Karas Ukrainoje

Ukraina antradienį pranešė, kad susigrąžino iš Rusijos kelių dešimčių ukrainiečių karių palaikus, įskaitant Olenivkos kalėjime, kurį, Kyjivo teigimu, apšaudė rusų pajėgos, nužudytų karių kūnus. „Įvyko dar vienas perkėlimas: 62 žuvę didvyriai buvo grąžinti namo. Derybos buvo sunkios, bet... pavyko grąžinti mūsų karius, įskaitant karius iš ... Olenivkos“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija.

Turkija antradienį paragino kuo greičiau sudaryti realias paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos, sakydama, kad abi pusės tolsta nuo diplomatijos, tęsiantis karui. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas jau seniai siekia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis susėstų Stambule derybų dėl paliaubų. „Ugnis turi būti kuo greičiau nutraukta. Kuo greičiau, tuo geriau“, – sakė užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu interviu per televiziją.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir dar dešimties regiono šalių vadovai Rusijos vykdomus masinius Ukrainos miestų bombardavimus įvardijo karo nusikaltimais. „Mūsų valstybių vardu reikalaujame, kad Rusija nedelsiant nustotų atakuoti civilinius taikinius. Mes nenutrauksime pastangų patraukti į teismą asmenis, atsakingus už šiuos nusikaltimus“, – sakoma antradienį paskelbtame pareiškime.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) Charkivo srityje sučiupo dvi Rusijos karinės kompanijos „Wagner“ samdinių grupes, kurios, SBU teigimu, kankino ukrainiečius. SBU specialiosios pajėgos „A“, pasitelkdamos oro žvalgybą, aptiko „Wagner“ smogikų bazę, apsupo ir šturmavo juos, skelbia SBU spaudos tarnyba, rašo „Ukrainska Pravda“. Pranešama, kad „Wagner“ samdiniai buvo ginkluoti kulkosvaidžiais, granatsvaidžiais ir granatomis.

Viena iš „pirmadieninio teroro“ raketų, kuriomis V. Putino kariuomenė spalio 10-ąją apšaudė Kyjivą, pražudė į darbą vykusią „Ochmadit“ klinikos onkologę. Be mamos liko mažametis sūnus. Apie jaunos gydytojos mirtį pranešė jos kolegos ligoninės „Facebook“ paskyroje. „Šiandien mūsų kolektyvas neteko Oksanos Leontjevos.

Jungtinės Valstijos mano, kad Rusija didžiausią ataką nuo karo Ukrainoje pradžios planavo gerokai anksčiau nei savaitgalį buvo apgadintas Krymo tiltas. Tai Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby sakė CNN. „Greičiausiai tai buvo kažkas, ką jie planavo gana ilgą laiką.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vadovas pirmadienį perspėjo, kad dar daugiau žmonių bus priversti bėgti iš savo namų Ukrainoje po to, kai Kyjive ir kituose šalies miestuose krito Rusijos raketos. Anksčiau pirmadienį Maskva, keršydama už šį savaitgalį įvykusį sprogimą antį jai svarbaus tilto, jungiančio Rusiją su Krymo pusiasaliu, surengė didžiausią per kelis mėnesius smūgių Ukrainai bangą. Tiltas yra 2014 metais Kremliaus įvykdytos Krymo aneksijos simbolis.

Ukrainos karo ekspertas Romanas Svitanas mano, kad pirmadienį Rusijos Federacijos įvykdyta plataus masto ataka, kuomet į įvairius šalies miestus paleista daugiau nei 80 raketų, tik dar labiau išprovokuos Ukrainos karius. Eksperto teigimu, po šio išpuolio Ukrainos ginkluotosios pajėgos dar labiau supyks ir norės keršyti.

Britanijos elektroninės žvalgybos agentūros (GCHQ) direktorius Jeremy Flemingas mano, kad Rusija padarė klaidą pirmadienį masiškai apšaudydama Ukrainą, be to, Rusijos amunicijos pajėgos senka.  BBC cituoja ištraukas iš būsimos J. Flemingo kalbos. Joje J. Flemingas akcentuoja, kad, nepaisant pirmadienį įvykdytų raketų smūgių į taikinius visoje Ukrainoje – tam Rusija panaudojo daugiau nei 80 raketų, – šalyje baigiasi amunicija.

Užsienio valstybių ambasados neketina palikti Kyjivo dėl rusų pradėtų raketų atakų, sako Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas. „Mes tikrai neplanuojame, nuolat palaikau ryšį su kitų valstybių, visų pirma, Europos valstybių, ambasadoriais, tikrai tokių planų niekas neturi“, – antradienį LRT radijui sakė jis. Diplomato teigimu, pirmadienį rusų žiniasklaida bandė paleisti „antį“, kad užsienio šalių ambasados evakuojasi iš Kyjivo. „Tai visiška netiesa“, – tvirtino V. Sarapinas.

