Karas Ukrainoje

Vašingtono leidimas Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio amerikietiškas raketas prieš karinius taikinius Rusijoje yra „didelė klaida“, galinti nustumti pasaulį prie „didelio karo“ slenksčio, sakė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, jo pasisakymas buvo paskelbtas trečiadienį.

Daugiau kaip 20 proc. ukrainiečių mano, kad Ukraina niekada nebus priimta į NATO. Tai – dešimčia procentinių punktų daugiau nei 2022 metais. Kaip praneša trečiadienį portalas „eurointegration“, apklausos rezultatus paskelbė Gallupo institutas. Respondentų buvo teiraujamasi, kada, jų nuomone, Ukraina įstos į NATO – per ateinančius 10 metų, po 10–20 metų, po daugiau kaip 20 metų ar „niekada“. 51 proc.

Sausumos minų uždraudimo siekianti pasaulinė grupė trečiadienį pasmerkė JAV sprendimą nusiųsti Ukrainai priešpėstinių sausumos minų gintis nuo įsiveržusių Rusijos pajėgų. Tarptautinė sausumos minų uždraudimo kampanija (ICBL) „smerkia šį baisų JAV sprendimą“, pareiškime naujienų agentūrai AFP nurodė grupė. „JAV sausumos minų uždraudimo kampanija ir visa ICBL sieks, kad JAV jį atšauktų. (Ukraina) privalo aiškiai pareikšti, kad negali priimti ir nepriims šių ginklų“, – sakoma pareiškime.

 Karas Ukrainoje nusinešė dešimtis tūkstančių žmonių gyvybių, sugriovė namus ir milijonus privertė bėgti iš šalies, tačiau taip pat padarė didžiulę žalą aplinkai, Baku vykstančioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP29) sakė Ukrainos aplinkos ministrė Svitlana Hryntchuk. Antradienį S. Hryntchuk pareiškė, kad žala aplinkai, kurią padarė karinės operacijos po 2022 m. vasario mėnesį Rusijos pradėtos plataus masto invazijos, vertinama 71 mlrd. dolerių.

Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 56 rusų dronus ir dvi raketas. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai paleido į įvairius Ukrainos regionus šešias raketas, valdomų aviacinių bombų ir 122 dronus. Pavyko numušti dvi valdomas aviacines raketas Ch-59/69 ir 56 dronus. Dar 58 dronai nukrito nepasiekę taikinių, šeši nuskriejo Rusijos ir Baltarusijos link.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas jau yra pasirengęs aptarti paliaubas Ukrainoje su išrinktu JAV prezidentu Donaldu Trumpu, skelbia „Reuters“. Anot leidinio, V. Putinas atmeta bet kokias teritorines nuolaidas ir reikalauja, kad Kyjivas atsisakytų ambicijų įstoti į NATO. Apie tai agentūrai kalbėjo penki šaltiniai, susipažinę su Kremliaus mintimis. Putinas kelia sąlygas Anot šaltinių, V. Putinas sutiktų įšaldyti konfliktą palei fronto liniją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad diplomatija yra vienintelis būdas užbaigti karą. Kartu jis pareiškė manantis, kad išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui pavyks priversti Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną sudaryti taiką. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“, rašo UNIAN. V. Zelenskio buvo paklausta, ar Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gali užbaigti karą.

 Belgorodo srities Gubkino mieste sėkmingai smogta Rusijos kariuomenės grupuotės „Šiaurė“ vadavietei. Tai feisbuke pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, kuria remiasi „Ukrinform“. Miesto gyventojai matė tirštus juodus dūmus, užuodė jų kvapą, girdėjo garsius sprogimus, pažymėjo Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovai ir priminė, kad už kiekvieną ukrainiečių tautai padarytą nusikaltimą bus sulaukta atitinkamo ir teisingo atpildo.

