Apie 5 pagrindines rizikas, likusias po 1986 metų katastrofos, rašoma „Korotko pro“ medžiagoje.
1. Mirštantis barjeras
Černobylio radiacinis-ekologinis biosferos rezervatas, užimantis du trečdalius evakuacijos zonos, garsėja savo atsikūrusia flora bei fauna ir po avarijos netgi praturtėjo. Tačiau iš tikrųjų čia ne viskas taip idiliška, kaip teigiama kai kuriuose reportažuose.
„Yra esminių rizikų, kurias nepakankamai įvertina sprendimus priimantys valdininkai ir apie kurias pastaruosius trejus metus kone šaukia ekologai, – sako Aplinkos apsaugos profesionalų asociacijos prezidentė Liudmila Cyganok. – Kai įvyko avarija, 30 kilometrų zonoje buvo pasodinta daug medžių, kurie turėjo deponuoti (priimti ir saugoti) radionuklidus. Per 40 metų daugybė želdinių visiškai arba dalinai nudžiūvo. Jie nebeatlieka savo barjerinės funkcijos, o priešingai. Tai yra, išdžiūvę medžiai nesulaiko radionuklidų, o išleidžia tai, ką buvo sukaupę“.
Ekologės teigimu, problema pati savaime neišsispręs.
„Reikia išimti savo laiką atitarnavusią medieną ir sodinti jauną mišką, kuris sugertų radiacijos likučius“, – aiškina Liudmila Cyganok.
Tačiau kyla klausimas, ką daryti su „mirusiu“ barjeru.
„Šios medienos kategoriškai negalima deginti ir negalima išvežti už zonos ribų. Tikime, kad būsime išgirsti, nes jei pavojus bus ignoruojamas, neigiamos pasekmės gali būti milžiniškos. Yra cheminių būdų radionuklidais užterštą medieną perdirbti į naują energiją. Zonos ribose reikia sukurti tokią įmonę. Jau yra techniškai argumentuotų sprendimų, yra parengtas verslo projektas, kuris gali tapti tarptautiniu ir padaryti Ukrainą inovatore“.
2. Miškų gaisrai
Gaisrai Černobylio zonoje – tai visada katastrofa, nes su jais kovoti yra nepaprastai sunku dėl tankių sąžalynų ir vandens trūkumo.
„Tokiems gaisrams būdingas viršutinio miško sluoksnio degimas, kurio neįmanoma užgesinti nuo žemės, o tik iš sraigtasparnių. Be to, po praėjusių gaisrų liko krūvos degimviečių – ugnies pažeistų medžių, kurie pakartotinio užsiliepsnojimo metu užsidega kaip degtukai. Dabar toks pavojus yra ypač padidėjęs, nes nuolat kyla priešiškų „atskridimų“ grėsmė“, – primena Liudmila Cyganok.
Ekologė sako, kad būtina skubiai imtis prevencinių priemonių:
„Mažiausiai – sukurti miške pertvaras: išvalyti ir suarti juostas, kurios sulaikytų ugnį ir neleistų jai greitai plisti į didelius plotus. Apie tai kalbėjome dar prieš metus, bet, deja, nieko nedaroma“.
Miškų gaisrai – tai ne tik grėsmė rezervato augalams ir gyvūnams. Ugnis išlaisvina iš medžių radionuklidus, kuriuos išnešioja vėjas. Jei sudega šimtametė miško paklotė, kuri prieš 40 metų taip pat sugėrė didelį kiekį reaktoriaus teršalų, pavojingos medžiagos pateks į žemę ir susigers į gruntinius vandenis.
Rusijos agresijos pasekmės ir Černobylio pavojai
3. Brakonieriavimas
Tai viena iš rimtų zonos problemų, kuri yra išimtinai žmonių sąžinės reikalas. Per 40 metų aptvertame zonos perimetre atsirado daugybė landų, kuriomis naudojasi pinigų medžiotojai. Medžioklės objektais tampa šernai, briedžiai, elniai. Mėsa realizuojama restoranuose, kur gaminami patiekalai iš žvėrienos, arba specializuotose internetinėse parduotuvėse. Ji gali patekti į turgavietes, kuriose yra susilpnėjusi veterinarinė kontrolė.
Tačiau didžiausią mastą 30 kilometrų zonoje pasiekė žvejyba. Iš Pripetės, Užo upės, Kyjivo tvenkinio atkarpos žuvis traukiama pramoniniais kiekiais, ką liudija policijos kronikos. Parduodama stichiškose vietose arba sumaišoma su sanitarinę kontrolę praėjusia žuvimi. Zonoje populiari ir „tylioji medžioklė“ – grybavimas bei uogavimas.