JAV prezidentas Joe Bidenas, pirmadienį kalbėdamas su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, pažadėjo Ukrainą aprūpinti pažangiomis oro gynybos sistemomis, skelbia Baltieji rūmai. Valstybių lyderiai kalbėjosi po to, kai pirmadienį Rusijos karinės pajėgos į Ukrainos teritoriją, įskaitant ir sostinę Kyjivą, paleido daugiau nei 80 raketų ir pražudė 14 žmonių.

Po stipraus Ukrainos miestų apšaudymo pirmadienį, antradienį rusų pajėgos įvykdė antrąją teroristinių išpuolių prieš Ukrainą bangą, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, antradienio rytą į Ukrainą rusai paleido 28 raketas, tačiau 20 iš jų ukrainiečiai numušė. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:45 | Rusai vėl apšaudė Zaporižios regioną Rusijos pajėgos antradienį vėl apšaudė Zaporižios regioną, žuvo septyni žmonės, o dar tiek pat buvo sužeista, rašo UNIAN.

Baltarusijos gynybos ministras Viktaras Chreninas pareiškė, kad Baltarusija nenori kariauti su Ukraina ar kitomis kaimyninėmis šalimis, tačiau perspėjo, kad provokacijos nebūtų vykdomos, rašo BBC. Anot jo, Baltarusija – ištikima Rusijos sąjungininkė – yra susirūpinusi dėl teiginių, kad Baltarusija rengiasi pulti Ukrainą. „Galime pasakyti tik tiek: neprovokuokite mūsų, mes neketiname su jumis kariauti. Nenorime kariauti nei su lietuviais, nei su lenkais, nei, juo labiau, su ukrainiečiais.

Rusijai pirmadienį ryte apšaudžius dalį Ukrainos miestų, rusų pajėgos dar šiąnakt gali surengti „tęsinį“, sako visuomeninis Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius. Anot jo, naktį iš pirmadienio į antradienį rusai gali atnaujinti Ukrainos apšaudymą. Apie tai O. Arestovyčius pirmadienį vakare kalbėjo Marko Feygino laidoje, rašo UNIAN. „Iš Juodosios jūros bus šaudoma kalibrais.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas naujuoju savo pajėgų vadu Ukrainoje paskyrė Sergejų Surovikiną. Jis yra kaltinamas naudojant cheminius ginklus Sirijoje ir 1991 m. šaudant prodemokratinius protestuotojus, rašo „Sky news“. Ką naujojo vado atėjimas reiškia karo eigai? Vos pasirodžius pranešimams apie Rusijos pirmadienį įvykdytą  Ukrainos miestų apšaudymą, diskusijose ėmė šmėžuoti naujojo vado pavardė.

Pirmadienį Kyjive kaukiant oro pavojaus sirenoms, sostinės metro besislepiantys ukrainiečiai dainavo ukrainietiškas dainas. „Ukrainos dvasia nepalaužiama“, – „Twitter“ rašo Ukrainos gynybos ministerija. Ministerija socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip metro stotyje pasislėpę žmonės dainuoja ukrainietišką dainą. „Kyjivo gyventojai dainuoja metro stotyje per oro pavojaus aliarmą“, – rašoma prie vaizdo įrašo. Pirmadienį Kyjive kaukė oro pavojaus sirenos.

Ukrainiečiams kenčiant nuo suintensyvėjusių Rusijos raketų atakų, Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paskelbė, kad visame bloke galiojanti Ukrainos pabėgėlių apsaugos schema pratęsiama iki 2024 metų. Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson taip pat pareiškė, kad prieglobstį ES šalyse radę ukrainiečiai net nusprendę išvykti galės išlaikyti pabėgėlio statusą, jei atitinkamai ES valstybei praneš apie savo grįžimą į gimtinę.

Pirmadienio rytą surengtas stiprus kelių Ukrainos miestų apšaudymas yra kvailas Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino sprendimas, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Anot jo, tokie smūgiai ukrainiečių nepalauš, o Rusijai tai kainuos bereikalingai iššvaistytą amuniciją. Po Krymo tilto sprogdinimo Rusija pirmadienį pradėjo keršto akciją – pirmadienio rytą sprogimai griaudėjo Kyjivo centre ir kituose didžiuosiuose Ukrainos miestuose.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pasmerkė Rusijos raketų smūgius Ukrainos miestams, pareiškęs, jog tai „demonstruoja absoliutų“ Vladimiro Putino „neteisėto karo žiaurumą“. „Jungtinės Valstijos griežtai smerkia visoje Ukrainoje Rusijos šiandien surengtus raketų smūgius“, – pareiškė JAV valstybės vadovas Baltųjų rūmų paskelbtame pranešime. „Per šiuos smūgius žuvo ir buvo sužeista civilių, taip pat buvo sunaikinta taikinių, neturinčių jokios karinės paskirties“, – pabrėžė jis.

