Karas Ukrainoje

Per rusų bepiločio orlaivio antpuolį žuvo Ukrainos policininkas, padėjęs evakuoti civilius iš vieno pafrontės kaimo šalies pietrytiniame Charkivo regione, trečiadienį pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras. „Vovčanske rusai evakuacijos metu atakavo policijos automobilį. Vienas policininkas žuvo, kitas buvo sužeistas. Okupantai evakuacijos automobiliui smogė naudodami droną su sumontuota kamera.

Kremlius trečiadienį sukritikavo Europos Sąjungos planus panaudoti iš įšaldyto Rusijos turto gautas pajamas teikti karinę pagalbą Ukrainai, pavadindamas juos „nusavinimu“. ES ministrai antradienį galutinai pritarė siūlymui naudoti pajamas iš ES įšaldyto Rusijos turto Ukrainai padėti. Pagal susitarimą būtų naudojamos už turtą gautos palūkanos ir kitoks pelnas, bet ne pats turtas, kuris liks įšaldytas. Priėmus tokį sprendimą, jau 2024 m. pagalbai būtų skirta net 3 mlrd. eurų.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad jos pajėgos vėl užėmė Kliščijivką – tai vienas iš nedaugelio kaimų Rytų Ukrainoje, kuriuos Kyjivo pajėgos susigrąžino per 2023 m. vykusį kontrpuolimą. „Pietinės karių grupės daliniai išlaisvino Kliščijivkos kaimą“ rytinėje Donecko srityje, tvirtino Rusijos gynybos ministerija.

Laikinai okupuotame Kryme Kerčės tiltą iš Azovo jūros pusės nuolat saugo du kateriai. Tai pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Mūsų akys“ mato viską: Kerčės tiltą iš Azovo jūros pusės nuolat saugo du kateriai“, – rašoma pranešime. Anksčiau buvo pranešta, kad iš Juodosios jūros pusės prie tilto montuojama antroji bonų užtvarų linija. Tai rodo, kad okupantai laiko Ukrainos jūrinius dronus didele grėsme.

Ukrainos saugumo tarnyba (UST) sulaikė Rusijos vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) informatorių, kuris rengė Charkivo srities Vovčansko miesto užėmimą. Tai trečiadienį pranešė UST, kuria remiasi „Ukrinform“. „Priešą labiausiai domino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sunkiosios artilerijos, kuri ugnimi kontroliuoja Vovčanską bandančių užimti okupantų šturmo grupes, dislokavimo vietos.

Rusijos karinio jūrų laivyno raketnešis-korvetė „Ciklonas“ prie Juodosios jūros laivyno prisijungė vos 2023 m. liepą, o jau gegužės 19 d. Sevastopolyje šis „Karakurt“ klasės laivas buvo nuskandintas Ukrainos raketų atakos metu. Kitas „Karakurt“, dar nebaigtas statyti „Askold“, buvo apgadintas per lapkričio mėnesį Ukrainos raketų ataką prieš laivų statyklą Kerčėje, Kryme.

Paskelbdama apie pradedamas taktinių branduolinių pratybas, Rusijos Federacijos Gynybos ministerija paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti miškingu keliu judanti karinės technikos kolona. Joje – ir mobilieji raketų kompleksai „Iskander“, kurių kovines galvutes rusai vaizdo įraše sugalvojo paslėpti. „Tai akivaizdus bandymas taikyti branduolinį gasdinimą“, – leidiniui „The New York Times“ sakė Middlebury tarptautinių studijų instituto branduolinio ginklo neplatinimo ekspertas Jeffrey Lewisas.

JAV neleido Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms atakuoti Rusijos teritorijos amerikietiškais ginklais. Tai antradienį per spaudos konferenciją pareiškė JAV gynybos departamento atstovas Patrickas Ryderis, praneša portalas „rbc.ua“. „Gynybos sekretorius pabrėžė, kad mūsų pozicija šiuo klausimu nepasikeitė“, – sakė pareigūnas. Pentagono atstovas pridūrė, jog JAV sutelkia dėmesį į Ukrainos aprūpinimą, kad ji galėtų išvaduoti savo suverenią teritoriją.

