Zelenskis kreipėsi į Europą: turi pasiūlymą
Ukraina šiuo metu aktyviai dirba su Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos regiono šalimis. Be to, vyksta derybos su keliais partneriais, ruošiama bendradarbiavimo plėtra su Kaukazo regionu. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Jis pabrėžė, kad Ukraina siūlo ne tik dronus, bet ir visapusišką gynybos sistemą.
Kariuomenė: Ukrainos dronai smogė Rusijos FSB vadavietei okupuotame Donecke
Ukrainos dronai išvakarėse smogė Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadavietei okupuotame Donecke, o per ataką žuvo 12 pareigūnų ir dar 15 buvo sužeista, pranešė ukrainiečių kariuomenės Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis.
Jį cituoja portalas „The Kyiv Independent“.
Trečiadienį apie 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Donecką sudrebino virtinė sprogimų, o socialiniuose tinkluose pradėjo plisti vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip Ukrainos dronai smogia į nebaigtą statyti daugiaaukštį pastatą.
Operaciją, kurios metu operatoriai atliko „aštuonis tikslius smūgius į taikinį“, įvykdė Bepiločių sistemų pajėgos kartu su Ukrainos nacionalinės gvardijos „Azov“ 1-ojo korpuso kovotojais, rašoma pranešime.
Pasak R. Brovdžio, atakuota vadavietė buvo atsakinga už sabotažo operacijas, žvalgybos tinklų kūrimą, verbavimą, teroristinių išpuolių ir padegimų vykdymą bei Rusijos įgaliotinių pajėgų koordinavimą.
Kyjivas nuolat taikosi į Rusijos karinę infrastruktūrą okupuotose teritorijose, taip pat į naftos ir pramonės objektus, kurie remia Maskvos karo veiksmus.
Budanovas: Ukraina ruošia Rusijai staigmeną
Ukraina rengia technologinę „staigmeną“ Rusijai mūšio lauke. Sėkmingos derybos bus įmanomos tik tuo atveju, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos išliks stiprios, pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylo Budanovas.
Vengrija: rusiška nafta vėl teka “Družba“ naftotiekiu
Po trijų mėnesių pertraukos Vengrija vėl gauna rusišką naftą per Ukrainą einančiu „Družba“ naftotiekiu. Pirmoji žalios naftos partija ryte pasiekė Vengrijos Fenyeslitke siurblinę, esančią netoli Ukrainos sienos, ketvirtadienį popiet pranešė Vengrijos naftos koncernas MOL. MOL rusišką naftą Sazhalombatos naftos perdirbimo gamykloje prie Budapešto perdirba į benziną ir kitus naftos produktus.
Kyjivo teigimu, naftotiekis „Družba“ buvo apgadintas per Rusijos dronų ataką Vakarų Ukrainoje. Po remonto darbų jis vėl parengtas naudoti, pranešė Kyjivas. Dešiniojo populisto ir Kremliaus draugo Viktoro Orbano vyriausybė kaltino Ukrainą tyčia ir nepagrįstai atkirtus jo šalį nuo rusiškos naftos tiekimo.
Dėl to V. Orbanas ilgai blokavo Ukrainai labai svarbią 90 mlrd. eurų ES paskolą. Kai savaitės pradžioje tapo aišku, kad nafta vėl tekės vamzdynu, V. Orbanas savo veto atšaukė. Ketvirtadienį paskelbta, kad ES galutinai patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, taip pat naują sankcijų Rusijai paketą.
Zelenskis apie „simbolinę“ narystę ES: Ukraina gina Europą ne simboliškai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėdamas su žiniasklaida pareiškė, kad Ukraina gina Europą aukodama savo piliečių gyvybes, todėl ji nusipelno ne simbolinės, o visateisės narystės Europos Sąjungoje.
Zelenskis atvyko į Kiprą, kur dalyvaus ES vadovų susitikime
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Kiprą, kad dalyvautų specialiajame Europos Sąjungos vadovų susitikime.
Apie tai žurnalistams pranešė prezidento atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas.
„Prezidentas atvyko į Kiprą, kad dalyvautų specialiajame ES vadovų susitikime“, – pasakė jis.
S. Nykyforovas pažymėjo, kad V. Zelenskis planuoja susitikti su Gitanu Nausėda, taip pat su laikinąja Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen.
Be to, numatomas trišalis susitikimas su António Costa ir Ursula von der Leyen.
Kaip jau buvo pranešta, Europos Sąjunga patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai ir priėmė 20-ąjį sankcijų Rusijai paketą.
Zelenskis pirmųjų lėšų iš 90 mlrd. eurų ES paskolos tikisi jau gegužę
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidžiaugė ES sprendimu patvirtinti iš viso 90 mlrd. eurų paskolą Kyjivui.
„Šis Europos paketas sustiprins mūsų kariuomenę, padidins Ukrainos atsparumą ir leis mums vykdyti socialinius įsipareigojimus ukrainiečiams“, – rašė jis socialiniuose tinkluose.
Tikslas esą yra, kad pirmieji mokėjimai būtų atlikti jau gegužę ar vėliausiai birželį.
„Šios Europos paketo lėšos, be kita ko, bus naudojamos ginklų gamybai ir reikalingų ginklų, kurių dar negaminame Ukrainoje, pirkimui iš partnerių“, – pridūrė V. Zelenskis.
Pradžioje Kyjivas jau balandį tikėjosi pirmųjų ES lėšų iš dvejiems metams numatyto kredito. Tačiau dabar jau atšaukta Vengrijos blokada užvilkino procesą. Budapeštas blokavo kreditą kilus ginčui dėl nutrūkusio naftos tranzito naftotiekiu „Družba“.
Ketvirtadienį ES galutinai patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, taip pat naują sankcijų Rusijai paketą.
Ukraina jau daugiau kaip ketverius metus ginasi nuo Rusijos agresijos. Kyjivas, jo pačio duomenimis, nuo karo pradžios vien tik valstybės biudžetui iš užsienio donorų gavo beveik 150 mlrd. eurų. Daugiau kaip 40 proc. biudžeto išlaidų finansuojama pinigais iš užsienio.