„Referendumas“ Ukrainos pietryčiuose ir mobilizacijos į Rusijos kariuomenę grėsmė daugelį aneksuotų Ukrainos teritorijų gyventojų privertė bėgti per Rusiją į Europą. Tai lėmė sudėtingą situaciją prie Rusijos sienų su Estija ir Latvija. Kai kurie žmonės šaltyje nakvoja jau kelias dienas, susidarė eilės. Tiesa, Lietuvos pasienyje situacija kiek kitokia, kol kas ukrainiečiai retai renkasi kelią per Baltarusiją.

Rusijai nepavykstant fronte pasipriešinti ukrainiečiams, vis dažniau pasigirsta kalbos apie branduolinio karo grėsmę. Vladimiras Putinas viešai tikina, kad šįkart jis neblefuoja, o ir Vakarų lyderiai tokį jo grasinimą vertina rimtai. Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia pasiaiškinti, ar į kampą užspeistas Putinas iš tiesų galėtų tam ryžtis.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį pasmerkė „siaubingus“ Rusijos „raketų smūgius“ Ukrainos miestams ir pažadėjo „tvirtą“ paramą Kyjivui.

Laikinai okupuotame Mariupolyje užfiksuotas Rusijos karinės technikos judėjimas, rašo UNIAN. Anot miesto mero patarėjo Petro Andriuščenkos, rusų technikos judėjimas per Mariupolį gali reikšti, kad rusai šitaip bando išspręsti logistines problemas, kilusias dėl Krymo tilto sprogimo. Kaip skelbia P. Andriuščenka, pro Mariupolį pravažiavo karinių rusų automobilių kolona. „Apie septynių lengvųjų automobilių kolona – link miesto centro ir išvažiavimo į Mangušą. Pažymėta „Z“, – cituojamas jis.

Keturių mėnesių trukmės susitarimas dėl Ukrainos grūdų eksporto, besibaigiantis lapkričio 22 dieną, turi būti pratęstas dar metams, pirmadienį pareiškė vienas Jungtinių Tautų pareigūnas. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitariniais klausimais Martinas Griffithsas sakė esąs „pagrįstai įsitikinęs“, kad Juodosios jūros grūdų iniciatyvos susitarimas bus pratęstas. „Tai turi peržengti keturių mėnesių laikotarpį.

Vokietija pirmadienį pareiškė, kad ji skubina Ukrainai seniai žadėtų oro gynybos sistemų, galinčių apsaugoti visą miestą, siuntimą, Rusijai raketomis smogus virtinei savo kaimynės miestų.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas pirmadienį pasmerkė Rusiją dėl gyvybių pareikalavusių raketinių smūgių visoje Ukrainoje ir pavadino tai „nepriimtina karo eskalacija“, sakė jo atstovas spaudai.

Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo paiešką. Buvęs ilgametis Rusijos premjeras ir V. Putino partneris valdžioje yra paieškomas dėl kėsinimosi į Ukrainos teritorinį vientisumą.

Ukrainos policijos vadas Ihoris Klimenka patvirtino informaciją, kad Rusijos išpuolio Kyjive metu žuvo vienas iš šalies Kibernetinės policijos vadų Jurijus Zaskoka. Viso spalio 10-osios Rusijos apšaudymo raketomis metu žuvo 11 žmonių, 87 buvo sužeista. Ukrainos policijos teigimu, Rusijos raketoms apšaudžius Ševčenkos bulvarą žuvo vienas iš Ukrainos Kibernetinės policijos vadų Jurijus Zaskoka. 41-erių policijos pulkininkas tuo metu važiavo į darbą.

Po Krymo tilto sprogdinimo Rusija pradėjo keršto akciją – pirmadienio rytą sprogimai griaudėjo Kyjivo centre ir kituose didžiuosiuose Ukrainos miestuose. Netrukus Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pranešė, kad prie vakarinės sienos bus dislokuota bendra su Rusija karinė grupė.

