Iš Zelenskio – skubus įspėjimas, kas vyksta prie Baltarusijos sienos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija ir vėl bando įtraukti Baltarusiją į karą.
Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi Ukrainos prezidento soc. tinklo paskyroje publikuotu įrašu, V. Zelenskis išklausė Ukrainos ginkluotojų pajėgų vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio įžvalgas.
Pastarasis patvirtino, kad prie sienos su Baltarusija tiesiami keliai į Ukrainos teritoriją ir įrengiamos artilerijos pozicijos.
„Fiksuojame okupacinės kariuomenės bandymus pergrupuoti savo pajėgas, tikėtina, norint kompensuoti personalo trūkumą.
Tad tampa vis aiškiau, kodėl Baltarusijos teritorijoje suaktyvėjo ginkluotųjų pajėgų veikla.
Remiantis žvalgybos surinktais duomenimis, keliai į Ukrainą tiesiami Baltarusijos teritorijoje, o taip pat įrengiamos artilerijos pozicijos.
Mes manome, kad ir vėl Rusija bandys įtraukti Baltarusiją į karą“, – rašė jis.
Taip pat pažymima, kad Ukraina per atitinkamus kanalus įspėjo de facto Baltarusijos vadovybę apie Ukrainos siekį ginti savo teritoriją ir nepriklausomybę.
„Neseniai Venesueloje įvykusių įvykių pobūdis ir pasekmės turėtų atgrasyti Baltarusijos vadovybę nuo klaidų“, – pridūrė jis.
Ukrainoje privatus oro gynybos padalinys pirmą kartą numušė droną su reaktyviniu varikliu
Privatus oro gynybos dalinys Charkivo srityje pirmą kartą numušė reaktyvinį droną, skridusį daugiau nei 400 km/h greičiu, feisbuke pranešė Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas ir pasidalijo kovinės operacijos vaizdo įrašu.
„Mes ir toliau plėtojame privačios oro gynybos projektą. Privati oro gynybos grupė Charkivo srityje aktyviai perima dronus „Shahed“ ir dabar pirmą kartą sėkmingai numušė droną su reaktyviniu varikliu“, – sakė M. Fedorovas.
Jis pabrėžė, kad tai naujas sudėtingumo lygis. „Priešas didina reaktyvinių dronų, kurie yra greitesni ir sunkiau perimami, naudojimą. Vykdydami prezidento nurodymą, sistemingai kuriame daugiasluoksnę oro gynybos sistemą ir stipriname savo dangaus apsaugą“, – sakė jis.
Pasak M. Fedorovo, privačios grupės yra vienas iš šios sistemos komponentų, padedančių sustiprinti ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą. Projekto tikslas – sparčiai didinti pajėgumus, nesukeliant papildomos apkrovos priešakinėse linijose esantiems koviniams daliniams.
Šiuo metu 19-oje įmonių formuojamos privačios oro gynybos grupės. Jos yra integruotos į vieningą Karinių oro pajėgų vadovavimo sistemą ir veikia kaip dalis bendros oro gynybos.
„Kitas žingsnis – išplėsti projektą ir jo rezultatus, perimti daugiau taikinių ir greičiau reaguoti į grėsmes“, – pridūrė M. Fedorovas.
Kovo pabaigoje M. Fedorovas teigė, kad bandomasis projektas įtraukiant privatų sektorių į oro gynybą jau davė pirmuosius rezultatus.
Švedijos karalius lankosi Ukrainoje, Lvive susitiko su Zelenskiu
Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas su vizitu lankosi Ukrainoje ir šiuo metu vieši vakariniame Lvivo mieste.
Tai Lvive duotame bendrame komentare žiniasklaidai su Švedijos monarchu pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šiandien Jo Didenybė Švedijos karalius su vizitu lankosi Ukrainoje. Mums tai didelė garbė. Labai ačiū, Jūsų Didenybe. Esame dėkingi už jūsų nuolatinę paramą Ukrainai“, – sakė V. Zelenskis.