Jungtinių Valstijų ambasada Kyjive trečiadienį įspėjo apie „galimą didelę oro ataką“ ir pranešė atsargumo sumetimais užsidariusi. Apie tai pranešama Rusijai pažadėjus atsakyti po to, kai Ukraina pirmą kartą paleido ilgojo nuotolio JAV raketas į Rusijos teritoriją. „JAV ambasada Kyjive gavo konkrečios informacijos apie galimą didelę oro ataką lapkričio 20 dieną“, – sakoma pranešime jos interneto svetainėje.

Artimas išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo bendražygis, milijardierius Elonas Muskas pašiepė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žodžius, rašo „Kyiv Independent“. V. Zelenskis „Ukraine Radio“ kalbėjo apie tai, kad Ukraina yra nepriklausoma šalis, kurios negalima versti atsėsti ir klausytis. „Esame nepriklausoma šalis“, – sakė jis. E. Muskas pasidalino pokalbio ištrauka ir pridėjo savo komentarą. „Jo humoro jausmas yra nuostabus“, – parašė E. Muskas ir pridėjo besijuokiantį emoji.

Darbą baigiančiai Joe Bideno (Džo Baideno) administracijai skubant iki Donaldo Trumpo  sugrįžimo į Baltuosius rūmus kuo labiau padėti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, Pentagonas nusiųs Kyjivui naujų ginklų už mažiausiai 275 mln. dolerių (260 mln. eurų), antradienį sakė amerikiečių pareigūnai.

JAV laikinai uždaro savo ambasadą Kyjive, gavusi, kaip pati teigia, „konkrečią informaciją apie galimą didelę oro ataką lapkričio 20 d.“, rašo „Sky news“. „Dėl atsargumo ambasada bus uždaryta, o ambasados darbuotojams nurodyta slėptis vietoje“, – sakoma JAV Valstybės departamento Konsulinių reikalų departamento pranešime socialiniame tinkle „X“. „JAV ambasada rekomenduoja JAV piliečiams būti pasirengusiems nedelsiant pasislėpti, jei būtų paskelbtas oro pavojus“, – tęsiama jame.

Ukrainos smūgiai Rusijos gilumoje yra labai svarbūs siekiant susilpninti Rusijos kariuomenės pajėgumus visame fronte, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. „Sistemos ir pajėgumai, kuriuos gauna Ukraina, yra būtini sėkmingoms daugiadisciplininėms plataus masto kovinėms operacijoms vykdyti, o Ukraina dar neturėjo galimybės pademonstruoti, ką gali pasiekti Ukrainos pajėgos, jei bus tinkamai aprūpintos ištekliais.

Šiaurės Korėja išsiuntė į Rusiją papildomų artilerijos ir raketų paleidimo įrenginių Maskvos karui Ukrainoje, o Pchenjano kareiviai jau dalyvauja kovoje, trečiadienį pranešė Pietų Korėjos įstatymų leidėjas. Seulas kaltina Šiaurės Korėją siunčiant į Rusiją tūkstančius kareivių ir konteinerių su ginklais, abiejų šalių kariniai ryšiai sustiprėjo, nepaisant sankcijų abiem šalims.

Ukrainos sostinėje Kyjive buvo suaktyvinta oro gynyba, pranešė miesto karinė administracija, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“. „Sostinėje veikia oro gynyba. Likite slėptuvėse, kol bus atšauktas oro pavojus!“ – teigiama paskelbtame pranešime. Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Rusijos pajėgos į Ukrainą paleido puolamuosius bepiločius orlaivius. Oro pavojus buvo paskelbtas keliuose regionuose.

Vašingtonas netrukus aprūpins Ukrainą priešpėstinėmis sausumos minomis, trečiadienį pranešė JAV pareigūnas.  Šis sprendimas priimtas JAV prezidentui Joe Bidenui stengiantis padidinti karinę pagalbą Ukrainai paskutiniais kadenciją baigiančios administracijos mėnesiais. Šis žingsnis taip pat žengtas baiminantis, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas sumažins paramą Kyjivui, kai sausį grįš į valdžią.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali „pakišti Ukrainą po traukiniu“, siekdamas bet kokia kaina kuo greičiau užbaigti karą. Apie tai britų leidiniui „Daily Express“ kalbėjo britų saugumo ir gynybos ekspertas Nicholas Drummondas.  Svarbiausios dienos naujienos: 23:53 | JAV skiria Ukrainai daugiau karinės paramos Jungtinės Valstijos vėl skiria Ukrainai karinės įrangos, kad šalis galėtų priešintis Rusijos agresijai. Paketo apimtis siekia 275 mln. dolerių (261 mln.