Rusija, palyginti su NATO šalimis, sparčiau plėtoja karinę pramonę, sako švedų gynybos ministras Paulas Johnsonas, rašo UNIAN. Anot jo, prireiks dar metų ar dvejų, kad pasivytume agresorę. Svarbiausi įvykiai: 23:59 | Ukraina numušė rusų lėktuvą Ukrainos kariuomenė numušė dar vieną Rusijos lėktuvą, rašo UNIAN. Šį kartą ukrainiečiai „nutupdė“ rusų atakos lėktuvą Su-25. Lėktuvas numuštas Pokrovsko kryptimi, rytų Ukrainoje, Donecko srityje.

Gegužės 16–17 d. įvykęs Vladimiro Putino vizitas į Kiniją buvo tam tikras galios demonstravimas. Rusijos prezidentas turėjo galimybę įrodyti pasauliui, kad turi galingą sąjungininką. Xi Jinpingas svetingai priėmė V. Putiną. Jis jam nutiesė raudoną kilimą, orkestras grojo senas Raudonosios armijos dainas, o džiūgaujantys vaikai sveikino abu lyderius, kai jie vaikščiojo po Tiananmenio aikštę. Prieš kameras jiedu net trumpai apsikabino.

Grupė kongresmenų paragino JAV gynybos sekretorių Lloydą Austiną paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai ir leisti jai smogti taikiniams Rusijos teirtorijoje JAV ginklais, rašo UNIAN. Kreipimąsi į Pentagono vadovą „X“ paskelbė JAV Atstovų rūmų Žvalgybos komitetas. Kongresmenai teigia norintys paremti keletą skubių Ukrainos prašymų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad kariai šiaurės rytinėje Charkivo srityje pasiekė apčiuopiamų rezultatų kovoje su Rusija, gegužės 10 dieną pradėjusią puolimą. „Charkivo srityje mūsų pajėgos naikina okupantą, rezultatai apčiuopiami“, – vakariniame kreipimesi į ukrainiečius teigė V. Zelenskis.

Rusija antradienį paskelbė pradedanti taktinių branduolinių ginklų pratybas netoli Ukrainos, teigdama, kad tai yra atsakas į Vakarų šalių grasinimus. Per dvejus metus trunkančią plataus masto invaziją į Ukrainą Maskva ne kartą kalbėjo apie savo branduolinių galvučių arsenalą ir pasirengimą jas panaudoti, jei kiltų grėsmė jos valstybingumui. Vakarų šalys pasmerkė prezidento Vladimiro Putino kalbas apie branduolinius ginklus kaip visiškai neatsakingas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nustojo būti nepriklausoma politine figūra, o dabar jį pirmiausia valdo pinigai. Ukrainos valstybės vadovas tai sakė interviu agentūrai „Reuters“. „Putinas nebėra nepriklausoma figūra. Jis siunčia naratyvų bangą, kad Ukrainą valdo Jungtinės Amerikos Valstijos, tačiau jį patį pirmiausia valdo pinigai. Aplink jį sukasi dideli pinigai. Jis supranta, kad iš Kremliaus jį išneš tik kojomis į priekį.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį pareiškė, kad delsimas teikti karinę paramą Ukrainai kenkia Vakarų saugumui. „Kiekvienas sudvejojimas ir uždelsimas paremti Ukrainą kainuoja nekaltų žmonių gyvybes, taip pat kelia pavojų ir mūsų pačių saugumui“, – apsilankiusi Kyjive sakė A. Baerbock.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios be žinios dingo daugiau kaip 52 000 ukrainiečių, įskaitant 3 676 vaikus. Apie tai per „Telegram“ pranešė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas, remdamasis Texty.org.ua atliktu tyrimu.

Ukrainos pajėgos pataikė į rusų raketinį laivą „Ciklon“ Sevastopolyje, rašo „Kanal 24“. Tai patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Ukraina smogė rusų laivui Laivui ukrainiečiai smogė gegužės 19-osios vakarą. Informacija apie tai, kad ukrainiečiai galėjo smogti laivui, pasirodė dar pirmadienį, tačiau nebuvo oficialiai patvirtinta. Ukrainos skaičiavimu, Rusija jau neteko bent 28 laivų.

Kyjivas antradienį pranešė, kad tūkstančiai Ukrainos kalinių pateikė prašymus įstoti į kariuomenę, įstatymų leidėjams priėmus įstatymą, leidžiantį tam tikrų kategorijų kaliniams, pareiškusiems norą ginti savo šalį, prisijungti prie gynybos pajėgų. Ilgą laiką prieštaravęs šiai priemonei ir kritikavęs Maskvos vykdomą kalinių mobilizaciją savo gretoms papildyti, Kyjivas neseniai apsigalvojo, Rusijai pasiekiant naujų laimėjimų mūšio lauke. „Tai daugiau nei 3 tūkst. žmonių.

Keletas ES šalių antradienį paragino šalių bloką derybas dėl narystės su Ukraina ir Moldova pradėti jau birželį, tačiau Vengrija pagrasino kišti pagalį į ratus. 27 valstybes vienijanti ES gruodį priėmė svarbų sprendimą ir sutiko pradėti derybas dėl narystės su karo draskoma kaimyne bei buvusia sovietine respublika Moldova. Tačiau tam, kad derybos būtų pradėtos, bloko narės privalės patvirtinti formalią jų proceso struktūrą, kurią kovą pasiūlė Briuselis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad neturėtų būti sudaromos kliūtys Vakarų ginklų smūgiams Rusijos teritorijoje, nes kuo daugiau karinių objektų Rusijos Federacijos teritorijoje bus sunaikinta, tuo greičiau baigsis karas, rašo UNIAN. „Ukraina turėtų sugebėti smogti kariniams taikiniams Rusijos Federacijos teritorijoje. Nes iš šios teritorijos į Ukrainą ateina mirtis ir destrukcija.

ES šalių ministrai antradienį galutinai pritarė siūlymui naudoti pajamas, gautas iš Europos Sąjungoje įšaldyto Rusijos turto, teikiant pagalbą Ukrainai, pranešė Belgijos vyriausybė. ES ministrai susitarė „naudoti pelną, gaunamą iš įšaldyto Rusijos turto, padėti Ukrainai užtikrinti karinę gynybą ir šalies atstatymą Rusijos agresijos kontekste“, – rašoma ES šalių diskusijoms Briuselyje pirmininkaujančios Belgijos vyriausybės socialinio tinklo „X“ paskyroje.

Rusijos okupacinė kariuomenė naudoja civilines transporto priemones savo daliniams į Donecko ir Luhansko sritis permesti. Taip norima apsaugoti Rusijos karinius sunkvežimius nuo Ukrainos gynybos pajėgų smūgių. Kaip praneša „Ukrinform“, tai antradienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės „Chortycia“ atstovas spaudai Nazaras Vološinas.

Kovo-gegužės mėnesiais Rusijos kariniai lėktuvai RF regionuose ir okupuotose Ukrainos teritorijose numetė 53 bombas. Tai pranešė „Telegram“ kanalas „Astra“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais Rusijos lėktuvai numetė 53 aviacines bombas RF regionuose ir okupuotose Ukrainos teritorijose“, – sakoma pranešime. Per pastarąją parą Rusijos lėktuvai numetė tris aviacines bombas Rusijos Belgorodo srityje.