Jis akcentavo, kad Švedija yra viena iš penkių didžiausių donorių, remiančių Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir gyventojus. Jis taip pat padėkojo Švedijai už paramą, kurią ji planuoja suteikti 2026 m.
V. Zelenskis pridūrė, kad karaliaus vizitas prasidėjo kritusių Ukrainos didvyrių pagerbimu.
„Žinau, kad tai antrasis jūsų vizitas nuo Ukrainos nepriklausomybės paskelbimo. Esate labai laukiamas svečias. Ačiū“, – teigė jis.
Švedijos vyriausybė vasario 19 d. paskelbė apie 21-ąjį pagalbos paketą, kurio vertė – beveik 12,9 mlrd. Švedijos kronų (apie 1,2 mlrd. eurų). Tai vienas didžiausių karinės pagalbos paketų Ukrainai Švedijos istorijoje.
Po Ukrainos smūgių į naftos eksporto uostus Rusija stiprina apsaugą nuo dronų
Penktadienį Rusija paskelbė, kad po virtinės Ukrainos atakų prieš pagrindinius naftos eksporto uostus stiprina oro gynybą aplink svarbiausius infrastruktūros objektus šiaurės vakaruose.
Ukraina ne kartą atakavo Ust Lugos ir Primorsko uostus – du svarbiausius naftos eksporto centrus Vakarų Rusijoje.
Kyjivas teigia, kad šie smūgiai yra teisingas atsakas į Maskvos naktinius jos miestų apšaudymus. Ukraina taip pat siekia sumažinti Rusijos pajamas iš padidėjusių energijos kainų dėl karo Artimuosiuose Rytuose.
Leningrado gubernatorius Aleksandras Drozdenka sakė „nusprendęs dislokuoti papildomas mobiliąsias ugnies grupes prie pagrindinių srities įmonių, kad apsaugotų jas nuo bepiločių orlaivių atakų“.
„Tikimasi, kad į mobiliąsias ugnies grupes įsitrauks rezervistai“, – sakė jis vaizdo įraše ir pridūrė, kad registracija būtų savanoriška ir pagal pradinę trejų metų sutartį.
Prezidentas Vladimiras Putinas praėjusiais metais pasirašė įstatymą, leidžiantį rezervistams saugoti naftos perdirbimo gamyklas, kurias Ukrainos dronai irgi dažnai puola. Tai apsunkina Rusijos naftos siuntas, nors Tarptautinė energetikos agentūra šią savaitę pareiškė, kad Rusijos pajamos iš naftos eksporto kovo mėnesį beveik padvigubėjo iki 19 mlrd. dolerių.
Naftos krovos Ust Lugoje ir Primorske per savaitę po Ukrainos dronų reido kovo 23 d., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo perpus, rodo ne pelno siekiančios Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) skaičiavimai.
Ukrainos žvalgyba: Rusija ruošiasi dideliam puolimui, įvardyti jos siekiai
Rusija pietryčių Ukrainoje rengiasi naujam sausumos puolimui ir siekia iki rugsėjo užimti visą Donbaso regioną, duodamas interviu dienraščiui „The Financial Times“ sakė Ukrainos Gynybos ministerijos Centrinės žvalgybos valdybos (HUR) vadovo pavaduotojas Vadymas Skibickis.
Galingas Ukrainos smūgis: kirto Rusijos „Rubikon“ bazei
Specialiųjų operacijų pajėgos smogė slapto Rusijos bepiločių technologijų centro „Rubikon“ logistinei bazei laikinai okupuotame Manguše, netoli Mariupolio.
Pranešama, kad operacija buvo įvykdyta naudojant vidutinio nuotolio dronus. Smūgio vietoje užfiksuoti sprogimai ir didelio masto gaisrai.
Kariškiai pažymi, kad „Rubikon“ prieš Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgas naudoja beveik visus Rusijos turimus smogiamuosius ir žvalgybinius dronus.
