Karas Ukrainoje

Naujuoju humanitariniu koridoriumi iš Ukrainos uostų išplaukė septyni laivai, penki jų buvo likę uostuose dar prieš prasidedant plataus masto karui, Odesoje pranešė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas Dmytro Pletenčiukas. „Naujausiais duomenimis, naujuoju koridoriumi jau praplaukė septyni laivai. Tai - septyni iš septynių sėkmingų atvejų. Du laivai įplaukė ir septyni išplaukė, penki šių laivų čia buvo prieš plataus masto Rusijos invaziją. Taigi šis procesas vyksta.

Ukraina mano, kad Rusija žiemą didžiausią dėmesį skirs Ukrainos energetikos infrastruktūrai griauti. Vis dėlto Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi atsakyti okupantams, rašo „Ukrinform“. Anot jo, jau šaltajam sezonui prasidėjus Rusija skirs daugiau dėmesio išpuoliams prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. „Bet mes atsakysime!“ – pažymi R. Umerovas. Kartu jis pažymėjo, kad Ukrainai itin reikalinga vakarietiška ginkluotė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po svarbaus susitikimo su ginkluotųjų pajėgų atstovais pasidalijo informacija apie tai, kokių veiksmų žadama griebtis prieš agresorę Rusiją.  V. Zelenskis šia informacija pasidalijo iškart po antradienį įvykusio pasitarimo su ginkluotųjų pajėgų atstovais. „Mes aptarėme keletą pagrindinių klausimų. Pirmiausiai, kalbėjome apie situaciją fronte, apie mūsų puolamuosius veiksmus, gynybines operacijas.

JAV Kongresui lieka vis mažiau laiko, kad išvengtų dalinio vyriausybės uždarymo, kuris gali įvykti dėl griežtai dešiniųjų respublikonų veiksmų, ir dėl kurio gali pakibti Baltųjų rūmų planai skirti dar 24 mlrd. dolerių karinę pagalbą Ukrainai. Likus vos kelioms dienoms iki rugsėjo 30 dienos galutinio termino, vis dar tęsiasi derybos siekiant rasti būdą, kaip patenkinti respublikonų vadovaujamų Atstovų Rūmų ir demokratų kontroliuojamo Senato reikalavimus.

Rusijoje, Kursko srityje, trys rusų kariškiai su pėstininkų kovos mašina BMD-4 rėžėsi į elektros linijos atramą. Pasak „Osnorozhno Novosti“, trys rusų kariškiai vyko su BMD-4 iš Kozino kaimo apylinkių pasienio link, kai staiga kelyje operatorius-mechanikas prarado šios pėstininkų kovos mašinos kontrolę ir rėžėsi į elektros linijos atramą. Skelbiama, kad vienas kariškis žuvo iškart, dar du nugabenti į ligoninę.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) ir policija pietiniame Chersone sulaikė Maskvos patriarchato Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios dvasininką, kuris, kaip įtariama, pardavinėjo rusiškus ginklus ir šaudmenis, antradienį pranešė SBU. Tarnybą cituoja portalas „The Kyiv Independent“. Įtariamasis, Chersono srities dvasininkas, pardavinėjo ginklus, kuriuos Rusijos pajėgos paliko pasitraukusios per praėjusį rudenį vykusį Ukrainos kontrpuolimą, sakoma pranešime.

Jei užsienietis gynė Ukrainą, vyriausybė jo tikrai neišduos kitoms valstybėms, teigia Ukrainos valstybinės migracijos tarnybos vadovė Natalija Naumenko interviu „Censor.net“. „Ukraina tikrai niekam neišduos žmonių, kurie kovojo (kare – red.)“, – sakė ji. Pasak pareigūnės, jei asmuo turi kario pažymėjimą, vadinasi, jis Ukrainoje gyvena legaliai.

