Pasak „Ukrinform“, SBU apie tai pranešė „Telegram“ tinkle.
Ukrainos saugumo tarnyba pranešė smogusi trims Rusijos karo laivams okupuotame Kryme
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) specialiųjų operacijų padalinys „Alfa“ smogė trims Rusijos kariniams laivams laikinai okupuotame Kryme.
Pasak „Ukrinform“, SBU apie tai pranešė „Telegram“ tinkle.
Operacija buvo nukreipta prieš Rusijos karinio jūrų laivyno desantinį laivą „Jamal“, didelį desantinį laivą „Azov“ ir dar vieną nenustatyto tipo karinį laivą.
Taip pat gauta pranešimų apie galimą smūgį rusų antidiversiniam laivui „Gračionok“ (projektas 21980).
Be to, SBU bepiločiai orlaiviai apgadino ryšių sistemos „Delfin“ antenos bloką, radiolokacinę stotį „Mys-M1“ (projektas MR-10M1) ir degalų talpyklas naftos bazėje „Jugtorsan“.
„SBU sistemingai ir nuosekliai naikina priešą palei visą fronto liniją, įskaitant laikinai okupuotą Krymą. Mūsų operatyvininkai mažina laivyno kovinį pajėgumą, sąmoningai trikdo logistiką ir atima iš priešo galimybę visapusiškai naudotis pusiasaliu kaip karine baze“, – teigė saugumo agentūra.
Ji pridūrė, kad kiekvienas smūgis laivams ir kritinei infrastruktūrai turi kaupiamąjį poveikį ir tiesiogiai mažina Rusijos gebėjimą kariauti.
„Šis darbas nesustos: SBU operacijų intensyvumas ir gylis tik didės, kol priešas praras galimybę veikti Ukrainos teritorijoje“, – sakoma pareiškime.
2026 m. balandžio 17 d. duomenimis, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukraina sunaikino daugybę Rusijos karinių jūrų laivyno vienetų Juodojoje ir Azovo jūrose, įskaitant didelius karo laivus, taip pat patrulinius, paramos, desantinius laivus ir vieną povandeninį laivą.
Per rusų atakas Ukrainoje žuvo žmogus
Per naktines Rusijos atakas Ukrainoje žuvo civilis, o dar dešimtys žmonių buvo sužeisti, šeštadienį pranešė vietos pareigūnai.
Apie vieną žuvusįjį po smūgio Mykolajivkai rytinėje Ukrainos Donecko srityje socialiniuose tinkluose paskelbė srities vadovas Vadymas Filaškinas.
Kiti pareigūnai pranešė, kad per atakas Ukrainos šiaurėje ir rytuose, įskaitant smūgį Odesos uosto infrastruktūrai, buvo sužeisti mažiausiai 26 žmonės.
Odesos srityje rusų dronai apgadino uostų ir pramonės infrastruktūros objektus. Srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis platformoje „Telegram“ nurodė: „Odesos rajone buvo atakuoti uosto objektai ir pramoninė infrastruktūra. Padaryta žala biurų pastatams, žemės ūkio produktų sandėliams, autobusams ir kuro talpykloms.“
Pasak O. Kiperio, dėl smūgių kilo gaisrų, kuriuos ugniagesiai jau užgesino.
Černihivo srityje dėl Rusijos atakos prieš energetikos infrastruktūros objektą be elektros liko apie 380 tūkst. vartotojų, nurodė regiono elektros tiekėja „ChernihivOblenergo“.
Ukrainos oro pajėgos šeštadienį nurodė, kad Rusija per naktį paleido 219 dronų, iš kurių 190 buvo numušti.
Rusijos dronas atakavo mėsos perdirbimo įmonę Charkivo srityje
Rusijos pajėgos „Molnija“ tipo dronu atakavo mėsos perdirbimo įmonę Charkivo srities Bohoduchivo mieste, o trys darbuotojos patyrė ūmią streso reakciją.
Pasak „Ukrinform“, Charkivo srities prokuratūra apie tai pranešė „Telegram“ tinkle.
„Tyrimo duomenimis, balandžio 18 d. apie 11 val. smogiamasis dronas, preliminariai įvardytas kaip „Molnija“ tipo, pataikė į mėsos perdirbimo įmonę Bohoduchive. Dėl atakos trys darbuotojos patyrė ūmią streso reakciją“, – sakoma pranešime.