Indonezija paskelbė iš Rusijos gausianti 150 mln. barelių naftos
Po neseniai įvykusio Indonezijos prezidento Prabowo Subianto vizito Maskvoje Rusija sutiko pristatyti šiai salų valstybei iki 150 milijonų barelių naftos, ketvirtadienį pranešė specialusis pasiuntinys energetikos ir aplinkos reikalams Hashimas Djojohadikusumo.
Praėjusią savaitę Prabowo Subianto Kremliuje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, su kuriuo aptarė strateginės partnerystės stiprinimą, įskaitant energetikos sektoriuje, teigiama vyriausybės sekretoriaus Teddy Indra Wijaya‘jos pranešime.
Kaip ir daugelis šalių, Indonezija patiria spaudimą dėl visame pasaulyje sparčiai kylančių naftos kainų, kurias didėti verčia karas Artimuosiuose Rytuose, ir stengiasi rasti alternatyvių tiekėjų.
Maždaug 20-25 proc. žaliavinės naftos Indonezija importuoja iš Artimųjų Rytų, kur ji yra gabenama per gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį.
„Indonezija gavo Rusijos vyriausybės įsipareigojimą. Indonezijoje galėsime laikyti 150 milijonų barelių naftos, kad galėtume spręsti su ekonomikos svyravimais susijusias problemas“, – Prabowo Subianto brolio Hashimo žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra „Antara“
Jo teigimu, Rusija sutiko už ypatingą kainą parduoti Indonezijai 100 milijonų barelių naftos, o vėliau, jei prireiks, pristatyti dar 50 milijonų barelių.
Indonezija – didžiausia Pietryčių Azijos ekonomika, kurioje degalams skiriamos didelės subsidijos – yra naftos gamintoja, tačiau jos išteklius vis dėlto importuoja.
Pasak energetikos ministro Bahlilo Lahadalia‘jos, ši salų valstybė per dieną sunaudoja maždaug 1,6 mln. barelių, o pagamina apie 600 tūkst. barelių kuro.
Praėjusį mėnesį vyriausybė paskelbė apie degalų normavimą ir, siekdama taupyti energijos išteklius, įpareigojo valstybės tarnautojus vieną dieną per savaitę dirbti iš namų.
Ji pažadėjo subsidijuojamų degalų kainų šiais metais nedidinti.
Kremlius: Putinas dar nenusprendė, ar dalyvaus G20 viršūnių susitikime JAV
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar nenusprendė, ar dalyvaus gruodžio mėnesį Jungtinėse Valstijose vyksiančiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime, ketvirtadienį pareiškė Kremlius po Rusijos žiniasklaidos pranešimų, kad Maskva yra oficialiai pakviesta.
V. Putinas nedalyvavo šios grupės, kurią sudaro 20 didžiausią ekonomiką turinčių pasaulio valstybių, susitikime nuo 2019 m. – iš pradžių dėl koronaviruso pandemijos, o vėliau dėl karo Ukrainoje.
AFP paklaustas, ar V. Putinas šiemet dalyvaus, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė: „Dėl to sprendimai dar nepriimti“.
Rusija buvo pakviesta „aukščiausiu lygiu“ į gruodžio 14-15 d. Majamyje vyksiantį viršūnių susitikimą, valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo užsienio reikalų ministro pavaduotoją Aleksandrą Pankiną.
Rusijai, 2022 m. pradėjusiai invaziją į kaimyninę Ukrainą, buvo įvestos gausios tarptautinės sankcijos, šalis atsidūrė Vakarų diplomatinėje izoliacijoje.
2023 m. Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė V. Putino arešto orderį dėl karo, taip apribodamas Rusijos vadovui galimybę keliauti.
JAV nėra TBT narės, o V. Putinas praėjusį rugpjūtį buvo nuvykęs į Aliaską susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Pernai grįžęs į Baltuosius rūmus D. Trumpas siekė atgaivinti seniai įšaldytus santykius su Rusija, mėgindamas užbaigti karą Ukrainoje.
Po pradinių pažadų užbaigti karą per 24 valandas D. Trumpo pastangos iki šiol nedavė apčiuopiamų rezultatų, nors Maskva ir Kyjivas ne kartą buvo susitikę deryboms.
Zelenskis: Ukraina nenutrauks atakų prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą
Ukraina, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, ketina tęsti savo atakas prieš Rusijos energijos infrastruktūrą. Jis kalbėjo apie „kritinius nuostolius“ Rusijai, siekiančius kelias dešimtis milijardų dolerių. Smūgiai esą yra tiesioginė reakcija į Rusijos atakas prieš Ukrainos energijos tiekimą.
„Atakuojama tai, kas Rusijai yra ypač skausminga“, – kalbėdamas su žurnalistais sakė V. Zelenskis.
Smūgiai, anot jo, jau turi didžiulį ekonominį poveikį. Rusija nebegali kompensuoti nuostolių ir bendradarbiaudama su kitomis šalimis, pabrėžė V. Zelenskis. Kol Rusija tęs savo atakas, Ukraina esą reaguos atitinkamai. Taikiniai visų pirma yra objektai, reikšmingi karo finansavimui ir karinei gamybai. Anot V. Zelenskio, atakos yra plačios strategijos daryti spaudimą Rusijai ir susilpninti jos karinius pajėgumus dalis.
Ukraina nusipelno visateisės, o ne „simbolinės“ narystės ES, sako Volodymyras Zelenskis
Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainai turėtų būti suteikta visateisė, o ne tik „simbolinė“ narystė Europos Sąjungoje (ES).
„Ukrainai nereikia simbolinės narystės ES“, – žurnalistams, įskaitant naujienų agentūrą AFP, įrašytoje balso žinutėje sakė V. Zelenskis.
„Mes giname bendras Europos vertybes. Tikiu, kad nusipelnėme visateisės narystės ES“, – pabrėžė jis.