Nors Rusijos vadovybė anksčiau skelbė apie Ukrainos sostinės Kyjivo okupavimą per dvi arba tris dienas, šalies agresorės gynybos ministras Sergejus Šoigu pateikė naują prognozę, kiek gali užsitęsti pradėta karinė invazija Ukrainos teritorijoje. UNIAN rašo, kad rugsėjo 26 d. vykusiame rusų generolų valdybos posėdyje Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino patikėtinis S. Šoigu teigė, kad tam, jog būtų pasiekti visi numatyti kariniai tiksliai, karas Ukrainoje gali užsitęsti iki pat 2025 metų.

Pietų Ukrainos Chersono srityje antradienį per rusų pajėgų oro ir dronų atakas, vietos institucijų duomenimis, buvo sužeisti mažiausiai septyni žmonės. Kai kurių jų sužalojimai sunkūs, „Telegram“ tinkle rašė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. Jo duomenimis, Rusijos karinės aviacijos aktyvumas virš regiono praėjusiomis dienomis smarkiai išaugo.

Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino atstovas spaudai pareiškė, kad Rusija, esą, yra „Europos vertybė“.  V. Putino marionetė Dmitrijus Peskovas sukritikavo „paneigimą visko, kas yra rusiška“ ir teigė, kad karą Ukrainoje pradėjusi Rusija neva yra „Europos vertybė“, rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi išsakytais D. Peskovo teiginiais Kremliaus propagandinėje žiniasklaidoje. „Tai didelis nesusipratimas, kadangi Rusija yra Europos vertybė.

Pagrindinės Lenkijos opozicinės partijos, centristinės Pilietinės platformos (PO), lyderis Donaldas Tuskas pareiškė, kad Lenkijos valdžia „prarado kontrolę“ santykiuose su Ukraina. „Lenkijos valdžia prarado kontrolę, – sakė D. Tuskas antradienį per susitikimą dėl Lenkijos ir Ukrainos santykių stabilizavimo plano.

Buvęs Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius sako, kad karas Ukrainoje gali užsitęsti, o mobilizacija šalyje suintensyvės, rašo UNIAN. O. Arestovyčius teigė, kad kare prieš agresorę Rusiją gali tekti dalyvauti daugeliui šalies vyrų, o tam, pasak jo, didelį dėmesį skirs šalies valdžios atstovai. „Daugelis, jei ne visi, turės eiti [kariauti]. Vienintelis klausimas susijęs su laiku – tai įvyks dabar ar po šešių mėnesių. Nėra žinoma, kiek ilgai truks karas.

Višegrado grupės šalys – Čekija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija – antradienį paragino Europos Sąjungą (ES) nuodugniai patikrinti vadinamuosius „solidarumo koridorius“, pro kuriuos į trečiąsias šalis gabenami ukrainietiški grūdai. Keturių valstybių žemės ūkio reikalų ministerijų pareigūnai pareiškė, kad dalis transportuojamų grūdų lieka tokiose šalyse, kaip Lenkija, ir dėl to nukenčia vietos ūkininkai.

Lenkijos ekspertai patvirtino, kad 2022 m. lapkritį šalies pietuose nukritusią ir du žmones pražudžiusią raketą paleido Ukraina. Kaip rašo „Reuters“, tai pranešė dienraštis „Rzeczpospolita“, remdamasis šaltiniais. Raketos sprogimas NATO narės Lenkijos teritorijoje pakurstė nuogąstavimus, kad karas Ukrainoje gali virsti platesniu konfliktu. Tačiau tuo metu Varšuva ir Aljansas nurodė manantys, kad tai buvo paklydusi Ukrainos raketa.

Ukrainos Poltavos srityje dujotiekyje įvyko sprogimas, rašo UNIAN. Anot Poltavos srities karinės administracijos vadovo Dmitrijaus Lunino, sprogimas įvyko pasikeitus slėgiui. „Remiantis preliminaria informacija, magistraliniame dujotiekyje slėgis sumažėjo“, – cituojamas jis. Vietoje dirba Ukrainos valstybinė ekstremalių situacijų tarnyba. D. Luninas taip pat paskelbė du vaizdo įrašus, kuriuose matyti didelis gaisras ir į dangų kylantis dūmų debesis.

Okupacinė Krymo „ministrų taryba“ pradėjo dirbti nuotoliniu būdu dėl nuolatinių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakų prieš Rusijos armijos karinius objektus. Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis partizaninio judėjimo „Ateš“ informacija „Telegram“ kanale. „Ateš“ šaltinių iš Simferopolio rajono okupacinės administracijos duomenimis, 95 proc. vadinamosios Krymo „vyriausybės“ darbuotojų perėjo prie nuotolinio darbo.

Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas, kurį Ukraina teigia nukovusi per praėjusios savaitės raketų smūgį, matomas antradienį rusų Gynybos ministerijos paskelbtuose vaizduose. Admirolas Viktoras Sokolovas buvo nufotografuotas su karine uniforma, vaizdo ryšiu dalyvaujantis antradienį surengtame posėdyje. Posėdžiui pirmininkavo gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Lenkijos ekspertai patvirtino, kad raketą, kuri pernai lapkritį nukrito pietų Lenkijoje, paleido Ukraina, remdamasis šaltiniais pranešė dienraštis „Rzeczpospolita“, rašo „Reuters“. Su tyrimu susipažinę šaltiniai „Rzeczpospolita“ tikino, kad Lenkija nustatė, jog Pševoduve nukritusi raketa buvo oro gynybos raketa S 300 5-W-55, paleista iš Ukrainos teritorijos. „Šios raketos nuotolis yra nuo 75 km iki 90 km“, – cituojamas šaltinis.

Antradienį Kremlius pareiškė, kad Ukrainai pristatyti JAV tankai „Abrams“ nepakeis Rusijos puolimo eigos ir „degs“ fronte. „Visa tai niekaip negali paveikti specialiosios karinės operacijos esmės, jos rezultato.

Rumunijos Isakčios gyventojai praėjusią naktį užfiksavo Rusijos dronų ataką, rašo „Ukrainska Pravda“. Ji buvo surengta itin arti Rumunijos teritorijos. Anot leidinio, rusai smogė Ukrainos ir Rumunijos sienos kontrolės punktui, esančiam tarp Isakčios miestelio (Rumunija) ir Orlivkos (Ukraina). Toje vietoje veikia keltas per Dunojų. Atakos vaizdo įrašas buvo paskelbtas socialiniuose tinkluose. Matyti ir girdėti, kaip kitoje upės pusėje, Ukrainos teritorijoje, driokstelėja sprogimas.

Nepaisant kainų lubų įvedimo, Europos kompanijos vis dar perveža rusišką naftą. Kaip rašo „Ukrinform“, tai paskelbė naujienų agentūra „Bloomberg“, kuri savo ruožtu remiasi Helsinkyje veikiančio Energijos ir švaraus oro tyrimų centro ataskaita. „Rusija vis dar kliaunasi Europos laivyba, kad pervežtų savo naftą, nors šalies ištekliai neatitinka Didžiojo septyneto kainų lubų“, – sakoma publikacijoje.

Antradienio rytą keli kaimai Rusijos Kursko srityje, besiribojančioje su Ukraina, neturėjo elektros, kai Ukrainos nepilotuojamas orlaivis numetė sprogmenis ant elektros pastotės, pranešė regiono gubernatorius. Praėjusiais metais Rusijai pradėjus karo veiksmus prieš Ukrainą, su Ukraina besiribojantys Rusijos regionai ne kartą kaltino Kyjivo pajėgas atakuojant civilinę infrastruktūrą, įskaitant elektros tinklus.

Rusijos pajėgos laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose virš kelių ėmė kabinti tinklus, rašo „Sky news“. Tinklai kabinami tarp gatvių šviestuvų, kad apsaugotų keliu judančias karines transporto priemones. Vis dėlto, kaip rašo minėtas leidinys, šie tinklai sunkiai apsaugo nuo dronų. Antradienį internete ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip paprastai dronai gali išvengti tinklo. Ukrainos skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija Ukrainoje jau neteko apie 276 670 kareivių.

Naudodamiesi Ukrainos saugumo tarnybos (UST) duomenimis, Ukrainos kariai smogė okupantų rusų laikinajai vadavietei Chersono srityje. Žuvo aštuoni Rusijos karininkai, o dar septyni buvo sužeisti. Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis UST atstovais. Portalo šaltiniai pasidalijo išskirtiniu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota neseniai surengta ataka prieš rusų vadavietę.