„Priešo logistinių centrų pažeidimas ir sunaikinimas reikšmingai mažina jo kovinį pajėgumą. Specialiųjų operacijų pajėgos toliau vykdo asimetrinius veiksmus, siekdamos strategiškai susilpninti priešo gebėjimą tęsti karą prieš Ukrainą“, – pabrėžiama pranešime.
Mįslingi statiniai: Rusija pastatė 3 identiškas slaptas bazes
Rusai nuo 2022 metų 3 vietose įrengė vienodo tipo karines bazes, kurių paskirtis nėra aiški. Jos yra buvusioje branduolinių ginklų saugykloje okupuotame Kryme, poligone Archangelsko srityje, kur bandoma raketa „Burevestnik“, ir apleistame tankų šaudymo poligone prie Ladogos ežero.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 147 rusų dronus
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 147 Rusijos paleistus dronus, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo ketvirtadenio 18.00 val. okupantai paleido į Ukrainą 172 dronus, įskaitant „Shahed“ (120), „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų bepiločius. Taip pat paleista viena balistinė „Iskander M“ tipo raketa.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose Ukrainos regionuose numušti/neutralizuoti 147 priešo dronai.
Aštuoniose vietose registruoti balistinės raketos ir 20 dronų smūgiai, dar keturiose – numuštų oro taikinių nuolaužos.
JK nusiuntė Ukrainai iš įšaldyto Rusijos turto finansuojamos pagalbos už 1 mlrd. dolerių
Londonui toliau dedant pastangas padėti Kyjivui apsiginti nuo rusų invazijos, Jungtinė Karalystė perdavė Ukrainai įšaldyto Rusijos turto, kurio vertė siekia 752 mln. svarų sterlingų (1 mlrd. JAV dolerių), pranešė naujienų portalas „TVP World“.
Ukrainos finansų ministerija trečiadienį pranešė pagal Didžiojo septyneto šalių grupės paskolų Ukrainai neeiliniam pajamų didinimui (angl. Extraordinary Revenue Acceleration, ERA) iniciatyvą gavusi daugiau nei 862 tūkst. eurų.
ERA, apie kurią Didysis septynetas paskelbė 2024 m., buvo įsteigta siekiant suteikti Kyjivui apie 45 mlrd. eurų pagalbą, finansuojamą iš įšaldyto Rusijos turto, išmokas paskirstant per kelerius metus.
Šią savaitę perduotos lėšos yra naujausia Jungtinės Karalystės išmoka pagal šią programą, o po praėjusiais metais pervestų 1,5 mlrd. svarų sterlingų (1,7 mlrd. eurų) išmokų, bendra Londono Kyjivui suteikta suma dabar sudaro maždaug 2,26 mlrd. svarų sterlingų (2,5 mlrd. eurų).
„Neteisėtas Putino karas“
Ukrainos finansų ministras Sergijus Marčenko pareiškė, kad yra dėkingas Jungtinei Karalystei už „nuoseklią ir ryžtingą paramą Ukrainai penktus plataus masto karo metus besipriešinant Rusijos agresijai“.
„Šios lėšos yra skirtos ir bus panaudotos prioritetiniams saugumo ir gynybos sektoriaus poreikiams patenkinti“, – pridūrė jis.
Jungtinės Karalystės finansų ministrė Rachel Reeves teigė, kad jos šalies parama Ukrainai „yra nepajudinama“, ir pridūrė, kad šios lėšos bus skirtos karinei įrangai įsigyti, „siekiant pasipriešinti neteisėtam [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karui“.
Trumpas prakalbo apie karą Ukrainoje: „Pažiūrėsime, kas bus“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atvirai pripažino, kad šiuo metu Jungtinės Valstijos yra labiau susitelkusios į Iraną nei į Ukrainą. Tuo tarpu tiesiogiai paklaustas apie taikos derybas, JAV prezidentas nepateikė konkretaus atsakymo.
„Ukraina juda į priekį. Norėčiau, kad jiems pavyktų susitarti. Atvirai kalbant, Ukrainoje žūsta daug žmonių. Pažiūrėsime, kas bus“, – sakė jis.
