Karas Ukrainoje

Karo medikė ir Donbase savanoriavusi, o vėliau į nelaisvę rusams patekusi Julija Pajevska dabar rašo eiles. Jos teigimu, į rusų raketas reikia atsakyti galingesnėmis raketomis, o į informacinį srautą – stipresnėmis idėjomis. Šiandien savanorė, karė, sportininkė, pasaulinė aktyvistė ir buvusi karo belaisvė vėl susilaukia dėmesio – šįkart kaip poetė. Jos debiutinis eilėraščių rinkinys „Nazhyvo“ (liet.

Rusijos pajėgos per pastarąją savaitę smogė Ukrainai pasitelkdamos daugiau kaip 1 800 bepiločių orlaivių, daugiau nei 1 200 valdomų aviacinių bombų ir 83 raketas, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Septynios didelio masto Rusijos atakų prieš Ukrainą dienos: daugiau kaip 1 800 bepiločių orlaivių, daugiau nei 1 200 valdomų aviacinių bombų ir 83 įvairaus tipo raketos.

Ukrainos agentai „likvidavo“ vyrą ir moterį, kurie, kaip teigiama, yra atsakingi už šalies saugumo tarnybos (SBU) pareigūno nužudymą Kyjive, sekmadienį pranešė ši Ukrainos agentūra. Abu įtariamieji veikė Rusijos vardu, o jų slėptuvė buvo aptikta atliekant slaptą tyrimą, vaizdo įraše, kurį agentūra paskelbė tinkle „Telegram“, sakė SBU vadovas Vasylis Maliukas. „Jie priešinosi sulaikymui, įvyko susišaudymas ir nusikaltėliai buvo likviduoti“, – vaizdo įraše teigia V. Maliukas.

Rusija sekmadienį pareiškė, kad užėmė dar vieną kaimą Ukrainos Donecko srities vakaruose, jos kariams stumiantis link kaimyninio Dnipropetrovsko regiono. Maskvos puolimas Ukrainoje tęsiasi jau daugiau kaip trejus metus. Šią vasarą atakos suintensyvėjo, o JAV vadovaujamos derybos kol kas nedavė jokių rezultatų siekiant nutraukti kovas. Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad rusų kariškiai užėmė Myrnės kaimą. Jis yra išsidėstęs netoli administracinės Donecko ir Dnipropetrovsko sričių sienos.

Pietų Korėjos žvalgybos duomenimis, Šiaurės Korėja atsiuntė Rusijai 12 mln. 152 mm kalibro šaudmenų, sekmadienį pranešė korėjiečių naujienų agentūra „Yonhap“. Remiantis Gynybos žvalgybos agentūros (DIA) ataskaita, manoma, kad Šiaurės Korėja iki šiol nusiuntė rusams apie 28 tūkst. konteinerių su ginklais ir artilerijos sviediniais. „Jei skaičiuotume su 152 mm pavieniais sviediniais, (tiekiamų sviedinių) skaičius, kaip spėjama, siekia daugiau kaip 12 milijonų“, – teigė DIA.

Praėjusią parą per Rusijos atakas prieš Ukrainą žuvo septyni civiliai, o dar bent 21 žmogus buvo sužeistas, sekmadienį pranešė regioninės valdžios institucijos, informuoja „The Kyiv Independent“. Pasak Ukrainos oro pajėgų, Rusijos pajėgos per pastarąją parą į Ukrainą paleido iki 40 „Shahed“ bepiločių orlaivių. Per atakas iš viso buvo panaudota 60 bepiločių, įskaitant imitacinius. Ukrainos oro gynyba 20 bepiločių orlaivių numušė, o dar 20 dingo iš radarų, nepridarę jokios žalos.

Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 40 iš 60 bepiločių orlaivių, kuriais Rusija puolė Ukrainą nuo liepos 12-osios vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“. Nuo šeštadienio, liepos 12 d., 14 val.

Skelbiama, kad Rusija praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 240 karių. Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. liepos 13 d. Rusijos pajėgos per karą prieš Ukrainą neteko maždaug 1 033 930 karių, įskaitant dar 1 240 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Pranešama, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pirmą kartą nuo sausio mėnesio, kai pradėjo eiti pareigas, svarsto galimybę skirti naują finansavimą karinei pagalbai Ukrainai, kuris galėtų siekti kelis milijardus JAV dolerių. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai paskelbė stotis „CBS News“, remdamasi šaltiniais Amerikos diplomatiniuose sluoksniuose.

Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas dar kartą patvirtino paramą Rusijai kare prieš Ukrainą, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Kim Jong Unas šeštadienį Vonsano uostamiestyje susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, informavo vyriausybės ruporu laikoma valstybinė naujienų agentūra KCNA.

Buvęs Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas įspėja, kad tik Kremliaus vadovybės pasikeitimas gali užbaigti karą, net jei Rusijos santykiai su JAV prezidentu Donaldu Trumpu atšaltų. Pasak ji, Rusijos karas prieš Ukrainą baigsis tik tuomet, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mirs arba pasitrauks iš pareigų. O. Reznikovas apibūdino Rusijos vykdomą agresiją kaip V. Putino „asmeninę maniją“ ir teigė, kad konfliktas vienaip ar kitaip tęsis, kol jis išliks valdžioje Kremliuje.

Donaldo Trumpo kantrybė Vladimiro Putino atžvilgiu ėmė sekti. JAV prezidento nepasitenkinimą sukėlė paskutinis pokalbis telefonu su V. Putinu, po kurio jis pareiškė, kad žmogus, už kurį jis laidavo ir kurio kritikuoti keistai vengė daugelį metų, gali būti nepatikimas pašnekovas. „Politico“ žiniomis, D. Trumpas ketina pasirašyti įstatymo projektą dėl sankcijų Rusijai, kurį per kelis mėnesius turi priimti Respublikonų partijos atstovai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Rusija per naktį į šalį paleido 597 dronus ir 26 ilgojo nuotolio raketas. Jis taip pat paragino Kyjivo sąjungininkus Vakaruose įvesti naujas sankcijas Rusijai, kad būtų sustabdyti pastaruoju metu rekordiškai dideli Maskvos išpuoliai Ukrainoje. „Buvo paleistos 26 sparnuotosios raketos ir 597 dronai, iš kurių daugiau nei pusė buvo „Shahed“, – sakė V. Zelenskis, turėdamas omenyje Irane pagamintus bepiločius orlaivius.

Per šeštadienio naktį Rusijos surengtą masinę dronų ir raketų ataką Ukrainoje žuvo mažiausiai šeši žmonės, o prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino tarptautinę bendruomenę griežtinti sankcijas Maskvai. Įstrigus JAV vadovaujamoms deryboms dėl paliaubų, kuriomis siekiama sustabdyti karą, Rusija šią savaitę surengė didžiausius dronų ir raketų smūgius Ukrainoje nuo tada, kai prieš daugiau nei trejus metus pradėjo plataus masto invaziją.

Liepos 12-osios naktį Rusija dronais „Shahed“ ir raketomis masiškai atakavo Ukrainą, praneša „24 kanalas“. Rusiją į Ukrainą paleido apie 130 dronų „Shahed“.  Taip pat, preliminariais duomenimis, paleistos sparnuotosios raketos. Kaip skelbia ukrainiečių žiniasklaida, rusai terorizavo Lvivą, Kyjivą, Charkivą ir kitus vakarų Ukrainos miestus. Per ataką sugadinti gyvenamieji namai, pramoniniai objektai. Yra sužeistų žmonių. Apie žuvusiuosius kol kas neskelbiama.

Maskvos pradėto karo Ukrainoje kaina Rusijai toliau auga. Ir tai ne tik žuvusių karių ir ekonominiai nuostoliai, bet ir geopolitinės įtakos praradimas. Viena iš svarbiausių karo Ukrainoje pasekmių Rusijai tapo įtakos Pietų Kaukaze praradimas, rašo „The Economist“. Pietų Kaukazas, arba rusų terminologijoje „Užkaukazė“, yra palyginti nedidelis pagal plotą ir gyventojų skaičių, bet geopolitiškai labai svarbus regionas, kurį šiandien užima trys valstybės – Sakartvelas, Azerbaidžanas ir Armėnija.

