Karas Ukrainoje

Danija pirmadienį pranešė, kad finansiškai prisidės prie Švedijos Ukrainai dovanojamų pėstininkų kovos mašinų CV90 ir naujų transporto priemonių, skirtų Kyjivo kovai su Rusijos invazija, gamybos. Danija iš viso skirs 1,8 mlrd. Danijos kronų (242 mln. eurų). „Kartu su Švedijos vyriausybe nusprendėme bendrai finansuoti jau pradėtą (50 šarvuočių) dovanojimo akciją ir naujų pėstininkų kovos mašinų CV90 gamybą“, – sakoma Danijos gynybos ministerijos pranešime.

Ukrainos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad šalies kariuomenės vado padėjėjams skirtame kabinete aptiko pasiklausymo įrenginį, praėjus dienai po to, kai buvo atskleista, kad Valerijaus Zalužno biure buvo rasta pasiklausymo įranga. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) sekmadienį pranešė, kad vienoje iš kariuomenės vado V. Zalužno patalpų rado pasiklausymo įrangą, tačiau rastas įrenginys buvo neveikiantis.

Šiuo metu aptariami scenarijai, galintys nutikti Ukrainai, jei ji liktų be Vakarų paramos, yra toli nuo realybės, sako karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko, rašo UNIAN. Dar praėjusią savaitę Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas užblokavo 50 mlrd. eurų vertės ES paramą Ukrainai. Nerimaujama ir dėl JAV paramos Ukrainai.

Lenkijos vežėjai pirmadienį atnaujino didžiausio krovininių transporto priemonių punkto Ukrainos pasienyje blokadą po teismo nutarties, kuria vilkikų vairuotojams leista važiuoti per Dorohusko kontrolės punktą. Vilkikų vairuotojai daugiau nei mėnesį blokavo sieną, reikalaudami, kad Ukrainos sunkvežimiams vėl būtų taikoma leidimų įvažiuoti į Europos Sąjunga sistema.

Labai tikėtina, kad Rusijos kariai į frontą kare prieš Ukrainą yra grąžinami su neužgijusiomis žaizdomis, pareiškė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, rašo „Sky news“. Be to, į frontą grįžta kariai su amputuotomis galūnėmis. „Labai tikėtina, kad rusų dalinių „Štorm-Z“ nariai į kovines užduotis grįžta su neužgijusiomis žaizdomis ir net po galūnių amputacijų“, – teigiama ministerijos pranešime.

Europos Sąjungos šalys, panašu, pavargo nuo Vengrijos išsišokimų ir nuolatinio pagalių kaišiojimo į ratus, priimant sprendimus dėl pagalbos Ukrainai. „The Financial Times“ šaltiniai tvirtina, kad netgi pradėta svarstyti apie šios šalies suspendavimą nuo bendrų balsavimų, pasinaudojant Europos Sąjungos 7-uoju straipsniu.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius įspėja, kad Europa, ypač Baltijos šalys, Moldova ir Gruzija, turi rimtai vertinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus. Tai jis pasakė gruodžio 16 d. publikuotame interviu Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“. „Turime labai rimtai vertinti jo (V. Putino – red.) grasinimus Baltijos šalims, Gruzijai ir Moldovai. Tai nėra tik žvanginimas ginklais.

Ukrainos oro pajėgos pirmadienį pranešė, kad praėjusią naktį buvo numušti visi penki rusų paleisti dronai. Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai „Shahed“ tipo dronus leido iš Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte esančio Primorsko Achtarsko. Nurodoma, kad visi dronai buvo numušti – Mykolajivo, Dnipropetrovsko, Vinycios ir Chmelnyckio srityse.

Sekmadienį, gruodžio 17 d., Rusijos „Telegram“ kanaluose ėmė plisti žinutės su šturmo lėktuvo Su-25 atvaizdu ir užrašu „Amžino skrydžio, brolau“. Tačiau Ukraina su Rusijos Federacijos lėktuvo numušimu neturi nieko bendro, teigia Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų vadas Mykola Oleščiukas.