Prieš kelias dienas Visos Ukrainos motinystės ir vaikystės centro direktorius Jurijus Antipkinas pranešė, kad šių metų pradžioje gydytojai kai kurių nėščių moterų placentose aptiko pavojingą radionuklidų lygį. Tai gali būti susiję su užterštų produktų vartojimu.
Dar viena brakonieriavimo rūšis yra neteisėtas medienos kirtimas. Konkrečiai, buvo atskleista schema, pagal kurią rezervato teritorijoje sunaikinti 185 šimtamečiai ąžuolai, kurie buvo išvežti į baldų gamybos įmonę. Sandoryje dalyvavo zoną aptarnaujančios valstybės įmonės vadovas ir policininkas.
4. Ilgalaikiai procesai
„Šviežias“ žemių užteršimas radionuklidais už 30 kilometrų zonos ribų jau nelaikomas aktualiu. 2025 m. gegužę akademinis leidinys „Journal of Environmental Radioactivity“ paskelbė tyrimą, kuris parodė, kad Polesės sklypai, išimti iš žemės ūkio apyvartos po ČAE avarijos, jau išsivalė ir yra tinkami sėjai.
Tačiau didelio gaisro rezervate atveju gali būti užteršti sklypai, į kuriuos vėjas nuneš degimo liekanas. Nesibaigė ir vadinamieji ilgalaikiai procesai. Radionuklidai, kurie iki šiol saugomi paviršiniuose dirvožemio sluoksniuose, yra išplaunami lietaus, patenka į gruntinius vandenis, o vėliau į Kyjivo marias ir Dniprą. Pakankamai pavojingas šių medžiagų kiekis nusėdo tvenkinio ir Dnipro dumble dar nuo 1986 metų. Išplovus dugno nuosėdas arba vykdant upės vagos gilinimo darbus, vanduo gali patirti pakartotinį užkrėtimą.
5. „Shahed“ dronai ir raketos
Didžiausias rizikas šiandien sukelia Rusijos agresija. 2025 m. vasarį priešo bepilotis pateko į konfaimeną (apsauginį gaubtą), pastatytą virš ČAE 4-ojo energobloko sarkofago. Buvo pramušta apie 15 kvadratinių metrų stogo dangos ir pažeista beveik 200 kvadratinių metrų plieninių panelių. Dėl hermetiškumo pažeidimo, virtinės kritinių sistemų sugadinimo, gaubtas dalinai prarado savo funkcijas. Konstrukcijos būklę apsunkino daugiau nei 300 skylių, kurias ugniagesiai turėjo išgręžti, kad užgesintų gaisrą.
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas įspėja, kad negrįžtama plieninės arkos korozija gali išsivystyti jau iki 2030 metų. Remonto darbai Černobylio AE aikštelėje vertinami 500 mln. eurų.
4-ojo energobloko gaubtas – tai ne vienintelis objektas, galintis sukelti naują katastrofą. Sausio 20 d. dėl Rusijos smūgių energetikai ČAE prarado elektros tiekimą. Situaciją pavyko stabilizuoti, tačiau tai nutiko ne pirmą kartą ir gali pasikartoti. Jei atjungimas tęstųsi ilgą laiką, sutriktų panaudoto branduolinio kuro šlapiojo tipo saugyklos (vadinamos rusiška santrumpa Chojat-1, liet. PBKS-1) darbas. Kas tokiu atveju nutiktų, dar 2022 m. kovo mėnesį papasakojo atominės energetikos ekspertė Olga Košarnaja:
„Liekamajai šilumai nuimti būtinas kuro rinklių (reaktoriaus aktyviosios zonos elementas, – red. past.) aušinimas, kurį užtikrino siurbliai. Jei siurbliai nedirbs, šiluma nebus nuimama, vanduo baseine gali užvirti, o tai lemia radioaktyvių garų susidarymą ir vėlesnį kuro rinklių išsilydymą, kas sukeltų sunkią avariją. Nesant ventiliacijos sistemų darbo, padidės personalo apšvitos dozė, o radioaktyvių dujų ir garų išmetai pasklis ne tik Ukrainos, bet ir Baltarusijos bei Rusijos Federacijos teritorijoje“.
Kaip pranešė agentūra „Reuters“, remdamasi generalinio prokuroro Ruslano Kravčenkos žodžiais, nuo atviros Rusijos agresijos pradžios netoli Černobylio praskrido 18 raketų ir mažiausiai 92 priešo bepiločiai orlaiviai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.