Ukraina pranešė, kad susprogdino dujotiekį Vakarų Sibire, kuris tiekia dujas karinės infrastruktūros objektams trijuose Rusijos regionuose, rašo „Bloomberg“. Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnas „Bloomberg“ teigė, kad ketvirtadienio naktį specialios operacijos metu buvo susprogdintas gamtinių dujų vamzdynas, kurio pajėgumas siekia 2,6 mlrd. kubinių metrų per metus, esantis Rusijos Chantų-Mansijų krašte Vakarų Sibire, maždaug 3000 kilometrų nuo Maskvos.

Rusijos valdžios institucijos patvirtino, kad Rusijos 155-osios jūrų pėstininkų brigados vadas pulkininkas Sergejus Iljinas buvo palaidotas, tačiau mirties priežastis neatskleista. Tai penktadienį pranešė nepriklausoma žiniasklaidos priemonė „Astra“. „The Kyiv Independent“ primena,.kad ši žinia pasirodė po spekuliacijų, kad S. Iliinas buvo vienas iš Rusijos kariškių, kuriuos nukovė Ukraina, kuomet liepos 2 d. sudavė smūgį 155-osios brigados vadavietei Rusijos Kursko srityje.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša sudavusios smūgį rusų aviacijos gamyklai netoli Maskvos, rašo „RBC-Ukraine“. Šioje gamykloje gaminami MiG-29 ir MiG-31 tipo naikintuvai, taip pat vyksta „Shahed“ dronų modernizavimas, teigia Andrijus Kovalenko, Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos kovos su dezinformacija centro vadovas. „Luchovickio aviacijos gamykla Maskvos regione buvo užpulta“, – rašė jis.

Naktį per Rusijos atakas Rytų Ukrainos Charkivo mieste buvo sužeisti devyni žmonės, penktadienį pranešė vietos valdžios institucijos. „Tarp sužeistųjų yra moterų gimdymo namuose“, – tinkle „Telegram“ parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pridūrė, kad per ataką vaikai nebuvo sužaloti. V. Zelenskis apkaltino Rusijos kariuomenę, kad ji sąmoningai taikosi į civilius gyventojus.

Ukrainos žvalgybos vado teigimu, Šiaurės Korėja dabar tiekia iki 40 proc. Rusijos šaudmenų, kuriuos okupantai naudoja kare prieš Ukrainą. Kyryla Budanovas interviu „Bloomberg“ sakė, kad Kim Jong Uno režimas taip pat siunčia kitus ginklus į Rusiją, įskaitant balistines raketas ir artilerijos sistemas. Jis teigė, kad Rusija atsiskaito pinigais ir naujų technologijų tiekimu Šiaurės Korėjai, taip padedama sušvelninti Pchenjano tarptautinę izoliaciją. „Tai geri ginklai.

JAV specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas pirmadienį pradės savo naujausią vizitą Ukrainoje, naujienų agentūrai AFP pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas. Ši žinia pasirodė tuo metu, kai Vašingtono vadovaujamos derybos dėl paliaubų su Maskva stringa. Kalbėdamas Romoje surengtos konferencijos dėl Ukrainos kuluaruose, K. Kelloggas ukrainiečių žiniasklaidai užsiminė, kad vizitas gali trukti apie savaitę.

Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas penktadienį pasmerkė naujausius Rusijos išpuolius Ukrainoje kaip nepriimtinus ir pareiškė, kad 27 šalių blokas svarsto naujas sankcijas Maskvai. Šią savaitę Rusija surengė didžiausius dronų ir raketų smūgius Ukrainoje nuo tada, kai prieš daugiau nei trejus metus pradėjo plataus masto invaziją.

JAV turi dideles pasenusių raketų atsargas, šie ginklai, užuot utilizuoti, galėtų būti perduoti Ukrainai be jokių papildomų išlaidų. Šia galimybe reikėtų nedelsiant pasinaudoti.

