Karas Ukrainoje

Tai buvo puikus gegužės vakaras. Daria Karpinska su draugėmis sėdėjo penkiakovės aikštelės kampe ir žaidė kortomis. Netoliese buvo jų mokykla. Į jų Hrodivkos kaimą sugrįžo svirpliai, kurie neleido kaimui skendėti tyloje. Staiga „durnių“ kortomis žaidžiančius paauglius nutraukė keistas zvimbimas: tai buvo raketos „Grad“ garsas. Po kelių sekundžių pasigirdo artilerijos dundesys. Panašu, kad artilerijos trūkumas gali pražudyti ne vien šį kaimą, bet ir visą Ukrainą.

Priešlėktuvinės gynybos pajėgos su 110-ąja Generolo pulkininko Marko Bezručko garbei pavadinta Mechanizuotąja brigada rytinėje Donecko srityje numušė priešo lėktuvą Su-25. „Ukrinform“ duomenimis, oro gynybos padalinys apie tai pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. Tai įvyko gegužės 17 d. Tai jau ketvirtas priešo karo lėktuvas, kurį per pastarąsias dvi savaites numušė brigados oro gynybos pajėgos.

Skaičiuojama, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. gegužės 18 d. Ukrainoje sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės iš viso apie 491 080 rusų okupantų, iš jų 1 210 – vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Rusijos pasienyje esančiame Belgorodo regione nuaidėjus apie oro pavojų perspėjančiai sirenai, pasigirdo sprogimas, šeštadienį ryte pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS. Regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas platformoje „Telegram“ paragino gyventojus slėptis. Maskvai vykdant karinius veiksmus Ukrainoje, reguliariai apšaudomas ir Rusijos pasienis.

Penktadienį duodamas interviu naujienų agentūrai AFP, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Kiniją ir kitas pasaulio Pietų šalis dalyvauti kitą mėnesį Šveicarijoje įvyksiančiame viršūnių susitikime taikos klausimais. Šveicarijos vyriausybė paskelbė birželio viduryje surengsianti aukšto lygio konferenciją dėl taikos Ukrainoje, tačiau Rusija pareiškė joje nedalyvausianti.

Beveik 10 000 žmonių buvo priversti palikti savo namus Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkivo regione nuo tada, kai gegužės 10 d. rusų pajėgos pradėjo sausumos puolimą šia kryptimi, šeštadienį pranešė regiono gubernatorius. Gali būti, kad šis puolimas yra pirmojo platesnio masto operacijos banga, kalbėdamas su naujienų agentūra AFP sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Penktadienį duodamas interviu naujienų agentūrai AFP, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad, uždrausdami Ukrainai naudoti jai pristatytus ginklus Rusijos teritorijai pulti, Vakarai suteikė Maskvai „didžiausią pranašumą“ šiame konflikte. „Jie iš savo teritorijos mūsiškę gali apšaudyti iš bet kokių ginklų. Tai yra didžiausias Rusijos turimas pranašumas. Vakarietiškais ginklais Rusijos teritorijoje esančioms jų sistemoms mes nieko negalime padaryti“, – kalbėjo jis.

Penktadienį duodamas interviu naujienų agentūrai AFP, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusija nesugebėtų pasiekti Kyjivo prieigų, kaip tai padarė 2022 m. „Jie neturi pajėgų plataus masto sostinės puolimui – tokiam, koks buvo surengtas invazijos pradžioje“, – kalbėjo V. Zelenskis, pridurdamas, kad rytų Donbaso regionas „apskritai ir buvo pagrindinis (Rusijos) tikslas“. Tuo pat metu V. Zelenskis pripažino, kad jo šaliai trūksta karių ir dėl to kenčia kovinė dvasia.

Rusijos Užsienio reikalų ministerija pagrasino Vakarams, kad jie, „leisdami“ Ukrainai naudoti raketas ir ginklus smogti Rusijai, žaidžia su ugnimi ir kad Maskva nepaliks tokių veiksmų be atsako, praneša „Reuters“. Pareiškime Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad už pastarojo meto atakų virtinės įžvelgia Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos ranką, ir kaltino Vašingtoną ir Londoną eskaluojant konfliktą, leidžiant Ukrainai prieš Rusijos taikinius naudoti jų tiekiamas tolimojo...

