Karas Ukrainoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė susirūpinimą dėl padažnėjusių Ukrainos atakų prieš civilinius objektus Rusijoje. „Vis dažniau dronais smogiama ir civilinei infrastruktūrai“, – sakė jis posėdyje, skirtame saugumo klausimams per rudenį vyksiančius Dūmos rinkimus. V. Putinas paminėjo pastarąsias atakas prieš naftos rezervuarus Juodosios jūros Tuapsės mieste.

Ukrainos kariai, pasitelkę bepiločius orlaivius, atakavo Rusijos kovinius sraigtasparnius Mi-28 ir Mi-17, kurie bazavosi Voronežo srityje, už 150 kilometrų nuo fronto linijos.

Jungtinės Karalystės (JK) karalius Karolis III antradienį JAV Kongresui pareiškė, kad siekiant užtikrinti taiką Ukrainoje, būtina išlaikyti Vakarų vienybę. Karui ir toliau išbandant NATO ryžtą, karalius sakė: „Tas pats nepajudinamas ryžtas yra būtinas Ukrainos gynybai (...), siekiant užtikrinti tikrai teisingą ir tvarią taiką.“ Jis įspėjo, kad dėl naujų grėsmių reikia stipresnių gynybos pastangų.

Laikinoji Jungtinių Amerikos Valstijų reikalų patikėtinė Ukraina Julie Davis planuoja palikti savo pareigas. Kaip praneša „Financial Times“, to priežastis – nesutarimai su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir silpnėjanti administracijos parama Ukrainai. Leidinys, remdamasis šaltiniais, rašo, kad J. Davis artimiausiomis savaitėmis ketina išvykti iš Kyjivo ir po beveik 30 metų tarnybos užbaigti diplomatinę karjerą. J. Davis šias laikinas pareigas eina nuo 2025 m. gegužės.

Ukrainos pusė pateiks partneriams turimą informaciją apie operacijas, kurias rusai potencialiai planuoja NATO šalyse. Apie tai Volodymyras Zelenskis pareiškė vakariniame kreipimesi. „Turime duomenų, kurios kryptys rusams bus pagrindinės pavasarį ir vasarą. Taip pat ir papildomas jų kryptis rudenį. Partneriams perduosime turimą informaciją ir apie operacijas, kurias rusai potencialiai planuoja NATO šalyse“, – sakė jis, patikindamas, kad Ukraina ir partneriai gali apsiginti.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, reaguodamas į pastaruosius Ukrainos smūgius Rusijos teritorijoje, skundžiasi „terorizmo grėsme“. „Kyjivo režimas ėmėsi teroro, nes nepajėgia sustabdyti Rusijos kariuomenės veržimosi ir kasdien praranda teritoriją“, – teigė Kremliaus vadovas.

Kyjivo saugumo forume Europos gynybos institucijų vadovai išreiškė solidarumą su Ukraina kare prieš Rusiją, kuris dabar vertinamas kaip bendra kova. Ukraina per konfrontaciją su Rusija sukaupė unikalią šiuolaikinio karo patirtį ir dabar yra pasirengusi ja dalytis su Europa. Apie tai „The Washington Post“ rašo tarptautinių naujienų apžvalgininkas Davidas Ignatius, kuris praėjusią savaitę dalyvavo Kyjivo saugumo forume.

Kyjivo teisėsauga sulaikė vyrą, kuris prisistatė generolu ir siūlė kariui už 15 tūkst. JAV dolerių (apie 14 tūkst. eurų) padėti išbraukti jį iš karinės apskaitos. Apie tai Kyjivo policija pranešė „Facebook“. „Už atlygį įtariamasis žadėjo „išspręsti“ klausimus dėl karo medicininės komisijos (VLK) praėjimo, netinkamumo tarnybai įforminimo ir vyro išgabenimo į užsienį.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasmerkė Izraelį dėl to, kad šis galimai priima Rusijos pavogtų ukrainietiškų grūdų siuntas. Rusija yra okupavusi didelius Ukrainos žemės ūkio paskirties žemės plotus. Ukraina pasmerkė Izraelį dėl Rusijos galimai pavogtų grūdų siuntų priėmimo Ukraina ne kartą kaltino Rusiją neteisėtu žemės ūkio produktų eksportu iš teritorijos, kurią Maskva užėmė nuo įsiveržimo 2022 metų vasarį.

