Karas Ukrainoje

Rusijos Vidaus reikalų ministerija į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė Ukrainos karinės žvalgybos vadovą Kyrylą Budanovą. Apie tai skelbia Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi Rusijos Vidaus reikalų ministerijos duomenų baze, kurioje rašoma: „Kyryla Oleksejevičius Budanovas ieškomas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį“. Tiesa, straipsnis, pagal kurį vykdoma paieška, nenurodomas.

Europos Sąjungos vadovai ketvirtadienį sutarė pradėti narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova. Svarbiausi įvykiai: 19:40 | ES lyderiai sutarė dėl narystės derybų su Ukrainai ir Moldova pradžios Europos Sąjungos vadovai ketvirtadienį sutarė pradėti narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova. „Europos Vadovų Taryba (EVT) nusprendė pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova“, – įraše socialiniame tinkle „X“ pranešė EVT vadovas vadovas Charles'is Michelis.

Rusijos sąjungininkė Baltarusija Gomelio rajone pradėjo statyti karinį miestelį. Jis bus įrengtas maždaug už 50 km nuo sienos su Ukraina. Apie tai pranešė „RBK-Ukraina“, remdamasi stebėsenos grupe „Belaruski Hajun“.  Stebėsenos grupės duomenimis, išaiškėję nauji faktai patvirtina, kad Gomelio rajone rengiamasi statyti Pietų operatyvinės vadovybės karinę stovyklą.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) trečiadienį pranešė, kad toliau stengiamasi sutvarkyti pagrindinio Ukrainos telekomunikacijų paslaugų teikėjo „Kyivstar“ tinklą, kuris dieną prieš tai nukentėjo nuo precedento neturinčios kibernetinės atakos. Antradienį įvykdytas išpuolis paralyžiavo „Kyivstar“ ir 24 mln. bendrovės abonentų veiklą. Kyjivas dėl atakos kaltina Maskvos programišius.

Dar prieš mėnesį pagyrų iš Kremliaus propagandistų dėl puoselėjamų ryšių su Rusija sulaukęs parlamento rinkimus su kraštutinių dešiniųjų antiislamiška Laisvės partija (PVV) Nyderlanduose laimėjęs Geertas Wildersas staiga pakeitė retoriką.

Į Briuselį trečiadienį atvykęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo Vengriją, vėliau vyksiančiame Europos Sąjungos (ES) šalių vadovų susitikime žadančią blokuoti finansinės paramos Ukrainai paketą ir Kyjivo derybų dėl narystės Bendrijoje startą.

Danija trečiadienį paskelbė, kad skirs Ukrainai beveik 1 mlrd. eurų vertės karinės paramos paketą, apimsiantį tankus, šaudmenis, dronus ir kitą įrangą. Ukrainos visuomeninis transliuotojas „Suspilne“ sakė, kad danų premjerė Mette Frederiksen apie tai paskelbė per Osle vykusį Šiaurės šalių lyderių susitikimą su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Dabar esame pasiekę lemiamą tašką. Turime užtikrinti, kad Ukraina turėtų viską, ko jai reikia kovai tęsti.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas „neturi pagrindo blokuoti Ukrainos narystės Europos Sąjungoje“, trečiadienį, Bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame bus svarstomas šis klausimas, išvakarėse, pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Paprašiau jo pasakyti nors vieną priežastį, kodėl. Ne tris, ne penkias, ne dešimt. Pasakyti man vieną priežastį“, – sakė V. Zelenskis apie savo pokalbius su V. Orbanu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį prieš Europos Sąjungos vadovų susitikimą, kurio darbotvarkėje numatyta nauja pagalba Kyjivui, pareiškė, kad Bendrija turi suteikti visapusišką ir ilgalaikę paramą Ukrainai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pažadėjo per šią savaitę vyksiančias Europos Sąjungos biudžeto derybas kovoti už ilgalaikę finansinę paramą Ukrainai, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją. „Ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančiose ES derybose pasisakysiu už tvarią ir patikimą finansinę paramą Ukrainai ateinančiais metais“, – sakė O. Scholzas parlamentui. „Tai susiję su Europos saugumu – tai yra Vokietijos prioritetas“, – pridūrė jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pažadėjo per šią savaitę vyksiančias Europos Sąjungos biudžeto derybas kovoti už ilgalaikę finansinę paramą Ukrainai, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją. „Ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančiose ES derybose pasisakysiu už tvarią ir patikimą finansinę paramą Ukrainai ateinančiais metais“, – sakė O. Scholzas parlamentui. „Tai susiję su Europos saugumu – tai yra Vokietijos prioritetas“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankydamasis Osle pareiškė, kad jo šalis negali įveikti Rusijos be paramos. Taip jis kalbėjo pagrindinėms Kyjivo sąjungininkėms JAV ir Europos Sąjungai vis dar nepatvirtinant naujos pagalbos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai. „Negali laimėti be pagalbos. Bet negali ir pralaimėti, nes (viskas), ką turi, (yra) tavo šalis“, – sakė jis žurnalistams po derybų su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Store.