V. Zelenskis taip pat ketvirtadienį pasveikino ES sprendimą patvirtinti 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, kurią buvo sustabdęs kadenciją baigiantis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
„Šiandien yra svarbi diena mūsų gynybai ir santykiams su Europos Sąjunga. Europos paramos paskola Ukrainai buvo atblokuota – 90 mlrd. eurų per dvejus metus“, – socialiniame tinkle „X“ teigė V. Zelenskis.
„Svarbu, kad Ukraina užsitikrina tokio lygio finansinį tikrumą – po daugiau nei ketverių metų plataus masto karo“, – pridūrė jis, ragindamas pirmąją paskolos dalį išmokėti iki gegužės arba birželio.
ES pagaliau atrišo pinigų maišą: Zelenskis įvardijo, kam bus panaudoti 90 milijardų eurų
Europos Taryba paskelbė apie suteikiamą 90 mlrd. eurų kreditą Ukrainai. Ukraina tikisi gegužės pabaigoje – birželio pradžioje gauti pirmąją naujos Europos Sąjungos paskolos dalį. Pinigai bus skirti ginklų gamybai ir gyventojų paramai.
„ES strategija, siekiant teisingos ir tvarios taikos Ukrainoje, remiasi dviem pamatas: Ukrainos stiprinimu ir spaudimo Rusijai didinimu. Šiandien mes pasistūmėjome į priekį abiem kryptimis“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa.
Jis pridūrė, kad tai apima paskolos skyrimą Ukrainai, kuri užtikrins finansinę ir karinę paramą šaliai 2026–2027 metais. Taip pat paminėtas ES priimtas 20-asis sankcijų paketas prieš Rusiją, kuris „sumažins jos galimybes kariauti“.
Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina stengiasi pagreitinti lėšų gavimą pagal 90 mlrd. eurų paskolą, dėl kurios susitarė ES šalys, praneša „RBC-Ukraina“.
„Pirmąją dalį, kurios tikimės, stengsimės priartinti kiek įmanoma greičiau, kad pinigus gautume iki gegužės pabaigos ar birželio pradžios“, – teigė prezidentas.
Šios lėšos, pasak Ukrainos prezidento, bus skirtos kariuomenės rėmimui, dronų ir radioelektroninės kovos sistemų gamybai, socialinei pagalbai piliečiams, taip pat, esant poreikiui, trūkstamos ginkluotės pirkimui iš partnerių.
ES paskola Ukrainai ir Vengrijos pozicija
90 mlrd. eurų paskolą ES planavo skirti Ukrainai dar prieš kelis mėnesius. Tačiau Viktoras Orbanas, tuo metu ėjęs Vengrijos ministro pirmininko pareigas, atsisakė patvirtinti paskolą dėl nutrūkusio naftos tranzito į Vengriją ir Slovakiją per Ukrainą. Balandžio 12 d. V. Orbano partija pralaimėjo rinkimus, o naujuoju Vengrijos vyriausybės vadovu tapo Peteris Magyaras.
Balandžio 22 d. ryte Ukraina paskelbė apie naftos tranzito dujotiekiu „Družba“ atnaujinimą. Tą pačią dieną visų ES šalių nuolatiniai atstovai pritarė paskolos skyrimui.
ES šalių ambasadoriai paskolai ir sankcijų paketui pritarė trečiadienį, kai Vengrija atšaukė savo veto.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien atskris į Kiprą, kur dalyvaus ES lyderių susitikime bei surengs atskiras derybas su ES vadovais Ursula von der Leyen ir Antonio Costa.
Budanovas prabilo apie smūgių naftos pramonei efektą, kuris Rusijai gali palikti gilų randą
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas teigia, kad Ukrainos atakos prieš Rusijos naftos pramonę trukdo Kremliui vykdyti pardavimo sutartis su kitomis šalimis bei smogia Rusijos reputacijai.
Dėl įtariamų sabotažo planų Vokietijoje sulaikyti du vyrai
Vokietijos pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad sulaikė ukrainietį ir latvį, įtariamus planavus sabotažo aktus užsienio organizacijai.
Jų automobilyje buvo rasta „įtartinų“ daiktų.
Pas 43 ir 45 metų vyrus per įprastą eismo patikrinimą rasta netikrų asmens dokumentų, fotoaparatų, dronas, GPS sekimo įrenginių, taip pat keli mobilieji telefonai ir SIM kortelės, nurodė policija ir prokurorai.
Tai įvyko Vokietijai paskelbus aukšto lygio parengtį dėl sabotažo aktų, baiminantis, kad Rusija taikosi į ją dėl Berlyno paramos Kyjivui per visą Maskvos ketverius metus trunkantį plataus masto įsiveržimą į Ukrainą.
Jų automobilis su latviškais valstybiniais numeriais buvo sustabdytas balandžio 12 dieną greitkelyje netoli Niurnbergo, pietinėje Bavarijos žemėje, nurodė pareigūnai.
„Šiuo metu darome prielaidą, kad įtariamieji veikė už Vokietijos ribų esančios grupės ar institucijos vardu“, – sakė jie, bet nepateikė išsamesnės informacijos.
Vyrai, kurių tapatybės neatskleidžiamos, buvo sulaikyti.
Jiems gresia iki penkerių metų kalėjimo, jei jiems bus pateikti kaltinimai ir jie bus nuteisti už sabotažo rengimą tarnaujant užsienio valstybei.
Jie taip pat įtariami asmens dokumentų klastojimu, už ką gresia iki dvejų metų kalėjimo.
Praėjusį mėnesį pietiniame Štutgarto mieste prieš teismą stojo trys Ukrainos piliečiai, kaltinami dalyvavimu sąmoksle siųsti sprogstamuosius siuntinius per Vokietiją ir Ukrainą.
Vyksta dar keli įtariamų Rusijos agentų teismai, o Miuncheno teismas spalį nuteisė Vokietijos ir Rusijos pilietį šešeriems metams kalėjimo už šnipinėjimą ir sabotažo planavimą Maskvos vardu.