Vėliau Rusijos pajėgos surengė dar vieną dronų ataką, šį kartą, kaip pranešama, „Italmas“ tipo bepiločiu, Bohoduchivo rajono Zoločivo kaime. Per smūgį buvo apgadintos trys transporto priemonės, apie aukas nepranešama.
Vadovaujantis Bohoduchivo rajono prokuratūros procesiniais nurodymais, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo nusikaltimų pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalį.
Kaip jau buvo pranešta anksčiau, praėjusią parą per Rusijos atakas visoje Charkivo srityje buvo sužeisti septyni žmonės.
Zelenskis: Rusija vėl bando įtraukti Baltarusiją į karą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija vėl bando į savo karą įtraukti Baltarusiją, kur stebima suaktyvėjusi karinė veikla.
Penktadienį vakare paskelbtame įraše socialiniame tinkle „X“ jis rašė, kad Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pateikė savo ataskaitą.
„Dėl fronto linijos – esu dėkingas visiems mūsų daliniams, kurie laiko savo pozicijas ir atremia rusų puolimus (...). Rusams nepavyksta perimti iniciatyvos fronte, ir tai yra svarbu. Taip pat stebime okupacinių pajėgų bandymus persigrupuoti – greičiausiai siekiant kompensuoti personalo trūkumą“, – sakoma V. Zelenskio įraše.
„Esant šiam kontekstui tampa vis aiškiau, kodėl suaktyvėjo karinė veikla Baltarusijoje. Žvalgybos duomenimis, Baltarusijos pasienio rajonuose tiesiami keliai Ukrainos teritorijos link ir įrengiamos artilerijos pozicijos. Manome, kad Rusija gali dar kartą bandyti įtraukti Baltarusiją į savo karą“, – sakė ukrainiečių prezidentas.
„Nurodžiau atitinkamais kanalais įspėti de facto Baltarusijos vadovybę apie Ukrainos pasirengimą ginti savo žemę ir nepriklausomybę. Pastarųjų įvykių Venesueloje pobūdis ir pasekmės turėtų būti įspėjimas Baltarusijos vadovybei nedaryti klaidų. Su vyriausiuoju vadu taip pat aptarėme tolesnes mūsų tolimojo nuotolio operacijas“, – pridūrė V. Zelenskis.
Rusijoje dega Syzranės naftos perdirbimo gamykla
Rusijos Syzranės mieste dega naftos perdirbimo gamykla. Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka, paskelbęs atitinkamą nuotrauką.
„Syzranė, Rusija. Dega naftos perdirbimo gamykla“, – teigė A. Kovalenka.
Syzranės naftos perdirbimo gamykla yra degalų gamybos įmonė ir vienas didžiausių „Rosneft“ sistemos objektų, taip pat pagrindinė naftos perdirbimo įmonė pietiniame Pavolgio regione.
Po dronų atakos Rusijoje dega naftos saugykla ir perdirbimo gamykla
Praėjusią naktį po dronų atakos Rusijos Krasnodaro krašto Tichorecko mieste esančioje naftos saugykloje kilo gaisras.
Pasak „Ukrinform“, apie tai pranešė Vokietijos transliuotojas „Deutsche Welle“, remdamasis regiono operatyviniu štabu.
Pažymima, kad gesinti objekte kilusį gaisrą pasitelkti 224 darbuotojai ir 56 įrangos vienetai. Apie žuvusiuosius ar sužeistuosius nepranešama.
Balandžio 18 d. naktį oro pavojus dėl dronų atakos buvo paskelbtas ir Rusijos Leningrado srityje.
Rusijos aviacijos institucija „Rosaviacija“ pranešė apie laikinus atvykimo ir išvykimo apribojimus Pskovo oro uoste. Saratovo, Penzos, Samaros ir Uljanovsko oro uostuose įvestas planas „Kilimas“.
Kaip praneša „Telegram“ kanalas ASTRA, remdamasis Leningrado srities gubernatoriumi Aleksandru Drozdenka, netoli Vysocko uosto dėl dronų atakos kilo gaisras, kuris šiuo metu gesinamas.
Regiono vadovas teigė, kad nukentėjusiųjų ar kitokios žalos nėra.
Pranešime teigiama, kad naktį virš Leningrado srities esą buvo numušti 27 dronai.
Be to, remiantis „Astra“ atlikta atvirųjų šaltinių analize, dėl atakos kilo gaisras Novokuibyševsko naftos perdirbimo gamykloje Rusijos Samaros srityje.