Rusai sukūrė naują jūrinį droną „Dandelion“, rašo UNIAN. Anot Ukrainos Pietų gynybos pajėgų atstovės Natalijos Humeniuk, šį droną rusai gali naudoti laivams, plaukiantiems į Ukrainos uostus, atakuoti. Svarbiausi įvykiai: 23:53 | Pentagono perspėjimas dėl paramos Ukrainai: laiko turime iki gruodžio 30 d. Jei Kongresas nepatvirtins naujo finansavimo, Pentagonas iki gruodžio 30 d. nebeturės pinigų į Ukrainą išsiųstiems ginklams pakeisti, „Bloomberg“ cituoja UNIAN.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) sekmadienį pranešė, kad vienoje iš kariuomenės vado Valerijaus Zalužno patalpų rado pasiklausymo įrangą. Šis pranešimas paskelbtas tuo metu, kai Ukraina stengiasi išlaikyti Vakarų paramą kovai su Maskvos plataus masto invazija ir kai birželio mėnesį pradėtas kontrpuolimas nepadarė esminės pažangos šalies rytuose ir pietuose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo pirmojoje rinkiminės kampanijos kalboje prieš kovo mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus pažadėjo paversti Rusiją suverenia, savarankiška galybe Vakarų akivaizdoje. Nuo 2000-ųjų faktiškai Rusiją valdantis V. Putinas kovą dalyvaus prezidento rinkimuose, kuriuose nebus realios opozicijos ir kurie veikiausiai pratęs jo buvimą valdžioje bent iki 2030-iųjų.

Rusijos pajėgoms toliau bandant užimti Avdijivkos miestą Rytų Ukrainoje, naujienų agentūra „The Associated Press“ gavo iš oro filmuotą medžiagą, iš kurios matyti didžiuliai jų nuostoliai. Vaizdo įrašą šį mėnesį nufilmavo Ukrainos karinis dronų padalinys netoli Stepovės kaimo į šiaurę nuo Avdijivkos, kur vyksta intensyvūs mūšiai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį paskelbtame interviu perspėjo dėl problemų su kaimynine Suomija po to, kai ši anksčiau šiais metais įstojo į NATO, ir pareiškė, kad atsakydama į tai Maskva sukurs naują karinę apygardą Rusijos šiaurės vakaruose. Suomija, turinti 1 340 km ilgio sieną su Rusija, įstojo į NATO šių metų balandį, Maskva vykdant puolimą Ukrainoje. „Jie (Vakarai) įtraukė Suomiją į NATO.

Jei Rusijai pavyks laimėti prieš Ukrainą ir užgrobti likusias šalies teritorijas, pasaulyje kils vis daugiau karinių konfliktų. Maža to, jei karas bus sustabdytas Rusijai palankiomis sąlygomis per taikos derybas, tai pasauliui pasiųs signalą, kad NATO nebuvo pajėgi apginti Ukrainos. Tokią nuomonę komentare „The Telegraph“ išsakė analitikas ir buvęs Europos Parlamento narys Danielis Hannanas.

Rusija ir Ukraina sekmadienį, antrą dieną iš eilės, į viena kitos teritoriją paleido po kelias dešimtis dronų, iš kurių vienas, matyt, buvo nukreiptas į Rusijos karinę oro bazę, o vienas ukrainietis žuvo po to, kai drono nuolaužos atsitrenkė į jo namą netoli Juodosios jūros. Naktį virš trijų pietvakarių Rusijos regionų buvo numušti mažiausiai 35 ukrainiečių bepiločiai orlaiviai, „Telegram“ pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Amerikiečiams niekaip nesusitariant dėl Ukrainos paramos, o Europiečiams nukėlus diskusijas į sausį, Vakarų žvalgybų pareigūnai skaičiuoja Ukrainai likusius mėnesius. Jei paramos nebus – Kyjivas gali kristi jau kitą vasarą. O Vokietijos kancleris atskleidė daugiau detalių apie tai, kaip atrodė jo pasiūlymas Vengrijos premjerui išeiti atsigerti kavos, kai buvo balsuojama dėl Ukrainos. Galinga mašina gilų ir platų griovį kasa Ukrainos pasienyje su Baltarusia.

Maskvos primesta Chersono srities valdžia šeštadienį pranešė, kad per ukrainiečių raketų ataką prieš Rusijos kontroliuojamą kaimą Pietų Ukrainoje žuvo du žmonės. „Žuvo du civiliai, dar du (civiliai) buvo sužeisti“, – sakė Vladimiras Saldo, Rusijos primestas vadovas Maskvos okupuotai Ukrainos Chersono srities daliai.

Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime kalbėdama Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas penktadienį sakė, kad būtina didinti investicijas į Europos gynybos pramonę ir jos pajėgumus, kad būtų sustiprintas ES ir Ukrainos karinis atsparumas. „Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą privertė mus imtis ryžtingesnių veiksmų ir mes darome pažangą“, – sakė ji.

Naujausios apklausos Ukrainoje, JAV ir Rusijoje rodo pakitusias nuo metų pradžios karo Ukrainoje vertinimo nuotaikas. Ukrainoje išaugo skaičius tų, kurie „būtų linkę derėtis“, Rusijoje – smuko aktyviausių karo veiksmų palaikytojų skaičius, o JAV – išaugo skaičius tų, kurie mano, jog amerikiečiai per daug skiria pagalbos Ukrainai. Rusijoje per 2023-uosius (nuo vasario iki spalio mėnesių) beveik dvigubai smuko aktyviausiųjų karo šalininkų skaičius – nuo 22 iki 12 proc.

Naktį nežinomas dronas smogė Rusijos Kursko srities miesto geležinkelio stoties rajonui, skelbia „Unian“. Vietos gubernatorius Romanas Starovoitas pranešė, kad buvo apgadinta Dmitrijevo geležinkelio stoties kompresorinė stotis.  „Smūgis buvo suduotas Dmitrijevo miesto geležinkelio stoties rajone - sugadinta kompresorinė stotis“, – rašė jis.

Ukrainos karinės oro pajėgos šeštadienį pranešė, kad naktį atrėmė Rusijos dronų ataką ir numušė 30 iš 31 Maskvos paleisto drono. Išpuolio taikiniais tapo tokie regionai kaip sostinė Kyjivas, pietinis Chersono ir vakarinis Chmelnyckio regionai. „Iš viso per išpuolį taką buvo panaudotas 31 atakos dronas „Shahed-136/131“, kurį okupantai pasiuntė į skirtingus Ukrainos regionus“, – sakoma Ukrainos karinių oro pajėgų pareiškime.

Rusijos kariuomenė penktadienį pranešė, kad jos oro gynyba per dvi valandas virš aneksuoto Krymo pusiasalio, kurį Kyjivas pažadėjo susigrąžinti, numušė 26 Ukrainos dronus. Rusijos gynybos ministerija pareiškime nurodė, kad dronai buvo numušti nuo 20 val. 30 min. vietos (19 val. 30 min. Lietuvos) laiku iki 22 val. 30 min. vietos (21 val. 30 min. Lietuvos) laiku, tačiau nepranešė apie nukentėjusiuosius ar padarytą žalą.

Ukraina gali pralaimėti karą prieš Rusiją, jei JAV ir Europos Sąjungos valstybės nustos remti Kyjivą, rašo CNN. Kaip rašoma publikacijoje, apie galimą Ukrainos pralaimėjimą tuo atveju, jeigu karinė parama Kyjivui nebus suteikiama, užsiminė JAV ir Europos pareigūnai. „Kartu su mumis sėkmė nėra garantuota, tačiau be mūsų jiems tikrai nepavyks“, – kalbėjo aukšto rango JAV kariuomenės pareigūnas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sako neatmetantis galimybės pakalbėti su Rusijos Federacijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, jeigu tai leistų užtikrinti taiką tarp Ukrainos ir Rusijos. „SkyNews“ rašo, kad prieš karinės invazijos pradžią Ukrainoje E. Macronas ir V. Putinas palaikė gerus diplomatinius santykius, tačiau situacija pasikeitė prasidėjus karui.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pažadėjo kitų metų pradžioje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime rasti būdą, kaip įveikti Vengrijos prieštaravimą 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketui. „Kaip Komisija išnaudosime iki tol likusį laiką, kad užtikrintume, jog, kad ir kas nutiktų kitame (ES aukščiausiojo lygio) susitikime, turėsime praktinį sprendimą“, – sakė ji po Europos Vadovų Tarybos Briuselyje.

Jemeno husių sukilėliai teigė penktadienį Raudonojoje jūroje paleidę raketas į du laivus, taip siekdami daryti spaudimą Izraeliui dėl jo karo su „Hamas“. „Į konteinerinius laivus MSC PALATIUM ir MSC ALANYA buvo nutaikytos dvi jūrinės raketos, kai jie plaukė Izraelio teritorijos link“, – sukilėlių televizijos kanalu transliuotame pranešime sakė Irano remiamų husių atstovas Yahya Saree.

Ukraina penktadienį paragino sausį vėl susirinksiančius Europos Sąjungos lyderius patvirtinti 50 mlrd. eurų finansinę pagalbą, kurią Briuselis numatė karo draskomai šaliai ir kurią blokavo Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. „Tikimės, kad visos būtinos teisinės procedūros bus užbaigtos 2024 metų sausį, o tai leis mums kuo greičiau gauti atitinkamą finansavimą“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė tęsia nenutrūkstamą karinę paramą Ukrainai. Penktadienį Ukrainos kariuomenei perduota nauja paramos siunta. Lietuvos kariuomenė nugabeno į Ukrainą kelis milijonus šovinių ir kelis tūkstančius šaudmenų nešiojamiems trumpo nuotolio prieštankiniams granatsvaidžiams. Taip pat – apie tūkstantį sulankstomų lovyčių. „Girdime Ukrainos skubius prašymus ir tęsiame paramą pagal išsakomus poreikius.