Iš Vokietijos ministro – pasiūlymas Europai: „Nebegalime sau leisti“
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas paragino panaikinti Europos Sąjungos vienbalsio sprendimų priėmimo principą užsienio ir saugumo politikos srityse ir pakeisti jį demokratinėse valstybėse taikomu balsų daugumos principu.
Žuvusiųjų skaičius Dnipre po Rusijos smūgio išaugo iki trijų, dar 10 žmonių sužeista
Žmonių, žuvusių per Rusijos smūgį Ukrainos Dnipro mieste, skaičius padidėjo iki trijų. Kaip informuoja „Ukrinform“, apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Ganža.
„Per priešo smūgį nuniokotame daugiaaukščiame pastate gelbėtojai ką tik rado dar vieno žmogaus kūną. Taigi, naktinė rusų ataka Dnipre pareikalavo trijų žmonių gyvybių“, – pažymėjo O. Ganža.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, per Rusijos smūgį Dnipre sužeistų žmonių skaičius išaugo iki 10. Ankstesniuose pranešimuose buvo kalbama apie du žuvusiuosius.
Prie Libijos krantų dreifuojantis Rusijos dujų tanklaivis – „visiškai nevaldomas“
Viduržemio jūroje dreifuojantis Rusijos dujų tanklaivis, kuriame nėra įgulos, yra „visiškai nevaldomas“, ketvirtadienį pareiškė Libijos valdžios institucijos.
Libijos uostų ir jūrų transporto valdyba nurodė, kad gelbėjimo operacijos metu dėl nepalankių oro sąlygų nutrūko prie palikto laivo „Arctic Metagaz“ pritvirtintas vilkimo lynas. Dėl techninių problemų laivas vilkikas negalėjo vėl pririšti šio tanklaivio, pareiškime nurodė valdyba.
„Arctic Metagaz“ kovo pradžioje po nugriaudėjusių sprogimų užsiliepsnojo prie Libijos krantų. Rusija kaltina Ukrainą atakavus šį laivą povandeniniais dronais. Kyjivas incidento oficialiai nekomentavo.
30 žmonių įgula buvo išgelbėta. Šiame tanklaivyje, esančiame maždaug už 120 jūrmylių į šiaurę nuo Libijos Bengazio uostamiesčio, vis dar yra suskystintų gamtinių dujų ir degalų krovinys.
Libijos uostų institucijos ketvirtadienį patarė laivams būti ypač atsargiems plaukiojant toje vietovėje.
Libijos valstybinė naftos bendrovė iš pradžių ketino nutempti apgadintą tanklaivį į uostą ir šiam tikslui pasamdė specializuotą įmonę. Tačiau vėliau ji nusprendė perkelti laivą į tarptautinius vandenis.
Pranešama, kad tokį sprendimą lėmė visuomenės spaudimas, o kritikai įspėjo apie pavojų, kurį kelia didelis suskystintų dujų ir dyzelino kiekis laive netoli pakrantės.
Ukrainos saugumo tarnyboje – didelės permainos: Zelenskis atleido kelis vadovus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė šešis dekretus dėl Ukrainos saugumo tarnybos SBU vadovybės pakeitimų – Kyjivo, Charkivo ir Chersono srityse.
Kaip praneša „RBC-Ukraine“, tai patvirtina valstybės vadovo svetainėje paskelbti dekretai.
Nauji paskyrimai įsigaliojo 2026 m. balandžio 22 d.
Kyjive ir Kyjivo srityje SBU Vyriausiojo departamento vadovo pareigas paliko Artemas Bondarenka. Jį pakeis Artemas Borysevyčius – iki tol jis vadovavo SBU skyriui Chersono srityje.
Taigi, A. Borysevyčius vienu metu gavo naujas pareigas ir paliko ankstesnes – Chersone.
Pokyčiai palietė ir Charkivo sritį: iš skyriaus vadovo pareigų atleistas Oleksandras Kucia, o jo vietą užėmė Denysas Lutijus.
Tuo tarpu Chersono srityje, po A. Borysevyčiaus perkėlimo į Kyjivą, naujuoju SBU srities skyriaus vadovu tapo Volodymyras Vavruchas.
Volodymyras Zelenskis Kipre prisijungs prie ES lyderių
Po ilgai trukusios aklavietės atblokavus 90 mlrd. eurų paskolą Kyjivui, Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį Kipre priims Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Preliminarus pritarimas itin reikalingoms lėšoms buvo gautas trečiadienį, tačiau galutinio patvirtinimo laukiama ketvirtadienį, prieš ES lyderiams surengiant derybas su V. Zelenskiu Kipre.
Lėšos buvo užblokuotos po to, kai tarp Vengrijos nacionalistų premjero Viktoro Orbano ir V. Zelenskio kilo aršus ginčas.
V. Orbanas teigė, kad atšauks savo veto tik po to, kai Ukraina sutaisys per Rusijos smūgį apgadintą naftotiekį „Družba“. Po 16 metų valdžioje V. Orbanas šį mėnesį vykusiuose rinkimuose patyrė triuškinamą pralaimėjimą Briuseliui palankesniam opozicijos veikėjui Peteriui Magyarui (Pėteriui Madjarui).
Ginčas buvo išspręstas, kai V. Zelenskis antradienį pareiškė, kad naftotiekio remonto darbai baigti, o pareigūnai kitą dieną pranešė, jog Ukraina atnaujino naftos tiekimą Vengrijai ir Slovakijai.
Maskvos sąjungininkas V. Orbanas dažnai kėlė problemų ES dėl Ukrainos, todėl bloko pareigūnai tikisi, kad su Kyjivu susijusiais klausimais sprendimai be jo pasipriešinimo bus priimami greičiau.
Trečiadienį uždegta žalia šviesa atnešė palengvėjimą diplomatams. Vienas ES diplomatas teigė, kad V. Zelenskio vizitas Kipre yra simboliškai svarbus dabar, kai ES lėšos padės paremti Kyjivą kovoje su Rusija 2026 ir 2027 metais.
Tik kitą mėnesį iš pareigų pasitrauksiantis V. Orbanas nedalyvaus ketvirtadienį ir penktadienį Kipre vyksiančiuose susitikimuose. Susitikimai bus neformalūs, juose nesitikima priimti jokių konkrečių sprendimų.