Kanalo ASTRA išanalizuota medžiaga buvo liudininkų nufilmuota maždaug už 2 km nuo gamyklos, o vienas iš smūgių pataikė į pietinę gamyklos dalį. Anksčiau regiono gubernatorius Viačeslavas Fedoriščevas patvirtino, kad regione buvo įvykdyta ataka, tačiau nepranešė apie smūgį naftos perdirbimo gamyklai.
Pasak jo, dronas nukrito netoli gimdymo namų Novokuibyševske ir išdaužė pastato langus. Nukentėjusiųjų nebuvo, o pacientai ir naujagimiai buvo perkelti į netoliese esančias gydymo įstaigas.
Novokuibyševsko naftos perdirbimo gamykla priklauso „Rosneft“ grupei.
Kaip pranešė „Ukrinform“, balandžio 15 d. ir naktį į balandžio 16-ąją Ukrainos gynybos pajėgos smogė daugeliui svarbių objektų Rusijoje ir laikinai okupuotose teritorijose.
Pranešama, kad okupuotame Kryme ir Rusijos Samaros srityje dronais atakuoti naftos objektai
Balandžio 18-osios naktį Ukraina atakavo Rusijos naftos infrastruktūrą, smūgiai suduoti keliems taikiniams okupuotame Kryme ir Rusijos Samaros srityje.
Apie tai, remdamasis Rusijos „Telegram“ kanalų duomenimis, praneša portalas „The Kyiv Independent“.
Praėjusią naktį Ukrainos dronai smogė naftos bazei Sevastopolyje okupuotame Kryme. Vietos gyventojai pranešė apie virtinę sprogimų Sevastopolyje ir netoliese esančioje Novofedorivkoje.
Vėliau Sevastopolio uosto teritorijoje pastebėtas didelis gaisras. Rusijos paskirtas okupuoto miesto vadovas Michailas Razvožajevas „Telegram“ įraše teigė, kad numuštas dronas pataikė į „rezervuarą su kuro likučiais“, ir pridūrė, kad per ataką žmonės nenukentėjo.
Balandžio 18-osios rytą po tikėtinos Ukrainos dronų atakos didelis gaisras taip pat kilo Novokuibyševsko naftos perdirbimo gamykloje Rusijos Samaros srityje.
„The Kyiv Independent“ negalėjo patikrinti šių pranešimų ar Rusijos paskirtų pareigūnų teiginių.
ATESH partizanas nutraukė elektros tiekimą Rusijos geležinkelio mazgui Luhanske
Partizaninis judėjimas ATESH sutrikdė laikinai okupuoto Luhansko geležinkelio tiekimo mazgo veiklą, atjungdamas jam elektros energiją. Pasak „Ukrinform“, ATESH apie tai pranešė „Telegram“ tinkle.
Judėjimo agentas įvykdė diversijos aktą elektros pastotėje Luhanske. Jam pavyko sėkmingai įsiskverbti į objektą ir sunaikinti elektros transformatorių. Transformatoriaus įrangą apėmė gaisras, o jos remontas užtruks kelias savaites.
Pastotė tiekė elektros energiją geležinkelio mazgui, per kurį visą parą važiuodavo traukiniai, gabenantys karinę įrangą ir amuniciją. Dėl partizanų išpuolio sutriko Rusijos pajėgų aprūpinimas Lymano ir Kostantynivkos kryptimis.
Dėl to okupacinės pajėgos dabar priverstos pertvarkyti savo logistiką ir ieškoti alternatyvių maršrutų.
Kaip pranešė „Ukrinform“, ATESH agentai taip pat sunaikino telekomunikacijų spintą svarbiame ryšio bokšte Rusijos Sverdlovsko srityje. Per šį įrenginį buvo tiesiogiai koordinuojamas Rusijos atsargų ir įrangos siuntimas Pokrovsko kryptimi.
ATESH judėjimas buvo įkurtas 2022 m. rugsėjį. Tai partizanų judėjimas kovai su Rusijos okupantais, sudarytas iš Krymo totorių bei ukrainiečių ir veikiantis okupuotose Ukrainos teritorijose, taip pat Rusijoje.
Naktį – nauja Rusijos ataka: smogė į civilinius objektus Černihivo ir Odesos srityse
Černihivo srityje dėl Rusijos atakos šeštadienio rytą 380 tūkst. vartotojų liko be elektros energijos. Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė įmonė „Černihivoblenergo“.
Pranešime sakoma, kad 4.00 val. per priešo ataką buvo pažeistas kritinės svarbos energetikos objektas Nižyno rajone. Dėl to be elektros energijos liko 380 tūkst. vartotojų Černihivo, Prylukio, Nižyno, Slavutičiaus miestuose, taip pat Černihivo, Nižyno ir Prylukio rajonuose.
