Karas Ukrainoje

Rusijos Juodosios jūros laivynas ateityje galės rinktis iš dviejų scenarijų – savanoriško pasitraukimo arba priverstinės likvidacijos, sako Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, rašo „Ukrinform“. Apie tai jis komentavo anksčiau penktadienį pasirodžius žiniai, kad Kryme vėl griaudėjo sprogimai ir buvo pataikyta į rusų Juodosios jūros laivyno būstinę. O. Danilovas pareiškė, kad geriausias būdas išsaugoti Sevastopolį yra savanoriškas pasitraukimas.

 Ukrainai pavyko sudaryti humanitarinį koridorių laivams Juodojoje jūroje. Tai penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, komentuodama situaciją Kryme. „Žinome, kad ten (Kryme) vyksta tam tikri įvykiai.

Ukrainos pajėgos surengė koordinuotą ataką keliuose kaimuose rytinėje Donecko srityje ir intensyviai apšaudo Bachmuto miestą, penktadienį pranešė Maskvos paskirtas regiono pareigūnas.  Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, daugiausia kovų vyko pramoninėje teritorijoje, o mūšis dėl Bachmuto buvo ilgiausias ir vienas kruviniausių per visą konflikto laikotarpį.

Rusija penktadienį skyrė ilgą laisvės atėmimo bausmę politiniam aktyvistui už socialinėje žiniasklaidoje paskelbtus įrašus, kuriuose kritikuojama Maskvos karinė operacija Ukrainoje. Centrinės Rusijos Jekaterinburgo miesto karinio teismo atstovas spaudai AFP patvirtino, kad aktyvistas Ričardas Rouzas buvo nuteistas aštuonerius metus kalėti.

Pasaulio prekybos organizacija (PPO) ketvirtadienį paskelbė apie Ukrainos prašymą pradėti ginčų sprendimo procedūrą po to, kai Lenkija, Vengrija ir Slovakija uždraudė importuoti tam tikrus Ukrainos žemės ūkio produktus. Agentūra „Bloomberg“ rašo, kad Ukrainos prašymas dėl konsultacijų yra pirmasis oficialus žingsnis ilgame PPO ginčų sprendimo procese ir gali virsti pirmąja PPO byla, kurioje Ukraina veiks kaip ieškovė prieš ES nares.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis penktadienį pareiškė, kad Rusija vėl pradėjo sistemingą oro atakų prieš šalies energetikos infrastruktūrą kampaniją.  Jis pridūrė, kad šiais metais Ukrainos oro gynybos sistema yra geriau pasirengusi gintis nuo tokių atakų nei praėjusią žiemą. Praėjusių metų žiemą Rusijos pajėgos ne kartą atakavo Ukrainos energetikos tinklus, todėl milijonai žmonių ilgą laiką neturėjo elektros, šildymo ir vandens.

Penktadienio, rytą rusų okupantai Kryme panaudojo dūmų uždangas ir blokavo eismą Kerčės tiltu, jungiančiu okupuotą pusiasalį su Rusijos Federacijos teritorija. Papildyta 14.35 val.  Aneksuotame Kryme esančiam Sevastopoliui Maskvos primestas vadovas penktadienį pranešė apie smūgį Juodosios jūros laivyno štabui.

Iš Ukrainos uosto į Egiptą išplaukė kviečius gabenantis laivas – tai antras toks reisas nuo liepos, kai Rusija atnaujino blokadą Juodojoje jūroje, penktadienį pranešė ministras. Infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad laivas „Aroyat“ su Palau vėliava išplaukė iš Čornomorsko, į jį buvo pakrauta 17,6 tūkst. tonų grūdų.

2023 m. rugsėjo 21 dieną Rusijos kariuomenė 82 kartus atakavo Chersono regioną ir paleido 383 sviedinius. Apie tai „Telegram“ paskelbė Chersono regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. Pasak jo, priešas naudojo minosvaidžius, artileriją, bepiločius orlaivius, tankus, lėktuvus ir daugkartinio paleidimo raketų sistemas „Grad“. Į Chersono miestą buvo paleisti 28 rusiški sviediniai.

Per pastarąją dieną Rusijai apšaudant Donecko regioną buvo sužeistas 21 civilis gyventojas. Apie tai feisbuke pranešė Donecko regiono karinės administracijos vadovo pareigas laikinai einantis Ihoris Morozas. „2023 m. rugsėjo 21 dieną Donecko regione rusai sužeidė 21 civilį gyventoją: 15 – Kurachovėje, po du – Petropavlivkoje ir Molodeckėje, po vieną – Torecke ir Kostiantynivkoje“, – rašė I. Morozas.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 274 950 karių, įskaitant 480 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai penktadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 644 Rusijos tankus (+6 per pastarąsias 24 val.