Rusijos valdžia ir propagandininkai karštligiškai bando visus įtikinti, kad Volodymyras Zelenskis nebėra legitimus Ukrainos vadovas, nes baigėsi jo valdymo kadencijos laikas. Tokiu būdu siekiama susilpninti Ukrainos, kaip valstybės, pozicija.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį interviu sakė, kad Ukrainos sąjungininkės Vakaruose turėtų panaikinti savo apribojimus Kyjivui tiekiamų ginklų naudojimui ir suteikti daugiau laisvės smogti taikiniams Rusijoje. Prancūzijos televizijos stočiai LCI jis sakė, kad taip pat pritaria Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymui siųsti į Ukrainą karinius instruktorius.

Nesiliaujant Rusijos atakoms Ukrainai skubiai reikia sustiprintos oro gynybos, antradienį traukiniu atvykusi į Kyjivą sakė Vokietijos diplomatijos vadovė. „Padėtis Ukrainoje dar kartą smarkiai suprastėjo, Rusijai [vykdant] masines oro atakas prieš civilinę infrastruktūrą ir brutalų [...] puolimą Charkivo regione“, – sakė Annalena Baerbock. Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, A. Baerbock šioje šalyje lankosi aštuntą kartą.

Briuselio pareigūnai primygtinai reikalauja, kad oficialios derybos dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą būtų pradėtos jau šį birželį, skelbia „Politico“, remdamasis pokalbiais su penkiais diplomatais. Su anonimiškumo sąlyga kalbėję diplomatai pranešė, kad šiuo metu intensyviai dirbama siekiant įtikinti Vengrijos vyriausybę sutikti pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į ES.

Humanitarinė pagalba Ukrainai mažėja, nors šalies poreikiai didėja, pirmadienį perspėjo Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra UNHCR. Praėjus daugiau nei dvejiems metams po to, kai į Ukrainą įsiveržė kaimyninė Rusija, JT agentūros atstovė Ukrainoje Karolina Lindholm Billing įspėjo, kad situacija blogėja, o tarp milijonų gyventojų, priverstų palikti savo namus, yra „labai, labai pažeidžiamų žmonių“. Humanitarinei pagalbai skiriama daug mažiau išteklių, o „humanitariniai poreikiai dėl šių įvyki...

Charkive gegužės 21-osios naktį ir rytą per bepiločių orlaivių ir raketų ataką nukentėjusių žmonių skaičius išaugo iki septynių. Tai feisbuke pranešė Charkivo srities valstybinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Charkive per naktinę dronų ataką keturiose vietose buvo apgadinti 25 sunkvežimiai ir autobusai, trys lengvieji automobiliai. Taip pat išbyrėjo komunalinės įmonės trijų aukštų biuro pastato ir keturių privačių namų langai.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį ryte atvyko į Ukrainos sostinę Kyjjivą su vizitu, apie kurį saugumo sumetimais nebuvo paskelbta iš anksto. Tai jau septintoji A. Baerbock kelionė į Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį.

Rusijos kariai prieš Ukrainą pasitelkia šešto dešimtmečio šarvuočius BTR-50. Šių transporto priemonių fronte vis daugėja. Žurnalas „Forbes“ tai vadina blogu ženklu Rusijos kariuomenei. Pasak žurnalistų, rusai šarvuočius BTR-50 naudoja Ukrainos pozicijoms šturmuoti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą pabrėžė, kad jo šaliai skubiai reikia oro gynybos ginklų. Ukrainai labiausiai reikia daugiau oro gynybos sistemų ir vakarietiškų naikintuvų, pirmadienio vakarą savo kasdieniame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis. „Deja, laisvajam pasauliui šiais dviem klausimais trūksta greičio“, – tvirtino jis ir pridūrė, kad Rusija dėl savo pranašumo ore gali naikinti Ukrainos miestus ir gynybines pozicijas sklandančiomis bombomis.

NATO gali numušti Rusijos raketas, skrendančias virš Ukrainos, be Ukrainos oro erdvę kertančių lėktuvų, The New York Times“ pareiškė Volodymyras Zelenskis. Svarbiausi įvykiai:  23:28 | Grupė kongresmenų kreipėsi į Pentagono vadovą: „Padėtis dabar blogesnė nei bet kada“  Grupė kongresmenų paragino JAV gynybos sekretorių Lloydą Austiną paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai ir leisti jai smogti taikiniams Rusijos teirtorijoje JAV ginklais, rašo UNIAN.

Socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip Ukrainos kariuomenė vienu smūgiu sunaikina 10 Rusijos karinių transporto priemonių. Tai jie padarė naudodamiesi dronais bei kita artilerija. Portalas „Newsweek“ skelbia, jog vaizdo įrašą „Telegram“ paskelbė 63-ioji atskiroji Ukrainos mechanizuotoji brigada.

Lietuva yra pasirengusi siųsti instruktorius į Ukrainą kaip Prancūzijos vadovaujamos koalicijos dalį, „TF1 Info“ pareiškė Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis interviu kalbėjo apie instruktorius, kurie Ukrainoje buvo prieš Rusijos invaziją.

Vakarų sąjungininkai per ilgai delsia priimti svarbius sprendimus dėl karinės paramos Ukrainai, išskirtiniame interviu „Reuters“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis taip pat paskatino partnerius labiau įsitraukti į karą su Rusija, padedant perimti Rusijos raketas virš Ukrainos ir leidžiant Kyjivui naudoti Vakarų ginklus prieš prie sienos telkiamą priešo karinę techniką.

Ukrainos Chmelnitskio regiono Ukrainos stačiatikių bažnyčios (Maskvos patriarchato) arkivyskupas, kuris yra įtariamas teisinęs ginkluotą Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir kurstęs religinę nesantaiką, gali būti nuteistas penkeriems metams kalėjimo, jei teismas pripažintų jį kaltu, pranešė nacionalinė policija. Teisėsaugos institucijos atitinkamus kaltinimus pareiškė, išanalizavusios viešus dvasininko pasisakymus skirtingose socialiniuose tinkluose.

Padėtis fronte yra labai sudėtinga, tačiau toli gražu ne katastrofiška, sako Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksandras Litvinenka, rašo UNIAN. Apie tai jis pirmadienį kalbėjo forumui Suomijoje. Rusai smogia kritinės infrastruktūros objektams O. Litvinenka sako, kad rusai smogia Ukrainos kritinės infrastruktūros objektams, kurie aprūpina didžiuosius pramoninius miestus Ukrainos rytuose ir pietuose, bando sukurti pilkąją zoną, žūsta žmonės.

Geležinkelis, kurį okupantai stato kaip alternatyvą Kerčės tiltui, šiuo metu veikia tik viename ruože ir nėra visiškai veikiantis. Ukrainos gynybos pajėgoms jis yra teisėtas taikinys, o gynėjai turi pakankamai pajėgumų jam sunaikinti. Tai komentare agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Pietų gynybos pajėgų strateginių ryšių centro vadovas Dmytro Pletenčukas. „Šis sausumos koridorius nėra visiškai veikiantis.

Rusijos kariuomenė šiuo metu neturi karinio potencialo užimti Charkivą. Nuo pat 2014-ųjų antrasis pagal dydį Ukrainos miestas rusams yra vienas iš pagrindinių „planuojamų užimti“ miestų, tačiau realybėje tai pabandyti įgyvendinti gali tik V. Putino „ligota fantazija“, „Obozrevatel“ pasakojo Ukrainos karybos ekspertas Oleksandras Kovalenka. Ukrainiečių eksperto teigimu, „teatro pasirodymas pasienyje“, kurį surengė Rusija Charkivo srities šiaurėje, taip pat kol kas pasižymi abejotinu rezultatu.

Rusijos pajėgoms pirmadienį smogus Chersono miestui, vienas žmogus žuvo, o kitas buvo sužeistas, pranešė regiono vadovas Oleksandras Prokudinas. Pranešama, kad buvo apšaudytos vienos iš Dnipro rajone esančios bendrovės patalpos.  O. Prokudino teigimu, vienas civilis žuvo, o 72 metų vyras dėl patirtų sužalojimų paguldytas į ligoninę.  Chersoną Rusijos kariai užėmė netrukus po to, kai 2022 metų vasario pabaigoje Maskva įsiveržė į Ukrainą.