Mūsų tarptautiniai partneriai bijo Rusijos pralaimėjimo kare. Jie norėtų, jog Ukraina nugalėtų taip, kad Rusija nepralaimėtų. Tai penktadienį per susitikimą su žiniasklaidos atstovais pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“. „Manau, kad partneriai bijo Rusijos pralaimėjimo šiame kare. Jie norėtų, jog Ukraina nugalėtų taip, kad Rusija nepralaimėtų. Nes tai bus nenuspėjamas pralaimėjimas ir nenuspėjama geopolitika.

Andrejaus Belousovo paskyrimas Rusijos gynybos ministru vietoj buvusio ministerijos vadovo Sergejaus Šoigu vargu ar turės tiesioginės įtakos Rusijos karo Ukrainoje eigai, sakoma socialinės žiniasklaidos platformoje X paskelbtoje atnaujintoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos suvestinėje. Joje sakoma, kad A. Belousovas yra profesionalus ekonomistas, neturintis karinės patirties.

Pirmą kartą nuo karo pradžios nė viena brigada nesiskundžia, kad neturi artilerijos sviedinių. Tai penktadienį per susitikimą su žiniasklaidos atstovais pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“. „Net ir iki Čekijos iniciatyvos (dėl sviedinių tiekimo Ukrainai) pasiekėme pažangą. Pirmą kartą per karą nė viena brigada nesiskundžia, kad neturi artilerijos sviedinių. Ir taip yra du pastaruosius mėnesius. Visi dar turės labai daug dirbti.

Aukštasis antikorupcinis teismas patenkino Ukrainos teisingumo ministerijos ieškinį ir konfiskavo du Rusijos keleivinius lėktuvus, priklausančius korporacijai „Rostek, pranešė Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba. Pranešime sakoma, kad teismo sprendimu ieškinys patenkintas ir du keleiviniai lėktuvai An148-100E, kurių vertė - 10 mln. eurų,  atiteks valstybei.

Rusijos pajėgos pradėjo naikinti Ukrainos šiaurės rytuose esantį Vovčanską, iš kurio pabėgo visi jo gyventojai, išskyrus 200 žmonių, penktadienį pranešė srities gubernatorius. Praėjusią savaitę Maskva pradėjo netikėtą sausumos puolimą Šiaurės rytų Ukrainoje ir puolė kelias gyvenvietes, įskaitant Vovčanską, esantį vos už penkių kilometrų nuo sienos. „Priešas iš tikrųjų pradėjo naikinti miestą.

Nauji palydoviniai vaizdai, kuriuose matyti atakos prieš Belbeko oro bazę okupuotame Kryme pasekmės, patvirtino, kad antpuolio metu buvo sunaikinti trys rusų naikintuvai bei apgadintas dar vienas karinis lėktuvas. Palydovinius Belbeko oro bazės laikinai okupuotame Kryme vaizdus socialiniame tinkle „X“ paviešino leidinio „The New York Times“ tyrėjas Christiaanas Triebertas.

Ukrainos pajėgos ankstyvą penktadienį surengė masinę dronų ataką rusų okupuotame Kryme, po kurios Sevastopolio miestas liko be elektros energijos, pranešė Rusijos valdžios institucijos. Be to, po atakos Rusijos pietuose užsidegė naftos perdirbimo gamykla. Naktį į penktadienį Ukrainos pajėgos surengė bene galingiausią ataką dronais per visą Rusijos puolimo laikotarpį. Daugiau nei šimtas dronų skriejo į tris Rusijos regionus ir aneksuotą Krymo teritoriją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitikime su žurnalistais tvirtino, kad partneriai nespaudžia Ukrainos derėtis su Rusija, tačiau „pasaulyje tvyro tokia atmosfera“.  „Partneriai mūsų nespaudžia. Nors man atrodo, kad pasaulyje tvyro tokia atmosfera. Ir čia mums tereikia būti labai stabiliems ir stipriems.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija bando išplėsti karą, tačiau Ukraina ruošiasi visiems variantams. V. Zelenskio teigimu, ukrainiečiai tęsia kontrsmūgius, įskaitant tuos, kuriais bandoma sustabdyti Rusijos pajėgų puolimą Charkivo srityje. Jis taip pat pareiškė, kad rusų šturmų atrėmimų, okupacinės kariuomenės naikinimo atvejų turėtų matytis daugiau. „Rusija bando išplėsti karą, palydint tai absoliučiai tuščiais teiginiais apie taiką.