Ne tik Ukraina
Ukraina nebus vienintelis konfliktas, aptariamas derybose Kipre, kuris šiuo metu pirmininkauja ES.
Lyderiai taip pat aptars karą Artimuosiuose Rytuose ir jo padarinius, įskaitant smarkiai išaugusias energijos kainas.
Kiprą karo sūkurys įtraukė kovą, kai dronas smogė Jungtinės Karalystės (JK) bazei šioje Viduržemio jūros saloje.
Penktadienį prie Europos lyderių prisijungs regiono valstybių vadovai, kad, pasak aukšto rango ES pareigūno, užmegztų „intensyvų dialogą“.
Tikimasi, kad atvyks Libano prezidentas Josephas Aounas (Žozefas Aunas), Egipto prezidentas Abdel Fattahas al Sisi (Abdel Fatahas Sisis), Sirijos prezidentas Ahmedas al Sharaa (Ahmedas Šara) ir Jordanijos sosto įpėdinis princas Husseinas bin Abdullah (Huseinas bin Abdula).
Verslo pietų metu jie aptars situaciją Libane, kur šiuo metu galioja paliaubos. Nuo kovo 2 dienos, kai Irano remiama islamistų grupuotė „Hezbollah“ įtraukė šalį į karą, per Izraelio smūgius šalyje žuvo daugiau nei 2,4 tūkst. žmonių, o daugiau nei milijonas buvo priversti palikti savo namus.
Vienas svarbiausių klausimų Europai yra Hormuzo sąsiauris, kurio faktinis uždarymas lėmė naftos kainų šuolį ir paveikė aviacinių degalų tiekimą Europoje.
Minėto pareigūno teigimu, blokas yra pasirengęs prisidėti, kad sąsiauris liktų atviras, kai bus įvykdytos sąlygos, ir pažymėjo, kad bet kokia pagalba priklauso nuo ateities įvykių.
„Mes tikrai tikimės, kad paliaubų bus laikomasi ir jos bus išlaikytos“, – tvirtino jis.
Biudžetas
Taip pat pirmą kartą bus aptariamas 2028–2034 metų ES biudžetas, tikintis pasiekti galutinį susitarimą iki 2026 metų pabaigos.
ES vykdomoji valdžia nori didesnio, apie 2 trln. eurų vertės biudžeto, nors vyriausybės nenori mokėti daugiau.
Todėl, nepaisant energetikos šokų, ES turi mažai erdvės išleisti daugiau, nes privalo rasti lėšų COVID-19 laikotarpio paskoloms grąžinti.
Tačiau, kaip ir visais su pinigais susijusiais klausimais ES, Prancūzijos ir Vokietijos pozicijos yra visiškai priešingos: Paryžius ragina didinti Europos investicijas, o Berlynas pasisako už fiskalinį santūrumą.
Vis dėlto laikas senka. Europos pareigūnai baiminasi, kad nepasiekus susitarimo iki kitais metais vyksiančių Prancūzijos prezidento rinkimų, kyla rizika, jog kraštutinių dešiniųjų lyderis gali sumažinti Prancūzijos – antros pagal dydį bloko ekonomikos – įnašus į ES.
Tikslas – ne nugalėti, o suskaldyti: perspėja dėl Rusijos planų NATO atžvilgiu
Nyderlandų karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos (MIVD) teigimu, per metus po karo veiksmų Ukrainoje pabaigos Rusija galėtų būti pasirengusi pradėti regioninį konfliktą su NATO, siekdama sukelti politinius nesutarimus aljanse, rašo „Defense News“.
Žvalgybos metinėje ataskaitoje nurodoma, kad palankiausiomis Rusijai sąlygomis ji galėtų per metus po karo veiksmų Ukrainoje pabaigos sukaupti pakankamai karinės galios, kad pradėtų karinę konfrontaciją su NATO. Žvalgybos teigimu, Rusijos tikslas nebūtų aljansą nugalėti karine jėga, o jį suskaldyti užimant ribotas teritorijas, neatmetant branduolinių grasinimų tikimybės.
Nyderlandų žvalgyba pažymi – kol Rusija kariauja Ukrainoje, karas su NATO yra „praktiškai neįmanomas“. Tačiau taip pat priduriama, kad Rusija jau dabar konkrečiai rengiasi galimai konfrontacijai su aljansu
„Rusija kelia didžiausią ir tiesioginę grėsmę taikai ir stabilumui Europoje, taip pat ir mūsų nacionaliniam saugumui bei interesams“, – ataskaitos įžangoje teigė MIVD vadovas Peteris Reesinkas.
Estijos žvalgyba: ateinančiais metais to nesitikime
Vakarų žvalgybos tarnybos iš esmės sutaria, kad Rusija aktyviai rengiasi galimai konfliktui su NATO, nors dėl to, kada tai galėtų įvykti, nėra vieningos nuomonės. Estijos užsienio žvalgybos tarnyba vasario mėnesį pareiškė, kad nesitiki, jog Rusija ateinančiais metais karine jėga užpuls kurią nors NATO valstybę narę, nurodydama, kad vertinimas greičiausiai bus panašus ir kitais metais, nes Europa stiprina savo atgrasymo pajėgumus.
MIVD ataskaitoje teigiama, kad karas Ukrainoje yra dalis ilgalaikių pastangų „iš esmės pakeisti“ Europos saugumo architektūrą. Kadangi Rusija siekia daugiapolio pasaulio, kuriame ji būtų viena iš supervalstybių, o liberalios demokratinės vertybės kelia grėsmę Rusijos lyderystei ir vidaus stabilumui, karas Ukrainoje įgauna egzistencinį pobūdį.
Ataskaitoje teigiama, kad Šaltojo karo laikotarpiu galioję konflikto švelninimo veiksniai, tokie kaip aiški pasaulio tvarka, ginklų kontrolė ir struktūruotas dialogas, dabar iš esmės nebeegzistuoja.
