Zelenskis apie 90 mlrd. ES paskolą: nebėra pagrindo ją blokuoti
Ukraina įvykdė visus reikalavimus, kad galėtų gauti 90 mlrd. eurų paramą iš Europos Sąjungos, savo vakariniame kreipimesi pasakė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad buvo susitikęs su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, Europos Vadovų Tarybos pirmininku António Costa ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen aptarti finansinės paramos Ukrainai atblokavimą.
„Būtina, kad būtų atblokuotas Europos paramos Ukrainai paketas – 90 mlrd. eurų per dvejus metus. Šias lėšas jau buvo patvirtinusi Europos Vadovų Taryba, tačiau jos buvo užblokuotos. Dabar nebėra jokio pagrindo jas blokuoti. ES paprašė Ukrainos atstatyti Rusijos sunaikintą naftotiekį „Družba“. Mes jį atstatėme. Tikimės, kad ES taip pat įvykdys sutartus įsipareigojimus“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad pastaruoju metu nebuvo padaryta jokios pažangos įvedant naujas sankcijas Rusijai dėl jos karo su Ukraina.
Prezidentas pabrėžė, kad sankcijos turi būti taikomos, kad rusai nemanytų, jog gali kariauti ramiai ir likti nenubausti.
Kaip pranešė „Ukrinform“, V. Zelenskis susitiko su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, kad aptartų aptarė 90 mlrd. eurų paramos paketo atblokavimą.
Putinas brėžia ribas: planuoja plėtrą
Kremlius pareiškė ketinantis ir toliau kurti vadinamąją saugumo zoną prie Ukrainos. Rusijos lyderis Vladimiras Putinas tvirtina, kad tai būtina „grėsmėms pašalinti“.
Ukrainos pareigūnas įžvelgė problemą: JAV jau 16 kartų naikino arba švelnino sankcijas Rusijai ir Baltarusijai
Ukrainos prezidento įgaliotinis sankcijų politikos klausimais Vladyslavas Vlasiukas teigė, kad per praėjusius metus buvo užfiksuota maždaug 16 atvejų, kai Jungtinės Valstijos panaikino arba sušvelnino sankcijas Rusijos ir Baltarusijos bendrovėms bei asmenims.
Zelenskis paskelbė, kad naftotiekio „Družba“ remonto darbai baigti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paskelbė, kad sugadintas naftotiekis „Družba“, kuriuo rusiška nafta tiekiama į Europą, yra suremontuotas ir paruoštas atnaujinti veiklą.
„Ukraina baigė remonto darbus naftotiekio „Družba“ atkarpoje, kuri buvo apgadinta per Rusijos antskrydį. Naftotiekis gali vėl pradėti veikti“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis.
Rusijoje nugriautas paminklas Stalino represijų aukoms
Praėjusį sekmadienį anksti ryte Rusijos Tomsko srities valdžios institucijos nugriovė „Gedulo akmenį“ – paminklą Stalino represijų aukoms, kuris buvo pastatytas Tomsko memorialiniame parke, taip pat nuėmė keletą lentelių, skirtų atminti nuo represijų nukentėjusiems latviams, lietuviams, estams, lenkams ir kalmukams, praneša Latvijos dienraštis „Latvijas Avīze“.
Ant atminimo akmens, kurį sukūrė menininkas Guntis Panders ir 2011 m. padovanojo Siguldos gyventojai, buvo užrašas latvių ir rusų kalbomis: „Tegul akmuo kalba už latvius – politinių represijų aukas – ir gedi jų“.
Kaip pažymi laikraštis, Tomsko sritis nuo carinės Rusijos laikų buvo šimtų tūkstančių žmonių tremties ir kalinimo vieta, o ypač „klestėjo“ Stalino teroro ir represijų metais. 1992 m. spalio 25 d. Tomske, buvusioje sovietų NKVD tyrimo kalėjimo vietoje buvo oficialiai atidengtas „Gedulo akmuo“ ir memorialinė aikštė. 1989 m., kai prasidėjo buvusio kalėjimo rekonstrukcijos darbai, tarp griuvėsių buvo rasta žmonių kaulų ir masinių kapų pėdsakų.
