonėmis.
Apie tai antradienį pranešė Ukrainos valstybinė platforma „United24 Media“.
Šiuose bandymuose pasitelkiami karo savanoriai, jais siekiama nustatyti konkrečias sviedinių savybes, reikalingas „priešo gyvajai jėgai sunaikinti arba suluošinti“.
Instituto leidžiamo „Karo medicinos žurnalo“ pranešimai ir instituto direktoriaus Sergejaus Čepuro pareiškimai rodo, kad nuo 2015 m. ši įstaiga yra tapusi vienintele Gynybos ministerijos institucija, kuriai leista atlikti bandymus su žmonėmis.
„Projekt“ tyrime teigiama, kad atliekant bandymus buvo stebima dalyvių širdies ir kraujagyslių bei nervų sistema kovinio šaudymo sąlygomis. Jame aprašoma speciali bandymų zona, įrengta siekiant atkurti mūšio lauko sąlygas, įskaitant imitacinius įtvirtinimus bei karinę įrangą.
Pranešama, kad tyrėjai rinko biologinius mėginius, kad įvertintų, kaip keitėsi sužalojimai priklausomai nuo atstumo, sprogus 122 mm ir 300 mm kalibro artilerijos sviediniams.
Veikla plėtėsi
„Projekt“ teigimu, 2018 m. prie instituto buvo prijungtas klinikinių tyrimų centras, kuriame įrengta 100 lovų ir intensyviosios terapijos, chirurgijos bei terapijos skyriai.
Pranešama, kad per pirmuosius metus centre užfiksuota daugiau kaip 300 atvejų, kai žmonės dalyvavo ginklų, vaistų ir vakcinų bandymuose, ten buvo testuojami organizmo galimybes gerinantys preparatai, apsauginė įranga ir technologijos, skirtos ekstremalioms kovos sąlygoms.
Susijęs su cheminiu ginklu?
Toliau tyrime institutas susiejamas su Rusijos cheminių ginklų programa, įvardijant jį kaip pagrindinį jos dalyvį.
„Projekt“ teigimu, S. Čepuras konsultavo Rusijos karinės žvalgybos GRU pareigūnus, įtariamus 2018 m. Jungtinėje Karalystėje „Novičioku“ apnuodijus buvusį žvalgybos pareigūną Sergejų Skripalį ir jo dukterį. Tas išpuolis sukėlė didelį tarptautinį diplomatinį ažiotažą ir sulaukė visuotinio pasmerkimo.
Ukrainos pajėgos pasitraukė iš kaimo Sumų srityje
Ukrainos kariuomenė pranešė, kad spaudžiama rusų puolimo pasitraukė iš netoli sienos esančio kaimo Sumų srityje. Tai Myropilskės kaimas, tinkle „Facebook“ paskelbė 14-asis armijos korpusas. Kad išvengtų nuostolių savo gretose, gynėjai esą pasitraukė į parengtas pozicijas.
Rusijos kariuomenė keliose vietose yra peržengusi sieną ir įsiveržusi į Šiaurės Ukrainos Sumų sritį. Didžiausią teritoriją rusai užėmę prie Junakivkos, iš kur ukrainiečių daliniai 2024 m. įžengė į Vakarų Rusijos Kursko regioną.
Rusijos pajėgų pasistūmėjimas prie Miropilske yra nedidelio masto, tačiau žymi tolesnį skverbimąsi į Ukrainos teritoriją.
Po Velykų paliaubų Ukrainos bepiločiai orlaiviai smogė Rusijos chemijos gamyklai
Ukrainos pajėgos, pasibaigus 32 valandas trukusioms stačiatikių Velykų paliauboms, tolimojo nuotolio bepiločiais orlaiviais atakavo chemijos gamyklą Rusijos šiaurėje, pirmadienį pranešė pareigūnai.
Taikinys buvo amoniako gamykla Čerepoveco mieste, maždaug už 400 km į šiaurę nuo Maskvos, „Telegram“ tinkle pranešė Ukrainos dronų pajėgų vadas Robertas Brovdi.