Po naktį iš balandžio 27-osios į 28-ąją įvykusio antpuolio laikinai okupuotame Kryme užsidegė okupantų pajėgoms priklausanti karinė bazė, kurioje dislokuotos operatyvinės-taktinės raketų sistemos „Iskander“, pranešė platformos „Telegram“ kanalas „Krymo vėjas“. „Pasak stebėjimo grupės „Krymo vėjas“, remiantis palydoviniais vaizdais, po naktinio antpuolio Kryme užsidegė karinis objektas, kuriame Rusija laiko savo raketas „Iskander“, – teigiama pranešime.

Rusijos gynybos ministerija paneigė pranešimus apie daugybę atvejų, kai studentai buvo pašalinti iš mokymo įstaigų, siekiant priversti juos pasirašyti sutartis dėl „tarnybos nepilotuojamųjų aparatų daliniuose“. Tuo pačiu metu buvo įsteigta „karštoji linija“ skundams teikti, o tai, kaip praneša „Ukrinform“, remdamasis Kovos su dezinformacija centro (KDC) suteikta informacija, iš tiesų patvirtina, kad ši praktika yra plačiai naudojama.

Naktį iš pirmadienio į antradienį okupuotame Kryme nugriaudėjo sprogimai, skelbia „Ukrainska Pravda“. Dar pirmadienio vakarą „Telegram“ kanale „Krymskyj Veter“ pranešta apie sprogimus įvairiose Krymo dalyse. Sprogimai Kryme: kas žinoma? Po vidurnakčio pranešta apie galingą sprogimą Sevastopolyje, okupantai paskelbė oro pavojų.

Rusija planuoja didinti savo karių skaičių Ukrainoje, plėsdama mobilizaciją. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo Oleho Ivaščenkos ataskaitos.

Frontas nuolat keičiasi, ypač dėl šiuolaikinių karo metodų. Minavimas, didelio kiekio dronų ir robotizuotų sistemų naudojimas lėmė „žudymo zonos“ išplėtimą. Apie tai televizijos laidoje „Dien.Live“ pareiškė Ukrainos bepiločių sistemų brigados „Achilas“ vado pavaduotojas Olesas Maliarevičius. „Žudymo zona didės – ten greitai apskritai neliks nieko gyvo“, – sakė jis. Pasak kariškio, „žudymo zona“ fronto linijoje jau siekia apie 10-20 kilometrų.

Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė į Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų šaudmenų sandėlį, reaktyvinę salvinės ugnies sistemą „Tornado-S“ ir vadovavimo postus, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. 2026 m. balandžio 26 d. ir balandžio 27 d. naktį Ukrainos gynybos pajėgų daliniai surengė smūgių į agresorės Rusijos taikinius laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose seriją.

Lvivo srityje teisėsauga išaiškino kibernetinių nusikaltimų schemą – jauni programišiai įsilaužinėjo į populiaraus žaidimo „Roblox“ paskyras ir jas pardavinėjo Rusijoje. Kaip praneša Ukrainos nacionalinė policija, iš šios veiklos jiems pavyko uždirbti beveik 10 mln. grivinų (apie 230 tūkst. eurų). Pareigūnų duomenimis, nusikalstamą veiklą vykdė trys 19, 21 ir 22 metų vaikinai.

Estijos prezidentas Alaras Karisas interviu Suomijos laikraščiui „Helsingin Sanomat“ teigė, kad Europa privalo būti pasiruošusi kalbėtis su Rusija, kai pasibaigs pastarosios karas prieš Ukrainą, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Estijos prezidentas taip pat ragino neatmesti galimybės, kad karas gali baigtis labai greitai. Anot Estijos prezidento, Europos valstybės turėtų kartu ruoštis atnaujinti dialogą su Rusija.

NATO Karinio komiteto pirmininkas admirolas Giuseppe Cavo Dragone pareiškė, kad Rusija gali siekti susigrąžinti tai, ką turėjo iki Sovietų Sąjungos žlugimo, todėl grėsmė gali kilti ne tik Baltijos šalims. Tai jis teigė interviu leidiniui „RBC-Ukraine“. Jis pabrėžė, kad Rusija ir toliau stiprins savo karinę galią ir išlieka pagrindine grėsme NATO.