Zelenskis: karas Irane stiprina Rusiją, sekina JAV ir smogia Europai
Ukrainos prezidentas pareiškė, kad Rusiją kamuoja didelės ekonominės problemos, tačiau karas Irane stiprina rusus, sekina amerikiečius ir smogai Europos energijos atsargoms. Taip jis kalbėjo interviu ištraukoje, kuria pasidalino savo „Telegram“ kanale.
„Rusijoje didelės ekonominės problemos. 100 milijardų dolerių biudžeto deficito neįmanoma padengti trumpu karu Artimuosiuose Rytuose. Kol kas jie padengė tik 10 proc., ne daugiau“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Zelenskis: o kur bus Kinija?
„Karas Irane stiprina rusus, sekina amerikiečius ir smogia Europos energijos atsargoms. Tai sukuria spaudimą: kur bus Kinija? Šioje situacijoje tiesiog sunku būti tarpininku. Tai rimtas energetinis iššūkis visiems“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Anot Ukrainos vadovo, karas Irane lems platesnio masto agresiją ne tik Artimuosiuose Rytuose, o taip pat apribos Ukrainos prieigą prie oro gynybos sistemų.
Dėl Rusijos smūgių penkiuose Ukrainos regionuose nutrūko elektros tiekimas
Dėl blogų orų septynios Dnipropetrovsko srities gyvenvietės liko be elektros, o Rusijos atakos sukėlė elektros tiekimo sutrikimų penkiuose kituose regionuose, feisbuke pranešė „Ukrenergo“.
„Šįryt septynios Dnipropetrovsko srities gyvenvietės dėl nepalankių oro sąlygų buvo visiškai arba iš dalies be elektros. Regioninės energetikos komandos jau dirba, kad atkurtų pažeistas linijas“, – sakoma pranešime.
Be to, Rusija toliau puola Ukrainos civilinę energetikos infrastruktūrą. Šįryt vartotojai Černihivo, Donecko, Charkivo, Sumų ir Zaporižios srityse neturėjo elektros. Avariniai remonto darbai pradėti ten, kur leidžia saugos sąlygos.
„Ukrenergo“ pabrėžė, kad vakare elektros energiją reikia naudoti atsargiai. Vartotojai raginami riboti galingų prietaisų naudojimą nuo 17 iki 22 valandos.
Anksčiau pranešta, kad Rusijos pajėgos puolė energetikos objektą Černihivo srityje, be elektros liko 54 tūkst. abonentų.
Kaja Kallas tikisi „teigiamų sprendimų“ dėl paskolos Ukrainai
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas) pareiškė, kad trečiadienį tikisi „teigiamų sprendimų“, kuriais bus atblokuota labai reikalinga 90 mlrd. eurų paskola Ukrainai.
„Rytoj (trečiadienį) tikimės teigiamų sprendimų dėl 90 mlrd. paskolos. Ukrainai tikrai reikia šios paskolos“, – prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Liuksemburge antradienį sakė K. Kallas.
Kadenciją baigiantis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas yra blokavęs šių lėšų skyrimą, naudodamas jas kaip svertą ginče su Ukraina dėl apgadinto naftotiekio, kuriuo gabenama rusiška nafta.
Tačiau praėjusią savaitę Kyjivas pranešė, kad naftotiekis iki balandžio pabaigos bus vėl atidarytas, o tai V. Orbaną paskatino pakartotinai pareikšti, kad Budapeštas yra pasirengęs atšaukti savo veto, kai tik bus atnaujintas naftos tiekimas.
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 116 iš 143 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos nuo pirmadienio vakaro numušė 116 iš 143 dronų, Rusijos panaudotų Ukrainai pulti, „Telegram“ kanale pranešė pajėgos.
Nuo pirmadienio 18 val. priešai puolė Ukrainą dviem balistinėmis raketomis „Iskander-M“ iš Kursko srities ir 143 koviniais bepiločiais orlaiviais „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitų tipų. Jie buvo paleisti iš Kursko, Briansko, Oriolo, Milerovo ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje, Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme ir laikinai okupuoto Donecko. Maždaug 80 dronų buvo „Shahed“ tipo.
Ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės kovos ir bepiločių sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki antradienio 9 val. Oro gynybos pajėgos Ukrainos šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba neutralizavo 116 dronų. Dvidešimt du atakuojantys bepiločiai orlaiviai pataikė į 17 vietų, septyniose vietose rasta numuštų dronų nuolaužų.
Ataka tęsėsi, oro erdvėje vis dar skraidė priešo dronai.
Per Rusijos dronų ataką naktį į antradienį Sumuose buvo sužeista 15 žmonių, įskaitant tris vaikus – 13, 15 ir 17 metų mergaites. Dauguma aukų yra vyresnio amžiaus suaugusieji.
Sumuose – okupantų ataka: taikiniais tapo gyvenamieji namai, gydymo įstaiga
Per Rusijos smūgius visoje Ukrainoje mažiausiai keturiuose regionuose sužeisti 25 žmonės, antradienį pranešė pareigūnai.
Tai įvyko tuo metu, kai JAV vadovaujamos taikos derybos dėl karo užbaigimo atsidūrė aklavietėje.
Šiaurės rytiniame Sumų mieste Rusijos dronai sužeidė 15 žmonių ir apgadino daugiabučius bei medicinos įstaigą, pranešė regiono vadovas.
Pagalbos tarnybos paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kaip gelbėtojai naktį gesina per išpuolius užsiliepsnojusius automobilius ir padeda evakuoti gyventojus iš apgadintų pastatų.
„Dėl pakartotinių išpuolių grėsmės gelbėtojams teko kelis kartus stabdyti operacijas ir persikelti į saugią vietą“, – nurodė pagalbos tarnyba.
Per oro atakas šiaurės rytiniame Charkivo regione sužeisti trys žmonės, dar trys – rytiniame Slovjansko mieste, pranešė pareigūnai.
Dar keturi žmonės buvo sužeisti Dnipropetrovsko regione, socialiniuose tinkluose paskelbė gubernatorius.
Rusija per ataką paleido dvi raketas ir 143 dronus, pranešė Ukrainos oro pajėgos, pridurdamos, kad oro gynybos daliniai perėmė vieną raketą ir 116 dronų.
Rusija tikėjosi, kad jos invazija greitai nuvers Ukrainos vadovybę, tačiau per daugiau nei ketverius metus ji peraugo į kruviniausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, nusinešusį šimtus tūkstančių gyvybių ir privertusį milijonus palikti savo namus.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 040 karių
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. balandžio 21 d. pasiekė apie 1 320 310 karių, įskaitant 1 040 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Rusija neteko 11 884 tankų, 24 429 šarvuotųjų kovos mašinų (+7), 40 478 artilerijos sistemų (+82), 1 749 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 1 350 oro gynybos sistemų, 435 lėktuvų, 350 sraigtasparnių, 250 463 bepiločių orlaivių (+1 905), 4 549 kruizinių raketų, 33 laivų, 2 povandeninių laivų, 90 763 automobilių ir degalų cisternų (+192) bei 4 132 specialiosios technikos vienetų.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
ES ministrai aptars karus Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai antradienį vyksiančiame susitikime aptars naujausius įvykius Artimuosiuose Rytuose ir nuolatinę paramą karo draskomai Ukrainai.
Liuksemburge vyksiančiame susitikime prie ministrų prisijungs Libano ministras pirmininkas Nawafas Salamas, kuris aptars padėtį jo šalyje. Aukščiausi diplomatai taip pat turėtų aptarti karą Irane ir jo platesnius regioninius padarinius, įskaitant įtampą Hormuzo sąsiauryje.
Ukrainos klausimu ministrus vaizdo ryšiu apie naujausius įvykius fronto linijoje informuos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Briuselyje ir Kyjive puoselėjamos didelės viltys, kad jau netrukus gali būti įgyvendintas naujas sankcijų Maskvai paketas ir 90 mlrd. eurų dydžio paskola Ukrainai, nes gegužės mėnesį po pralaimėjimo rinkimuose iš valdžios trauksis Kremliui draugiškas Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas.