D. Trumpas tiesiogiai įvardijo, kur šiuo metu sutelktas jo dėmesys, praneša „Forbes“.
„Šiuo metu labai daug dėmesio skiriame Iranui, žiūrime, kaip galėtume viską užbaigti“, – teigė jis.
Pasak jo, susitarimas su Iranu reikštų „be branduolinių ginklų“.
Jis taip pat pažymėjo, kad akcijų rinka yra stipri, o naftos kainos mažėja, ir tai jis vertina kaip teigiamus signalus.
Paklaustas apie konkretų kito derybų raundo laiką, D. Trumpas atsakė miglotai.
„Visos jos yra svarbios. Tai ne tik Irano klausimas. Visos jos svarbios“, – sakė JAV prezidentas.
D. Trumpas taip pat pakomentavo masinę Rusijos ataką prieš Ukrainą: „Tai siaubinga.“
Černihive po Rusijos atakos kilo gaisrai, 6 tūkst. gyventojų liko be elektros
Rusijos pajėgos balandžio 17-osios naktį smogė ypatingos svarbos infrastruktūrai Černihivo mieste, dėl atakos kilo keli gaisrai, maždaug 6 tūkst. gyventojų liko be elektros energijos, pranešė pareigūnai.
Juos cituoja portalas „The Kyiv Independent“.
Černihivo miesto karinės administracijos vadovas Dmytro Bryžynskis socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad ataka buvo nukreipta į svarbius objektus ir kad smūgių vietose kilo gaisrai.
Regiono elektros tiekėja „ChernihivOblenergo“ patvirtino, kad buvo apgadintas rajone esantis energetikos objektas. Tai lėmė didelius elektros tiekimo sutrikimus kai kuriose miesto dalyse.
Tuo metu ukrainiečių oro pajėgos per „Telegram“ informavo, kad rusai praėjusią naktį į Ukrainą paleido 1 balistinę raketą ir 172 dronus. Nurodoma, kad 147 dronai buvo numušti ar nepasiekė taikinių.
Rusijos dronas smogė gaisrinės pastatui Ukrainos Sumų srityje
Vėlyvą trečiadienio vakarą Rusijos bepilotis orlaivis smogė vienam iš Ukrainos Sumų srities priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos padalinių, apgadindamas pastatą.
Apie tai platformoje „Facebook“ paskelbė Valstybinė ekstremalių situacijų tarnyba.
Atakos metu personalas buvo slėptuvėje, aukų išvengta.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, per pastarąsias dešimt dienų Rusijos kariuomenė aktyviai bandė užimti pasienio gyvenvietes Sumų srityje, kurių gyventojai jau buvo priversti evakuotis.
FT: Rusija ruošia naują puolimą
Rusija ruošia naują sausumos puolimą Ukrainos pietryčiuose. Tam ji pasitelkia strateginius rezervus – kalbama apie 20 tūkstančių karių.
Apie tai praneša „Financial Times“, remdamasis Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovo Vadymo Skibickio pareiškimu.
Pažymima, kad šiuo metu fronte yra apie 680 tūkst. Rusijos karių.
VŽV vertinimu, Rusija siekia iki rugsėjo užimti visą Donbasą. Atskirai V. Skibickis pažymėjo, kad šiuo metu Maskva per mėnesį pagamina apie 60 raketų „Iskander“.
Agresorė išplėtė raketų gamybos pajėgumus, tuo tarpu Ukraina neturi pakankamai priemonių apsaugoti visą savo teritoriją.
VŽV atstovas priminė, kad per žiemos smūgių kampaniją Ukrainos kritinė infrastruktūra, ypač energetikos objektai, patyrė didelę žalą. Šiuo metu energetikos sistema išlieka itin pažeidžiama, o Maskva tobulina smūgių taktiką.
Lula: Brazilija niekada nepalaikė Rusijos karo prieš Ukrainą
Brazilija niekada nepalaikė Rusijos kare prieš Ukrainą ir nepripažino Maskvos teisės okupuoti Ukrainos teritorijas, sakė Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva.