Energetikos darbuotojai šiuo metu stengiasi atkurti elektros tiekimą.
Kaip pranešė „Ukrinform“, balandžio 17 d., po masinės naktinės Rusijos atakos, darbą sustabdė Černihivo šiluminė elektrinė.
Vėl atakuota Odesos sritis
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos bepiločiais orlaiviais atakavo Odesos srities uostų ir pramonės infrastruktūrą. Buvo apgadinti administraciniai pastatai, sandėliai, autobusai ir kuro talpyklos, vienas žmogus buvo sužeistas.
Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Odesos regiono karinės administracijos vadovas Olehas Kiperas.
Smūgių vietose kilo gaisrai, tačiau juos užgesino gelbėjimo tarnybos. Toliau likviduojami atakų padariniai, o teisėsaugos institucijos fiksuoja dar vieną Rusijos įvykdytą karo nusikaltimą prieš civilius Odesos srityje.
Rusija per pastarąją parą Ukrainoje neteko 1 080 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2026 m. balandžio 18 d. Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko maždaug 1 317 150 žmonių, iš jų 1 080 žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Apie tai „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos pajėgos sunaikino 11 876 (+6 per pastarąją parą) Rusijos tankus, 24 410 (+10) šarvuotų kovos mašinų, 40 242 (+82) artilerijos sistemas, 1 743 (+4) daugkartinių raketų paleidimo įrenginius, 1 349 priešlėktuvinės kovos sistemas ir 4 549 kruizines raketas. Rusijos kariuomenė taip pat neteko 435 karo lėktuvų, 350 sraigtasparnių, 245 112 (+2 104) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 33 karo laivų / katerių, 2 povandeninių laivų, 90 194 (+180) transporto priemonių ir degalų cisternų ir 4 129 specialiosios įrangos vienetų.
Duomenys apie priešo nuostolius nuolat atnaujinami.
Kaip pranešė „Ukrinform“, balandžio 17 d., iki 22 val., fronto linijoje buvo užfiksuota 118 kovinių susirėmimų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
youtube Beartooth - "ATTN." (Official Music Video) | The Surface: Deluxe Edition
Ukraina negali kliautis vien JAV pagalba, pasak Pentagono
Pentagono vyriausiasis pareigūnas politikos klausimais Elbridge Colby pareiškė, kad būsima karinė parama Ukrainai negali priklausyti vien nuo JAV Gynybos departamento, taip didindamas spaudimą Europos sąjungininkams prisiimti didesnį vaidmenį.
Pasak „Politico“, kaip praneša „Ukrinform“, E. Colby tai pasakė per šią savaitę Berlyne vykusį Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą.
Jis pažymėjo, kad Vašingtono parama daugiausia rėmėsi „ribotų JAV atsargų mažinimu“, ir užsiminė, jog toks požiūris nebėra tvarus.
„Europa turi paspartinti pagrindinės atsakomybės už žemyno konvencinę gynybą perėmimą. Tai ne pasirinkimo, o strateginės būtinybės klausimas“, – sakė E. Colby.
Jis pridūrė, kad tolesnė pagalba Kyjivui „neturi remtis reikšmingu JAV indėliu“, ir paragino sąjungininkus didinti finansavimą bei gamybą.
„Europa turi užtikrinti, kad žemyno gynyba ir, atitinkamai, jos karinė parama Ukrainai būtų iš tiesų tvari“, – pabrėžė E. Colby.
Remiantis Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenų baze „Kiel Support Tracker“, JAV karinė pagalba Ukrainai 2025 m. sumažėjo 99 proc. Tuo pat metu Europa smarkiai padidino savo paramą: finansinė ir humanitarinė pagalba išaugo 59 proc., o karinė – 67 proc., palyginti su 2022–2024 m. vidurkiu. Dėl to bendra pagalba 2025 m. išliko panaši į ankstesnių metų lygį.
Tai paskelbta tuo metu, kai Europos sąjungininkai per Berlyno susitikimą paskelbė apie naują paramos Ukrainai bangą, daugiausia dėmesio skirdami dronams, oro gynybos sistemoms ir tolimojo nuotolio smogimo pajėgumams.
Kaip anksčiau skelbta, JAV viceprezidentas JD Vance'as teigė, kad JAV paramos Ukrainai mažinimas yra vienas iš pagrindinių Donaldo Trumpo administracijos pasiekimų.