Penktadienį 7.30 val. ryto Juodojoje jūroje buvo dislokuotas vienas rusų karo laivas Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos karinis jūrų laivynas. Viduržemio jūroje yra dislokuoti keturi Rusijos karo laivai, vienas iš jų yra ginkluotas sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ ir vienu metu gali paleisti iki aštuonių raketų salvę. Pranešama, kad ukrainiečių aktyvistai paviešino nuotraukų, kuriose matyti laikinai okupuoto Sevastopolio Kileno įlankoje remontuojami apgadinti rusų karo laivai.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu telefonu aptarė dabartinę padėtį Charkivo fronte, kur labai suintensyvėjo Rusijos smūgiai, ketvirtadienį pranešė premjero biuras. „Prezidentas paskambino, norėdamas informuoti apie padėtį Charkive, kur šiandien (ketvirtadienį) prieš vidurdienį susitiko su miestą ginančių pajėgų vadais“, – socialiniame tinkle „X“ parašė premjero kanceliarija.

Kai kurios NATO šalys narės privačiai svarsto galimybę siųsti į Ukrainos teritoriją karinius instruktorius ar samdinius, kurie mokytų Ukrainos kariuomenę ir padėtų remontuoti įrangą, skelbia „The New York Times“ (NYT). Pasak leidinio, Ukraina paprašė JAV ir kitų NATO šalių padėti apmokyti 150 000 Ukrainos karių arčiau fronto linijos, kad būtų paspartintas jų dislokavimas.

Naktį į penktadienį daugumoje Charkivo srities dalių atšauktas daugiau kaip 16 valandų trukęs oro pavojus. Pasak regiono gubernatoriaus Oleho Synehubovo, prieš tau mažiausiai penki dronai atakavo antrąjį pagal dydį Ukrainos Charkivo miestą, informuoja agentūra „Reuters“. Miesto meras Ihoris Terechovas informavo, kad smogta vienam miesto rajonui, kilo gaisras.

Penktadienio vakarą Rusijoje, Belgorodo srityje – dronų ataka. Pirminėmis žiniomis, yra vienas žuvęs ir vienas sužeistas žmogus.⠀ Svarbiausi įvykiai: 23:41 | Rusijai atakavus Charkivą sužeisti penki žmonės Rusijai atakavus Ukrainos šiaurės rytinį Charkivo miestą buvo sužeisti penki žmonės, pranešė pareigūnai. Pasak gubernatoriaus Oleho Synjehubovo, rusai atakavo vakarinį miesto gyvenamąjį rajoną aviacinėmis bombomis. Buvo sužeisti penki vyrai, visi jie yra civiliai.

Laikinai okupuoto Krymo Sevastopolio ir Džankojaus rajonuose naktį į penktadienį nugriaudėjo keli sprogimai. Taip teigiama „Telegramo“ kanale „Krymskij Veter“. „Sprogimai Džankojaus rajone“, – rašoma trumpame komentare. Vėliau apie sprogimus pranešė ir liudininkai Sevastopolyje, teigdami, kad jie įvyko dėl drono atakos. „Sevastopolyje girdimi garsūs sprogimai, o po jų matyti ugnies pliūpsniai. Balaklavoje oro gynyba šaudo į dronus“, – sakoma pranešime.

Maskva žino, kad jai senka laikas: mažiau nei po mėnesio 61 mlrd. dolerių (56 mlrd. eurų) JAV karinė pagalba pradės virsti ginklais, kurių Ukraina prašė. Todėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, atrodo, daro viską, ką gali, žinodamas, kad šią vasarą jo pajėgoms kova greičiausiai bus tik dar sunkesnė. Tačiau panašu, kad Ukrainos padėtis bloga ir, tikriausiai, dar labiau blogės.

NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas JAV generolas Christopheris Cavoli ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija neturi pakankamai pajėgumų, kad pasiektų reikšmingą proveržį Ukrainoje.  „Rusai neturi pakankamo skaičiaus, reikalingo strateginiam proveržiui atlikti [...] tiksliau, jie neturi įgūdžių ir gebėjimų tai padaryti“, – žurnalistams sakė Ch. Cavoli.  „Palaikau labai glaudžius ryšius su kolegomis ukrainiečiais ir esu įsitikinęs, kad jie išlaikys liniją“, – nurodė jis.

Ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica ketvirtadienį grįžta į Kanus su dokumentiniu filmu „Invazija“ (The Invasion), kuriame atskleidžiamas karo absurdas praėjus daugiau kaip dvejiems metams po to, kai į jo šalį įsiveržė Rusijos kariai. „Norėjau parodyti, kaip karas pakeičia šalį, visuomenę“, – naujienų agentūrai AFP sakė 59 metų Kanų kino festivalio veteranas. „Karas visada absurdiškas. Tai beprotybė vien tik pagal apibrėžimą. Psichikos liga“, – kalbėjo jis.

Ketvirtadienį Ukraina apkaltino Rusiją pasienio miestelyje Vovčianske pagrobus dešimtis civilių ir naudojant juos kaip „gyvąjį skydą“, Maskvai ten pradėjus naują puolimą. „Jų yra nuo 35 iki 40. Rusai laiko juos vienoje vietoje ir iš tikrųjų naudoja kaip gyvąjį skydą, nes netoliese yra jų vadovybės štabas“, – sakė Charkivo srities policijos tyrimų skyriaus viršininkas Serhijus Bolvinovas.

Žemės ūkio įmonėje Lenkijos šiaurėje esančioje Rokicinų gyvenvietėje žiauriai nužudytas 48 metų amžiaus Ukrainos pilietis. Jo kūną mėginta sudeginti ūkiniame pastate. Kaip sakė naujienų agentūrai „Ukrinform“ Pamario vaivadijos Lemborko rajono prokuroras Patrykas Wegneris, tiriant šią bylą sulaikyti trys Lenkijos piliečiai, tarp jų – moteris. „Sulaikyti trys žmonės. Vienas iš įtariamųjų – darbdavys, suteikęs darbą ir būstą nužudytam ukrainiečiui, kitas – darbuotojas“, – sakė prokuroras.

Ukrainos herojaus ordiną gavęs Oleksandras Nastenka karo pradžioje galėjo išvykti su šeima į Vakarus, tačiau pasirinko grįžti į Charkivą, eiti savanoriu į kariuomenę, ginti tėvynę. Praėjus daugiau nei 2 metams karo anksčiau su karyba nieko bendro neturėjęs vyras vadovauja daliniui ir „nujaučia“ karo baigtį jau šiais metais. O. Nastenka gimė 1971-aisiais, beveik visą gyvenimą praleido Charkive. Įgijo inžinieriaus išsilavinimą, nes „taip norėjo tėvas“, o vėliau – geologo, nes jautė pašaukimą.

Rusų okupantai šiaurinėje Vovčansko dalyje ima nelaisvėn ir šaudo vietinius gyventojus, platformoje „Telegram“ pranešė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka. Jo teigimu, šiaurinėje Vovčansko dalyje, kur šiuo metu vyksta karo veiksmai ir, nepaisydama visų grėsmių ir priešo ugnies, Ukrainos nacionalinė policija iki pat šios dienos vykdė gyventojų evakuaciją, rusų kariai ima civilius nelaisvėn.

Rusų pajėgos Ukrainos šiauriniame Charkivo regione pasistūmėjo ne daugiau nei aštuonis kilometrus nuo sienos ir rodosi, kad šiuo metu deda visas pastangas „buferinei zonai“ sukurti, rašoma naujausiame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad, Rusijos pajėgoms užėmus keletą sričių, kuriose, kaip nurodo Ukrainos pareigūnai, gynyba buvo silpnesnė, rusų puolimo šiauriniame Charkivo regione tempai toliau mažėja.