Kaip praneša „The Sunday Times“, keli Rytų Ukrainoje kovojantys Rusijos kariai buvo apkaltinti kanibalizmu po to, kai žiemą jiems baigėsi maistas, rašo „Kyiv Post“. Tai skelbiama, remiantis Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) pateiktais įrodymais, tarp kurių – nuotraukos ir perimti garso įrašai, kuriais, kaip teigiama, keitėsi aukšto rango Rusijos karininkai. Vienas žvalgybos šaltinis leidiniui teigė, kad buvo bent penki atvejai, kai Rusijos pėstininkai esą suvalgė savo bendražygius.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje jau neabejotinai tapo ir Europos karu, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ). Šią savaitę Europos Sąjunga patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą, kad Kyjivas galėtų išsilaikyti iki kitų metų pabaigos, tačiau pareigūnai įspėjo, kad to gali nepakakti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad kalbasi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir tie pokalbiai yra geri.  Pasak „Reuters“, D. Trumpas taip sakė interviu „Fox News“.  „Aš su juo (Putinu – red.) kalbuosi ir kalbuosi su prezidentu Zelenskiu, ir tie pokalbiai geri“, – sakė JAV prezidentas.  Kartu jis pabrėžė, kad „neapykanta tarp prezidento Putino ir prezidento Zelenskio yra absurdiška“. „Tai beprotiška.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) smogė svarbiems agresoriaus kariniams objektams Kryme, tarp jų – trys karo laivai, naikintuvas ir priešlėktuvinės gynybos objektai, „Telegram“ kanale pranešė SBU.

Ukraina vis dažniau smogia giliai Rusijos teritorijoje, ypač taikydamasi į naftos ir dujų sektoriaus objektus. Kaip interviu BBC pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Madyaras Brovdi, tokios atakos tik stiprės.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas dar kartą patvirtino Pchenjano paramą Rusijos invazijai į Ukrainą ir pažadėjo padėti Maskvai pasiekti pergalę šiame „šventame“ kare, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Pchenjanas siuntė raketas, šaudmenis ir tūkstančius karių padėti Rusijai kariauti Ukrainoje, o analitikai teigia, kad mainais į tai diplomatiškai izoliuota Šiaurės Korėja iš Maskvos gavo finansinės pagalbos, karinės technikos, maisto ir energijos.

Popiežius Leonas XIV sekmadienį, minint 40-ąsias Černobylio branduolinės katastrofos metines, paragino atominę energiją naudoti tik taikiems tikslams. Tragiškas sprogimas sovietmečio gamykloje „paženklino žmonijos sąžinę“ ir „išlieka perspėjimu apie pavojus, kylančius naudojant vis galingesnes technologijas“, pamaldų Vatikane pabaigoje sakė 70 m. amerikietis pontifikas.

Rusija ir Šiaurės Korėja susitarė dėl ilgalaikio karinio bendradarbiavimo, sekmadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija,  Maskvos kariuomenės vadui lankantis Pchenjane. Pchenjanas pasiuntė tūkstančius karių – taip pat raketų ir šaudmenų – remti Rusijos karo Ukrainoje.

Artėja diena, kai pasaulis prisimins, kaip visa žmonija liko supurtyta nuo sprogimo Černobylio atominės elektrinės (ČAE) 4-ajame bloke. Nuo to laiko praėjo jau 40 metų, tačiau Černobylio zona iki šiol kelia pavojų, kurį daug kartų sustiprino Rusijos agresija. Apie 5 pagrindines rizikas, likusias po 1986 metų katastrofos, rašoma „Korotko pro“ medžiagoje.

Rusai surengė antrąją ataką šią parą Ukrainos Dnipro miesto gyvenamajame rajone, per kurią buvo sužeisti trys vaikai. „Per antrąjį išpuolį prieš gyvenamąjį rajoną Dnipre sužeisti trys vaikai. 15-metis berniukas ir 16-metė mergaitė paguldyti į ligoninę, jų būklė vidutinio sunkumo“, – platformoje  „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko regioninės karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža, kurį cituoja „Ukrinform“. Pasak jo, dar vienas 16-metis berniukas bus gydomas ambulatoriškai.

Rusų pajėgos smogė keleiviniam mikroautobusui Ukrainos Zaporižios srities Jurkivkos kaime. Per ataką vienas žmogus žuvo, keturi kiti liko sužeisti. „Vienas žmogus žuvo, keturi buvo sužeisti: rusai atakavo keleivinį autobusą Zaporižios rajone“, – platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios regioninės karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas, kurį cituoja „Ukrinform“. Pažymima, kad rusų dronas smogė į civilinį keleivinį mikroautobusą Jurkivkos kaime. Mikroautobusas buvo apgadintas.

Per naktines Rusijos atakas visoje Ukrainoje buvo sužeista mažiausiai 18 žmonių, tarp jų bent du vaikai, šeštadienį pranešė pareigūnai. Centriniame Dnipro mieste rusai dronais ir raketomis smogė daugiabučiams namams ir kitai infrastruktūrai, sužeisdami mažiausiai 14 žmonių, tarp jų – devynerių metų berniuką, pranešė vietos valdžia.