Europos Sąjunga mano, kad Rusijos raketų atakos prieš civilius Ukrainoje „prilygsta karo nusikaltimui“, pirmadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai. „Beatodairiškai taikantis į žmones, bailiai ir siaubingai mėtant raketas į civilius taikinius, iš tiesų dar labiau eskaluojama situacija“, – sakė atstovas spaudai Peteris Stano. „ES kuo griežčiausiai smerkia šiuos siaubingus išpuolius prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pasmerkė Rusijos „siaubingas ir beatodairiškas atakas“ prieš civilius taikinius Ukrainoje ir pažadėjo toliau remti Kyjivą. „Kalbėjausi su (Ukrainos) užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir pasmerkiau siaubingas ir beatodairiškas Rusijos atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą“, – tviteryje parašė J. Stoltenbergas. „NATO ir toliau rems drąsius Ukrainos žmones, kovojančius su Kremliaus agresija, tiek laiko, kiek reikės“, – pridūrė jis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį pareiškė, kad Rusijos smūgiai Ukrainai rodo, jog prezidentas Vladimiras Putinas elgiasi „beviltiškai dėl pralaimėjimų mūšio lauke“ po pastarųjų Kyjivo laimėjimų. „Ne, V. Putino „neišprovokavo“ imtis raketinio teroro po (sprogimo ant) Krymo tilto... V. Putinas elgiasi beviltiškai dėl pralaimėjimų mūšio lauke ir naudoja raketinį terorą, kad pabandytų pakeisti karo eigą savo naudai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė D. Kuleba.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.  V. Zelenskis Vokietijos ir Prancūzijos lyderius ragino griežtai reaguoti į Maskvos raketinius smūgius, suduotus Ukrainos miestams pirmadienį ryte.

Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas „pabudo“ po 7 karo Ukrainoje mėnesių ir pareiškė, kad sieks Ukrainos valdžios sunaikinimo, bei neapsiribos „tik mūsų žmonių ir valstybės sienų gynimu“. D. Medvedevas kažkodėl akcentavo šios dienos puolimą raketomis Ukrainoje kaip „pirmąjį epizodą“ ir grasino, kad „bus ir kitų“. Nepaisant tokių kalbų, Rusijos vykdomo puolimo metu žuvo arba dingo be žinios dešimtys tūkstančių ukrainiečių civilių, miestai yra nuolat apšaudomi raketomis, ...

Berlynas pirmadienį pranešė, kad Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį surengs skubų susitikimą dėl naujausių Rusijos atakų Ukrainoje.  Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) atstovas Steffenas Hebestreitas žurnalistams sakė, kad vyriausybės vadovas V. Zelenskį patikino dėl „Vokietijos ir kitų G-7 šalių solidarumo“. Pasak jo, antradienį nuotolinis susitikimas prasidės 14 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly pirmadienį pareiškė, kad Rusijos raketų smūgiai Ukrainos sostinėje Kyjive ir keliuose kituose miestuose yra „neprimtini“. „Tai (Vladimiro) Putino silpnumo, o ne stiprybės demonstravimas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė J. Cleverly ir nurodė, kad susisiekė su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.

Vakaruose nepripažįstamas autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jau pradėta formuoti bendra regioninė Rusijos ir Baltarusijos karių grupė, o Baltarusija ketina „gintis“ nuo Ukrainos. „Dėl situacijos paaštrėjimo prie Sąjunginės valstybės (turima omenyje Rusija ir Baltarusija – red. past.) vakarinių sienų sutarėme dislokuoti regioninę Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karių grupę. Viskas pagal mūsų dokumentus.

Pirmadienį ryte Rusija apšaudė Kyjivą – nugriaudėjo trys galingi sprogimai. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai rodo, kad šalis agresorė krypsta „gėdingo pralaimėjimo link“. „Rusijos Kremliaus režimas stengsis vis labiau destabilizuoti situaciją, imtis desperatiškų veiksmų, ir tai tikrai didina bendrąją riziką tiek Ukrainoje, tiek kitur.

Užsienio reikalų ministerija (URM) pirmadienį pasmerkė Rusijos atakas prieš civilius Ukrainos miestuose ir teigia, jog tokios atakos rodo desperaciją. „Rusijos pajėgų atakos prieš civilius bei civilinę infrastruktūrą Ukrainoje grubiai pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę bei jos nustatytą civilių apsaugą konflikto metu. Rusijos pasirinkta teroro taktika rodo režimo desperaciją“, – teigiama ministerijos pranešime.