Rusija nori sutelkti dar 170 tūkst. žmonių karui prieš Ukrainą. Tai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė Jungtinės Karalystės politinis koordinatorius JT Fergusas Eckersley, pranešė Jungtinės Karalystės vyriausybė. Pasak jo, Rusija, pažeisdama JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, perka ginklus iš Irano ir Kinijos, o paskui juos naudoja civiliams gyventojams ir svarbiai nacionalinei infrastruktūrai Ukrainoje pulti.

Ukrainos oro pajėgos trečiadienį pranešė, kad per praėjusią naktį buvo numušta 10 rusų dronų ir 10 raketų. Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai per naktį iš okupuoto Krymo paleido 10 atakos dronų „Shahed“ ir kad visi jie buvo numušti, dauguma – virš Odesos srities. Oro pajėgos taip pat nurodė, kad maždaug 3 val. nakties rusai raketomis smogė Kyjivui ir kad visi 10 taikinių, skrieję į sostinę balistinėmis trajektorijomis, buvo numušti.

Amerikiečių prezidentas Joe Bidenas antradienį įspėjo, jog Rusija tikisi, kad JAV apleis Ukrainą, ir pažadėjo ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad rems Kyjivą, nors respublikonai blokuoja naują karinę pagalbą. Stovėdamas šalia J. Bideno spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose V. Zelenskis savo ruožtu pažadėjo, kad Ukraina kovos toliau, ir sakė, kad būtų nenormalu Kyjivui atiduoti kokias nors teritorijas siekiant taikos susitarimo.

Vokietija perdavė Ukrainai antrąją oro gynybos sistemą „Patriot“. Ji bus dislokuota ir pradėta naudoti dar iki šių metų pabaigos, praneša „UNIAN“. Svarbiausi įvykiai:  23:28 | Šalia sienos su Ukraina Baltarusija stato karinį miestelį Rusijos sąjungininkė Baltarusija Gomelio rajone pradėjo statyti karinį miestelį. Jis bus įrengtas maždaug už 50 km. nuo sienos su Ukraina.

Po Šaltojo karo Europa sumažino karines išlaidas, o tai lėmė karinių pajėgumų mažėjimą. Dabar jais šio žemyno valstybės nusileidžia nuo Rusijos, Kinijos ar net Indijos, rašo „Ukrinform“. Jungtinė Karalystė, pagrindinė JAV karinė sąjungininkė ir didžiausia gynybos išlaidų vykdytoja Europoje, turi ribotus karinius išteklius – tik apie 150 veikiančių tankų ir apie dešimtį tolimojo nuotolio artilerijos pabūklų.

Vengrija „yra pasirengusi“ atšaukti savo veto dėl dabartinio Europos Sąjungos (ES) 50 mlrd. eurų pagalbos paketo Ukrainai, jei ES atšaldys Budapeštui skirtus 30 mlrd. eurų, leidiniui „Bloomberg“ pareiškė Vengrijos premjero politinis direktorius Balazsas Orbanas. Vengrija siekia išsireikalauti didelę sumą ES lėšų mainais už pritarimą paramai Ukrainai. Tačiau su tokiu ultimatumu likusioms bloko šalims gali būti sunku susitaikyti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, surengęs svarbią kelionę į Vašingtoną deryboms dėl tolesnės JAV karinės pagalbos Kyjivui, antradienį atvyko į Baltuosius rūmus pasikalbėti su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu). Po derybų su Kongreso nariais V. Zelenskis išlipo iš juodo visureigio ir buvo palydėtas į patalpas, kur Ovaliajame kabinete susitiks su J. Bidenu.

Siekdami išvengti išvykimo į frontą, kai kurie ukrainiečiai imasi įvairių schemų, kad tik nebūtų mobilizuoti. Kartais šios schemos atrodo visiškai teisėtos ir patikimos, tačiau praktiškai jos visai neveikia. Vieną iš tokių schemų aprašė Ukrainos teisininkė Kristina Ochkur. Anot jos, pasitaiko atvejų, kai moterys siekia teisiškai atsisakyti motinystės teisių į vaiką tam, kad tėvas liktų vienintelis globėjas. O pagal įstatymą vyrui, vienam auginančiam nepilnametį vaiką, mobilizacija netaikoma.

Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad nuo 2014 m. okupuotoje Horlivkoje, Donecko srityje, šalies ginkluotosios pajėgos atkovojo vieną iš teritorijų. Apie tai jis paskelbė „X“ (buvusiame „Twitter“): „Dėkoju mūsų didvyriams, mūsų karališkosios brigados, 24-osios mechanizuotosios brigados, pavadintos karaliaus Danylo Halyčio vardu, šturmo grupei! Nepaisydami sudėtingų sąlygų, jie užėmė vieną iš Horlivkos terikonų ir užėmė priešo pozicijas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį prašys daugiau JAV karinės paramos, kad būtų galima kovoti su Rusija, pareiškusia, kad jos pajėgos daro pažangą fronte, o bet kokia tolesnė JAV pagalba Kyjivui esą patirs fiasko.  V. Zelenskis, kuris atvyko į Vašingtoną prašyti toliau teikti pagalbą, susitiks su prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) ir Kongreso lyderiais iš abiejų partijų.

Ukrainoje yra daug šaukiamojo amžiaus vyrų, tačiau jie slepiasi nuo mobilizacijos tuo metu, kai fronte liko kovotojų, kurie beveik dvejus metus gina šalį nuo priešo, piktinasi 79 ODSHB kuopos vadas, Ukrainos liaudies didvyris, kiborgas Jurijus Sobolevas. Kiborgais vadinami savanoriai ukrainiečiai, dalyvavę ginant Donecko tarptautinį oro uostą per karą Rytų Ukrainoje 2014 metais. „Yra daug žmonių, kurie turėtų eiti į kariuomenę, o jie slepiasi. Jei visi susivienytų ir eitų, mūsų būtų daugiau.

Ukraina antradienį pranešė, kad pradėjo tyrimą dėl mobiliojo ryšio operatorės paslaugas sutrikdžiusios atakos, ir sakė, kad dėl to įtaria Rusiją. Stambi Ukrainos telekomunikacijų bendrovė „Kyjivstar“ pranešė, kad programišių ataka prieš ją antradienį ryte nulėmė didelio masto ryšių ir interneto sutrikimus. „Šį rytą buvome smarkios programišių atakos taikiniu.

Kremlius antradienį pareiškė, kad bet kokia tolesnė JAV pagalba Kyjivui esą patirs fiasko, o taip jis kalbėjo prieš karinės pagalbos prašančios Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui susitinkant su Jungtinių Valstijų vadovu Joe Bidenu. „Svarbu, kad visi suprastų: dešimtys milijardų dolerių, supumpuoti į Ukrainą, nepadėjo jai pasiekti sėkmės mūšio lauke“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

JAV senatorius iš Ohajo valstijos ir respublikonų politikas J. D. Vance‘as viešai pareiškė, kad niekas iš tikrųjų netikėjo, jog Ukraina laimės karą prieš Rusiją. Apie tai politikas pasisakė CNN. „Kiekvienas, turintis smegenų, žino, kad tai visada pasibaigs derybomis. Mintis, kad Ukraina gali nustumti Rusiją atgal iki 1991 m. sienos, yra absurdiška. Niekas tuo iš tikrųjų netikėjo“, – kalbėjo J. D. Vance‘as.

Padėtis Rytų Ukrainos mieste Avdijivkoje, kurią visomis išgalėmis bando šturmuoti Rusijos pajėgos, yra „sunki ir kritinė“, teigia „Laisvės legiono“ karys Maksimas Morozovas. Jis skaičiuoja, kad per šio Donecko srityje esančio miesto šturmą rusai neteko jau iki 30 tūkst. karių. „Per priešo puolimą rudenį Generalinis štabas oficialiai paskelbė apie okupantų nuostolius – 15 tūkst. Tai yra, užpuolus nedidelį Avdijivkos miestą, kuriame iki plataus masto invazijos gyveno 30 tūkst.

Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė, kad per praėjusią naktį buvo numušti devyni rusų dronai ir dvi raketos. Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai per naktį iš okupuoto Krymo paleido 15 atakos dronų „Shahed“ ir kad devyni jų buvo numušti įvairiose Ukrainos srityse.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad jei Kongresas nepatvirtins naujos karinės pagalbos Kyjivui, tai bus „kalėdinė dovana“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Bet to, pats J. Bidenas pasirašė susitarimą skirti 200 mln. dolerių (185 mln. eurų) paramą Ukrainai.

Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali būti apsėstas Ukrainos dėl „psichikos sutrikimo“. „Žmonės sako, kad jo (V. Putino – aut.) manija dėl Ukrainos yra tam tikra manija arba psichikos sutrikimas. Tai gali būti tiesa“, – sakė L. Kučma interviu „The Guardian“, kurį cituoja „UNIAN“. L. Kučma taip pat apibūdino V. Putiną kaip Sovietų Sąjungos valstybės saugumo komiteto (KGB) agentą.

JAV besilankantis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Kyjivas pasikliauja Vašingtonu, o karinės pagalbos vėlavimas, anot jo, yra svajonių išsipildymas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. „Putinas privalo pralaimėti, – Nacionaliniame gynybos universitete Vašingtone kalbėjo V. Zelenskis. – Jūs galite pasikliauti Ukraina, o mes lygiai taip pat tikimės, kad galime pasikliauti jumis.

Likus kelioms dienoms iki Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikimo Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino visus Vakarų sąjungininkus aiškiai įsipareigoti suteikti ilgalaikę pagalbą Ukrainai gintis nuo Rusijos. „Svarbu, kad, ypač šioje situacijoje, mes kartu Europoje ir toli už jos ribų pasiųstume Ukrainai signalą, kad ji gali tikėtis mūsų pagalbos“, – kalbėjo O. Scholzas spaudos konferencijoje Berlyne.

Europos Sąjunga (ES) gali atidėti planuotą derybų dėl Ukrainos narystės pradžią iki kitų metų kovo dėl nesutaikomos Vengrijos pozicijos, „Euractiv“ cituoja „UNIAN“, Gruodžio 14–15 d. vyksiančiame ES vadovų susitikime bus svarstomi keli klausimai, įskaitant derybų dėl Ukrainos narystės ES pradžią, taip pat 50 mlrd. eurų ekonominės paramos Kyjivui skyrimą ir dar 20 mlrd. eurų skyrimą karinėms reikmėms. Taip pat bus svarstomas klausimas dėl 12-ojo ES sankcijų Rusijai paketo.

Pastaruoju metu kylant nesutarimams dėl pagalbos Ukrainai, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pirmadienį paragino Vakarų sąjungininkes pasiųsti žinią Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir toliau remti Kyjivą.  Spaudos konferencijos metu O. Scholzas nurodė, kad, jo nuomone, Rusijos karas Ukrainos tęsis dar ilgai.  „Todėl svarbu suformuluoti ilgalaikę perspektyvą, pagal kurią esame pasirengę remti Ukrainą tiek ilgai ir tokia apimtimi, kiek reikės“, – sakė jis.

Rusija nesustotų Ukrainoje, todėl turime užtikrinti, kad Kyjivas apsigintų ir išlaikyti paramą, sako Baltijos šalių prezidentai. „Neturėtume manyti, kad Rusija laimės šį karą. Tačiau žinoma, jei tai nutiktų, visi būtume pavojuje: ne tik Baltijos šalys, bet visa Europa, visas Vakarų pasaulis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras pirmadienį perspėjo Europos Sąjungos vadovus, kad jiems nesutikus pradėti derybų su Kyjivu dėl narystės per šią savaitę vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą, tai turės pražūtingų pasekmių. „Negaliu įsivaizduoti, – Briuselyje žurnalistams sakė Dmytro Kuleba. – Net nenoriu kalbėti apie pragaištingas pasekmes, kurios kiltų, jei Taryba nepriimtų šio sprendimo.

Europos Sąjungos lyderiams šią savaitę nesutarus dėl tolesnės paramos Ukrainai, bendrijos plėtros lauktų globalios pasekmės, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas pirmadienį paragino bloką padidinti paramą Ukrainai, Vengrijai grasinant šią savaitę vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime vetuoti tolesnę paramą karo draskomai šaliai. Po to, kai dėl respublikonų JAV Kongrese pasipriešinimo paramos Ukrainai ateitis tapo miglota, daugėja nuogąstavimų, kad gali sutrikti Europos parama Ukrainai.

Jungtinė Karalystė nusiųs į Ukrainą du Karališkojo jūrų laivyno minų tralerius, padėsiančius ieškoti Juodojoje jūroje rusiškų minų ir atkurti Kyjivo eksportą jūra, pirmadienį paskelbė britų vyriausybė. Ukrainos eksporto jūra galimybes smarkiai paveikė Rusijos prezidento Vladimiro Putino 2022-ųjų vasarį pradėta invazija ir Juodojoje jūroje įvesta blokada.