Greitam Ukrainos įstojimui į Europos Sąjungą (ES) nėra jokių perspektyvų, penktadienį pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, bet pasiūlė, kad Kyjivas galėtų dalyvauti bloko narių susitikimuose be balsavimo teisių. Prieš Rusijos invaziją jau penktus metus kovojanti Ukraina siekia paspartinti savo prisijungimą prie 27 valstybes vienijančios Europos Sąjungos.

Šią savaitę Kipre vykęs Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas pasižymėjo itin atsipalaidavusia atmosfera, nes į jį neatvyko Viktoras Orbanas, kuris neseniai pralaimėjo rinkimus ir turi trauktis iš Vengrijos ministro pirmininko pareigų. 16 metų jis buvo viena iš nuolatinių įtampos ir susierzinimo priežasčių ES viduje.

Rusija plečia reaktyvinių dronų paleidimo objektų tinklą prie sienos su Ukraina, siekdama toliau smogti Ukrainos teritorijai, skelbia „Business Insider“. Remiantis palydoviniais vaizdais ir nepriklausomų tyrėjų duomenimis, leidinys praneša apie specializuotos infrastruktūros, skirtos naujos kartos dronams paleisti, parengimą. Visų pirma, palydovai užfiksavo objekto statybą Oriolo srityje, Cimbulovo gyvenvietėje, esančioje maždaug 160 kilometrų nuo Rusijos sienos su Ukraina.

Ukraina sekmadienį mini 40-ąsias sprogimo Černobylio atominėje elektrinėje – didžiausios civilinės branduolinės katastrofos istorijoje – metines. Tai vyksta praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo to laiko, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją, dėl kurios elektrinei vėl iškilo pavojus ir padidėjo dar vienos radioaktyvios katastrofos rizika. Naujienų agentūra AFP apžvelgia penkis žinotinus dalykus apie katastrofą ir elektrinę šiandien. Sprogimas 1986 metų balandžio 26 dieną 1 val.

Maskvoje prarastas ryšys su keturiais „Raudonosios gulbės“ bendruomenės, kuri gina konstitucinę teisę į žodžio laisvę, nariais. Viena iš narių, kaip skelbia teismas, buvo suimta pagal straipsnį dėl smulkaus chuliganizmo. Kovo mėnesį judėjimas ketino surengti mitingą prieš interneto blokavimą. Apie tai nepriklausomam Rusijos televizijos kanalui „Dožd“ papasakojo šaltinis bendruomenėje.

Sasekso kunigaikštis princas Harry apsilankė Kyjivo srities Bučos mieste. Pasak „Ukrinform“, Bučos meras Anatolijus Fedorukas apie tai pranešė „Facebook“ tinkle. „Tikimybė susitikti su princu Hariu Bučoje buvo maža, bet niekada nebuvo lygi nuliui“, – pažymėjo A. Fedorukas. Jis padėkojo Sasekso kunigaikščiui už vizitą. „Esu dėkingas Sasekso kunigaikščiui už jo vizitą, už jo dėmesį Bučai ir mūsų tragedijai, už jo žmogiškumą ir paramą Ukrainai.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos balandžio 19 d. smogė „Atlant Aero“ gamyklai Taganroge raketomis „Neptun“ ir sunaikino kelis objekto gamybinius pastatus, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. „Atnaujinti 2026 m. balandžio 19 d. Ukrainos „Neptun“ sparnuotųjų raketų smūgio „Atlant Aero“ įmonei Taganroge, Rusijos Federacijos Rostovo srityje, rezultatai: patvirtintas dviejų gamybinių objektų sunaikinimas ir dar keturių apgadinimas“, – teigiama Generalinio štabo pranešime.

Internete plintant badaujančių Ukrainos karių nuotraukoms ir žinutėms apie maisto trūkumą fronte, Ukrainoje kilo rimtas skandalas. Į situaciją sureagavusi kariuomenės vadovybė ėmėsi skubių veiksmų – nušalintas 14-osios mechanizuotos brigados vadas ir 10-ojo armijos korpuso vadovas. 14-osios atskirosios mechanizuotos brigados vadas buvo nušalintas nuo pareigų po to, kai buvo paviešinta informacija apie maisto tiekimo sutrikimus. Taip pat iš pareigų atleistas ir 10-ojo armijos korpuso vadas.

Lenkijos naikintuvai F-16 perėmė du Rusijos lėktuvus Su-30 virš Baltijos jūros, pareiškė gynybos ministro pavaduotojas Cezary Tomczykas, pridurdamas, kad bet koks Lenkijos saugumo pažeidimas sukeltų „greitą NATO atsaką“. Apie tai pranešė „TVP World“.  ...