Interviu laikraščiui „El Pais“, kurį cituoja „Ukrinform“, Lula pabrėžė, kad Brazilija nuolat pasisakė už karo užbaigimą derybomis.
Pasak Lulos, prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai, „abi pusės ir jų sąjungininkai turėjo iliuzijų dėl greitos pergalės“. Jis teigė, kad tuometinis JAV prezidentas Joe Bidenas tikėjosi greito Rusijos pajėgų pralaimėjimo, o Rusijos vadovas Vladimiras Putinas manė, kad jam pavyks greitai perimti visos Ukrainos kontrolę.
„Brazilija buvo labai kritiška. Ji niekada nepripažino Rusijos teisės įsiveržti į Ukrainos teritoriją. Brazilija visada teigė, kad sprendimo reikia ieškoti derybose“, – sakė jis.
Lula pažymėjo, kad karas tęsiasi jau daugiau nei ketverius metus atnešdamas didžiulius žmonių ir finansinius nuostolius.
Jis taip pat išreiškė abejonę, kad karo veiksmai greitai baigsis be išorės tarpininkavimo, pridurdamas, kad nė viena pusė kol kas nepasiekė savo tikslų šiame kare.
Ukrainiečių diasporos Brazilijoje centrinė atstovybė anksčiau kritikavo Brazilijos sprendimą susilaikyti JT balsavime, kuriuo Rusija raginama nedelsiant grąžinti pagrobtus ukrainiečių vaikus.
Rusijos kariuomenė praėjusią parą Ukrainoje neteko 1000 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2026 m. balandžio 17 d. Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą iš viso neteko maždaug 1,316,070 karių, iš jų 1 000 žuvo arba buvo sužeista per pastarąją parą.
Apie tai „Facebook“ tinkle pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusijos kariuomenė taip pat neteko 11 870 tankų (+4 per pastarąją parą), 24 400 šarvuotų kovos mašinų (+9), 40 160 artilerijos sistemų (+114), 1 739 daugkartinio paleidimo raketų įrenginių (+1), 1 349 oro gynybos sistemų (+2), 435 lėktuvų (+0), 350 sraigtasparnių (+0), 243 008 operatyvinių-taktinių bepiločių orlaivių (+2 410), 4 549 kruizinių raketų (+12), 33 karo laivų / katerių (+0), 2 povandeninių laivų (+0), 90 014 transporto priemonių ir degalų cisternų (+253), 4 129 specialiosios įrangos vienetų (+3).
Duomenys nuolat atnaujinami, pažymėjo Generalinis štabas.
Ankstesniuose pranešimuose teigiama, kad balandžio 16 d. Rusijos pajėgos surengė apie 100 atakų prieš Ukrainos pozicijas, įskaitant 26 atakas Pokrovsko sektoriuje.
Po siaubingos rusų atakos – skubus Ukrainos prašymas
Po ketvirtadienį įvykdytos kruvinos Rusijos atakos Ukrainos oro pajėgos teigė, kad šaliai „žūtbūt reikia daugiau“ raketų oro gynybos sistemoms.
Dėl Rusijos smūgio Černihivo energetikos objektui 6 000 žmonių liko be elektros
Rusijos pajėgos naktį į penktadienį, balandžio 17 d., sudavė smūgį itin svarbiai Černihivo miesto infrastruktūrai, sukėlė gaisrus ir nutraukė elektros energijos tiekimą maždaug 6 tūkst. gyventojų.
Apie ataką „Telegram“ tinkle pranešė Černihivo miesto karinės administracijos vadovas Dmytro Bryžynskis.
„Priešas atakavo svarbiausius miesto įrenginius. Smūgių vietose kilo gaisrai“, – rašoma pranešime.
Regioninė energijos tiekėja „Černihivoblenergo“ patvirtino, kad per smūgį buvo apgadintas energetikos objektas Černihivo rajone, todėl tūkstančiai namų ūkių mieste liko be elektros energijos.
