Karas Ukrainoje

Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos sekretoriaus pavaduotojas Aleksandras Venediktovas pareiškė, kad Ukrainos įstojimas į NATO galėtų atvesti pasaulį į Trečiąjį pasaulinį karą. „Kyjivas puikiai supranta, kad toks žingsnis reikštų garantuotą eskalaciją iki Trečiojo pasaulinio karo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi „grįžti prie derybų stalo“ aptarti taikos sudarymą Ukrainoje, trečiadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir pridūrė, kad Kyjivui taip pat ateis laikas derėtis.

Ketvirtadienį Jungtinė Karalystė pareiškė, kad tieks Ukrainai priešlėktuvinės gynybos raketų, skirtų apsiginti nuo Rusijos išpuolių, ir pirmą kartą suteiks raketų, galinčių numušti sparnuotąsias raketas. Šis pranešimas paskelbtas po to, kai Vakarų sąjungininkai trečiadienį pažadėjo skubiai tiekti Ukrainai naujas oro gynybos priemones, kad sustiprintų apsaugą nuo Rusijos oro atakų.

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame, panašu, rusų pajėgų šarvuotis su ant jo baltai išpiešta raide „Z“ užvažiuoja ant akivaizdžiai kelyje matomų minų ir sprogsta.  Buvęs JAV karinių pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas leitenantas Markas Hertlingas išjuokė šį vaizdo įrašą, sakydamas, kad tai pademonstruoja, kaip prastai parengti yra rusų kariai. „Matote, kame reikalas, minos paprastai būna užkasamos. Šarvuočių vairuotojai neturėtų jų matyti.

Atlikdama papildomą patikrinimą ties Charkivo srities Kupjanskio rajono Kurilivkos kaimu, Ukrainos teisėsauga miške aptiko rusų nušautą automobilių kolonos auką. Teigiama, kad iki mirdama 75-erių moteris dar nušliaužė 200 metrų.

JAV Karo studijų institutas (ISW) skelbia, kad rusai į okupuotas Ukrainos teritorijas dislokavo Irano karius, susijusius su Islamo revoliucinės gvardijos korpusu, kad išmokytų Rusijos kariuomenę, kaip naudotis iš Irano pirktais bepiločiais orlaiviais Shahed-136. ISW, remdamasis Ukrainos Nacionalinio pasipriešinimo centru, pranešė, kad Rusijos kariai atvežė nenustatytą skaičių Irano instruktorių į Džankojų Kryme, Zaliznyj uostą ir Hladivcus Chersono regione, kad apmokytų Rusijos karius naudoti a...

Amerikiečių kompanija „Maxar“ paskelbė naujas apgadinto Krymo tilto palydovines nuotraukas. Jose matyti, kaip stipriai per savaitgalį įvykdytą sprogimą buvo apgadintas rusams strategiškai ir simboliškai svarbus tiltas. „Šiandienos nuotraukose, darytose Kryme, matomi Krymo tilto geležinkelio linijos remonto darbai, taip pat pažeistos kelių / automobilių tilto tarpatramio atkarpos.

Ketvirtadienio vakarą rusų pajėgos smogė Ukrainos rytuose esančiam Charkivui. Užfiksuoti bent du smūgiai, vietos gyventojai raginami likti slėptuvėse. Pranešama, kad kai kuriuose Charkivo rajonuose jau kilo problemų su apšvietimu. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:50 | Zelenskis atsakė, su kuo Rusijoje galėtų derėtis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, su kuo būtų pasirengęs derėtis Rusijoje, rašo UNIAN. „Esame pasirengę kalbėtis su visais, kurie nori rasti taiką.