Vieno Ukrainos kaimo tarybos narys per posėdį ant kabineto grindų numėtė tris rankines granatas ir sužeidė 26 žmones, penktadienį pranešė šalies policija. Incidentas įvyko penktadienio rytą Kereckio kaimo, esančio Vakarų Ukrainoje, tarybos būstinėje. Policijos „Telegram“ svetainėje paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip vyriškis, apsirengęs juodai, karštos diskusijos metu įeina pro duris į patalpą, kur vyko tarybos posėdis.

Estija siųs Ukrainai 80 mln. eurų vertės karinę pagalbą, įskaitant prieštankines raketas „Javelin“, laivus ir kitą labai reikalingą įrangą. Estijos vyriausybė pritarė gynybos ministro Hanno Pevkuro (Hano Pevkuro) pasiūlymui dėl ilgalaikės karinės pagalbos Ukrainai ginantis nuo Rusijos agresijos, įskaitant naująjį plačios apimties paketą.

Ukrainos Užkarpatės srityje vietos deputatas Kereckio kaimo tarybos pastate susprogdino granatą ir sužeidė 26 žmones. Šeši iš jų – sunkios būklės. Apie incidentą pranešė Ukrainos nacionalinė policiją. „Šiandien 11.37 val. policija gavo pranešimą, kad Mukačevo rajono Kereckio kaimo tarybos pastate posėdžio metu deputatas susprogdino granatą. Pirminiais duomenimis, per sprogimą žuvo vienas žmogus, pats sprogdintojas, ir dar 11 žmonių buvo sužeisti.

Europos Sąjungos (ES) lyderiams nesutarus dėl 50 mlrd. eurų paramos paketo Ukrainai, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sprendimas turėtų būti pasiektas kitą mėnesį, Bendrijos šalių vadovams susirinkus į neeilinį posėdį. „Sprendimas dar turi šiek tiek pasifermentuoti tam, kad tą patį sausio mėnesį, visiškai netrukus, neeiliniame susitikime mes priimtume tą sprendimą“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje sakė prezidentas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį paragino Europos Sąjungą atblokuoti visas milijardines lėšas jo šaliai, kad imtųsi svarstyti galimybę atšaukti savo veto dėl tolesnės pagalbos Ukrainai. „Visada sakiau, kad jei kas nors nori pakeisti biudžeto įstatymą, o jie to nori dėl kelių priežasčių, tai puiki proga Vengrijai aiškiai parodyti, kad ji turi gauti tai, ko nusipelnė.

Šimtai protestuotojų, pasipiktinusių, jų nuomone, neprotingu savivaldybės pareigūnų išlaidavimu, ketvirtadienį susirinko prie Kyjivo savivaldybės ir reikalavo, kad pinigai būtų skirti Ukrainos kovai su Rusijos plataus masto invazija, o ne vietos projektams. Protestą organizavo pilietinė grupė „Pinigai Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“. Rugsėjo mėnesį šią grupę įkūrė žmonės, susirūpinę, jų nuomone, nereikalingomis Ukrainos sostinės miesto tarybos išlaidomis.

JAV yra daug labiau suinteresuotos Ukrainos pergale kare prieš Rusijos Federaciją, nei daugelis galvoja, naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai. Pasak ekspertų, Rusija turi galimybę visiškai užkariauti Ukrainą, jei Jungtinės Valstijos ir Europa nustos ją remti. „Toks rezultatas nukeltų sumuštą, bet pergalingą Rusijos kariuomenę tiesiai prie NATO sienos“, – įspėja JAV analitikai.