Ministrai taip pat turėtų aptarti būdus, kaip ES galėtų bendradarbiauti su Kyjivu dėl ilgalaikio Ukrainos stabilumo, įskaitant paramą veteranams ir išminavimo pastangas.
Be to, į darbotvarkę įtrauktas ES indėlis į Armėnijos ir Azerbaidžano taikos procesą, taip pat padėtis Sakartvele.
Iš Zelenskio – kaltinimai JAV pasiuntiniams: „Nepagarbu“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino JAV pasiuntinius Steve‘ą Witkoffą ir Jaredą Kushnerį nepagarbos Ukrainai demonstravimu.
„Nepagarbu vykti į Maskvą ir neatvykti į Kyjivą“, – duodamas interviu valstybinei naujienų laidai pirmadienį pareiškė V. Zelenskis.
Zelenskis paaiškino, kodėl Trumpas nėra pakankama saugumo garantija: „O kas bus po to?“
Galimybė, kad Rusija gali atsisakyti naujo puolimo prieš Ukrainą dėl to, kad bijo pasekmių, kurias gali sukelti JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nėra pakankama saugumo garantija, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė interviu „Fakty“.
Ukrainos vadovo nuomone, jei prie fronto linijos nebus tarptautinių partnerių, tai nepadės sulaikyti Rusijos nuo kito įsiveržimo.
„Kokias saugumo garantijas suteikia Ukrainai? Jei kontaktinėje linijoje nėra mūsų partnerių, tai kodėl rusai po kurio laiko vėl nepradės puolimo? Kodėl? Aš tiesiog nesuprantu, kodėl? Aš nematau priežasčių. Kas juos sulaikys? Kas?“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad JAV yra įsitikinusios, jog Rusija nedrįs vėl pulti Ukrainos, nes bijos griežtos Baltųjų rūmų vadovo reakcijos.
„Pavyzdžiui, JAV sako – prezidentas Trumpas. Trumpas eis prezidento pareigas dar dvejus su puse metų, o kas bus po to?“, – klausimą kėlė V. Zelenskis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
youtube Beartooth - "ATTN." (Official Music Video) | The Surface: Deluxe Edition
Zelenskis įvardijo, kas skatina Rusijos ambicijas
Ukrainos partnerių sankcijų ir politinio spaudimo Rusijai sumažinimas paskatino agresorių stiprinti kai kurias savo karines ambicijas, todėl Ukraina tam priešinsis intensyviau naudodama dronus fronto linijoje, platformoje „Telegram“ pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Nuodugniai analizuojame atnaujintus Rusijos karo planus. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė puikiai supranta, ką tiksliai planuoja priešas ir kokius prioritetus Rusijos politinė vadovybė nustatė Rusijos kariuomenei. Mes imsimės atsakomųjų veiksmų. Deja, mūsų partnerių sankcijų ir politinio spaudimo agresoriui sumažėjimas lėmė dalinį Rusijos karinių ambicijų padidėjimą. Tačiau mūsų ilgalaikės sankcijos, fronto linijoje vis dažniau naudojami dronai ir aktyvūs mūsų dalinių veiksmai užtikrins reikiamą atsaką okupantui. Šiandien patvirtinau mūsų tolesnių operacijų sąrašą“, – teigė jis.
Jis taip pat pažymėjo, kad vyriausiasis kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis ir Generalinio štabo viršininkas Andrijus Hnatovas pateikė ataskaitas apie efektyviausius fronto dalinius.
„Taip pat nustatėme prioritetinius aprūpinimo poreikius fronto linijoje, kuriuos būtina nedelsiant patenkinti. Dėkoju kiekvienam kareiviui, seržantui ir karininkui už mūsų valstybės ir tautos gynybą“, – pridūrė prezidentas.
Kaip jau buvo pranešta, V. Zelenskis taip pat pareiškė, kad Ukrainos pajėgų pasitraukimą iš Donecko srities ir nedidelės Luhansko srities dalies jis laiko neatsakingu žingsniu, kuris reikštų strateginį kariuomenės pralaimėjimą.