Danguje virš Kyjivo buvo pastebėtas „keleivinis lėktuvas“, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo krovininis An-124 „Ruslan“, skelbia UNIAN. Pirminiais duomenimis, tai – transporto lėktuvas An-124-100. Tokio tipo didieji transporto lėktuvai naudojami didelių gabaritų kroviniams gabenti, įskaitant karinę pagalbą. Tačiau nuo pat 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto karą, tai – pirmasis civilinis lėktuvas, užfiksuotas Ukrainos danguje.

55 metų Čeliabinsko gyventojas Michailas Ryuminas buvo suimtas dėl įtarimų, kad sunkvežimiu gabeno dronus Ukrainos operacijai „Voratinklis“. Apie tai liepos 10 d. pranešė nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „Mediazona“, remdamasis apeliacinio teismo sprendimu. Birželio 1 d. Ukraina surengė masinį dronų smūgį, kuris buvo operacijos „Voratinklis“ dalis. Ataka buvo nukreipta prieš keturias Rusijos bazes giliai šalies teritorijoje.

Rusijos valdžios institucijos pranešė, kad per pastarąją naktį ir šį rytą Ukrainos dronai surengė atakas į Rusijos teritoriją. Per jas žuvo du žmonės, o Maskvoje buvo mėginama pataikyti į įvairius taikinius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas liepos 14 d. gali paskelbti apie naujų sankcijų Rusijai įvedimą. Apie tai pranešė televizijos kanalo „Bloomberg TV“ apžvalgininkas Gregas Sullivanas, atkreipdamas dėmesį į didelį neaiškumą dėl Baltųjų rūmų pozicijos.

Per rusų ataką Kyjive buvo apgadinta Vatikano ambasada, teigiama ambasados pranešime, rašo „Reuters“. „Per dar vieną ataką Kyjivo mieste šioms Apaštališko nuncijaus patalpoms buvo padaryta žala“, – teigiama pranešime, kuriame vartojamas oficialus katalikų terminas, reiškiantis Vatikano diplomatinę misiją.

JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino santykiai pablogėjo. Tai keistas posūkis, atsižvelgiant į tai, kaip gerai viskas atrodė Rusijai po D. Trumpo išrinkimo, rašo „The New York Times“ (NYT). Naujasis JAV prezidentas atrodė gerbiantis V. Putiną, o V. Putinas atrodė pasiryžęs pasiekti daugelį savo tikslų kare su Ukraina. Tačiau V. Putinas labai blogai sužaidė savo kortomis, teigia NYT apžvalgininkas. Anot jo, Baltųjų rūmų vadovą V. Putinas pavertė skeptiku.

Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino daryti didesnį spaudimą Maskvai, taikant naujas sankcijas, kad būtų užtikrintos paliaubos Ukrainoje. „Turėtume perkelti savo darbą į pasirengimą taikai, kad ji įvyktų priverčiant Putiną sėsti prie derybų stalo (...) šis koordinuotas spaudimas turės įtakos“, – sakė K. Starmeris.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė, kad pagrindinis kandidatas tapti Ukrainos ambasadoriumi JAV – dabartinis Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, rašo UNIAN. R. Umerovas pakeistų Oksaną Markarovą. Šis pokytis sukeltų rimtų pokyčių Ukrainos ministrų kabinete, sakė Ukrainos prezidentas. Valstybės vadovas pabrėžė, kad Ukrainos ambasadoriaus JAV pasikeitimas įvyks.

Ukrainoje sulaikyti Rusijos kariai teigia, kad vasaros puolimas jiems buvo pristatytas kaip „paskutinis smūgis“, tačiau analizė rodo, kad šis terminas naudojamas per daug optimistiškai. Jei Rusija siekia užimti visą Ukrainą, kas yra pagrindinis okupantų tikslas, dabartiniais tempais jai prireiktų net 89 metų, rašo „The Economist“. Atrodo, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas yra pasiryžęs palaužti ukrainiečių moralę ir po daugiau nei trejų metų karo pasiekti pergalę.