Nors Rusija kare Ukrainoje patiria didžiulius nuostolius, vis dėlto Maskvos karo mašina pajėgi kompensuoti patiriamus nuostolius. Leidinys „The New York Times“ rašo, kad Maskvos verbavimo tempas pakankamas ne tik nuostoliams kompensuoti, bet ir kurti naujus dalinius.  Spalio mėnesį rusai sėkmingai veržėsi į priekį, užimdami daugiau Ukrainos teritorijų. Tačiau šie pasiekimai rusams kainavo ir didžiausius nuostolius per visą karą, rašo „The New York Times“, cituoja UNIAN.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas su Ukraina žengia į naują pavojingą etapą. Konfliktui įžengus į 1000-ąją dieną, Ukraina pasinaudojo savo naujai suteiktais ilgojo nuotolio raketų pajėgumais, kad smogtų karinei bazei Rusijos teritorijoje. Maskva, perspėjusi dėl tokių veiksmų, sustiprino branduolinio atsako į konvencines atakas grėsmę.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pasakė Kinijos prezidentui Xi Jinpingui, kad įtariamas Šiaurės Korėjos karių dislokavimas Rusijoje, siekiant paremti rusų karo veiksmus Ukrainoje, gali turėti neigiamų pasekmių karui.  „Tai, kad Rusijos kare prieš Ukrainą buvo dislokuoti Šiaurės Korėjos kariai, mano nuomone, yra tolesnis eskalavimas“, – žurnalistams po Rio de Žaneire vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo sakė O. Scholzas.

Ukrainos ministrų kabinetas patvirtino sprendimą iš Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko (TRPB) paimti 662 mln. JAV dolerių paskolą socialinės apsaugos programoms finansuoti. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė nuolatinis vyriausybės atstovas Aukščiausiojoje Radoje Tarasas Melničiukas. „Buvo priimtas sprendimas, kad yra tikslinga pritraukti 662 mln.

„Meta“ priežiūros valdyba antradienį pareiškė, kad socialinis tinklas „Facebook“ suklydo pašalindamas tris įrašus, kuriuose rodomi vaizdai, padaryti per kovą Pamaskvės koncertų salėje įvykdytą mirtiną išpuolį. Įrašai pažeidė „Meta“ taisykles, draudžiančias užpuolimo metu rodyti aukas, tačiau, pasak nepriklausomos valdybos, dėl jų informacinės vertės turėjo būti taikomos išimtys.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pagyrė Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą už tai, kad jis ir toliau nepritaria „Taurus“ raketų perdavimui Ukrainai. „Manau, kad dabartinė O. Scholzo pozicija yra atsakinga pozicija“, – sakė jis spaudos konferencijoje G20 viršūnių susitikimo kuluaruose. O. Scholzo pozicija skiriasi ir nuo britų bei prancūzų, pabrėžė S. Lavrovas. Jis šiame kontekste sukritikavo Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną kaip vieną aršiausių karo kurstytojų.

Rusijos Ingušijos gyventojas, kaltinamas seksualiniu ir fiziniu smurtu prieš ketverių metų mergaitę, kuri dėl patirtų sužalojimų mirė, išvengė bausmės kalėjime išvykdamas kariauti į Ukrainą.  Apie tai, remdamiesi „The Insider“, praneša „The Moscow Times“. Leidinys skelbia, kad mergaitė prieš mirtį su daugybiniais sužalojimais buvo nuvežta į ligoninę, kur gydytojai nustatė, kad ji patyrė prievartą.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas Pchenjane susitiko su Rusijos gamtos išteklių ministru, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Šio ministro ir kitų delegacijų iš Maskvos atvykimas matomas kaip stiprėjančių ryšių karo Ukrainoje akivaizdoje ženklas.