Ukrainos oro pajėgos penktadienį pranešė, kad praėjusią naktį buvo numušta 14 rusų dronų. Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai „Shahed“ tipo dronus leido iš Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte esančio Primorsko Achtarsko. Visi 14 dronų buvo numušti – virš Mykolajivo, Chersono, Chmelnyckio ir Poltavos sričių, sakoma pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi planą užgrobti dar daugiau Ukrainos teritorijų ir surengti fiktyvias derybas. Apie tai pranešė Vokietijos laikraštis „Bild“, remdamasis žvalgybos duomenimis ir neįvardytais pašnekovais. Leidinio medžiagoje rašoma, kad Maskva siekia įgyvendinti naują vidutinės trukmės karinį planą, susijusį su karu Ukrainoje. Jame numatytas naujų teritorijų užgrobimas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį patvirtino, kad Europos lyderiams nepavyko susitarti dėl biudžeto plano, į kurį būtų įtraukta pagalba Ukrainai, nes tam paprieštaravo viena narė, kaip manoma, Vengrija. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė vetuosiantis lėšas Ukrainai. EVT vadovas ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo šeimininkas Ch. Michelis pareiškė, kad lyderiai grįš prie šio klausimo kitų metų pradžioje.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė įvesti 12-ąjį sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje paketą, nukreiptą prieš jos deimantų eksportą ir skirtą geriau užtikrinti naftos kainų ribojimą. Briuselyje vykstančio aukščiausiojo lygio susitikimo metu paskelbtame pareiškime 27 vadovai teigė, kad palankiai vertina naujų sankcijų Maskvai patvirtinimą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo kitų metų pradžioje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime rasti būdą, kaip įveikti Vengrijos prieštaravimą 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketui. Tuo metu Rusijoje ir Kryme penktadienį vakare griaudi sprogimai.

Ukraina ruošiasi dar vienam galimam didelio masto Rusijos puolimui ir stato įtvirtinimus paleido fronto liniją bei pasienyje su Rusija ir Baltarusija. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Šiaurės pajėgų grupės vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas parodė jų įrengimo procesą. Savo „Telegram“ kanale jis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Ukrainos kariuomenės atstovai keliomis eilėmis išdėlioja piramidinius betono blokus, vadinamus „drakono dantimis“, ir ekskavatoriumi kasa tranšėjas.

Kare Ukrainoje netekę daug sraigtasparnių bei patyrusių pilotų, rusai buvo priversti keisti savo kariavimo iš oro taktiką. Tiesa, nepaisant nuostolių, jų sraigtasparnių atsargos tebėra gausios, maža to, rusai lenkia ukrainiečius ir pilotų skaičiumi.

Rumunų Gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad Rusijai praėjusią naktį dronais atakuojant Ukrainos uostų infrastruktūrą, vienas šių bepiločių sudužo Rumunijos teritorijoje. Ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pranešime sakoma, kad atakų metų Rumunijos oro erdvę stebėjo naikintuvai ir kad radiolokatoriumi buvo aptiktas potencialus oro erdvės pažeidimas netoli Grindu.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį įspėjo Europos lyderius, kad Vladimiras Putinas išnaudotų bet kokį nesugebėjimą susitarti dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą derybų pradžios. „Žmonėms Europoje nebus jokios naudos, jei Maskva gaus iš Briuselio leidimą – neigiamos nuostatos Ukrainos atžvilgiu forma. Putinas neabejotinai panaudos tai prieš jus asmeniškai ir prieš visą Europą“, – vaizdo ryšiu ES viršūnių susitikimui sakė V. Zelenskis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija Ukrainoje dislokavo daugiau kaip 600 tūkst. rusų karių. Apie tai šalies vadovas pranešė praėjus beveik dvejiems metams po to, kai įsakė savo kariuomenei užimti Ukrainos sostinę Kyjivą. „Fronto linijos ilgis – daugiau kaip 2 tūkst. kilometrų. Konflikto zonoje yra 617 tūkst. žmonių“, – teigė jis per savo pirmąją metų pabaigos spaudos konferenciją nuo karo pradžios 2022 metų vasarį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad taika su Ukraina įmanoma tik tada, kai Maskva pasieks savo tikslus beveik dvejus metus trunkančiame kare. „Taika bus, kai pasieksime savo tikslus. Jie nesikeičia. Priminsiu, apie ką mes kalbėjome: Ukrainos denacifikacija ir demilitarizacija, jos neutralus statusas“, – sakė jis per spaudos konferenciją Maskvoje.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį atvyko į Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą, pasiryžęs sužlugdyti bet kokius kitų lyderių bandymus pradėti derybas su Ukraina dėl jos narystės bloke. Atvykęs į susitikimą, V. Orbanas žurnalistams sakė, kad Ukraina dar neatitinka „nuopelnais pagrįstų“ stojimo į ES kriterijų ir kad šis klausimas net neturėtų būti svarstomas.

„Radio Svoboda“ išanalizavo vaizdo įrašą, kuriame Rusijos kariai mūšio lauke veda Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojus į priekį ir, naudodamiesi jais kaip gyvais skydais, apšaudo ukrainiečių pozicijas. Beveik 19 minučių trukmės vaizdo įrašą žurnalistams pateikė vieno iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių, kovojančių Zaporižios kryptimi, kovotojai. Jis buvo nufilmuotas iš drono Robotynės apylinkėse, Zaporižios srityje.