Ukrainos kovos pajėgas papildė nauji prieš Rusijos terorą kariaujantys Rusijos savanorių korpuso (RDK) kariai. Tarp jų – ir Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagner“ veteranai, skelbia karių vadas Denisas Nikitinas. „Į Ukrainą atvyko nauji RDK savanoriai! Dar kartą įsitikinau, kad mūsų kova rado atgarsį daugelio rusų protuose ir širdyse, o Rusijos savanorių korpuso gretas ir toliau papildo ryžtingiausi ir drąsiausi tėvynės sūnūs“, – „Telegram“ rašė D. Nikitinas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vyks į Vašingtoną susitikti su JAV prezidentu Joe Bidenu, respublikonams prieštaraujant dėl paramos paramos su Rusijos invazija kovojančiai jo šaliai. Vizitas rengiamas tokiu metu, kai nuogąstaujama, kad netrukus lėšos Ukrainai išseks.

Praėjus beveik dvejiems metams, kaip Rusija nesėkmingai bando parversti nepriklausomą Ukrainą, Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija per šį karą sustiprėjo, o Vakarų dominavimas pasaulyje „eina į pabaigą“. Dėl „konflikto“ Ukrainoje Rusija tapo stipresnė, visaip taip pat, kaip nugalėjusi Hitlerį ir Napoleoną, „Sky News“ cituoja S. Lavrovą.

JAV besilankantis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Kyjivas pasikliauja Vašingtonu, o karinės pagalbos vėlavimas, anot jo, yra svajonių išsipildymas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Svarbiausi įvykiai: 23:50 | TVF patvirtino 900 mln. dolerių pagalbą Ukrainai Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdomoji valdyba patvirtino 900 mln. dolerių (836 mln. eurų) pagalbą Ukrainai.

Ukrainos oro pajėgos paskelbė, kad pirmadienio rytą numušė aštuonias Rusijos raketas, nukreiptas į Kyjivą. Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad apie 4 val.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sekmadienį atvykęs į Buenos Aires dalyvauti Argentinos prezidento Javiero Milei inauguracijoje, su Ekvadoro, Paragvajaus ir Urugvajaus vadovais aptarė Rusijos invaziją į Ukrainą. Tiek Maskva, tiek Kyjivas bandė patraukti į savo pusę Lotynų Amerikos šalis, kurių nuomonės dėl atsako į Rusijos plataus masto karą Ukrainoje išsiskyrė.

Rusijos kariai vis dažniau ieško būdų, kaip pabėgti nuo karo tarnybos. Rudenį pagalbos išvengti tarnybos prašė 89 proc. daugiau rusų kariškių nei šių metų vasarą. Jei birželio–rugpjūčio mėnesiais tokių prašymų buvo 305, tai rugsėjį–lapkritį – 577. Apie tai „The Moscow Times“ pranešė organizacija „Idite lesom“ (rus.

Ukraina šeštadienį griežtai pasmerkė Rusijos planus pavasarį surengti prezidento rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijose. Ukrainos užsienio reikalų ministerija planuojamus rinkimus pavadino niekiniais ir negaliojančiais ir pažadėjo, kad bet kokiems tarptautiniams stebėtojams, atsiųstiems stebėti rinkimų, „grės baudžiamoji atsakomybė“. Rusijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį nustatė, kad šalies prezidento rinkimai vyks 2024 metų kovo 17-ąją.

Beveik pusė ukrainiečių jau pasisako už „kompromiso“ su Rusija derybose dėl karo baigties paieškas, rodo „Reiting“ bendrovės apklausa. Be to, per paskutinį pusmetį susitraukė ir pasisakančių už karinį užgrobtų teritorijų atsikovojimą žmonių skaičius. Tai gali būti susiję su bendromis nuotaikų Ukrainoje kaitomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvardijo vieną iš pagrindinių tikslų, kurį bus bandoma įgyvendinti šią žiemą mūšio lauke. Pasak V. Zelenskio, Ukrainos ginkluotosios pajėgos šią žiemą turi stengtis užkirsti kelią Rusijos kariuomenei perimti iniciatyvą mūšio lauke, taip pat leisti okupantų pajėgoms sustiprėti. „Mūsų valstybės užduotis netgi dabar, šią žiemą, nepaisant to, kaip tai būtų sunku, yra parodyti galią ir neleisti priešui perimti iniciatyvos, neleisti jiems įsitvirtinti.