Trečiadienį netoli Ukrainos pietvakariuose esančios Vinycios sudužo naikintuvas, praneša UNIAN. Naikintuvo pilotas katapultavosi ir jaučiasi gerai. Apie tai trečiadienio vakarą socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietė. „Spalio 12 d. apie 21 val. netoli Vinycios sudužo vienos iš karinių oro pajėgų taktinės aviacijos brigados naikintuvas. Pilotas sėkmingai katapultavosi ir jaučiasi gerai.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pasmerkė Rusijos „bandymą neteisėtai aneksuoti“ keturis Ukrainos regionus, rašo „Sky news“. Generalinė Asamblėja taip pat paragino visas šalis nepripažinti šio Rusijos žingsnio. Trys ketvirtadaliai 193 Generalinės Asamblėjos narių – 143 šalys – balsavo už rezoliuciją. Joje taip pat dar kartą patvirtinamas Ukrainos suverenitetas, nepriklausomybė, vienybė ir teritorinis vientisumas jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose.

Pensininkei, kuri ant Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino tėvų kapo paliko raštelį, gresia penkeri metai kalėjimo, praneša „The Moscow Times“. Raštelyje 60-ies metų Irina Cybaneva teigė norinti, kad Kremliaus režimo lyderis mirtų. Moteriškė pirmadienį buvo sulaikyta savo namuose Sankt Peterburge. Jai pateikti kaltinimai už „mirusiųjų kūnų ir jų laidojimo vietų išniekinimą“. Tiksli žinutė, palikta ant Marijos Putinos ir Vladimiro Putino vyresniojo kapo, lieka neaiški.

Rusijoje policija sulaikė pensininkę, kuri, kaip įtariama, bandė padegti Rusijos banko „Sberbank“ filialo Sankt Peterburge pastatą, rašo „Sky news“. Išpuoliu senjorė protestavo prieš Kremliaus agresiją Ukrainoje. Socialiniuose tinkluose jau plinta vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip prie banko pastato dega ugnis, o pro duris sklinda juodi dūmai.

Rusijos branduolinis smūgis „beveik neabejotinai“ sukeltų „fizinį atsaką“ iš Ukrainos sąjungininkų ir galbūt iš NATO, trečiadienį pareiškė aukštas NATO pareigūnas, rašo CNN. Pareigūnas perspėjo, kad bet koks Maskvos branduolinio ginklo panaudojimas Rusijai turėtų „precedento neturinčių pasekmių“. Rusija „beveik neabejotinai sulauktų fizinio atsako iš daugelio sąjungininkių ir galbūt iš pačios NATO“, nurodė pareigūnas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį oficialiai paprašė UNESCO įtraukti istorinį Odesos uostamiestį į Pasaulio paveldo sąrašą, siekdamas apsaugoti jį nuo Rusijos oro smūgių. „Turime duoti aiškų signalą, kad pasaulis neužmerks akių prieš mūsų bendros istorijos, bendros kultūros ir bendro paveldo sunaikinimą“, – iš anksto įrašytame vaizdo įraše sakė Ukrainos lyderis 58 valstybių, sudarančių JT kultūros stebėtojų tarybą, atstovams.

Lietuva Ukrainai perduos savaeigių minosvaidžių ir šarvuotų automobilių bei kitos reikalingos įrangos, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Lietuva tęsia ir tęs paramą Ukrainai: perduosime Ukrainos kariuomenei žieminių drabužių ir žiemai reikalingos įrangos, skirsime papildomų lėšų kitų metų materialinei paramai, teiksime 120 mm minosvaidžius ant 113 platformos, šarvuotus automobilius, termovizorius, dronus, kitą įrangą“, – po Briuselyje vykusio susitikimo sakė krašto apsaugo...

Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis trečiadienį pranešė, jog Europos investicijų bankas (EIB) pervedė Ukrainai dar 550 mln. eurų. „Europos Sąjunga kartu su EIB padės Ukrainai atkurti energetikos infrastruktūrą. Šiandien EIB mūsų šaliai pervedė dar 550 mln. eurų. Šios lėšos visų pirma padės padengti sugadintos energetikos infrastruktūros remonto išlaidas ir palaikyti Ukrainos elektros tinklo stabilumą.