Ukraina antrą naktį iš eilės raketomis apšaudė Belbeko karinį oro uostą 2014 m. Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje. Smogta degalų saugyklai, kilo gaisras, ketvirtadienį pranešė portalas „Astra“. Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu paskelbė virš Krymo numušusi penkias ATACMS tipo raketas. Be to, esą numušti keturi Ukrainos bepiločiai, dar du perimti panaudojus radijo trikdžius. Rusų kariniai tinklaraštininkai tuo tarpu patvirtino gaisrus.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas ketvirtadienį po dvišalio susitikimo Pekine pareiškė, kad jis ir jo kolega iš Rusijos Vladimiras Putinas sutarė, jog karui Ukrainoje reikia „politinio sprendimo“. „Abi šalys sutaria, kad politinis Ukrainos krizės sprendimas yra teisinga kryptis“, – sakė Xi žiniasklaidai kartu su V. Putinu bendroje spaudos konferencijoje, kurią transliavo Rusijos televizija. V. Putinas savo ruožtu pareiškė, kad yra „dėkingas“ Pekinui už pastangas rasti konflikto Ukrainoje sprendimą.

Ukrainos pajėgos gegužės 15-ąją atakavo Kryme Rusijos pajėgų kontroliuojamą „Belbeko“ karinį aerodromą. Nepaisant rusų bandymų nuslėpti situaciją, skelbiama apie dviejų naikintuvų MiG-31, kariuomenės artilerijos ir degalų sandėlio, ir oro gynybos sistemos S-400 sunaikinimą. „Astra“, remiantis šaltiniais Rusijoje, skelbia, kad raketomis apšaudžius Belbeko aerodromą per kelis sykius „nukentėjo 13 karių“, dar du žuvo.

2009–2014 m. NATO generalinio sekretoriaus pareigas ėjęs Andersas Foghas Rasmussenas mano, kad Aljanso šalys turėtų panaudoti Rytų Europoje esančias oro gynybos sistemas, kad numuštų į Ukrainą nukreiptas Rusijos raketas ir dronus. Tai jis pasakė interviu britų portalui „inews“. Pasak A. F. Rasmusseno, kaimyninėse NATO šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje ir Rumunijoje, esančios raketos perėmėjos gali numušti į Ukrainos teritoriją nukreiptus Rusijos oro antskrydžius.

Jungtinės Karalystės gynybos ministras Grantas Shappsas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos laimėjimai Ukrainos Charkivo srityje turi būti suprantami kaip įspėjimas, ir sakė, kad sąjungininkų dėmesys buvo nukrypęs nuo karo įvykių. Rusijos kariuomenė, pasinaudodama tuo, kad Ukrainai trūksta ginkluotės ir karių, pažengė į priekį šiaurės rytinėje Charkivo srityje.  Jungtinės Valstijos ir Europos šalys lėtai tiekia Ukrainos kariuomenei žadėtus karinius reikmenis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad padėtis Charkivo srityje, kurią gausiai atakuoja Rusijos kariuomenė, iš dalies stabilizavosi. „Okupantas, įsiveržęs į Charkivo sritį, bus sunaikintas visomis turimomis priemonėmis, – sakė V. Zelenskis trečiadienį vakare transliuotame vaizdo pranešime. – Artilerija, dronai ir mūsų pėstininkai veikia gana tiksliai.“ Padėtis Charkovo srityje yra itin įtempta dėl pastarosiomis savaitėmis Rusijos pasiektų teritorinių laimėjimų.

Netikėtas Rusijos sausumos pajėgų puolimas Charkivo srityje toliau didina spaudimą Ukrainos gynėjams šalies rytuose. Anot agentūros „Reuters“, Ukraina ruošiasi didelio masto okupacinių pajėgų puolimui artimiausiomis savaitėmis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atvyko į Kiniją susitikti su savo kolega Xi Jinpingu, siekdamas gauti didesnę Kinijos paramą savo karo veiksmams Ukrainoje ir izoliuotai ekonomikai.