Ukraina kartu su JAV gamins modernius ginklus, įskaitant oro gynybos sistemas, penktadienį pranešė „Unian“. „Ir ilgalaikis susitarimas yra toks, kad mes dirbsime kartu, kad Ukraina kartu su Amerika gamins reikiamus ginklus. Tai naujas mūsų vienybės lygis. Bendra gamyba „gynybos“ srityje su JAV yra istorinis dalykas“, – vaizdo pranešime sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pridurdamas, kad bendradarbiavimas sukurs Ukrainoje naują pramoninę bazę ir naujų darbo vietų.

Ukrainos šarvuočiai jau veikia už paskutinės Rusijos gynybinių įtvirtinimų linijos, kurią Ukrainos pajėgos šiuo metu pralaužia Zaporižios srities vakaruose. Tiesa, dar anksti teigti, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos visiškai pralaužė šią rusų gynybinę liniją.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje bei Saugumo Taryboje Rusija buvo kritikuojama ir toliau lieka tarptautinėje izoliacijoje dėl karo kaimyninėje Ukrainoje.

JAV vyriausybė paskelbė apie naują karinės paramos paketą Ukrainai, kuriame yra daugiau oro gynybos priemonių, tačiau nėra raketų ATACMS, kurių Kyjivas norėjo. Pranešama, kad naujojo paketo vertė siekia apie 325 mln. JAV dolerių (305,1 mln. eurų). Pasak JAV gynybos departamento, jis, be kita ko, apima artilerijos amuniciją ir sistemas priešo oro antskrydžiams atremti. Vašingtonas apie naują karinę paramą paskelbė JAV sostinėje viešint Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio vakarą neplanuotai iš Jungtinių Valstijų atvyko į Kanadą, siekdamas sutelkti paramą savo šaliai, kovojančiai su Rusijos invazija. Kanados televizija parodė, kaip ministras pirmininkas Justinas Trudeau pasisveikino su iš Vašingtono atskridusiu V. Zelenskiu, šiam išlipus iš lėktuvo Otavoje, kur jis lankosi pirmą kartą nuo plataus masto karo pradžios 2022-ųjų vasarį.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas turėjo ilgą sąrašą Europos šalių, kurias planavo sunaikinti, tačiau, sulaukęs galingo Ukrainos pasipriešinimo, dabar yra priverstas žemintis ir ieškoti paramos iš Šiaurės Korėjos ir Irano, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Putino sąrašas šalių, kurias reikia sunaikinti, buvo ilgas. Dar visai neseniai. Jei Ukraina kristų, pusei Europos kiltų pavojus patekti į Maskvos įtakos zoną.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvyko į Vašingtoną prašyti pagalbos kovojant su Rusija ir sulaukė JAV prezidento Joe Bideno paramos, nors susidūrė su skeptiškai nusiteikusiais respublikonais, kurie nori nutraukti pagalbos teikimą. „Mes esame su jumis ir liksime su jumis“, – sakė J. Bidenas Ukrainos lyderiui po to, kai Baltuosiuose rūmuose susitiko jų vadovų komandos, kad išsiaiškintų V. Zelenskio prašymus suteikti daugiau ginklų Rusijos invazijai atremti.

Ukrainos saugumo tarnyba ir ginkluotosios pajėgos smogė slaptai okupantų bazei laikinai okupuotame Melitopolyje, skelbia „Obozrevatel“. Apie tai leidiniui patvirtino šaltiniai Ukrainos saugumo tarnyboje. Anot šaltinių, atakos metu buvo sužeisti Zaporižios regione kovojančių rusų vadas ir štabo viršininkas. Taip pat sužeistos kelios dešimtys rusų karininkų. Apie dešimt rusų žuvo. Pasak vieno šaltinio, Ukrainos saugumo tarnyba nustatė, kad rusai savo štabą buvo įsirengę vietos gamykloje.

Pentagonas ketvirtadienį sureagavo į Lenkijos sprendimą kol kas nebetiekti ginklų Ukrainai. Pentagonas sako, kad tai yra „suverenus Lenkijos sprendimas“, rašo CNN. „Visada sakėme, kad tai yra suverenus bet kurios šalies sprendimas nuspręsti, kokio lygio paramą ji ketina teikti“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją saką Pentagono spaudos sekretorius", - ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė Pentagono spaudos sekretorius brigados generolas Patrick‘as Ryder‘is.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad nepritaria neigiamam kitų pasaulio lyderių požiūriui į Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną. Tokį turkų lyderio pareiškimą citavo Turkijos spauda, rašo „Sky news“. „Lyderiai ir ministrai pirmininkai turi neigiamą požiūrį į Putiną“, – cituojamas jis. „Žinoma, mes tokio požiūrio nenešiojame ir neatspindime. Aš taip pat nemanau, kad šie požiūriai yra teisingi, nes Rusija nėra įprasta šalis“, – pridūrė R. T. Erdoganas.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį per Volodymyro Zelenskio vizitą Vašingtone paskelbs apie naują priešlėktuvinės gynybos sistemos perdavimą Ukrainai, tačiau ilgesnio nuotolio raketų ATACMS Kyjivui dar nepristatys, pranešė Baltieji rūmai. „Prezidentas Bidenas šiandien paskelbs apie naują karinės pagalbos paketą, įskaitant svarbius oro gynybos pajėgumus, skirtus padėti Ukrainai“, – nurodė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ketvirtadienį pareiškė, kad šalies ministro pirmininko komentarai dėl ginklų tiekimo Ukrainai nutraukimo buvo neteisingai suprasti. Mateuszo Morawieckio „žodžiai buvo interpretuojami blogiausiu įmanomu būdu (...) Mano nuomone, premjeras norėjo pasakyti, kad mes neperduosime Ukrainai naujos ginkluotės, kurią šiuo metu perkame modernizuodami Lenkijos kariuomenę“, televizijai TVN24 nurodė Lenkijos prezidentas.

Žodžių „rusija“, „maskva“ ir pan. rašymas iš mažosios raidės neoficialiuose tekstuose Ukrainoje nebus laikomas klaida. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nacionaline valstybinės kalbos standartų komisija.

Laikinai okupuotame Kryme, Sevastopolyje, nugriaudėjo sprogimai, rašo „Ukrinform“. Sprogimai užfiksuoti keliose vietose vienu metu. „Sprogimai Omegos įlankos ir miestelio teritorijoje. Fiolento kyšulys taip pat džiugiai sproginėja“, – cituojamas Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka. Kartu jis paskelbė nuotrauką iš Sevastopolio. Krymą Rusija aneksavo 2014 m. Ukraina ne kartą teigė, kad išlaisvins visas rusų užgrobtas žemes, įskaitant Krymą.

Vasarą prasidėjusiu Ukrainos kontrpuolimu buvo tikimasi atkovoti nemažai rusų užimtų žemių, kad Kyjivas turėtų tvirtą poziciją galimose derybose. Vis dėlto šis planas nepasiteisino, „The Economist“ cituoja ukrainiečių leidinys UNIAN. Anot „The Economist“, kol kas beprasmiška prašyti nutraukti ugnį ar pradėti derybas, nes Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nerodo jokio noro tai daryti.

Buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis griežtai sukritikavo pastaruosius Lenkijos valdžios veiksmus Ukrainos atžvilgiu, pažymėdamas, kad jie naudingi Kremliui. Be kita ko, jis pasmerkė Lenkijos vyriausybės sprendimą uždrausti Ukrainos grūdų importą, teigdamas, kad šalies valdžia įsivėlė į konfliktą, neieškodama konstruktyvių sprendimų. „Galima susitarti su Slovakija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo pradžioje valstybiniais ordinais apdovanojo šešis lietuvius. Energetikos ministras Dainius Kreivys, prezidento patarėja Asta Skaisgirytė bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas apdovanoti kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo III laipsnio ordinu.

Ketvirtadienį JAV viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su JAV įstatymų leidėjais. Kaip rašo „Sky news“, po susitikimo su Ukrainos lyderiu JAV senatorius Čakas Šumeris vienu sakiniu apibūdino susitikimo metu V. Zelenskio perduotą žinutę: „Jei negausime pagalbos, pralaimėsime karą“. V. Zelenskis ketvirtadienį atvyko į JAV Kongresą, kur susitiko su Atstovų Rūmų ir Senato respublikonų įstatymų leidėjais, kurie skeptiškai vertino tolesnę pagalbą Kyjivui.

Ketvirtadienį Chersono srityje per rusų apšaudymus jau žuvo šeši civiliai, o dar devyni buvo sužeisti. Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos generalinio prokuroro biuras apie tai informavo „Telegram“ kanale. Chersono srities prokuratūrai vadovaujant, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Tyrėjų duomenimis, rugsėjo 21 d., apie 11 val. 45 min.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvyko į JAV Kongresą, kur susitiks su Atstovų Rūmų ir Senato respublikonų įstatymų leidėjais, kurie skeptiškai vertino tolesnę pagalbą Kyjivui. Susitikimuose dalyvaus ir demokratai, nors tai griežtosios dešinės respublikonų įstatymų leidėjai dažnai priešinasi tolesniam Ukrainos finansavimui kovai su plataus masto Rusijos invazija į šalį.

Buvęs Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovas ir lenkų opozicijos lyderis Donaldas Tuskas apkaltino Lenkijos Vyriausybę peiliu dūrus Ukrainai į nugarą, rašo „Sky news“. Taip jis komentavo lenkų premjero Mateuszo Morawieckio pareiškimą, kad Lenkija nebetiekia Ukrainai ginklų ir ginkluojasi pati. D. Tusko įsitikinimu, tokie pareiškimai yra naudingi Lenkijos valdantiesiems prieš spalio 15 d. vyksiančius parlamento rinkimus.

Ukrainai ir Lenkijai pavyko rasti kompromisą dėl grūdų eksporto, skelbiama BBC. Lietuvos prezidentas taip pat paskelbė, kad būtina surasti kompromisą, tačiau naujiena apie tai, kad Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentai pasiekė susitarimą buvo paneigtą Kyjive. BBC skelbiama, kad Ukrainos žemės ūkio politikos ir maisto ministerijos vadovas Mykola Solskyi ir Lenkijos žemės ūkio ministras Robertas Telusas telefonu aptarė grūdų eksporto temą.

Rusams ketvirtadienį apšaudžius Chersono sritį žuvo vienas žmogus, o dar du buvo sužeisti, pranešė šio pietinio Ukrainos regiono gubernatorius Oleksandras Prokudinas. Jo pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad „priešas visą dieną apšaudo Chersono sritį“. Pasak jo, per rusų apšaudymus ketvirtadienį regione iš viso žuvo penki žmonės, o dar 10 buvo sužeisti. Rusija naktį į ketvirtadienį surengė masinį raketų smūgį, per kurį visoje šalyje žuvo ir buvo sužeista žmonių.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvyko į Vašingtoną derėtis dėl tolesnės JAV pagalbos ginklais ir sakė, kad Kyjivo prioritetas yra oro gynyba, Maskvai surengus naują masinę raketų ataką prieš Ukrainą. „Šiandien – svarbios derybos Vašingtone. Oro gynyba Ukrainai yra tarp svarbiausių klausimų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Zelenskis, atvykęs į Vašingtoną iš Niujorko.

Ukraina ketvirtadienį paskelbė smogusi kariniam aerodromui Rusijos aneksuotame Kryme ir tai dar viena ukrainiečių deklaruota ataka šiame Juodosios jūros pusiasalyje, kurį Kyjivas žada susigrąžinti. „Rugsėjo 21-osios naktį Ukrainos gynybos pajėgos surengė sutelktąjį smūgį okupantų kariniam aerodromui netoli Sakų miesto laikinai okupuotame Kryme“, – sakoma socialiniuose tinkluose paskelbtame kariuomenės komunikacijos departamento pareiškime.

Lenkija trečiadienį pareiškė, kad nebeteiks ginklų Ukrainai ir daugiausiai dėmesio skirs savo gynybai. Kaip tai paveiks karo eigą? Ar kitos valstybės gali pasekti Lenkijos pavyzdžiu? Ar Kyjivas bus spaudžiamas sėsti prie derybų stalo? Apie jį naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, komunikacijos ekspertas Mantas Martišius ir karybos ekspertas Darius Antanaitis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Kyjivas ketvirtadienį pareiškė, kad artimiausiomis dienomis surengs derybas su Varšuva dėl aštrėjančio ginčo dėl Ukrainos grūdų eksporto, o kaimyninės šalys pakartojo, kad jų ryšiai yra glaudūs. „Kitos derybos įvyks artimiausiomis dienomis, per jas bus aptarti abiejų šalių parengti klausimai“, – sakoma Ukrainos žemės ūkio ministerijos pranešime, kuriame skelbiama apie Lenkijos ir Ukrainos žemės ūkio ministrų pokalbį.