Anot Nyderlandų žvalgybos, Rusijos naudojami metodai, esantys vos žemiau atviro konflikto ribos, „sukuria realią nenumatyto ir todėl sunkiai kontroliuojamo eskalavimo riziką“, ir teigia, kad dabartinė nenuspėjama JAV saugumo politika gali turėti įtakos Maskvos sąnaudų ir naudos skaičiavimams.
Priduriama, kad nepaisant didelių nuostolių Ukrainoje, Rusija 2025 m. vis tiek išplėtė savo ginkluotąsias pajėgas, verbuodama ir rengdama personalą, gaminant sunkiąją artileriją ir ruošdama strategines šaudmenų atsargas.
Tiesa, kaip pažymima MIVD ataskaitoje, ekonominės Kremliaus galimybės įgyvendinti tokius planus lieka neaiškios, o nuolatiniai dideli materialiniai ir personalo nuostoliai Ukrainoje gali sutrukdyti planuotam augimui.
„Kol Ukrainos gynyba laikosi, potencialios Rusijos karinės grėsmės NATO teritorijai didėjimas yra atidėtas“, – apibendrina Nyderlandų žvalgyba.
Rusijos pajėgos „tobulėja“
Pasak MIVD, Ukrainoje įgyta kovinė patirtis ir gebėjimas ją integruoti į mokymus lėmė „žymų kokybinį tobulėjimą“ Rusijos ginkluotosiose pajėgose, ypač nepilotuojamų sistemų srityje.
„Rusijos ginkluotosios pajėgos ne tik išaugo, bet ir tapo veiksmingesnės nei prieš karą Ukrainoje“, – teigė Nyderlandų žvalgyba.
Nepaisant sankcijų ir ribotos prieigos prie žaliavų bei komponentų, Rusijai pavyko išlaikyti didelio masto ginklų gamybą, o didelio masto puolamųjų dronų dislokavimas rodo, kad šalis sugeba išlaikyti „prisitaikančią ginklų pramonę tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai“.
Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas
„MIVD pastebi susirūpinimą keliantį Kinijos įmonių ir Rusijos valstybės bendradarbiavimą kosmoso technologijų srityje, – teigiama ataskaitoje. – Tikimasi, kad šis bendradarbiavimas ateinančiais metais dar labiau sustiprės.“
Kinija išlaiko „pseudo-neutralumo“ poziciją dėl karo Ukrainoje, tačiau, pasak žvalgybos, per pastaruosius metus praktikoje „žymiai sustiprino“ karinį bendradarbiavimą su Rusija. Rusijos pajėgų patirtis Ukrainoje yra „labai įdomi“ Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijai, kuri turi mažai kovinės patirties, teigė Nyderlandų žvalgybos tarnyba.
Pasak MIVD, Kinijos kibernetinis šnipinėjimas sistemingai nukreiptas prieš Vakarų gynybos pramonę.
Pasak žvalgybos tarnybų, pasaulis yra naujų branduolinių ginklavimosi lenktynių pradžioje, o Kinijos strateginis branduolinis arsenalas smarkiai plečiasi.
Ministrė: atnaujintas rusiškos naftos tiekimas į Slovakiją per Ukrainą
Slovakijos ekonomikos ministrė Denisa Sakova ketvirtadienį patvirtino, kad buvo atnaujintas rusiškos naftos tiekimas į Slovakiją per Ukrainą einančiu naftotiekiu „Družba“.
Budapeštas ir Bratislava įsivėlė į vis aštrėjusį ginčą su Ukraina, kai sausį buvo sustabdytas rusiškos naftos tiekimas į Vengriją ir Slovakiją.
Skirtingai nei didžioji Europos Sąjungos (ES) dalis, Vengrija ir Slovakija vis dar priklauso nuo Rusijos kalbant apie energetinius poreikius.
Ukraina atnaujino rusiškos naftos pumpavimą į Vengriją ir Slovakiją, baigusi remontuoti per Rusijos išpuolį apgadintą naftotiekį „Družba“, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis Ukrainos energetikos pramonėje.
Rusija ir Šiaurės Korėja stiprina ryšius – stato „draugystės ligoninę“
Rusija ir Šiaurės Korėja stiprina bendradarbiavimą statydamos kelių tiltą prie bendros sienos ir „draugystės ligoninę“.
Abiejų šalių atstovai surengė ligoninės statybų pradžios ceremoniją Šiaurės Korėjos Vonsano mieste, kalbą pasakė Rusijos sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraško, ketvirtadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra KCNA.
Projektas grindžiamas Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitarimu, pasiektu 2024 m. per Pchenjane vykusį susitikimą aukščiausiuoju lygiu.
Terminas „draugystės ligoninė“, daugiausia siejamas su socialistinėmis šalimis, paprastai reiškia kliniką, pastatytą bendradarbiaujant politiškai artimoms valstybėms.
Šiaurės Korėja remia Rusijos karą su Ukraina, pasiuntė tūkstančius karių. Už tai Pchenjanas gauna Maskvos saugumo garantijas ir, kaip pranešama, karines technologijas.
KCNA pranešė, kad kelių tilto prie bendros abiejų šalių sienos statybos darbai turi būti baigti artimiausiu metu.
Rusijos gamtos išteklių ministras Aleksandras Kozlovas ir vidaus reikalų ministras Vladimiras Kolokolcevas taip pat šiuo metu yra Šiaurės Korėjoje. Jų vizitas surengtas likus vos kelioms dienoms iki pirmųjų Kursko srities atgavimo metinių. Ją buvo užėmusios Ukrainos pajėgos, bet vėliau Rusija atsikovojo.
Šiaurės Korėja paskelbė, kad balandžio 26 d. vyks memorialinio muziejaus, skirto pagerbti kare su Ukraina žuvusius Šiaurės Korėjos karius, statybos pabaigos ceremonija.
Pietų Korėjos žvalgybos duomenims, Šiaurės Korėja pasiuntė į Rusiją iki 15 tūkst. karių padėti jai kare su Ukraina, taip pat ir atkovojant Kurską.