Įmonė kasmet pagamina šimtus tūkstančių tonų amoniako, amonio nitrato ir azoto rūgšties. Šios medžiagos gali būti naudojamos sprogmenims gaminti.
Rusijos Čerepoveco miesto meras Andrejus Nakrošiajevas patvirtino ataką prieš pramoninį objektą, tačiau sakė, kad pačiam miestui pavojaus nėra, pranešė TASS.
Miestas yra maždaug už 900 km nuo Ukrainos sienos, o tai rodo, kad Kyjivas gali smogti giliai į Rusijos teritoriją.
Pirmadienį, minint Ukrainos ginklų gamintojų dieną, prezidentas Volodymyras Zelenskis gyrė tolimojo nuotolio ginklus, kurie leidžia Kyjivui tai daryti.
Jis teigė, kad Ukraina taip pat išplėtė savo bepiločių orlaivių gynybą, nuotoliniu būdu valdomų kovinių robotų ir jūrinių dronų naudojimą.
„Pirmą kartą šio karo istorijoje priešo pozicijos buvo užimtos tik bepilotėmis platformomis – antžeminėmis sistemomis ir dronais“, – sakė jis.
„Okupantai pasidavė, o operacija buvo įvykdyta be pėstininkų ir be nuostolių mūsų pajėgoms“, – sakė V. Zelenskis, nepateikdamas daugiau detalių.
Rusija ir Ukraina iš esmės laikėsi paliaubų per stačiatikių Velykas, nuo šeštadienio popietės iki sekmadienio vakaro.
Nors Ukraina pranešė apie tūkstančius pažeidimų – daugiausia palei fronto liniją, įskaitant bepiločių orlaivių veiklą ir apšaudymus, didelių smūgių raketomis ar valdomomis bombomis nebuvo.
Tačiau Kyjivas teigė, kad Rusijos pajėgos atnaujino tolimojo nuotolio dronų atakas toli į Ukrainos teritoriją netrukus po to, kai vidurnaktį pasibaigė paliaubų galiojimo laikas.
Okupuotoje Ukrainos Zaporižios srities dalyje ir Kryme dronai atakavo taikinius
Rusijos okupuotoje Ukrainos Zaporižios srities dalyje praėjusią naktį dronai smogė elektros pastotei, be to, keliuose Rusijos okupuoto Krymo miestuose aidėjo sprogimai.
Apie tai remdamasis „Telegram“ kanalu „Exilenova Plus“ rašo portalas „The Kyiv Independent“.
Pranešama, kad po drono smūgio Zaporižios srities Melitopolio mieste esančioje elektros pastotėje kilo gaisras, dėl kurio dalis miesto liko be elektros.
Tuo metu Kryme – Simferopolio, Feodosijos ir Kerčės miestuose – aidėjo sprogimai, dronams kelias valandas atakuojant pusiasalyje esančius taikinius.
„The Kyiv Independent“ šių pranešimų kol kas negalėjo patvirtinti.
Zelenskio perspėjimas Europai: arba Ukraina bus kartu, arba tapsite „rusų pasauliu“
Prezidentas Volodymyras Zelenskis balandžio 13-osios kreipimesi palankiai įvertino Ukrainos gynybos pramonę ir jos svarbą Europos saugumui.
Prezidento kalba buvo skirta Ukrainos gynybos pramonės darbuotojų dienai paminėti – kasmetinei šventei, kuri buvo įsteigta 2023 metais ir minima balandžio 13-ąją.
V. Zelenskis ginklų pramonės darbuotojus pripažino „nematomais mūsų gynybos herojais“, kartu pabrėždamas Ukrainos technologinius pasiekimus ir ilgalaikes saugumo partnerystes, kurias Kyjivas užmezgė su savo sąjungininkais.