Netrukus Slovakijoje vyksiantys rinkimai gali būti laimėjimas Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui, rašo „Booberg“. Rusija gali įgyti naują sąjungininkę, jei buvusio Slovakijos premjero Roberto Fico partija, garsėjanti prorusiškomis pažiūromis, laimės būsimus rinkimus šalyje. Ilgiausiai dirbęs Slovakijos ministras pirmininkas, kuris 2018 m. buvo priverstas atsistatydinti, savo rinkiminėje kampanijoje baksnoja į karo Ukrainoje pasekmes.

Ukrainos pajėgoms suduoti smūgį Rusijos Juodosios jūros laivyno būstinei padėjo Maskva nepatenkinti rusai, skelbia „Kyiv Post“. Apie tai leidiniui komentavo Ukrainiečių ir totorių partizaninis judėjimas Kryme „Atesh“. Kaip rašoma straipsnyje, svarbų vaidmenį planuojant ataką suvaidino Maskvos nesugebėjimas laiku mokėti atlyginimų savo karinio jūrų laivyno kariams. „Atesh“ pripažino, kad už piniginius atlygius gavo svarbios informacijos apie aukšto rango Rusijos vadų buvimo vietą ir veiklą.

Laikinai okupuotoje Zaporižios srityje buvo rasti du nušauti rusų kariai, rašo UNIAN. Anot leidinio, apie tai pirmiausia pranešė Rusijos „Telegram“ kanalas „Astra“. Kanalo duomenimis, kūnai rasti Luhvikos kaime. Abu nušauti okupantai vilkėjo karine uniforma. Skelbiama, kad nušauti kariai yra Maksimas Savuškinas ir Maksimas Čaplikas. Jie buvo eiliniai, priklausė tam pačiam daliniui.

Rusijos kariai tęsia nesėkmingas sausumos atakas netoli Bachmuto ir tarp Avdijivkos bei Donecko, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. Tuo pačiu metu ukrainiečiai, anot analitikų, tęsia puolimo veiksmus Melitopolyje ir Bachmuto kryptimi. ISW duomenimis, nors rusai ir tęsia atakas minėtose vietose, jokios pažangos nepasiekė.

Rusijos Kursko srityje naktį iš pirmadienio į antradienį vėl griaudėjo galingi sprogimai, rašo UNIAN. Pirmadienį 22:36 Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas pranešė, kad rajone suveikė oro gynyba. Teigiama, kad buvo įvykdyta dronų ataka. Rusija skelbia, kad virš Kursko srities numušė du neva Ukrainos dronus. Nepriklausomai patikrinti R. Starovoito skelbiamos informacijos negalima. Vietos „Telegram“ kanalai taip pat pranešė apie sprogimus ir dalijosi kadrais iš vietos.

Naktį iš pirmadienio į antradienį rusai vėl atakavo Odesą, rašo „Kanal 24“. Anot srities karinės administracijos vadovo Olego Kiperio, į Odesą okupantai paleido dronus „Shahed“. Didžioji dalis dronų, jo teigimu, buvo numušti. Ataka truko apie dvi valandas. Deja, aukų neišvengta, nukentėjo du vilkikų vairuotojai. „Deja, uosto infrastruktūra nukentėjo Izmailo rajone. Nukentėjo du vyrai, vilkikų vairuotojai.

Pietiniuose ir centriniuose Ukrainos regionuose antradienio rytą buvo paskelbtas oro pavojus, rašo UNIAN. Kryvyj Rihe nugriaudėjo sprogimai. Oro pavojus paskelbtas dėl grėsmės, kad bus panaudoti balistiniai ginklai. Kaip pranešė Ukrainos oro pajėgos, oro pavojus paskelbtas Vinycios, Čerkasų, Kirovogrado, Odesos, Mykolajivo, Chersono srityse, vėliau sirenos kaukti pradėjo ir Dniepropetrovsko, Zaporižios srityse.