į Kyjivą netikėtai atvyko princas Harry
Jungtinės Karalystės (JK) princas Harry (Haris) ketvirtadienį atvyko į Kyjivą netikėto vizito, pranešė JK žiniasklaida ir Ukrainos vyriausybė.
Tai dar viena princo kelionė, skirta pademonstruoti paramą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.
„Princas Harry atvyko į Kyjivą (iš anksto) neskelbto vizito“, – socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos vyriausybinis Kovos su dezinformacija centras.
Ukrainos nacionalinis geležinkelių operatorius paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip princas Harry išlipa iš traukinio Ukrainos sostinėje.
Ukraina smogė ten, kur Rusijai skauda labiausiai: taikiniu tapo naftos objektai
Rusijoje naktį buvo smogta keliems regionams. Panašu, kad atakos taikiniu tapo naftos perpumpavimo stotis „Gorkij“ Kstove, Žemutinio Naugardo srityje, ir naftos perdirbimo gamykla Novokuibyševske, Samaros srityje.
Apie gaisrą viename iš Kstovo naftos perpumpavimo stoties rezervuarų po dronų atakos pranešė „Telegram“ kanalas „Exilenova“.
„Naftos perpumpavimo stotis „Gorkij“ yra tarpinė stotis, kuri siurbia naftą iš ankstesnio magistralinio vamzdyno ruožo ir perpumpuoja ją toliau – Baltarusijos, Europos kryptimi arba į naftos perdirbimo gamyklą“, – teigiama pranešime.
Be to, buvo užpultos pramonės įmonės Novokuibyševske. Tai patvirtino gubernatorius Viačeslavas Fedoryščevas.
„Vyksta priešo dronų ataka prieš mūsų regioną. Novokuibyševske dėl atakos prieš pramonės įmones, pagal preliminarius duomenis, yra nukentėjusiųjų. Vienas žmogus žuvo“, – pažymėjo gubernatorius.
Be to, jo teigimu, vieno iš dronų nuolaužos apgadino daugiabučio namo stogą Samaroje.
Smūgius į objektus patvirtino Kovos su dezinformacija centro prie Ukrainos gynybos tarybos vadovas Andrijus Kovalenko.
„Ukrainos gynybos pajėgos smogė naftos perdirbimo gamyklai Samaroje. Taip pat buvo užpulta naftos perpumpavimo stotis „Gorkij“ Žemutinio Naugardo srityje. Per ją teka nafta, kuri tiekiama iš Vakarų Sibiro ir Tatarstano“, – nurodė A. Kovalenko.
Vėliau „Telegram“ kanalas „Exilenova“ pridūrė, kad Samaros srityje, tikėtina, buvo smogta „Novokuibyševsko naftos chemijos bendrovei“ UAB metil-tre-amilo , kurioje sintezuojamas deguonies turintis benzino priedas. Iš esmės tai – įrenginys, skirtas priedui iš naftos produktų ir metanolio gaminti, kuris padidina kuro efektyvumą ir sumažina išmetamųjų teršalų kiekį.
ES lyderiai Kipre vyksiančiame susitikime aptars geopolitiką ir finansus
Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį rinksis Kipre – čia dvi dienas vyks neoficialios derybos, kuriose daugiausia dėmesio bus skiriama įvairiems konfliktams bloko kaimynystėje ir būdams, kaip padidinti ES biudžetą ateinantiems metams.
Konsultacijos prasidės pajūrio mieste Aja Napoje, kur vakarienės metu bus diskutuojama apie aktualiausius Europos geopolitinius iššūkius.
ES lyderiai aptars konflikto Irane ir Artimuosiuose Rytuose padarinius, įskaitant augančias energijos kainas ir susirūpinimą dėl galimo reaktyvinio kuro stygiaus.
Planuojamo krepimosi į lyderius metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis greičiausiai reikalaus, kad blokas darytų didesnį spaudimą Rusijai, ir pakartos Kyjivo ambicijas įstoti į ES.
Kadenciją baigiantis Kremliui draugiškas Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas, kuris neturėtų vykti į Kiprą, pastaraisiais metais blokavo įvairias paramos priemones Ukrainai, įskaitant leidimą šaliai siekti pažangos stojimo procese.
Penktadienį pereidami prie vidaus klausimų, ES lyderiai Nikosijoje turėtų aptarti planus dėl bloko būsimo ilgalaikio biudžeto 2028–2034 m.
Pagrindinė kliūtis yra būdai, kaip finansuoti bloko užmojus, įskaitant silpstančio ES konkurencingumo didinimą ir Europos gynybinių pajėgumų tobulinimą, kai daugelis sostinių stokoja lėšų po keleto iš eilės krizių.
Po konsultacijų ES klausimais lyderiai penktadienio popietę susitiks su Egipto, Jordanijos, Libano ir Sirijos atstovais ir aptars bendrus iššūkius.
Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko dar 1,1 tūkst. karių ir 58 artilerijos sistemų
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. balandžio 23 d. pasiekė apie 1 322 550 karių, įskaitant 1,1 tūkst. kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusijos kariuomenė taip pat neteko 11 888 tankų (+3), 24 441 šarvuotosios kovos mašinos (+5), 40 574 artilerijos sistemų (+58), 1 752 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+3), 1 351 oro gynybos sistemos (+1), 435 lėktuvų, 350 sraigtasparnių, 253 430 bepiločių orlaivių (+1 941), 4 549 kruizinių raketų, 33 laivų, 2 povandeninių laivų, 91 127 automobilių ir degalų cisternų (+202) bei 4 134 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Nyderlandų analitikas: Ukrainos kariuomenė yra viena geriausiai apmokytų Europoje
Ukrainos kariuomenė yra bene viena geriausiai apmokytų Europos armijų, ginanti Europos vertybes. Bendra Ukrainos ir Nyderlandų dronų gamyba yra strategiškai svarbus žingsnis ateities saugumui.
Šią nuomonę pareiškė analitikas ir gynybos ekspertas Patrickas Bolderis iš Hagos strateginių tyrimų centro (HCSS), buvęs Nyderlandų karališkųjų oro pajėgų pulkininkas leitenantas.