Ukrainos atstatymo konferencijoje Romoje dalyvavęs užsienio reikalų ministras sako matantis įrankius, kurie padidins spaudimą Rusijai siekiant paliaubų jos pradėtame kare Ukrainoje. Pasak Kęstučio Budrio, artimiausiomis savaitėmis gali būti didelių postūmių.

Atitaisyti daugiau nei trejus metus trunkančio karo padarytą žalą per 14 metų kainuos daugiau nei 1 trilijoną JAV dolerių, ketvirtadienį Romoje vykstančioje atkūrimo konferencijoje pasakė Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas. Konferencijoje dalyvaudamas vaizdo ryšio priemonėmis, D. Šmyhalas sakė, kad Ukraina svarsto galimybę įsteigti du fondus, kurių bendra suma siektų apie 1 trilijoną JAV dolerių.

Netoli Torecko ukrainiečių kariai sunaikino „tanką-vėžlį“ – tanką su papildomomis metalinėmis apsaugomis, primenančiomis metalinį garažą ant ratų. Tam prireikė net 60 dronų, rašo UNIAN, remdamasi „DeepState“. Trečiadienį Ukrainos kariai papasakojo apie nesėkmingą okupantų šturmą, kuriam jie naudojo pėstininkus ir du „tankus-vėžlius“. Artileristai ir dronų pilotai juos sustabdė. Vienas tankas buvo išvestas iš rikiuotės, o antrasis – sunaikintas.

Vokietija planuoja įsigyti JAV gamybos oro gynybos sistemų „Patriot“ ir perduoti jas Ukrainai, ketvirtadienį pareiškė kancleris Friedrichas Merzas, kadangi Kyjivas skubiai ieško papildomos oro erdvės apsaugos, Rusijai rengiant vis didesnes raketų ir dronų atakas. „Praėjusį ketvirtadienį tai aptariau su prezidentu [Donaldu] Trumpu ir taip pat paprašiau jo tiekti šias sistemas“, – sakė F. Merzas Romoje vykusioje Ukrainos atstatymo konferencijoje.

Tęsti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje okupantams kainuoja vis daugiau, o šiemet vien kariams Kremlius išleis 44 mlrd. eurų, praneša „The Moscow Times“. Pirmoje šių metų pusėje Kremlius karui tęsti išleido daugiau nei 2 trilijonus rublių (apie 22 mlrd. Eur.), apskaičiavo analitikai. Pagal jų skaičiavimus, federalinis ir regioniniai biudžetai išleido 400 mlrd. rublių (4.4 mlrd. Eur.) premijoms už sutarties su Rusijos gynybos ministerija pasirašymą, dar 865 mlrd. rublių (9.52 mlrd. Eur.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino šiuo metu Romoje vykstančios Ukrainos atkūrimo konferencijos dalyvius padėti įsteigti Atkūrimo koaliciją bei nustatyti konkrečius jos veiklai reikalingus finansinius mechanizmus. „Mums taip pat reikia aiškaus atkūrimo plano. Prisiminkime, kokį vaidmenį atkuriant ir pertvarkant Europą suvaidino Maršalo planas. Štai kodėl tiek dešimtmečių Europa gyvavo taikos ir ekonomikos augimo sąlygomis.

Kyjivo partneriai Europoje ketvirtadienį Romoje surengtoje tarptautinėje konferencijoje įsteigė atstatymo fondą, skirtą karo nuniokotai Ukrainai atkurti. Fondas, kurį taip pat rems privatus sektorius, pirmiausia bus naudojamas šalies energetikos infrastruktūrai, sugriautai per daugiau kaip trejus su puse metų trunkantį karą, remontuoti ir atstatyti. Be to, lėšos gali būti naudojamos pramonės įmonėms ir skaitmeninių duomenų centrams remti. Fonde – 1 mlrd.