Pastarosiomis dienomis Ukrainos kariuomenės technika buvo pastebėta fronte už kelių rusų okupantų gynybinių sutvirtinimų, kuriuos jie pietų Ukrainoje pastatė praėjusią žiemą. Nors tai nereiškia, kad artėja visų laukiamas proveržis mūšio lauke, tačiau tokie ženklai rodo, kad Ukrainos kontrpuolimas, vyksta sklandžiau, nei buvo kalbama anksčiau. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikas George`as Barrosas „News Week“ papasakojo apie teigiamus ženklus mūšio lauke.

Moldovos separatistinio Padniestrės regiono kaime pirmadienį buvo rasta raketos fragmentų po to, kai Rusija naktį surengė didelę oro ataką prie Ukrainą, pranešė regiono valdžios institucijos. Šis separatistinis regionas atsiskyrė po trumpo pilietinio karo žlugus Sovietų Sąjungai ir nėra pripažįstamas tarptautiniu mastu.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pasirašė dekretą, draudžiantį baltarusiams importuoti, laikyti, gaminti ar netgi naudoti dronus. „Ukrainska Pravda“ rašo, kad šis dekretas pasirodė ir oficialioje valdžios internetinėje svetainėje.

Pirmadienį Rusijoje, Brianske, nugriaudėjo galingas sprogimas, skelbia „Obozrevatel“. Socialinio tinklo „Telegram“ rusiškuose kanaluose taip pat paviešino nuotrauka, kurioje matyti į dangų kylantys dūmai. Rašoma, kad, esą, ukrainietiški dronai smogė dyzelino gamyklai. Rusų propagandinė žiniasklaida taip pat skelbia, kad šis regionas buvo atakuotas per dieną keturis kartus.

Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen abejoja, ar Rusijos Federacija galėtų tapti labiau demokratiška, jei dabartinio šalies vadovo Vladimiro Putino kėdę užimtų kitas asmuo. „The Washington Post“ E. Valtonen teigė, kad jei V. Putinas prarastų valdžią, situacija Rusijoje gali būti „dar blogesnė“. Pasak jos, vargu, ar naujasis lyderis galėtų įtvirtinti demokratinius principus Rusijos Federacijoje.

Žvalgybiniai duomenys rodo, kad rusų okupantai bandė vykdyti kontrpuolimo operacijas, tačiau jiems to padaryti nepavyksta. Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis, socialiniame tinkle „X“ teigė, kad nors rusų okupantai aktyviai ginasi, tačiau nėra pajėgūs atlikti sėkmingų puolamųjų operacijų Ukrainos teritorijoje.

Rusijos ginkluotosios pajėgos, pasak JT tyrimų komisijos, ir toliau Ukrainoje vykdo karo nusikaltimus. Tai atakos prieš civilius, kankinimai, seksualinis smurtas ir smūgiai energetikos infrastruktūrai, pirmadienį Ženevoje pareiškė Nepriklausoma tarptautinė Ukrainos tyrimo komisija. Atsakingi asmenys esą turi būti patraukti atsakomybėn.

Pirmieji amerikiečių tankai „Abrams“ jau pasiekė Ukrainą, rašo UNIAN. Tai „The New York Times“ patvirtino du JAV Gynybos departamento pareigūnai. Jie nepatikslino, kiek tankų jau pasiekė Ukrainą, tačiau nurodė, kad per artimiausius mėnesius bus atsiųsta dar daugiau tankų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį patvirtino, kad amerikietiški tankai „Abrams“ jau jo šalyje. „Geros žinios iš ministro Umerovo. „Abrams“ jau yra Ukrainoje ir ruošiasi sustiprinti mūsų brigadas.

Jungtinių Tautų ekspertai, atliekantys tyrimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Ukrainoje Maskvai tęsiant savo plataus masto invaziją, pirmadienį įspėjo, kad kai kuri Rusijos žiniasklaidos retorika gali prilygti genocido kurstymui.