„Bendra dronų gamyba yra teisingas žingsnis, nes ateityje tai taps itin svarbiu pajėgumu. Šiuo metu Nyderlandams trūksta pajėgumų tiek naudoti dronus, tiek gintis nuo jų. Manau, kad galime daug ko išmokti iš Ukrainos, nes ji turi tiesioginės patirties fronto linijose“, – sakė jis.
Pasak analitiko, „tai taip pat sustiprins mūsų gynybos sistemą ir turėtų būti kelias į priekį, nes Ukraina turi bene vieną geriausiai pasirengusių Europos armijų, ginančių Europos normas ir vertybes“.
„Mes galime daug ko išmokti iš Ukrainos. Ukrainos saugumas turi lemiamą reikšmę Europos saugumui. Manau, kad Nyderlandų vyriausybė tai gerai supranta. Negalime sau leisti atsilikti dronų, dronų kūrimo ir gynybos nuo jų srityje. Ukraina atliks pagrindinį vaidmenį užtikrinant Europos saugumą“, – sakė ekspertas.
Jis taip pat pakomentavo Rusijos grasinimus imtis „atsakomųjų priemonių“ prieš Europos šalis, kuriose su Ukraina kuriamos bendros dronų gamybos įmonės.
„Kalbant apie Rusijos grasinimus Nyderlandų įmonėms – to reikia tikėtis. Grėsmės greičiausiai labiau pasireikš kibernetinio ir hibridinio karo srityje, ypač atakomis prieš kompiuterių sistemas. Turime būti pasirengę galimiems sabotažo veiksmams ar įsismelkimui į įmones. Tačiau iš tikrųjų kiekviena įmonė turi būti tam pasiruošusi“, – sakė jis.
Nyderlandų analitikas pabrėžė, kad svarbu išlikti ramiems ir toliau dirbti.
Pasak jo, Europa turi kuo greičiau sustiprinti savo pozicijas, kad išvengtų išorinio spaudimo, kartu išlaikydama strateginius santykius su JAV.
„Turime rasti pusiausvyrą: palaikyti santykius su JAV, bet pamažu mažinti priklausomybę nuo jų“, – pabrėžė jis.
Nyderlandai pasirašė partnerystės sutartį su Ukraina ir investuoja 248 mln. eurų į dronus.
Brutali rusų ataka Dnipre: yra žuvusių ir sužeistų, tarp jų – vaikai
Per Rusijos smūgį Rytų Ukrainos mieste Dnipre žuvo du žmonės, o dar aštuoni buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė regiono pareigūnai.
„Du žmonės žuvo, aštuoni buvo sužeisti (...). Vieno asmens buvimo vieta vis dar nežinoma“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė regiono administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Nurodoma, kad tarp sužeistųjų yra du vaikai, devynerių ir 14 metų amžiaus.
Pasak O. Hanžos, per ataką smogta daugiabučiui, parduotuvei ir automobiliui.
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį platformoje „Telegram“ paskelbė, kad Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido 155 dronus, kurių 139 buvo perimti.
Tuo metu Rusijos pietvakariniame Samaros regione per Ukrainos smūgį žuvo vienas žmogus, ketvirtadienį „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Viačeslavas Fedoriščevas.
Nuolaužos nukrito ant vieno Samaros daugiabučio stogo ir į gatvę, sakė V. Fedoriščevas ir nurodė, kad taip pat buvo sužeistas vienas asmuo.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad perėmė 154 ukrainiečių dronus.
Nuo daugiau kaip ketverius metus trunkančio karo pradžios Maskva beveik kasnakt į Ukrainą paleidžia šimtus dronų. Kyjivas, reaguodamas į šiuos išpuolius, reguliariai vykdo smūgius Rusijos teritorijoje.
2022-ųjų vasarį prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių, o milijonus žmonių privertė palikti savo namus. Tai tapo kruviniausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Kyjivo ir Maskvos derybos, kurioms tarpininkauja JAV, atsidūrė aklavietėje. Procesas sustojo prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose, kuris nukreipė Vašingtono dėmesį.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
youtube ''Teach-in I'm alone''
pasiūlė sunshine Ieva
Generolas: Ukraina pranoko Rusiją – įvardijo 3 priežastis
Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebėjo sulaikyti Rusijos invaziją ir stabilizuoti frontą dėl inovacijų, integracijos ir prisitaikymo, nepaisant ženklaus priešo pranašumo. Tai pareiškė Europos Sąjungos karinio komiteto vadovas generolas Seanas Clancy.
„Visi prisimename pirmąsias dienas, kai visai netoli nuo čia Rusijos tankai judėjo Kyjivo link. Kelias nuo to momento iki dabartinės Ukrainos padėties – tai išskirtinis jos pasiekimų mūšio lauke pavyzdys. Žinau, kad daugelis čia esančių generolų gali kalbėti apie ištvermę, taip pat apie taktinį ar net operacinį lygmenį. Tačiau, mano nuomone, svarbiausias Ukrainos pasiekimų elementas yra inovacijos, integracija ir prisitaikymas“, – pabrėžė jis.
Generolas mano, kad, nepaisant Rusijos kiekybinės persvaros ir mažesnių Ukrainos turimų išteklių tiek technikos, tiek gyvosios jėgos srityse, Ukrainos žmonės pranoko okupantus „dėl gebėjimo diegti inovacijas, jas integruoti ir bendradarbiauti, kartu nuolat prisitaikant“.
„Ukrainiečiai nebijojo rizikuoti ir veikė greitai bei plačiu mastu. Būtent tai leido jiems faktiškai sukurti dabartines sąlygas – kai fronto linija beveik nejuda“, – sakė S. Clancy.
Kalbėdamas apie Ukrainos narystės ES perspektyvas, jis teigė, kad procesas priklauso nuo Europos Vadovų Tarybos, tačiau šiuo metu stebimas spartėjimas, rašo UNIAN.
„Matome pagreitintą „kelio žemėlapį“ ir labai platų ES valstybių narių konsensusą dėl Ukrainos narystės“, – pabrėžė generolas.