Ankstesniuose pranešimuose buvo pažymėta, kad Rusijos dronų atakos taip pat laikinai sutrikdė elektros energijos tiekimą pietiniuose Chersono ir Mykolajivo miestuose.
Ukrainos jūrų pėstininkai smogė rusų kateriams Dniepre, neutralizavo 15 karių
Ukrainos 40-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados kariai bepiločiais orlaiviais smogė dviem rusų kateriams, bandžiusiems kirsti Dniepro upę, ir neutralizavo 15 priešo karių.
Ukrainos karinės jūrų pajėgos operacijos vaizdo įrašu pasidalijo „Facebook“ tinkle, pranešė „Ukrinform“.
„Pirmajam kateriui, kuriame buvo Rusijos kariai, Ukrainos FPV atakos dronai smogė, kai jis bandė kirsti upę. Antrasis pajudėjo pirmajam į pagalbą, tačiau dronų operatoriai sekė jo judėjimą ir likvidavo grupę, kuriai buvo pavykę išsilaipinti saloje. Iš viso neutralizuota 15 priešo karių, kurie bandė pasislėpti Dniepro užliejamose teritorijose“, – teigė karinės jūrų pajėgos.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos karinės jūrų pajėgos taip pat sunaikino rusų katerį netoli Tendrivskos nerijos.
„Kaip po Antrojo pasaulinio karo“: štai ko reikalauja Zelenskis
Svarbu, kad Rusijos karo nusikaltėliai negyventų įprasto gyvenimo, o sulauktų teisingų nuosprendžių. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis į „Four Freedoms Awards“ apdovanojimų ceremonijos dalyvius.
Jis pabrėžė, kad svarbu, jog Rusija prisiimtų atsakomybę už šią agresiją – tiek teisiniu, tiek praktiniu požiūriu.
„Tai būtina. Taip pat, kaip tai buvo būtina po Antrojo pasaulinio karo“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pranešė, kad vyksta darbas kuriant tribunolą dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Pasak jo, tarptautinė teisinė sistema turi būti ryžtinga ir bekompromisė Rusijos karo nusikaltėlių atžvilgiu.
„Ir prašau prisiminti: bet kokia laisvė yra trapi be pačios svarbiausios – laisvės nuo griovimo. Be elementaraus saugumo. Ir jei tie, kurie pradeda karus, nejaučia savo atsakomybės“, – sakė valstybės vadovas.
Jis paragino neleisti Rusijai likti nenubaustai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
youtube Beartooth - "ATTN." (Official Music Video) | The Surface: Deluxe Edition
Ukraina pasirengusi Zelenskio ir Putino susitikimui: iškelta sąlyga
Ukraina yra pasirengusi susitikimui tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino Turkijoje, tačiau dalyvaujant dar dviem prezidentams, remdamasi užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos žodžiais praneša Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
Pasak ministro, V. Zelenskis yra pasirengęs susitikti su Rusijos lyderiu, jei derybose taip pat dalyvautų Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
„Manome, kad Turkija vėl gali tapti svarbia platforma susitikimui tarp prezidento Zelenskio ir Putino, įtraukiant prezidentą Erdoganą ir galbūt prezidentą Trumpą, siekiant užbaigti karą“, – sakė jis.
Balandžio pradžioje R. T. Erdoganas pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi surengti kitą taikos derybų etapą tarp Ukrainos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos.
Anksčiau Ukraina jau buvo surengusi kelis derybų raundus su Rusija. Šalims nepavyko pasiekti susitarimo dėl paliaubų, nes agresorė reikalauja perduoti neužimtas Donbaso teritorijas, su kuo Kyjivas nesutinka.
Neseniai JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as, komentuodamas derybų procesą, suabejojo ginčų dėl „kelių kvadratinių kilometrų“ prasmingumu.
Atsakydamas į J. Vance‘o žodžius, V. Zelenskis priminė, kad jis nedalyvauja trišalėse derybose. Prezidentas pažymėjo, kad vienas iš agresoriaus tikslų yra Ukrainos teritorijų okupacija, ir šis tikslas „visada egzistavo viena ar kita forma“.