„Telegram“ kanaluose plinta šiurpūs vaizdai po to, kai pirmadienio rytą Rusijos pajėgos apšaudė Ukrainos sostinę Kyjivą. Viename išplatintų vaizdo įrašų matyti, kaip raketa nukrito prie pat pėsčiųjų tilto, esančio prie Ukrainos tautos laisvės arkos. Įraše matyti, kad sprogimo metu ant tilto buvo žmogus, kuris, laimė, nenukentėjo. Savo akimis pamatyti vaizdo įrašą galite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į žmones, pažymėdamas, kad šiandieninis Rusijos raketų antskrydis rodo du Kremliaus tikslus: energetikos infrastruktūrą ir žmones. „Jie turi du tikslus, Energetikos objektai – visoje šalyje. Kyjivas ir Chmelnyckis, Lvivas ir Dnipras, Vinica, Ivano-Frankivskas, Zaporižia, Sumai, Charkivas, Žitomyras, Kirovohradas, Pietūs. Jie sėja paniką ir chaosą, nori nunaikinti mūsų energetikos sistemą. Jie beviltiški. Antras tikslas – žmonės.

Rusija pirmadienio rytą raketomis apšaudė Ukrainos didžiuosius miestus. Taikytasi į infrastruktūros objektus, žmonių aukų skaičius dar skaičiuojamas. Nukentėjo Kyjivas, Žytomiras, Odesa, Dnipras, Lvivas ir kiti šalies miestai. Ukrainos VRM atstovas Rostislavas Smirnovas paskelbė, kad nuo raketų smūgio vien Ševčenkos rajone žuvo 8 žmonės, dar 24 buvo sužeisti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į pirmadienio rytą Rusijos pajėgų įvykdytą ataką šalies sostinėje Kyjive bei kituose didžiausiuose Ukrainos miestuose. „229-oji viso masto karo diena. 229-ąją dieną jie bando mus sunaikinti ir nušluoti nuo žemės paviršiaus. Apskritai. Sunaikink mūsų žmones, kurie miega namuose Zaporižioje. Nužudyti žmones, kurie eina į darbą Dnipre ir Kyjive. Oro pavojaus signalas nerimsta visoje Ukrainoje. Smogia raketos. Deja, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų.

Pasklidus žiniai apie Ukrainos sostinės Kyjivo apšaudymą socialiniuose tinkluose ėmė plisti sukrečiantys vaizdai. „Telegram“ kanaluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip visai šalia mergaitės nukrenta raketa, o ji turi slėptis nuo sprogimos bangos. Iš pradžių mergaitė filmavo save nė neįtardama, kad jau netrukus jos gyvybei kils milžiniškas pavojus. Po akimirkos vaizdo įraše girdėti, kaip atskrieja raketa ir viskas paskęsta liepsnose.

BBC tiesioginio eterio metu pirmadienio rytą užfiksavo, kaip Rusijos pajėgų raketos smogia Kyjivui. Nors eterio metu nematyti, kaip trenkiasi raketos, girdėti, kaip jos atskrenda, ir matyti Ukrainoje dirbančio BBC žurnalisto reakcija į išpuolį. Pirmadienio rytą Ukrainos sostinėje Kyjive nuaidėjo trys ar keturi sprogimai. Miesto meras Vitalijus Klyčko praneša, kad sprogimai užfiksuoti miesto centre. Pranešama ir apie nukentėjusius bei žuvusius žmones.

Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Mychailo Podoliakas mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ruošiamas „išėjimui į pensiją“. Jis įvardijo ženklus, kurie, jo supratimu, tai signalizuoja. „Mano asmenine nuomone – kol kas tai neoficiali pozicija – Putinas ruošiasi „pensijai“. Čia tikrai ne apie klasikinę pensiją, nes pasiekus autoritarinio monstro lygį tavo pensija atrodo kiek kitaip.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pratrūko dėl šeštadienį atakuoto Krymo tilto, kaip ir Vladimiras Putinas, kaltindamas Ukrainą teroristiniu išpuoliu.  „Nusikaltimo užsakovas ir vykdytojas yra Ukrainos valstybė. Rusijos atsakas į tai gali būti tik tiesioginis teroristų sunaikinimas. Taip, kaip tai daroma pasaulyje“, – TASS cituoja D. Medvedevą.

Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė, per atsinaujinusį apšaudymą praradusi savo išorinį energijos šaltinį, vėl buvo prijungta prie energetinės sistemos, sekmadienį pranešė Jungtinių Tautų (JT) atominės energijos prižiūrėtojas.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai atkreipia dėmesį, kad Rusijoje auga abejonės dėl Vladimiro Putino sugebėjimo pasiekti žadėtą Ukrainos „denacifikaciją“. Taip pat Rusijos saugumo tarnyboms ir Rusijos gynybos ministerijai, girdėti kaltinimai, kurie galėtų pakenkti V. Putino režimui.