Karui prieš Ukrainą skaičiuojant trečius metus, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino paspartinti ginklų gamybą. „Turime padvigubinti ir patrigubinti savo pastangas šia kryptimi“, – trečiadienį per susitikimą su gynybos pramonės atstovais sakė jis. Rusija gali išlaikyti pranašumą prieš Ukrainą dabartiniame kare tik kuo greičiau pristatydama pažangiausias ginklų sistemas, tvirtino Kremliaus šeimininkas.

Rusija platina melagieną apie tariamą evakuaciją iš Charkivo. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Priešas platina melagingus pranešimus Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos vardu, kuriuose raginama evakuotis iš Charkivo miesto į saugesnę vietą. Tiesą sakant, tai dar viena priešo klastotė, kurios tikslas – kelti paniką visuomenėje“, – pažymi VRM. Žinybos atstovai pabrėžė, kad Charkivo gyventojų evakuoti nereikia.

Chersone gelbėtojai išgelbėjo tris vaikus ir moterį iš griuvėsių, atsiradusių dėl valdomosios aviacinės bombos smūgio miesto centrui. Tai „Telegram“ kanale pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Priešo kariuomenė vidury dienos atakavo centrinę Chersono dalį. Žmonės buvo užblokuoti viename iš pastatų. Gelbėtojai išgelbėjo tris vaikus bei moterį ir perdavė juos medikams“, – rašoma pranešime.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas, antradienio vakarą užlipo į vieno baro Kyjive sceną ir gitara atliko dainą „Rockin' in the Free World“, bandydamas pasiųsti nepasidavimo ir vilties žinią. Tačiau kai kurie ukrainiečiai sureagavo piktai, peikdami Vašingtono vyriausiąjį diplomatą už neapgalvotą muzikinį pasirodymą sostinėje, kol Ukrainos kariai kovoja tranšėjose, stengdamiesi sulaikyti Rusijos puolimą, trūkstant ginklų.

Karas Ukrainoje tebeverda, tačiau šalis vis labiau priversta kovoti ne su išoriniais, o su vidiniais iššūkiais. Vienas jų – nenoras kariauti. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ apsilankęs buvęs karo instruktorius Ukrainoje Sigitas Maliauskas teigė, kad tai yra ne tik dalies piliečių požiūrio, bet ir politikų, nesugebančių motyvuoti, problema.

Estijos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymą, numatantį, kad pagal tarptautines sankcijas įšaldytas Rusijoje esančių asmenų turtas gali būti panaudotas karo žalai Ukrainai atlyginti. Už įstatymą balsavo 65 Rygikogo nariai, o trys buvo prieš.

JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas trečiadienį Kyjive paskelbė apie dar 2 mlrd. dolerių (1,85 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos skyrimą Ukrainos pajėgoms, besistengiančioms atremti Rusijos puolimą fronto linijoje. Ši pagalba, apie kurią buvo pranešta per spaudos konferenciją su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, yra dalis ilgai atidėlioto 61 mlrd. dolerių (56,3 mlrd. eurų) pagalbos paketo, kurį Vašingtonas patvirtino prieš kelias savaites.

Ukrainos saugumo tarnyba atskleidė Kyjive įsikūrusią prokremliškos organizacijos „Kita Ukraina“ pogrindinę kuopelę, iš Rusijos vadovaujamą Viktoro Medvedčiuko, sakoma SBU spaudos tarnybos pranešime. V. Medvedčiukas, valstybės išdavyste apkaltintas buvęs parlamentaras, koordinavo organizacijos darbą su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FST), sakoma pranešime. Grupėje dirbę vaizdo įrašų turinio specialistai bute įrengė pogrindinę studiją ir gamino animacinius vaizdo įrašus.

Ukrainos šiaurės rytų Charkivo srities, pasienio su Rusija gyvenvietės faktiškai šluojamos nuo žemės paviršiaus, Kremliaus pajėgoms įnirtingai forsuojant puolimą šia kryptimi. Regione dirbantys savanoriai ir pareigūnai tvirtina, kad pasienio gyvenvietės, pavyzdžiui, Vovčanskas, sugriautos 80-85 proc. Savanoris gelbėtojas Vladislavas Kulevas, dirbantis Vovčanske, pasakojo, jog nuo gegužės 10-osios buvo evakuota jau daugiau 7 tūkst.