„Mes kuriame naują bendradarbiavimą su partneriais dėl ginklų kitaip nei dešimtajame dešimtmetyje ar 2000-aisiais, kai Ukrainos ginklai ir kariniai pajėgumai buvo išparduodami tarsi per Juodąjį penktadienį“, – sakė V. Zelenskis.
„Mes nerengiame ginklų mugės ir netuštiname savo sandėlių; mes siūlome saugumo partnerystę – tokią, kuri yra ilgalaikė ir pelninga Ukrainai“, – paaiškino jis.
V. Zelenskis aptarė Ukrainos bepiločių orlaivių-perėmėjų vaidmenį Artimuosiuose Rytuose ir neseniai pasirašytus 10 metų trukmės saugumo susitarimus su Persijos įlankos šalimis. Jis taip pat paskelbė apie būsimas derybas su Europos partneriais dėl bendros oro gynybos kūrimo.
„Jau šią savaitę turėsime pokalbius su europiečiais – derybas dėl bendros oro gynybos sistemos kūrimo“, – teigė jis. „Esu įsitikinęs: arba Ukraina taps neatsiejama Europos saugumo sistemos dalimi, arba kai kuriems Europoje kyla rizika tapti „rusų pasaulio“ dalimi.“
Ukrainos pasiekimai dronų technologijų srityje
Prezidentas toliau gyrė Ukrainos patirtį jūrų saugumo srityje, sakydamas, kad jos sėkmė su jūrų dronais ir kitomis operacijomis Juodojoje jūroje yra ypač aktuali tiems, kurie siekia užtikrinti Hormūzo sąsiaurio saugumą.
V. Zelenskis taip pat aptarė Ukrainos pasiekimus bepiločių sistemų srityje. Jis paminėjo proveržį sukėlusią operaciją 2025 m. liepą, kai Ukrainos trečioji šturmo brigada pirmą kartą istorijoje paėmė į nelaisvę Rusijos karius naudodama tik dronus ir antžemines robotizuotas platformas.
Ukrainos dronai per tris mėnesius įvykdė daugiau nei 22 000 fronto užduočių, teigė V. Zelenskis.
„Kitaip tariant, gyvybės buvo išgelbėtos daugiau nei 22 000 kartų – į pavojingiausias zonas vietoj kario vyko robotas. Tai aukštosios technologijos, saugančios didžiausią vertybę: žmogaus gyvybę.“
Ukrainos gynybos pramonė sparčiai išsiplėtė nuo Rusijos plataus masto karo pradžios, Kyjivui diegiant technologines naujoves smogiamųjų dronų, elektroninės kovos stočių, nepilotuojamų jūrų sistemų ir kitų ginklų srityse. 2025 m. rudenį V. Zelenskis pranešė, kad didžioji dalis fronto linijose naudojamų ginklų buvo pagaminta Ukrainoje.
Kiek anksčiau tais pačiais metais V. Zelenskis paskelbė, kad Kyjivas netrukus pradės eksportuoti gynybos technologijas ir atidaryti ginklų gamybos linijas šalyse partnerėse, siekdamas tarptautiniu mastu išplėsti šalies ginklų gamybą.
Nuo to laiko Ukraina pasirašė bendros gynybos kūrimo ir gamybos susitarimus su daugybe užsienio partnerių, o Ukrainos įmonės pritraukia naujų investuotojų užsienyje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
telegram/eva_sunrose
tiktok/ _lumina_rose
cb/sunshine13_
Zelenskis perspėja: jau šią naktį Rusija gali surengti naują ataką
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo apie naujo Rusijos smūgio grėsmę, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot jo, rusai jau naktį iš antradienio į trečiadienį gali surengti naują išpuolį prieš Ukrainą.
Rusija atakuoti Ukrainą gali dronais ir raketomis.
„Šią naktį gali įvykti dar vienas Rusijos puolimas. Ukrainos danguje jau skraido daug „Shahed“ dronų, taip pat rusai gali panaudoti raketas“, – cituojamas jis.