Ukrainos saugumo tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad Kyjivo centre buvo nužudytas vienas iš jos narių – tai naujausias, įtariama, tikslingas išpuolis prieš saugumo darbuotojus, tęsiantis Rusijos invazijai. Maskva kaltina Kyjivą, kad nuo 2022 metų vasario, kai Kremlius pradėjo invaziją, šis surengė virtinę aukšto rango Rusijos karinių pareigūnų ar prokremliškų komentatorių nužudymų. Tie išpuoliai buvo įvykdyti tiek Kremliaus kontroliuojamoje teritorijoje Ukrainoje, tiek Rusijos teritorijoje.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį Romoje vykstančioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą  likti su europiečiais ir toliau remti Kyjivą jo kovoje su Rusijos plataus masto invazija.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino investuoti į Ukrainos gynybą, kad būtų galima atremti intensyvėjančias Rusijos atakas šalyje.  Jis sakė, kad šie išpuoliai rodo, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori sugriauti ukrainiečių gyvenimus.  „Turime sustabdyti Rusijos dronus ir raketas“, – sakė V. Zelenskis Romoje vykstančioje Ukrainos atstatymo konferencijoje.  „Raginu visus mūsų partnerius padidinti savo investicijas.

„Milijonai ukrainiečių eina į darbą po nakties, praleistos rūsiuose“, sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žmona, Olena Zelenska, kreipdamasi į Ukrainos atstatymo konferencijos dalyvius, rašo „Sky News“. Ji pabrėžė, kad niekas nebesugrąžins gyvybių, kurias atėmė Rusijos agresija, tačiau nuo pat karo pradžios šalis „gyvybių gelbėjimą paskelbė savo prioritetu“. Apibūdindama civilių kasdienybę, O. Zelenska sakė, kad daugelis žmonių „gyvena nuolatinėje baimėje ir nerime, žinodami, kad bet...

Kremlius ketvirtadienį pareiškė nemanąs, kad taikos derybos, kuriomis siekiama užbaigti daugiau kaip trejus metus trunkantį puolimą Ukrainoje, įstrigo, nors Kyjivas ir Maskva dar nėra paskelbę apie naują derybų raundą. „Dabar negalime taip pasakyti“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ar Maskva mano, kad derybų procesas lėtėja. Jis pridūrė, kad Rusija laukia „signalų iš Kyjivo“ dėl trečiojo derybų raundo.

Kyjive liepos 10-osios ryte buvo nušautas Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pulkininkas, praneša Ukrainos žiniasklaida, įskaitant „RBC-Ukraina“. Rusų informaciniai šaltiniai skelbia, kad vyras galėjo būti susijęs su diversijų Rusijos gilumoje rengimu. Kyjivo policija patvirtino, kad Holosijivskio rajone rastas vyro kūnas su šautinėmis žaizdomis, tačiau kitų detalių nepateikė.

Ukrainos partizanų grupė „Atesh“ pranešė, kad sabotuoja geležinkelius Rusijos mieste Volgograde ir Rusijos okupuotame Uvarovo kaime Kryme, liepos 10 d. paskelbtame pranešime platformoje „Telegram“. Judėjimas „Atesh“ reguliariai vykdo sabotažo operacijas Rusijos teritorijoje bei Rusijos okupuotose Ukrainos dalyse, rašo „Kyiv Independent“. Partizanai tvirtina sugadinę relinį skydą, kuris užtikrina ryšį ir kontrolę tarp traukinių geležinkelio mazge, Volgograde.

JAV Senato daugumos lyderis Johnas Thune‘as pareiškė viltį, kad Kongreso aukštieji rūmai iki rugpjūčio mėnesio pertraukos priims teisės akto projektą, kuriuo Rusijai būtų įvestos griežtos sankcijos. Apie tai pranešė leidinys „The Hill“, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“. „Tikiuosi, kad galėsime pateikti jį svarstymui iki rugpjūčio pertraukos.

Italija rengia ketvirtąją Ukrainos atstatymo konferenciją, nors Rusija toliau eskaluoja karą.  Didėjant netikrumui dėl JAV įsipareigojimų Kyjivo gynybai, į Romą pakviesti politikos ir verslo lyderiai, kurie galėtų skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę gynybos, kasybos, energetikos ir kituose projektuose.