„Tikiu, kad jis nori taikos. Aš jį labai gerai pažįstu. Taip, manau, kad jis nori taikos. Manau, kad jis man pasakytų, būtų kitaip. Šiuo klausimu aš juo pasitikiu“, – prieš kelis mėnesius sakė D. Trumpas.
Tačiau pastarosiomis dienomis, o ypač antradienį, D. Trumpas kalbėjo visiškai kitaip.
Po kelių dienų, per kurias reiškė nepasitenkinimą savo paskutiniu pokalbiu telefonu su V. Putinu, D. Trumpas per kabineto posėdį nuėjo dar toliau. Jis užsiminė, kad žmogus, už kurį jis laidavo ir kurio kritikuoti keistai vengė daugelį metų, gali būti nepatikimas pašnekovas.
„Jei norite žinoti tiesą, Putinas mums meta daug šūdo, – sakė D. Trumpas. – Jis visada labai malonus, bet paaiškėja, kad tai beprasmiškai.“
Tai ne vienintelis požymis, kad D. Trumpas keičia savo poziciją – ar bent jau retoriką – dėl karo Ukrainoje.
Atšaukė ginklų tiekimo Ukrainai sustabdymą
Šią savaitę jis atšaukė trumpą gynybinių ginklų tiekimo Ukrainai sustabdymą (nors užsiminė, kad tai padarė kiti jo administracijos nariai). Kol kas jis beveik atsisakė kaltinti abi karo puses, nors anksčiau beveik visada kritikuodamas Rusiją, kritikuodavo ir Ukrainą, tarsi jos būtų lygiai tiek pat kaltos dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.
O antradienį jis be jokios paskatos pagyrė Ukrainos kovotojų „drąsą“, užsimindamas, kad didžiulės JAV investicijos į Ukrainos gynybą nebuvo toks švaistymas, kaip mano daugelis jo rėmėjų.
„Ir aš pasakysiu taip: ukrainiečiai, nesvarbu, ar jums atrodo neteisinga, kad mes skyrėme tiek pinigų, ar ne, jie buvo labai drąsūs, nes kažkas turėjo valdyti tą techniką“, – sakė D. Trumpas.
„Ir daugelis mano pažįstamų žmonių to nebūtų išdrįsę“, – pridūrė jis.
Taigi, kas čia vyksta?
Niekas net nedrįsta teigti, kad D. Trumpas tikrai nusisuko nuo V. Putino ir tvirtai atsistojo Ukrainos pusėje, aiškina CNN analitikas.
Per pastaruosius 10 metų Trumpas ne kartą parodė, kad jam patinka būti nenuspėjamam pasaulio politikos arenoje. Ir net po savo ankstesnių griežtų žodžių V. Putino atžvilgiu, jo komentarai apie vėlesnius pokalbius nerodo, kad D. Trumpas darytų tiesioginį spaudimą jam sutikti su ugnies nutraukimu ar suderinti atsakomąsias priemones už Ukrainos atakas.
„Tačiau dabar visai įmanoma, kad D. Trumpo paskutiniai vieši komentarai yra bandymas daryti spaudimą V. Putinui, o ne signalas apie tvirtą administracijos politikos pokytį“, – tikina analitikas.
Pažymėtina, kad antradienį JAV prezidentas atsisakė įsipareigoti dėl naujų sankcijų Rusijai paketo, kurį remia daugiau nei du trečdaliai abiejų partijų senatorių. Jei D. Trumpas tikrai būtų nusprendęs nutraukti santykius su V. Putinu, sankcijos būtų patvirtintos, tačiau jis dar nesiryžta to daryti.
„Jis galėtų tiesiog išbandyti šią strategiją ir grįžti prie švelnesnio požiūrio. Tačiau aštri kritika V. Putino atžvilgiu yra korta, kurios D. Trumpas labai nenori prarasti“, – tikina A. Blake‘as.
Beveik vienintelis kitas kartas, kai jis nuėjo taip toli, buvo netrukus po to, kai Rusija 2022 m. įsiveržė į Ukrainą. D. Trumpas trumpai pavadino Rusijos invaziją „siaubinga“.
Tačiau tai atrodė labiau politinis kurso koregavimas nei kas kita. D. Trumpas, kuris ruošėsi naujai prezidento rinkimų kampanijai, buvo smarkiai kritikuojamas už tai, kad gyrė Putino „genialumą“ ir „sumanumą“ įsiveržiant į Ukrainą – tuo metu, kai praktiškai visas Vakarų pasaulis tai smerkė. Tie komentarai buvo šokiruojantys net palyginti su D. Trumpo ilgamete draugiška politika V. Putino atžvilgiu. Taigi jis trumpai pasmerkė invaziją ir tęsė savo švelnų elgesį su Rusijos vadovu.
Kodėl būtent dabar?
Tad analitikui kyla klausimas, ar šiandieninis D. Trumpo požiūrio pasikeitimas bus toks pat trumpalaikis. Panašu, kad ne.
Pirma, atrodo, kad JAV prezidentas pradeda suvokti, kad jo tikslai Ukrainoje yra nesuderinami su V. Putino tikslais.
„D. Trumpui visada svarbu „laimėti“ – šiuo atveju taikos susitarimą, kurį jis pažadėjo ir nesugebėjo pasiekti pirmąją savo prezidentavimo dieną. Jis neatrodo pernelyg besirūpinantis, kaip tas taikos susitarimas atrodys, ir siūlo Ukrainai didžiules nuolaidas. Tačiau V. Putinas beveik niekuo neparodė, kad yra tikrai suinteresuotas sudaryti susitarimą, kuris apimtų ką nors kita nei visos Ukrainos užvaldymą“, – sako A. Blake‘as.
Galima suprasti, kodėl Trumpas priėjo prie tokios išvados – nors ir pavėluotai – po praėjusios savaitės įvykių. Netrukus po jo pokalbio su V. Putinu Rusija surengė didžiausią savo istorijoje dronų ataką prieš Ukrainą.
„Pasirinkti pusę Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą – tai ne tik moralės klausimas, bet ir politinė galios klausimas. Ir galbūt pastarasis, D. Trumpui daug svarbesnis, aspektas keičiasi. Laikas parodys“, – priduria CNN analitikas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