Ukrainos raketininkai smogė rusų bazei Juvileinės gyvenvietėje prie Luhansko. Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Artiomas Lysohoras, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Iš atvirų šaltinių sužinota apie dar vieną sėkmingą mūsų raketininkų smūgį rusų bazei Juvileinės gyvenvietėje Luhansko priemiestyje.

Ukrainos gynybos pajėgų „Pietūs“ spaudos centro vadovas Dmytro Pletenčukas pareiškė, jog tikėtina, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas neteko paskutinio sparnuotųjų raketų nešėjo Kryme. Jis tai sakė per televizijos maratoną, komentuodamas informaciją apie galimą smūgį Rusijos karinių jūrų pajėgų laivui „Ciklon“ Sevastopolyje, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Matyt, nukentėjo visas personalas. Dabar jie yra labai sukrėsti.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas interviu leidiniui „The Financial Times“  pareiškė, jog NATO neturėtų bijoti, kad instruktorių siuntimas į Ukrainą rengti jos kariškių gali įtraukti Aljansą į karą su Rusija. Pasak premjerės, „yra šalių, kurios jau rengia karius vietoje“, ir jos tai padarė savo rizika. Jei Rusijos pajėgos atakuotų instruktorius, tai automatiškai neįjungtų NATO 5-ojo straipsnio dėl savitarpio gynybos, teigė ji.

Odesos srityje Dniestro Bilhorodo būrio pasieniečiai sulaikė 11 vyrų, kurie bandė nelegaliai patekti į Moldovą. Tai pranešė Ukrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. Pažeidėjai buvo sulaikyti Odesos srities Starokozačės kaimo apylinkėse. „Kaip paaiškėjo, Charkivo, Poltavos, Odesos ir Čerkasų sričių gyventojai yra uždaro „Telegram“ kanalo, kuriame jiems buvo pažadėta padėti netrukdomai išvykti į užsienį, sekėjai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bandymai atremti masinį Rusijos Federacijos puolimą Charkivo srityje išryškino problemą, kurią Kyjivas jau seniai bando išspręsti – tai JAV draudimas atakuoti Rusijos teritorijas amerikietiškais ginklais. Rusai pradėjo Charkivo puolimą iš su Ukrainos pasieniu besiribojančios Belgorodo srities.

Fronto linija Charkivo srities šiaurėje stabilizavosi. Kovos tęsiasi Volčanske, sako Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinegubovas, rašo UNIAN. Svarbiausi įvykiai: 23:40 | Landsbergis prancūzų spaudai: Lietuva pasirengusi siųsti instruktorius į Ukrainą Lietuva yra pasirengusi siųsti instruktorius į Ukrainą kaip Prancūzijos vadovaujamos koalicijos dalį, „TF1 Info“ pareiškė Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Ukrainos dangus yra nuolatiniame pavojuje. Rusijos dronai nesiliauja zvimbę virš ukrainiečių galvų. Teisėjai, kurie gali savanoriauti tik pusė dienos, turi vieną ypatingą misiją – apsaugoti Kyjivo dangų ir numušti dronus. Tačiau panašu, kad kiekvieną dieną ši misija gali būti vis sudėtingesnė – Ukraina neturi modernios ginkluotės. Kariai teigia, kad dėl šio ginklų trūkumo jiems sunku judėti į priekį. Dronų zvimbimas Nedideliame miške Kyjivo srityje Anatolijus Šyšakas žvelgė į tamsą.

Ukrainiečių pajėgos naktį numušė visus Rusijos paleistus dornus, praneša „Ukrinform“. Rusija naktį iš šeštadienio į sekmadienį atakavo Ukrainą panaudodama 37 dronus kamikadzes „Shahed 131-136“, bet visi jie buvo sunaikinti. Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Ukrainos karinių oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščukas. Rusai bepilotes skraidykles paleido iš Primorsko Achtarsko ir Kursko regionų.