Donaldo Trumpo sąjungininkai pirmadienį kritikavo kadenciją baigiančio prezidento Joe Bideno sprendimą leisti Ukrainai smogti kariniams objektams Rusijos teritorijoje JAV gamintomis raketomis ir kaltino demokratą situacijos eskalavimu. Likus dviem mėnesiams JAV valstybės vadovo poste, šis sprendimas buvo stiprus JAV užsienio politikos posūkis, kuriuo patenkinti jau ilgą laiką girdėti Ukrainos prašymai.

Nors Rusijos vadovybė anksčiau skelbė apie Ukrainos sostinės Kyjivo okupavimą per dvi arba tris dienas, karas tebevyksta 1001-ąją dieną. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teisinosi, kodėl karas užtruko.  Apie tai rašo UNIAN. Peskovas pasiteisino Nors karas tęsiasi jau daugiau nei 1000 dienų, D. Peskovas sako, kad „prireiks daugiau laiko“.  „Kai viskas prasidėjo, viskas buvo daroma prieš Kyjivo režimą. Ir dabar viskas tęsiasi kaip karas tarp Rusijos ir NATO.

Aukšto rango Ukrainos pareigūnas antradienį naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad šalies kariuomenė panaudojo JAV tiekiamas ilgojo nuotolio raketas ATACMS smūgiams Rusijos teritorijoje. „Ataka Briansko srityje buvo įvykdyta raketomis ATACMS“, – sakė šaltinis naujienų agentūrai AFP, nepateikdamas jokių detalių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per spaudos konferenciją Kyjive atsisakė tai pakomentuoti. Rusija pareiškė, kad JAV ginklų panaudojimas žymi naujo karo etapo pradžią.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pasakė, kad praėjusią savaitę įvykęs kanclerio Olafo Scholzo pokalbis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dar kartą rodo, kad rusų lyderis nėra suinteresuotas derėtis su Ukraina. B. Pistoriusas antradienį apgynė O. Scholzo sprendimą valandą kalbėti su V. Putinu telefonu, nors toks sprendimas ir sulaukė Ukrainos ir kai kurių sąjungininkių Europoje kritikos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Kyjivui gali tekti laukti Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdymo pabaigos, kad galėtų susigrąžinti visą savo tarptautiniu mastu pripažintą teritoriją.  „Galbūt Ukrainai teks pergyventi ką nors Maskvoje, kad pasiektų visus savo tikslus (...). Galbūt – atkurti visišką valstybės vientisumą“, – kreipdamasis į Ukrainos parlamentą nurodė jis.

Beveik metus tam priešinęsis, savo kadencijos pabaigoje Joe Bidenas visgi suteikė leidimą Ukrainai ilgojo nuotolio raketomis smogti Rusijos teritorijoje. Tiesa, ne visoje Rusijoje, tik Kursko srityje, kurią Ukraina kontroliuoja. Ekspertai sako, kad karo eigos tai nepakeis, nes sprendimas esą pavėluotas, tačiau naują okupantų puolimą tikrai pristabdys. Savo ruožtu Putinas ir toliau žudo ukrainiečius. Per raketų atakas Odesoje ir Sumuose rusai pražudė 20 ukrainiečių, dešimtis sužalojo.

Didžiosios Europos Sąjungos (ES) šalys yra pasirengusios teikti gynybos ir finansinę pagalbą Ukrainai, jei JAV sumažins paramą, antradienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, jog 2025-ieji nulems, kas laimės Rusijos prieš beveik trejus metus pradėtą karą. „Lemiamais momentais – jie ateis kitais metais – privalome niekam pasaulyje neleisti suabejoti mūsų visos valstybės atsparumu. Šiuo etapu sprendžiama, kas nugalės“, – sakė V. Zelenskis. Plataus masto karas Ukrainoje prasidėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją.