Ukraina šiuo metu aktyviai dirba su Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos regiono šalimis. Be to, vyksta derybos su keliais partneriais, ruošiama bendradarbiavimo plėtra su Kaukazo regionu. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Jis pabrėžė, kad Ukraina siūlo ne tik dronus, bet ir visapusišką gynybos sistemą.

Ukraina rengia technologinę „staigmeną“ Rusijai mūšio lauke. Sėkmingos derybos bus įmanomos tik tuo atveju, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos išliks stiprios, pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylo Budanovas. Pasak K. Budanovo, karas įžengė į etapą, kai vien dronų skaičiaus didinimas nebeduoda reikšmingų rezultatų. Abi pusės pasiekė esamų dronų valdymo technologijų ribas.

Su neskelbtu vizitu į Ukrainą atvykęs britų princas Harry‘is paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti karą. Rusijos prezidentas „turi užkirsti kelią tiek ukrainiečių, tiek rusų tolesnėms kančioms ir imtis kito kurso“, sakė Harry‘is ketvirtadienį Kyjive. „Prezidente Putinai, nė viena šalis neturi naudos iš to, kad prarandamos žmonių gyvybės, kaip yra dabar“, – pabrėžė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėdamas su žiniasklaida pareiškė, kad Ukraina gina Europą aukodama savo piliečių gyvybes, todėl ji nusipelno ne simbolinės, o visateisės narystės Europos Sąjungoje. „Pirmiausia norėčiau padėkoti visiems partneriams, visiems ES lyderiams: Vokietijai, Prancūzijai, Lenkijai, Rumunijai – visoms šalims, kurios remia greitą Ukrainos įstojimą į Europos Sąjungą ir ieško būdų, kaip jį paspartinti.

Rusai turi „labai daug įvairių nenormalių idėjų“, todėl labai nesinorėtų, kad Baltarusija būtų į jas įtraukta. Apie tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Atsakydamas į klausimą, ar egzistuoja puolimo grėsmė iš Baltarusijos pusės, valstybės vadovas pažymėjo, kad rusai turi „labai daug įvairių nenormalių idėjų“. „Todėl labai nesinorėtų, kad Baltarusija būtų įtraukta į šias idėjas ir kad jos virstų baisia realybe“, – pabrėžė jis.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas teigia, kad Ukrainos atakos prieš Rusijos naftos pramonę trukdo Kremliui vykdyti pardavimo sutartis su kitomis šalimis bei smogia Rusijos reputacijai. Kaip praneša „Unian“, tai K. Budanovas sakė kalbėdamas Kyjivo saugumo forume. „Nevykdytos – čia daug įdomiau. Tai reiškia, kad Rusija patirs reputacijos smūgį. Tai svarbiausia, nes tai turės įtakos... Mūsų smūgiai Rusijos naftos pramonei baigsi, kai pasibaigs karas.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas paragino panaikinti Europos Sąjungos vienbalsio sprendimų priėmimo principą užsienio ir saugumo politikos srityse ir pakeisti jį demokratinėse valstybėse taikomu balsų daugumos principu. „Demokratijoje daugumos principas yra norma, o vienbalsiškumas – išimtis“, – sakė J. Wadephulas per bendrą spaudos konferenciją Dubline su savo Airijos kolege Helen McEntee. Airija liepos mėnesį perims pirmininkavimą ES Tarybai.

Lenkijos verslininko Dawido Rozeko įkurta ir Lietuvoje elektroninių pinigų įstaigos licenciją turinti finansinių technologijų bendrovė „Zen.com“, kurios stebėtojų taryboje yra ir buvęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, įsigijo iš sankcionuoto Rusijos oligarcho konfiskuotą Ukrainos banką, remdamasis portalu „Kyiv Independent“ skelbia portalas „Verslo žinios“. Trečiadienį Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje Ukrainos Indėlių garantijų fondas ir „Zen.

Didžiosios Britanijos princas Harry netikėtai apsilankė Ukrainos sostinėje, pranešė JK žiniasklaida ir Ukrainos vyriausybė. Jis susitiko su partneriais ir priminė pasauliui apie sunkias gyvenimo sąlygas šalyje. Apie iš anksto nepaskelbtą Harry vizitą socialiniame tinkle X pranešė „ITV News“ žurnalistas Chrisas Shipas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina JAV prezidentą Donaldą Trumpą, Kinijos lyderį Xi Jinpingą, Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi ir kitus įtakingus lyderius priversti karo iniciatorių, Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną, nutraukti visapusišką karą prieš Ukrainą. Apie tai Ukrainos prezidentas kalbėjo interviu CNN.