Aneksuotame Kryme, Sevastopolyje, buvo likviduotas Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas Viktoras Sokolovas, praneša „Kanal 24“. Apie tai patvirtino Ukrainos Specialiųjų operacijų pajėgos. Teigiama, kad V. Sokolovas buvo likviduotas atakuojant Juodosios jūros laivyno būstinę. Pranešama, kad iš viso žuvo 34 karininkai, įskaitant vadą. Dar 105 okupantai buvo sužeisti.

Sevastopolyje pirmadienį vėl griaudėja sprogimai, rašo „Sky news“. Tiesa, šį kartą skelbiama, kad sprogimus kelia patys rusai, griaudami Juodosios jūros laivyno bazės pastatus. Rusų primestas Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas perspėjo okupantus „nesijaudinti“, jei jie išgirs triukšmą iš miesto centro. Anot jo, garsai yra Juodosios jūros laivyno bazės struktūrų „kontroliuojamo detonavimo“ rezultatas. Kiek vėliau jis pranešė, kad darbai tęsis kelias valandas.

Laikinai okupuotame Sorokino mieste (anksčiau Krasnodono), esančiame Luhansko srityje, įvyko sprogimas, rašo UNIAN. Skelbiama, kad nukentėjo rusų amunicijos sandėlis. Apie tai, kad buvo smogta rusų amunicijos sandėliui, pirmiausia pranešė Ukrainos žurnalistas Denisas Kazanskis. „Buvo smogta „Junost“ gamyklos šaudmenų sandėliams. Nuo sprogimų dreba visas miestas. Vyksta pastato detonavimas. Paskelbta mokyklų evakuacija“, – nurodo jis. Teigiama, kad sprogimai sunaikino pusę minėtos gamyklos.

Sekmadienį ukrainiečiai smogė Chalino aerodromui Kurske, rašo „Kanal 24“. Apie tai leidiniui patvirtino žvalgybos šaltiniai. Pranešama, kad operacijos metu buvo smogta Rusijos oro pulko vadovybei. Anot šaltinių, dronas atakavo pastatą, kuriame buvo įsikūrusi pulko vadovybė. Teigiama, kad operacijos metu buvo likviduotas 14-ojo aviacijos pulko vadas. Šaltinių teigimu, operacija buvo Ukrainos žvalgybos. Šiuo metu žvalgyba esą tikslina informaciją.

Charkivo srityje Kupjansko rajone Ukrainos pasieniečiai kartu su ginkluotųjų pajėgų kariais viename iš pasienio ruožų išstūmė rusus iš Ukrainos, rašo „Ukrinform“. „Plieno pasienio“ brigados sausumos ir oro žvalgyba Kupjansko rajone atskleidė rusų bandymus pastiprinti pajėgas. Pastatę įtvirtinimų liniją Rusijos pusėje, užpuolikai įžengė į Ukrainos teritoriją ir pradėjo statyti įtvirtinimus prie sienos“, – cituojama Ukrainos valstybės sienos tarnyba.

Po poros savaičių įtampos tarp Kyjivo ir Varšuvos, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad nėra problemos atnaujinti ginklų tiekimą Ukrainai, kai Varšuva pati atsinaujins jų atsargas, rašo „Sky news“. Praėjusią savaitę įtampa tarp Varšuvos ir Kyjivo pasiekė bene aukščiausią tašką. Trečiadienį Lenkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Ukrainos ambasadorių dėl antradienį JT Generalinėje Asamblėjoje Volodymyro Zelenskio išsakytų komentarų.

Šaltinis Kremliuje pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas suteikė Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu laiko iki spalio pradžios pagerinti padėtį fronto linijoje, sustabdyti Ukrainos kontrpuolimą ir grąžinti iniciatyvą Rusijos kariams, sako JAV karo tyrimų studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. Anot analitikų, tai gali būti priežastis, kodėl rusai ėmėsi aktyvių kontratakų.

Rusų nuostoliai toliau auga, skelbia UNIAN. Vien sekmadienį Rusija neteko 420 karių. Ukrainos generalinio štabo duomenimis, nuo karo pradžios Rusija iš viso neteko 276 270 karių.

Yra trys pagrindinės sąlygos, kuriomis ukrainiečiai galėtų pasiekti reikšmingą proveržį pietinėje fronto linijoje, pareiškė JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN.