Rusijos ir Kinijos valstybinė žiniasklaida daug dėmesio skyrė abiejų lyderių draugystei. Tačiau iš tiesų tai jau nebėra lygiavertė partnerystė.
Izoliuota Rusija
Portalas BBC skelbia, kad V. Putinas atvyko į Kiniją, norėdamas, kad Pekinas ir toliau prekiautų su griežtai sankcijomis nubausta ir izoliuota Rusija. Jo pasisakymuose skambėjo Kiniją liaupsinančios frazės.
V. Putinas sakė, kad jo šeima mokosi mandarinų kalbos – tai buvo ypač vertas dėmesio pareiškimas, nes jis labai retai viešai kalba apie savo vaikus.
V. Putinas pareiškė, kad su Xi yra „artimi kaip broliai“, ir toliau gyrė Kinijos ekonomiką, sakydamas, kad ji „vystosi sparčiai“. Tikėtina, kad tai bus naudinga Pekino pareigūnams, nerimaujantiems dėl vangios ekonomikos.
Tačiau pats Xi neperteikė šių didingų komplimentų. Vietoj to, jo pastabos buvo paviršutiniškos, netgi nuobodžios. Jis sakė, kad V. Putinas yra „geras draugas ir geras kaimynas“. Kinija yra suinteresuota sveikinimo ceremonija ir vienybės demonstravimu, tačiau ne svečio pagyrimais.
Nematyti karo pabaigos ženklų
Brangiai kainavęs Rusijos karas Ukrainoje, kurio pabaigos ženklų nematyti, pakeitė jų santykius, atskleisdamas Rusijos kariuomenės ir jos ekonomikos silpnąsias vietas. Xi žino, kad dabar jis ima viršų.
Karas izoliavo Rusiją. Kinijos ryšiai su Vakarais gali būti įtempti, tačiau Pekinas neatsiribojo nuo pasaulio kaip Rusija ir nenori to daryti. Nors viešuose pareiškimuose galbūt trūko entuziazmo, Xi užsiminė, kokią svarbą Kinija teikia šiems santykiams.
Jis pakvietė V. Putiną į savo oficialią rezidenciją. Nedaugeliui lyderių suteikiama tokia garbė – JAV prezidentas Barackas Obama buvo vienas iš jų 2014 m., kai abiejų šalių santykiai buvo geriausi.
Prezidentas Xi bando išlaikyti pusiausvyrą – jis nori palaikyti sąjungą su V. Putinu ir kartu žino, kad glaudūs ryšiai su atstumtuoju kelia pavojų jo stabiliems ryšiams su Vakarais, kurie jam reikalingi, kad galėtų padėti savo vargstančiai ekonomikai.
Svarbiausia – pinigai
Tiesą sakant, šis vizitas buvo skirtas tik ekonominiams reikalams spręsti: V. Putinui reikia Kinijos paramos jo karui Ukrainoje.
Rusijos vadovo palyda parodė, ko jis tikėjosi iš šios kelionės: su savimi jis atsivežė Rusijos centrinio banko vadovą, finansų ministrą ir patarėją ekonomikos klausimais.
Vizito proga paskelbtame bendrame pareiškime taip pat buvo pateikta keletas akį traukiančių idėjų, kaip padidinti prekybą. Pavyzdžiui, pastatyti uostą saloje, dėl kurios abi šalys kadaise ginčijosi daugiau nei 100 metų, ir pasikalbėti su Šiaurės Korėja, kad būtų išsiaiškinta, ar Kinijos laivai galėtų plaukti svarbia upe ir pasiekti Japonijos jūrą.
Pareiškime 130 kartų paminėtas žodis „bendradarbiavimas“.
Visa tai stebėjo JAV
Visa tai, žinoma, atidžiai stebėjo JAV. Praėjusį mėnesį JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas perspėjo Kiniją nustoti kurstyti Rusijos karą Ukrainoje ir prekiauti komponentais, kurie gali būti naudojami Rusijos bepiločiuose orlaiviuose ir tankuose.
Todėl jiems tikrai nepraeis pro akis tai, kad penktadienį lankydamasis Harbino mieste V. Putinas apžiūrėjo valstybės remiamą universitetą, garsėjantį pažangiausiais gynybos moksliniais tyrimais.
Ši ekskursija neabejotinai rodo, kad Xi yra pasiryžęs įrodyti, jog nepasiduos Vakarų spaudimui. Tačiau šio vienybės šou užkulisiuose gali būti ribos, kiek toli ponas Xi yra pasirengęs nueiti.
Juk Kinijos interesai nėra Rusijos interesai. Būdamas „viršesniuoju“ šių santykių partneriu, Xi Jinpingas greičiausiai bendradarbiaus tada, kai jam tai bus naudinga – net jei jo „brangiam draugui“ ir sąjungininkui to reikės.
Žinoma prireiks, kai nebebus kur dėtis.
Sekantis putlerio begalinės meilės kinijai ženklas bus, ištekinti savo dukras už han palikuonių. Ir po to kils vedybų banga tarp rusių ir kiniečių. Kaip 60 aisiais buvo kilusi tarp rusių ir afrikiečių.