Estijos premjeras Kristenas Michalas sukritikavo Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo skambutį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kaip klaidą. „Šiuo pokalbiu taika nebus pasiekta“, – antradienį interviu Estijos televizijai pareiškė K. Michalas. Ministras pirmininkas sakė, kad teigiama žinutė būtų pasiųsta suteikus Ukrainai „daugiau pagalbos, paramos, ginklų“. Europos Sąjungos ir NATO narė Estija yra viena ištikimiausių Rusijos užpultos Ukrainos rėmėjų.

Reikia nelaukti stebuklo iš išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir dirbti kiekvieną dieną, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis antradienį kalbėjo Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje, rašo UNIAN. Pirmiausia jis aptarė situaciją Pokrovsko ir Kupjansko rajonuose. Anot jo, šie miestai susiduria su sunkiais išbandymais. „Ir ten, ir kitomis kryptimis Rusija patyrė daugiausia nuostolių šiame kare.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį, sakydamas kalbą Europos Parlamente (EP) ir minėdamas 1 000 dienų nuo Rusijos invazijos pradžios, paragino Europą labiau spausti Maskvą siekti, jo žodžiais tariant, „teisingos taikos“. „Putinas sutelkęs dėmesį į tai, kad laimėtų šį karą, pats nesustos“, – sakė V. Zelenskis Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjams vaizdo kreipimesi. „Kuo daugiau laiko jis turi, tuo blogesnės sąlygos.

Antradienį sueina 1 000 dienų nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Per šį laiką įvyko daugybė kruvinų Rusijos atakų, sugriauta dalis Ukrainos infrastruktūros, žuvo tūkstančiai žmonių. Karas pakeitė ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio išvaizdą. Nuo V. Zelenskio tapo neatsiejama rusvai žalsvos spalvos apranga, kuria vilkėdamas jis vyko ir į aukščiausio lygio susitikimus. Keitėsi ir V. Zelenskio veidas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad jau tūkstantį dienų tęsiasi nepaprastai sunkus ir įnirtingas mūšis dėl Ukrainos ateities, praneša „Ukrinform“. „1000 plataus masto karo dienų. 1000 itin sunkios ir įnirtingos kovos už mūsų egzistenciją dienų. Kovos už Ukrainos ir kiekvieno iš mūsų ateitį. 1000 dienų Ukrainos ginkluotosios pajėgos kovoja su priešu fronte, kuris driekiasi daugiau kaip 1000 kilometrų“, - pažymėjo O. Syrskis feisbuke.

Jungtinės Valstijos pažadėjo ir toliau teikti didelę karinę paramą Rusijos užpultai Ukrainai. Kaip pranešama, atitinkamą įsipareigojimą pirmadienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje Niujorke patvirtino JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield. Ji sakė, kad prezidento Joe Bideno nurodymu JAV ir toliau tieks Ukrainai artileriją, oro gynybos priemones, šarvuočius ir kitus reikalingus pajėgumus bei amuniciją.

Antradienį sueina 1 000 dienų nuo karo Ukrainoje pradžios. Ukrainiečių žiniasklaida skelbia, kiek teritorijos per šį laiką palietė mūšiai ir kiek žemių rusai užėmė. Kaip rašo „Kanal 24“ per pastarąsias 1 000 dienų karo veiksmai apėmė maždaug 109 059 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos, arba 18 proc. visos teritorijos. Tai apima Kyjivo, Žytomyro, Černihivo, Sumų, Poltavos, Charkivo, Donecko, Zaporižios, Chersono ir Mykolajivo sričių dalis ir visą Luhansko srities teritoriją.

Vėlų pirmadienio vakarą rusai dviem dronais „Shahed“ smogė Sumų sričiai ir pataikė į bendrabutį, rašo UNIAN. Anot Sumų srities administracijos, antradienio ryto duomenimis, žuvo šeši žmonės, sužeista dar 12. Tarp sužeistųjų – du vaikai. Sumų regiono valstybinė administracija praneša, kad gelbėjimo darbai tęsiami, po griuvėsiais dar gali būti žmonių. Vietos žiniasklaidos duomenimis, tarp žuvusiųjų yra motina ir vaikas.