Jungtinės Tautos (JT) deda pastangas atkurti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai JT Saugumo Taryboje Niujorke pareiškė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas. Pasak jo, JT toliau bendradarbiauja su visomis pusėmis, kad būtų galima atkurti saugų grūdų ir trąšų eksportą iš Rusijos ir Ukrainos. A. Guterresas pabrėžė, kad yra svarbu užtikrinti, jog nekiltų dar vieno pertrūkio pavojus.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock nutylėjo, ar, JAV perdavus Ukrainai valdomų raketų ATACMS, padidėtų tikimybė, kad Vokietija taip pat įsipareigos perduoti sparnuotųjų raketų „Taurus“. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau kurį laiką reikalauja tiek Vokietijoje pagamintų raketų „Taurus“, tiek JAV gamybos ATACMS sistemos. Šie ginklai suteiktų Ukrainos kariuomenei naujų pajėgumų smogti taikiniams giliau į Rusijos kontroliuojamą teritoriją.

Varšuva pranešė, kad Lenkija užbaigs anksčiau su Kyjivu sutartą ginklų tiekimą, praėjus dienai po to, kai Lenkijos lyderiai paskelbė nutraukiantys ginklų tiekimą kilus ginčui dėl grūdų eksporto su Ukraina. „Dėl klausimų apie ginklų tiekimą norėčiau informuoti, kad Lenkija vykdys tik anksčiau sutartą šaudmenų ir ginkluotės tiekimą, įskaitant ir tą, dėl kurio susitarta pasirašytose sutartyse su Ukraina“, – Lenkijos spaudos agentūrai pareiškė vyriausybės atstovas spaudai Piotras Muelleris.

Lenkija šiuo metu netiekia Kyjivui ginklų, bet pažiūrės, kaip bus ateityje, ketvirtadienį lenkų radijui „Radio Plus“ sakė valstybės turto ministras Jacekas Sasinas. „Šiuo metu yra taip, kaip sakė premjeras, o ateityje žiūrėsime“, – sakė J. Sasinas, paklaustas apie premjero Mateuszo Morawieckio komentarus. Lenkijos premjeras trečiadienį pareiškė, kad nebetieks ginklų Ukrainai ir daugiausiai dėmesio skirs savo gynybai.

Ukraina ketvirtadienį perspėjo, kad laukia sunkūs mėnesiai po naktį surengto masinio Rusijos raketų smūgio, per kurį visoje šalyje žuvo ir buvo sužeisti žmonės. „Šiąnakt Rusija pradėjo masinį puolimą prieš Ukrainą“, – sakė prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Oleksijus Kuleba. „Laukia sunkūs mėnesiai: Rusija atakuos energetikos ir itin svarbius objektus“, – pridūrė jis, didėjant nuogąstavimams dėl energetinio saugumo prieš Ukrainos laukiančią antrąją karo žiemą.

Minint Rusijos prezidento Vladimiro Putino dekreto dėl „dalinės mobilizacijos“ Rusijoje metines, Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė susiduria su daugybe problemų, ypač dėl reguliarių rotacijų trūkumo. 2023 m. rugsėjo 21 d. sukanka metai, kaip V. Putinas pasirašė dekretą, numatantį „dalinę mobilizaciją“, kurios metu buvo išsikeltas tikslas karui Ukrainoje mobilizuoti 300 tūkst.

Lenkija padeda Ukrainai kovoti su Rusijos invazija, bet turi apsaugoti savo ūkininkų interesus, todėl Varšuva uždraudė ukrainietiškų grūdų importą, trečiadienį pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Morawieckis: Lenkija nebetiekia Ukrainai ginklų ir ginkluojasi pati. Taip jis kalbėjo interviu su visuomeniniu Lenkijos transliuotoju TVP. „Lenkijos valdžios institucijos visų pirma turi ginti Lenkijos interesus, – tvirtino A. Duda. – Būtent tai mes ir darome.

Vokietija kitais metais surengs tarptautinę konferenciją dėl Ukrainos atstatymo, po susitikimo su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu Niujorke pareiškė vokiečių kancleris Olafas Scholzas. 2024-ųjų birželio 11-osios derybos, kurių tikslas – padėti Ukrainai išlaikyti jos ekonomiką ir ilgainiui atkurti infrastruktūrą, vyks Berlyne, pridūrė kanceliarija.

Ukrainos Chersono srityje per Rusijos apšaudymą žuvo du žmonės, ketvirtadienį pranešė vietos gubernatorius. Naktį buvo apšaudyti keli Ukrainos miestai.  „Rusijos kariuomenė apšaudė Chersono gyvenamuosius kvartalus (...) Šią valandą žinome apie du žuvusius civilius.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 274 470 karių, įskaitant 490 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai ketvirtadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 638 Rusijos tankus (+3 per pastarąsias 24 val.