Europa turi maksimaliai griežtinti sankcijas Rusijai, Briuselyje susitikusi su Europos Parlamento (EP) pirmininke Roberta Metsola ir Europos Sąjungos valstybių parlamentų vadovėmis sakė Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Kiekvienas naujas raketos smūgis ir sprogimas rodo, jog privalome veikti dar greičiau, maksimaliai griežtinti sankcijas ir pasirūpinti, kad už Rusijos karinius nusikaltimus Ukrainoje ir nusikaltimus žmogiškumui atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį dalyvavo verslo forume „Rusijos energetinė savaitė“ ir pateikė keletą savo minčių energetikos ir tarptautinės politikos klausimais. Jis akcentavo, kad toms šalims, kurios apribos „viršutinę“ naftos pirkimo kainą, naftos Rusija nepardavinės.

Po Krymo tilto sprogdinimo Rusija pradėjo keršto akciją – pirmadienio rytą sprogimai griaudėjo Kyjivo centre ir kituose didžiuosiuose Ukrainos miestuose. Netrukus Vakaruose nepripažįstamas autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jau pradėta formuoti bendra regioninė Rusijos ir Baltarusijos karių grupė, o Baltarusija ketina „gintis“ nuo Ukrainos.

Tarptautiniai Ukrainos rėmėjai trečiadienį aptarė „pagrindinį prioritetą“ – tiekti Kyjivui daugiau oro gynybos priemonių, – o Vašingtonas pareiškė, kad Rusijos šią savaitę surengti civilinių objektų bombardavimai tik dar labiau sustiprino sąjungininkų ryžtą padėti. Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, paklaustas, ko tikisi iš susitikimo su Kyjivo rėmėjais NATO būstinėje Briuselyje, pasakė tik tris žodžius: „Priešlėktuvinės gynybos sistemų.

Ukrainos karinės oro pajėgos skelbia trečiadienio rytą sunaikinusios mažiausiai keturis Rusijos atakos sraigtasparnius per 18 minučių. „Nuo spalio 12 d. 8.40 val. iki 8.58 val. Pietų Ukrainos karinių oro pajėgų priešlėktuvinių raketų daliniai sunaikino mažiausiai keturis priešo puolimo sraigtasparnius (manoma, Ka-52), kurie padėjo okupacinėms sausumos pajėgoms pietų kryptimi“, – skelbia Ukrainos karinių oro pajėgų spaudos tarnyba.

Rusams trečiadienį apšaudžius Rytų Ukrainos miestą Avdijivką, žuvo mažiausiai septyni žmonės, aštuoni buvo sužeisti, praneša vietos valdžia. Donecko srities, kur ir yra Avdijivkos miestas, karinės administracijos vadas Pavlo Kirilenka pranešė, kad okupantai smogė į centrinį turgų, kur buvo žmonių. „Tokie apšaudymai neturi karinės logikos – tik nesuvaldomas noras nužudyti kuo daugiau mūsų žmonių ir įbauginti kitus“, – P. Kirilenką cituoja UNIAN.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas trečiadienį pranešė, kad Rusijos karių apsuptoje Ukrainos atominėje jėgainėje antrą kartą per penkias dienas dingo visas išorinis maitinimas, reikalingas gyvybiškai svarbioms saugos sistemoms.

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus skelbia, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau sėkmingai veržiasi išlaisvinti okupuotas Luhansko srities teritorijas. Savo ruožtu rusų pajėgos, pasak S. Haidajaus, Rytų Ukrainoje esančiame Luhanske bando susikurti daugiasluoksnę gynybą. „Ukrainos ginkluotosios pajėgos po truputį juda į priekį [Luhansko srityje]. Rusijos okupacinės pajėgos sparčiai bando nutiesti daugiasluoksnę gynybos liniją.

 Ukraina iš Vokietijos gavo pirmąją oro gynybos sistemą „Iris-T“, vėlų antradienį pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. „IRIS-T iš (Vokietijos) jau yra čia. Atvyksta (amerikietiškos oro gynybos sistemos) NASAMS. Tai tik pradžia. Mums reikia daugiau“, – vėlai antradienį tviteryje rašė O. Reznikovas. „Yra moralinis imperatyvas apsaugoti dangų virš (Ukrainos), kad būtų išgelbėti mūsų žmonės“, – pridūrė jis.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka mano, kad po karo Rusijos prezidento Vladimiro Putino gali laukti keli su jo mirtimi susiję scenarijai, tačiau jis netiki, kad karo iniciatorius mirs natūralia mirtimi. Anot A. Heraščenkos, po Rusijos pralaimėjimo kare V. Putiną gali sudraskyti žmonių minia, jį gali nužudyti asmenys iš jo artimiausio rato, jis taip pat gali būti įkalintas iki gyvos galvos.

Po intensyvėjančių Rusijos atakų prieš Ukrainos miestus, Lietuva ruošiasi galimam ukrainiečių pabėgėlių srauto augimui, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. LRT antradienį jis tvirtino, kad savivaldybės dar turi apie 2 tūkst. gyvenamųjų vietų rezervą, kelis šimtus vietų turi ir Pabėgėlių priėmimo centras Rukloje, su savivaldybėmis bendraujama dėl kitų vietų, pavyzdžiui, mokyklų parengimo.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia, kad iš Baltarusijos į Rusijos Belgorodo sritį, esančią pasienyje su Ukraina, išgabenta 20 tankų. Be to, Baltarusija padeda Rusijai taisydama jos suniokotą karinę techniką. „Lukašenka deklaruoja Baltarusijos Respublikos pasirengimą teikti pagalbą Rusijos Federacijai kare prieš Ukrainą. Baltarusijos gynybinis-pramoninis kompleksas jau dalyvauja taisant per karo veiksmus sugadintą rusišką techniką.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu antradienį paragino Ukrainos sąjungininkus neišsigąsti Rusijos ambasadoriaus Jungtinėse Valstijose perspėjimų dėl „raudonųjų linijų“ peržengimo aprūpinant Kyjivą ginklais. „Visa ta, galima sakyti, pataikavimo politika – kurią mes, na, gal kai kuriais atvejais naudojome, kad išvengtume eskalacijos – kur ji mus nuvedė? Į šitą genocidinį karą, o dabar, manau, neturėtume bijoti „Kas dar gali įvykti?“ Vyksta genocidas.

JAV prezidentas Joe Bidenas Rusijos prezidentą vadina „racionaliu žaidėju“, tačiau priduria, kad jis labai apsiskaičiavo, vertindamas Ukrainos okupacijos perspektyvas. „Manau... jis manė, kad bus priimtas išskėstomis rankomis, kad tai Motinos Rusijos namai Kyjive, ir kad jis čia bus priimtas, ir aš manau, kad jis tiesiog visiškai apsiskaičiavo...“ – interviu CNN sakė J. Bidenas. „Manau, kad jis yra racionalus žaidėjas, kuris daug ką apsiskaičiavo“, – pridūrė JAV prezidentas.

Nors Rusija pirmadienį ir antradienį stipriai apšaudė įvairius Ukrainos miestus, ukrainiečių kontrpuolimas nestoja. Skelbiama, kad Ukrainos pajėgos šalies pietuose esančiame Chersono regione išlaisvino dar penkias gyvenvietes.

Ukrainos prezidentūra antradienį pranešė, kad per paskutinį apsikeitimą belaisviais su Rusija buvo išlaisvinti 32 ukrainiečių kariai ir atgautas Izraelio piliečio kūnas. „Šiandien įvyko dar vienas apsikeitimas belaisviais. Sugebėjome išlaisvinti 32 iš mūsų karių ir atgauti Izraelio piliečio Dmytro Fialkos kūną“, – platformoje „Telegram“ parašė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Prieš paskelbdamas skandalą sukėlusį „taikos planą“ tarp Ukrainos ir Rusijos, technologijų milijardienius Elonas Muskas kalbėjosi su Rusijos režimo lyderiu, sako politologas Ianas Bremmeris. Pats milijardierius šią informaciją neigia. Kaip rašo „The Guardian“, apie tai „Eurasia Group“ prenumeratoriams išsiųstame laiške pranešė politologas Ianas Bremmeris. Anot jo, E. Muskas jam pasakė, kad Rusijos lyderis V. Putinas esą yra „pasirengęs derėtis“, jei Krymas liktų Rusijos rankose.

Jungtinės Valstijos galėtų nukauti Vladimirą Putiną, jei Rusija konflikte su Ukraina panaudotų branduolinį ginklą, pareiškė buvęs JAV nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas, rašo „Independent“. Pranešama, kad tokį komentarą J. Boltonas pateikė interviu Andrew Marrui Jungtinės Karalystės radijo stoties „LBC News“ laidoje. Jis pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis turi suprasti, jog nors tai „neatsitiks rytoj, <...> jis bus patrauktas atsakomybėn.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai po derybų apie Ukrainą su prezidentu Volodymyru Zelenskiu antradienį pareiškė, kad atsakingu už masinius raketų smūgius, kurie pastaruoju metu buvo suduoti įvairiems Ukrainos miestams, įskaitant sostinę Kyjivą, laikys Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. „Griežčiausiai smerkiame šiuos išpuolius ir primename, kad beatodairiški išpuoliai prieš nekaltus civilius gyventojus yra karo nusikaltimas“, – rašoma po vaizdo konferencijos paskelbtame G-7 pareiškime.

Kanada antradienį pranešė, kad netrukus į NATO sąjungininkę Lenkiją atsiųs karo inžinierių, padėsiančių apmokyti Ukrainos pajėgas, jau daugiau nei septynis mėnesius besipriešinančias Rusijos invazijai. „Artimiausiomis savaitėmis Kanada atsiųs apie 40 kovos inžinierių į Lenkiją, kad padėtų lenkų pajėgoms apmokyti ukrainiečius inžinerinių žvalgybos, sprogmenų, kasybos ir išminavimo paslapčių“, – Varšuvoje pranešė Kanados gynybos ministrė Anita Anand.

Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos planas dislokuoti bendrą baltarusių ir rusų karių kontingentą yra naujas jo bendrininkavimo su Maskva pavyzdys, antradienį pareiškė Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai, įspėję Minską „liautis talkinus“ Vladimiro Putino karui Ukrainoje.

Su Ukraina besiribojančioje Rusijos Belgorodo srityje kilo didžiulis gaisras, užsidegė transformatorių pastotė. Rusijos duomenimis, apie du tūkstančiai gyventojų liko be elektros. Anot regiono gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo, gaisras kilo Šebekine. Kaip rašo rusų agentūra „TASS“, Rusija mano, kad gaisras kilo dėl ukrainiečių įvykdyto apšaudymo. Ukraina kol kas oficialiai nei paneigė, nei patvirtino šį teiginį.

Rusija nesiliauja raketomis atakuoti skirtingų Ukrainos miestų. Vieni karybos ekspertai sako, kad tai yra Putino kerštas dėl susprogdinto Krymo tilto, o kiti – kad tai ilgai planuotas režimo veiksmas. Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys mano, kad energetikos struktūrų sprogdinimas yra okupantų bandymas palaužti ukrainiečių valią priešintis, o tai parodo, kad Rusija visiškai nesupranta situacijos.

Pirmadienį Ukraina patyrė intensyviausią apšaudymą nuo birželio mėnesio. Šalyje žuvo mažiausiai 11 ir buvo sužeista dar daugiau kaip 80 žmonių, o sostinėje Kyjive dėl Rusijos raketų atakų vaikų ligoninės mažieji pacientai vėl buvo perkelti į medicinos įstaigos rūsius.

Šeštadienį ant Krymo tilto žuvo Maskvos arbitražo teismo teisėjas Sergejus Maslovas, rašo „Mash“. Tai yra ketvirtoji žinoma sprogimo auka. Pranešama, kad sprogimo metu teisėjas sėdėjo prabangiame „Cadillac Escalade“ automobilyje, šeštadienį į Krymą keliavo su draugais – pora gidų iš Sankt Peterburgo ir religijotyrininku. S. Maslovas buvo automobilio savininkas, visi minėti asmenys keliavo švęsti teisėjo gimtadienio.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Rusija Ukrainos infrastruktūrai smogia siekdama kompensuoti savo pajėgų nuostolius mūšio lauke, ir pažadėjo, kad sąjungininkai „padidins“ paramą Kyjivui „ir toliau ją teiks“. „Manau, kad tai, ką matėme vakar, yra silpnumo požymis, nes iš tikrųjų jie nesugeba daryti pažangos mūšio lauke. Tiesa ta, kad Rusija pralaimi, – NATO gynybos ministrų susitikimo išvakarėse žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

Rusijos prezidentas gal ir kerštingas, bet nėra visagalis, įsitikinę ekspertai, iš tolo stebintys situaciją Maskvoje ir aplink. Ten, pasak jų, vyksta nematomos kovos tarp skirtingų grupuočių, siekiančių valdžios, vietos prie stalo ir prezidento ausies. Dėl įtakos kovojančios specialiosios tarnybos ir kariuomenė, vieni kitiems kaišiojo pagalius į ratus ir padegtas Kerčės tiltas gali būti jų, o ne ukrainiečių rankų darbas.

Rusijos pajėgos pagrobė ir, kaip įtariama, kankina Zaporižios atominės elektrinės (AE) direktoriaus pavaduotoją Valerijų Martyniuką, praneša Ukrainos branduolinių elektrinių operatorė „Energoatom“. Anot operatorės, pagrobimą rusai įvykdė pirmadienį, spalio 10-ąją. Kaip rašoma „Energoatom“ pranešime, V. Martyniukas yra laikomas nežinomoje vietoje, manoma, kad jis yra kankinamas ir bauginamas.

Vakarykštis masinis Ukrainos miestų puolimas, turėjęs sukelti šoką ir neviltį – juk jo metu žuvo civiliai gyventojai, buvo sugriauti namai, susprogdinti parkai ir vaikų žaidimo aikštelės – seka iš Rusijos silpnumo pozicijų: šalies kariuomenė patiria skaudžius pralaimėjimus fronte, rašoma BBC.

85 Estijos parlamento nariai antradienį pateikė svarstyti pareiškimo projektą, kuriuo smerkiama Ukrainos teritorijų aneksija, o Rusija skelbiama teroristiniu režimu. Pareiškimo projekte sakoma, kad parlamentas griežtai smerkia Rusijos karinius veiksmus prieš Ukrainą ir neteisėtą agresijos metu užkariautų teritorijų aneksiją, taip pat deklaruojama, kad Estija niekada nepripažins Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimo agresija ar pseudoreferendumais. „Iš neteisės teisė neatsiranda.

Sprogus Krymo tiltui, skaudų smūgį į paširdžius gavęs Vladimiras Putinas ėmėsi keršto ir paleido raketas į didžiuosius Ukrainos miestus, tarp jų ir sostinę Kyjivą. Per masinius Rusijos smūgius pirmadienį visoje Ukrainoje žuvo mažiausiai 10 žmonių ir dar dešimtys buvo sužeisti. Tad ką sumanė V. Putinas ir kuo tai baigsis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, Seimo narys Arvydas Pocius ir politologas Linas Kojala.

Ukraina antradienį pranešė, kad susigrąžino iš Rusijos kelių dešimčių ukrainiečių karių palaikus, įskaitant Olenivkos kalėjime, kurį, Kyjivo teigimu, apšaudė rusų pajėgos, nužudytų karių kūnus. „Įvyko dar vienas perkėlimas: 62 žuvę didvyriai buvo grąžinti namo. Derybos buvo sunkios, bet... pavyko grąžinti mūsų karius, įskaitant karius iš ... Olenivkos“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija.

Turkija antradienį paragino kuo greičiau sudaryti realias paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos, sakydama, kad abi pusės tolsta nuo diplomatijos, tęsiantis karui. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas jau seniai siekia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis susėstų Stambule derybų dėl paliaubų. „Ugnis turi būti kuo greičiau nutraukta. Kuo greičiau, tuo geriau“, – sakė užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu interviu per televiziją.