Ukrainai pasinaudojus JAV prezidento Joe Bideno uždegta žalia šviesa smogti Rusijai ilgojo nuotolio ginklais aiškėja daugiau detalių apie pirmąją ataką.  Svarbiausios dienos naujienos: 23:55 | Ukraina patvirtino biudžetą, kuriame 60 proc. lėšų numatoma skirti gynybai ir saugumui Ukrainos įstatymų kūrėjai antradienį nubalsavo patvirtinti 2025 m. biudžetą, kuriame 50 mlrd. JAV dolerių arba 60 proc. visų išlaidų numatoma skirti gynybai ir saugumui.

JAV sekmadienį leido Ukrainai naudoti ilgojo nuotolio ginklus prieš taikinius Rusijos teritorijoje.  Leidinys „The New York Times“ apžvelgė, kokie taikiniai potencialiai atsiduria Ukrainos pajėgų akiratyje, cituoja UNIAN.  Kursko sritis  Kaip teigė su leidiniu kalbėję JAV pareigūnai, raketos, bent jau iš pradžių, greičiausiai bus dislokuotos prieš jungtines Rusijos ir Šiaurės Korėjos pajėgas Ukrainos užimtoje teritorijoje Kursko srityje.

JAV prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio amerikietiškas raketas prieš karinius taikinius Rusijoje, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida. „New York Times“ ir „The Washington Post“, kurie pirmieji šią žinią paskelbė remdamiesi savo šaltiniais, teigė, kad toks J. Bideno sprendimas buvo atsakas į Šiaurės Korėjos karių dislokavimą, padedantį Maskvos karo pastangoms prieš kaimynę.

Didžioji Britanija nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios apmokė apie 50 000 ukrainiečių karių. Rytdiena (antradienis) ženklina „kruviną etapą“, kai prieš 1 000 dienų prasidėjo neteisėta invazija, parlamente Londone sakė gynybos sekretorius Johnas Healey‘is. Jis teigė galįs patvirtinti, kad jau apmokyta 50 000 žmonių iš Ukrainos. Britai kitų šalių remiamą operaciją „Interflex“ pradėjo 2022 m. vasarą.

Aukšto rango JAV užsienio politikos pareigūnas pareiškė, kad Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo sprendimas pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu neprieštarauja bendrai Vakarų sąjungininkių pozicijai dėl karo Ukrainoje. „Šioje administracijoje mes turėjome pokalbių su Rusija, – sakė JAV prezidento Joe Bideno patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas Jonas Fineris pirmadienį Brazilijoje vykstančio G20 aukščiausiojo lygio susitikimo metu.

Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos pateiktuose šovinių ir dirvožemio mėginiuose aptiko uždraustų riaušių malšinimo CS dujų. Pagal Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją draudžiama naudoti CS dujas ir kitus toksinius ginklus karo zonose.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos direkcijos (HUR) duomenimis, 2024 metų lapkričio 11 dieną Rusija turėjo apie 300 sparnuotųjų raketų Kh-101. „Remiantis atvirais duomenimis, 2024 metų lapkričio 11 dieną Rusijos pajėgos buvo apginkluotos maždaug 300 iš oro paleidžiamų sparnuotųjų raketų Kh-101“, – 24 kanalui sakė HUR. Rusijos kariuomenė kai kurias iš jų jau panaudojo per naujausią plataus masto ataką, teigė HUR.

Antradienį sukanka 1000-oji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Tai yra niūrus etapas visoje Europoje, per kurį žūsta vis daugiau žmonių. Nuostoliai dėl karo toliau didėja, todėl Ukraina yra labiau pažeidžiama nei bet kada anksčiau, rašoma „Reuters“. 2024 m. rugpjūčio 31 d. JT žmogaus teisių stebėjimo komanda Ukrainoje užfiksavo mažiausiai 11 743 nužudytus ir 24 614 sužeistus civilius Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios.