Europa

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico apkaltino Europos Sąjungą neveiklumu ir pareiškė, kad vienintelis dalykas, kurį ES daro gerai, yra neapykantos rusams kurstymas, rašo „Evropeiskaja Pravda“. R. Fico teigė, kad šiandien Europos Sąjunga išgyvena itin gilią krizę, kokios dar niekada nėra patyrusi, ir joje išliks tik „stiprieji“. Tačiau, pasak jo, ES nesugeba priimti veiksmingų sprendimų, kurie padėtų išbristi iš šios krizės.

 Sniego lavinos Prancūzijos Alpėse, anot žiniasklaidos, nusinešė trijų žmonių gyvybes. La Planės slidinėjimo kurorte sniegas užvertė apie 50 metų amžiaus britą. Buvo pasitelkti 52 gelbėtojai, šunys ir sraigtasparnis, tačiau užtruko 50 minučių, kol vyras buvo rastas po 2,5 metro sniego sluoksniu, pranešė prancūzų žiniasklaida. Jo atgaivinti nepavyko. Valorsino regione sniego lavina į medį bloškė 32 metų vyrą. Policijos duomenimis, jis patyrė mirtinus sužalojimus.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė, kad Irano naudojamas „neproporcingas ir brutalus smurtas“ prieš protestuotojus yra silpnumo ženklas. „Mes kuo griežčiausiai smerkiame šį smurtą, – sakė jis vizito Indijoje metu. – Šis smurtas nėra stiprybės išraiška, o veikiau silpnumo ženklas. Šis smurtas turi liautis.“ Jau dvi savaites Irane vyksta protestų judėjimas, kuris sustiprėjo nepaisant susidorojimo.

Didžioji Britanija kurs naujas taktines balistines raketas, kurios padidins Ukrainos ugnies galią ginantis nuo Rusijos agresijos. Apie tai rašoma Didžiosios Britanijos vyriausybės interneto svetainėje. Pagal projektą „Nightfall“ Didžioji Britanija paskelbė konkursą greitai sukurti balistines raketas, kurių skrydžio nuotolis viršytų 500 kilometrų. Jos būtų skirtos naudoti didelės grėsmės mūšio lauke, esant stipriems elektromagnetiniams trukdžiams.

ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad yra pasirengusi pasiūlyti įvesti Iranui naujas sankcijas, kurios būtų taikomos už, jos pačios žodžiais tariant, žiaurias represijas protestuotojų atžvilgiu. „ES jau taiko griežtas sankcijas Iranui – tiems, kurie atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus, branduolinio ginklo platinimo veiklą ir Teherano paramą Rusijos karui Ukrainoje“, – sekmadienį paskelbtame interviu Vokietijos dienraščiui „Die Welt“ sakė K. Kallas.

Tūkstančiai turistų sekmadienį įstrigo šiaurės Suomijoje, dėl didelio šalčio atšaukus skrydžius Kitilės oro uoste. Oro uoste temperatūra sekmadienio rytą nukrito iki minus 37 laipsnių Celsijaus po kelių dienų panašių šalčių, todėl lėktuvų nuledinimas ir kitos operacijos tapo sudėtingos, pranešė Suomijos nacionalinis visuomeninis transliuotojas „Yle“. Numatoma, kad Kitilėje, esančioje Suomijos Laplandijoje, retai apgyvendintoje šiaurėje, didelis šaltis spaus ir pirmadienį: Suomijos meteorologij...

Baltieji rūmai šią savaitę pranešė, kad prezidentas Donaldas Trumpas svarsto įvairias galimybes, įskaitant karinius veiksmus, siekdamas užimti Grenlandiją, nepaisydamas Danijos įspėjimo, kad toks puolimas reikštų NATO pabaigą, rašo „Radio France Internationale“ (RFI). Kiek realus yra pavojus, kad D. Trumpo noras užimti šią teritoriją galiausiai sugriautų aljansą, kuris daugiau nei septyniasdešimt metų buvo Vakarų saugumo pagrindas? Kaip pabrėžia prancūzų leidinys, atsakymas priklauso nuo to, a...

Vokietija ir Švedija sekmadienį pasmerkė JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus, šiam vėl užsiminus apie jėgos panaudojimo galimybę siekiant užimti savivaldžią Danijos teritoriją – Grenlandiją. JAV generolas, einantis NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado pareigas, tuo tarpu pareiškė, kad karinis aljansas veda „sveikas“ derybas dėl Grenlandijos svarbos.

Europos Sąjungos (ES) šalys turėtų apsvarstyti, ar sukurti jungtines karines pajėgas, kurios galiausiai galėtų pakeisti JAV karius Europoje, sekmadienį pareiškė bloko gynybos vadovas. Gynybos eurokomisaras Andrius Kubilius iškėlė idėją sukurti „galingas, nuolatines 100 tūkst. karių Europos karines pajėgas“ kaip galimą variantą geriau apsaugoti senąjį žemyną. „Kaip mes pakeisime 100 tūkst.

Sekmadienį Švedijos vyriausybė pranešė, kad šalis investuos 15 milijardų kronų (1,6 milijardo JAV dolerių) į savo oro gynybos, ypač susijusios su galimais civiliniais taikiniais, stiprinimą, tapdama kol kas paskutine Europos valstybe, po Rusijos invazijos į Ukrainą padidinusią savo karines išlaidas.

Ketvirtadienį Lenkijos Liublino vaivadijoje, Tomašuvo apskrityje, akušerijos skyriuje buvo paguldyta 38 metų pacientė, tuo metu ji jau ėjo 37-ąją nėštumo savaitę. Moters kraujyje – beveik 3 promilės alkoholio. Gydytojai nusprendė atlikti skubų cezario pjūvį, rašo „Kronika Tygodnia“. Kūdikis gimė gyvas, bet taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jo kraujyje buvo 1,62 promilės alkoholio. Tokiam mažam organizmui tai gali būti mirtina. Gydytojams pavyko išgelbėti kūdikį.

1917 m. grupė vokiečių karių, grįžusių iš kovos Dobrudžoje – Balkanų regione, kuriame siautėjo ligos, – atvyko į karo ligoninę netoli Freiburgo. Visi kariai susirgo sunkia dizenterija, kurią sukėlė Shigella bakterijų grupė, išskyrus vieną kareivį, kurio mirtina liga, ištikusi jo bendražygius, nepaveikė. Paaiškėjo, kad aptikta bakterija, išskirta iš vieno paslaptingo kareivio išmatų, šiandien vis dar vartojama medicinoje.

Liudininkai naujienų agentūrai AFP pranešė, kad šeštadienį per demonstraciją vienas protestuotojas ant Irano Islamo Respublikos ambasados Londone oficialią vėliavą trumpam pakeitė į buvusią Irano vėliavą, naudotą iki 1979 metų.

Šeštadienį, audrai Elli kuriam laikui sukausčius šiaurinę Vokietijos dalį, dalis susisiekimo geležinkeliais paslaugų Vokietijoje vėliau buvo atnaujintos, tačiau dideli apribojimai šalyje vis dar lieka galioti. Meteorologai įspėja, kad Vokietijoje savaitgalį numatoma dar daugiau sniego.

Europos Sąjungos (ES) vadovė Ursula von der Leyen šeštadienį pareiškė, kad Europa palaiko masinius Irano gyventojų protestus ir smerkia „smurtines represijas“ prieš demonstrantus. „Teherano gatvėse ir miestuose visame pasaulyje aidi laisvės reikalaujančių Irano moterų ir vyrų žingsniai. Laisvės kalbėti, rinktis, keliauti ir, visų svarbiausia, gyventi laisvai. Europa juos visapusiškai palaiko“, – internete rašė Europos Komisijos pirmininkė.

Šeštadienį Suomija oficialiai pasitraukė iš Otavos konvencijos, kuri draudžia naudoti priešpėstines minas. Apie tai, remdamasi naujienų portalo „Yle“ informacija, rašo Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“. Apie būsimą pasitraukimą iš Otavos konvencijos Suomijos vyriausybė oficialiai paskelbė 2025 m. liepos 10 d. Tai padaryta po to, kai apie tokį žingsnį oficialiai pranešė Estija, Lietuva, Latvija ir Lenkija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Europos nebijo, jis bijo D. Trumpo vadovaujamų Jungtinių Amerikos Valstijų. Paklaustas, ar svarstytų Rusijoje atlikti panašią karinę operaciją kaip Venesueloje, JAV prezidentas atsakė, kad tikisi, jog to neprireiks, praneša naujienų portalas „RBC-Ukraine“. „Europa daro labai daug Ukrainos labui, bet to nepakako.

Popiežius Leonas XIV šią savaitę susitikime su kardinolais iš viso pasaulio pabrėžė išklausymo svarbą dvasininkų seksualinio išnaudojimo aukoms, teigiama šeštadienį paskelbtuose komentaruose. Baigiamojoje kalboje po dvi dienas trukusios uždaros konsistorijos amerikiečių kilmės popiežius sakė, kad kunigų vykdomas vaikų ir pažeidžiamų suaugusiųjų išnaudojimas vis dar yra Katalikų bažnyčios žaizda. „Išklausymas yra nepaprastai svarbus, – pasak Vatikano stenogramos, sakė Leonas XIV.

Lingvistų komisija Lenkijos 2025 metų žodžiu išrinko lenkų kalbos žodį „dron“ (dronas). Šis žodis buvo pasirinktas siekiant atspindėti jo dažną vartojimą kalbant tiek apie šiuolaikinius konfliktus, tiek apie populiarias technologijas.

Beveik ketverius metus trunkantis Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pradėtas karas Ukrainoje neleidžia Europai atsipalaiduoti. Šalių generolai, saugumo vadai įspėja gyventojus apie Rusijos grėsmę, tačiau toliau nuo Ukrainos gyvenantys žmonės mano, kad grėsmė tai dalykas, kurį „galima stebėti per televizorių“. Taip pat, šalys grėsmėms rengiasi nevienodai, rašo „The Economist“. Didžiosios Britanijos žvalgybos (MI6) vadovė Blaise Metreweli pareiškė, kad Vakarų Europa sunkiai suvokia, jog ...

Danijos vyriausybė šeštadienį paskelbė, kad dėl griežtos šalies migracijos politikos praėjusiais metais prieglobsčio prašymų skaičius sumažėjo iki istoriškai žemo lygio. Iki lapkričio pabaigos buvo patenkinti 839 prašymai. „Labai svarbu, kad kuo mažiau užsieniečių atvyktų į Daniją ir gautų prieglobstį. Mano pagrindinis prioritetas – apriboti pabėgėlių antplūdį“, – išplatintame pareiškime nurodė Danijos imigracijos ministras Rasmusas Stoklundas.

Latvijos investicijų ir plėtros agentūra (LIAA) pranešė, kad pasirašė sutartį dėl šalies dalyvavimo tarptautinio gastronomijos gido „Michelin“ programoje iki 2028 metų.  Dalyvavimas šioje programoje Latvijai atsieis 380 tūkst. eurų per metus. Praėjusių metų pabaigoje LIAA pasirašė naują bendradarbiavimo sutartį su „Michelin“ gidu dėl Latvijos dalyvavimo programoje ateinančius trejus metus.

Jungtinėje Karalystėje (JK) per audrą Goretti žuvo vyras, o šeštadienį Prancūzijoje be elektros liko apie 100 tūkst. vartotojų. Audra siautė pietvakarinėje Kornvalio dalyje ir kai kur Velse naktį iš ketvirtadienio į penktadienį. Vėjo gūsiai siekė 160 km per valandą ir vartė medžius, o dešimtys tūkstančių pastatų liko be elektros. Helstone, Korvalyje, penktadienį buvo rastas į šeštą dešimtį įkopusio vyro kūnas. Jis žuvo, kai ant jo kemperio užvirto medis.

Šeštadienį prie Pietų Italijos krantų buvo užfiksuotas 5,1 balų stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Civilinės saugos agentūros ir priešgaisrinės tarnybos duomenimis, pranešimų apie sužeidimus, žalą ar pagalbos poreikį nebuvo.  Nacionalinis geofizikos ir vulkanologijos institutas (INGV) paskelbė, kad žemės drebėjimo epicentras buvo Jonijos jūroje, apie 20 km nuo Kalabrijos regiono krantų šalies pietuose.

Prancūzijos teismas kitą savaitę pradės nagrinėti kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen skundą byloje dėl turto pasisavinimo, o jo sprendimas nulems, ar ji galės dalyvauti 2027 metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Prancūzija pakeitė artėjančio Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikimo datas, kad jos atitiktų JAV prezidento Donaldo Trumpo tvarkaraštį, naujienų agentūrai AFP penktadienį pranešė JAV aukšto rango pareigūnas.

Po JAV surengtos karinės operacijos Venesueloje daug politikų ir ekspertų svarsto, kad Amerikos smūgis Rusijos sąjungininkei yra naudingas Rusijai. Girdėti nuomonių, kad artėja Grenlandijos eilė. Kaip yra iš tiesų?  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo buvęs Lietuvos nuolatinis atstovas prie NATO Vytautas Leškevičius ir politologas Vladimiras Laučius. Donaldas Trumpas suteikė galimybę diktatoriams? JAV veiksmai Venesueloje sukėlė audringą politikų ir ekspertų reakciją.

Graikijos pakrančių apsaugos tarnyba penktadienį pranešė, kad Graikijos Samo salos paplūdimyje rasti smarkiai suirę septynerių metų mergaitės, manoma, iš Sudano, palaikai. Dukrą pagal jos drabužius atpažino jos motina, paaiškino pakrančių apsaugos tarnybos atstovas. Kūnas buvo nugabentas į ligoninę skrodimui atlikti. Samas – populiari atostogų vieta – yra netoli Turkijos krantų.

Prancūzijos Nacionalinės asamblėjos narė Clemence Guette pateikė siūlymą Prancūzijai trauktis iš NATO. Apie tai ji parašė platformoje „X“. „Trumpo Jungtinės Valstijos pagrobia Venesuelos valstybės vadovą. Trumpo Jungtinės Valstijos remia ir karine jėga palaiko genocidą Palestinoje. Trumpo Jungtinės Valstijos grasina Grenlandijai karine aneksija. Trumpo Jungtinės Valstijos bombarduoja tautas, visiškai pažeisdamos tarptautinę teisę.

Popiežius Leonas XIV diplomatams Vatikane penktadienį pareiškė, kad karas „grįžo į madą“, skaitydamas kalbą, kurioje įspėjo apie ginklavimosi varžybas ir daugiašališkumo susilpnėjimą. „Diplomatiją, skatinančią dialogą ir siekiančią sutarimo tarp visų šalių, keičia diplomatija, pagrįsta jėga, kurią naudoja pavieniai asmenys arba sąjungininkų grupės. „Karas grįžo į madą ir plinta uolumas kariauti“, – teigė pirmasis amerikietis popiežius.

Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen pasipiktino Rusijos smūgiais Ukrainai praėjusią naktį, kurie, be kita ko, paliko didelę dalį Kyjivo be šildymo artėjant stipriems šalčiams, skelbia „Evropeiskaja Pravda“. E. Valtonen pažymėjo, kad po naktinių smūgių pusė Kyjivo namų liko be šildymo. „Suomijoje, kaip ir kitose šalyse, kur žiemos yra atšiaurios, mes žinome, ką gali reikšti didelis šaltis. Tai gali būti gyvybės ir mirties klausimas.

Italijos premjerė Giorgia Meloni mano, kad Europai atėjo laikas pradėti derybas su Rusija dėl karo Ukrainoje nutraukimo, skelbia „Evropeiskaja Pravda“. G. Meloni sutiko su Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono nuomone, kuris anksčiau teigė, kad Europa turėtų atkurti tam tikrą tiesioginį dialogą su Rusija. „Šiuo atžvilgiu, manau, Macronas yra teisus. Manau, kad atėjo laikas Europai kalbėtis su Rusija (dėl karo nutraukimo) kitaip mūsų įtaka bus ribota.

Vokietija penktadienį pasmerkė Rusiją dėl smūgio Ukrainai balistine raketa „Orešnik“, kaltindama Maskvą siekiu įbauginti. „Rusija dar kartą paaštrino padėtį“, – sakė vyriausybės atstovas Steffenas Meyeris po to, kai Maskva penktadienio naktį paleido „Orešnik“ į gamtinių dujų objektą Ukrainoje. Rusijos „bauginimo gestai“ Tai tik antras žinomas atvejis, kai buvo panaudotas šis ginklas.

Europos Sąjungos (ES) šalys penktadienį pritarė didžiuliam, bet prieštaringai vertinamam prekybos susitarimui su Pietų Amerikos bloku MERCOSUR, teigė diplomatai. Tokiu būdu buvo uždegta žalia šviesa Briuseliui pasirašyti sutartį, kurią remia verslo grupės, bet peikia daugelis Europos ūkininkų.

Latvijos užsienio reikalų ministerija naktinį Rusijos apšaudymą Ukrainos teritorijoje pavadino akivaizdžiu barbariškumu ir paragino daryti maksimalią įtaką agresyviai valstybei, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Latvijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija įvykdė akivaizdų barbariškumą ir kad, paskelbdamas apie raketos „Orešnik“ panaudojimą, Kremlius vykdo tyčinius karo nusikaltimus prieš civilius gyventojus.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot penktadienį pareiškė, kad Europos politinė santvarka atsidūrė pavojuje. „Ne, Europos civilizacija neišnyks. Bet taip, mūsų politinei santvarkai šiandien gresia pavojus, nepaisant jos brangaus stabilumo nenuspėjamame pasaulyje, nepaisant didžiulio mokslinio, technologinio, kultūrinio ir finansinio turto“, – sakė ministras.

Penktadienį Prancūziją ir Didžiąją Britaniją talžė smarkus vėjas, audrai „Goretti“ slenkant per Šiaurės Europą. Spaudžiant žiemos šalčiui nutrūko elektros tiekimas šimtams tūkstančių namų ūkių. Penktadienio rytą Prancūzijoje be elektros liko apie 380 tūkst. namų ūkių. Dauguma namų ūkių nukentėjo šiauriniame Normandijos regione, sakoma elektros energijos tiekėjos „Enedis“ pranešime. Audra paveikė ir Bretanės, Pikardijos bei Il de Franso regionų gyventojus.

Šiaurės Europoje siaučiant audrai „Goretti“, Prancūzijoje penktadienio rytą apie 380 tūkst. namų ūkių neturėjo elektros. Elektros tiekėja „Enedis“ pranešime nurodė, kad didžioji dauguma paveiktų namų ūkių yra šiauriniame Normandijos regione, tačiau sutrikimų patyrė ir Bretanės, Pikardijos bei Il de Franso regionų gyventojai. Paskelbti perspėjimai Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos sinoptikai prieš atslenkant audrai paskelbė perspėjimus dėl orų, ragindami žmones likti namuose.

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris griežtai sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo užsienio politiką ir paragino pasaulį neleisti, kad pasaulio tvarka subyrėtų į „plėšikų landynę“, kurioje nesąžiningi žmonės imtųsi to, ko nori, praneša „Reuters“. Savo neįprastai griežtuose komentaruose, kurie, atrodo, buvo susiję su tokiais veiksmais kaip Venesuelos prezidento Nicolas Maduro nušalinimas savaitgalį, sakė, kad pasaulinė demokratija yra puolama kaip niekada anksčiau.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as pasiuntė žinutę Europai dėl Grenlandijos, rašo „The Sun“. Jis pareiškė, kad Europa ir Danija nepasižymėjo „geru darbu“ užtikrindamos saugumą šioje teritorijoje. J. D. Vance'as perspėjo europiečius J. D. Vance‘as pareiškė, kad jos nepakankamai investavo į gynybą ir nesugebėjo susitarti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu šiuo klausimu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad Paryžius balsuos prieš Europos Sąjungos (ES) prekybos susitarimą su Pietų Amerikos MERCOSUR bloku. Prezidentas nurodė, kad sprendimas priimtas po to, kai šalies parlamentas vienbalsiai atmetė susitarimą.

Ketvirtadienį paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad ketvirtadalis vokiečių mano, jog Jungtinės Valstijos nėra patikimas partneris. Tik 15 proc. respondentų, dalyvavusių bendrovės „Infratest dimap“ atliktoje apklausoje „ARD-Deutschlandtrend“, teigė, kad JAV galima pasitikėti kaip partneriu. Anot visuomeninio transliuotojo WDR, tai yra žemiausias JAV reitingas iki šiol atliktose apklausose. Palyginimui, 78 proc. apklaustųjų patikima partnere šiuo metu laiko Prancūziją, o 74 proc.

„British Airways“ lėktuvas, skridęs iš Los Andželo (JAV) į Londoną (Jungtinę Karalystę), susilaužė kulkšnis, skelbia „The Sun“. Lėktuvas susidūrė su turbulencija. Nukentėję asmenys – keleivis ir įgulos narė. Lėktuvo keleiviams lūžo kulkšnys Skelbiama, kad incidento metu saugos diržų ženklai lėktuve buvo išjungti. Skrydžio kapitonas sako, kad turbulencija truko nuo 10 iki 15 sekundžių ir buvo „vertinama kaip lengva ar vidutinio stiprumo“. Turbulencija lėktuvą užklupo virš Atlando vandenyno.

 Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas ketvirtadienį gyrė Ispanijos atvirumą imigracijai kaip pavyzdį Europai ir teigė, kad tai buvo naudinga ekonomikai ir papildė valstybės iždą. Nors kitos Europos šalys, spaudžiamos dešiniųjų partijų, sugriežtino savo sienas prieš atvykėlius, Ispanija pasisakė už legalią imigraciją. Šalis atvėrė kelius migrantams legaliai gyventi ir dirbti šalyje, nors ir stengėsi saugoti savo sienas ir užkirsti kelią nelegaliai migracijai.

Vokietija ketvirtadienį pasmerkė, jos teigimu, pernelyg didelį jėgos panaudojimą prieš demonstrantus Irane. Anksčiau ketvirtadienį teisių gynimo grupės pranešė, kad Irano saugumo pajėgos vaikydamos protestuotojus panaudojo ašarines dujas ir kovinius šaudmenis. „Jie turi teisę taikiai reikšti savo nuomonę“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis (Johanas Vadefulis), turėdamas omenyje protestuotojus Irane.

Europoje auga susirūpinimas dėl Grenlandijos. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo reikšti pretenzijas į Grenlandiją, Baltieji rūmai sako, kad jis svarsto jos įsigijimo galimybę. Baltieji rūmai pridūrė, jog pirmenybė teikiama diplomatijai, bet neatmetami ir kariniai veiksmai. Kitą savaitę JAV valstybės sekretorius Marco Rubio susitiks su Grenlandijos ir Danijos atstovais.

Lietuvis, kaltinamas žmogžudyste Anglijoje, pasirodė teisme, skelbia „Ipswich Star“. Prieš Kalėdas, gruodžio 23 d., Ipsviče daugiabutyje buvo rastas vyro kūnas. Lietuvis kaltinamas Anglijoje nužudęs žmogų Atskubėjo medikai, tačiau vyro mirtis konstatuota vietoje. Įvykio vietoje sulaikyti du žmonės – 38-erių vyras ir 41-erių moteris. Jie buvo nugabenti į policijos centrą apklausai. Moteris buvo lygtinai paleista už užstatą, o Lietuvos pilietis A. M. buvo apkaltintas žmogžudyste.

Didelė dalis Didžiosios Britanijos ir šiaurės vakarų Prancūzija ruošiasi smarkiai žiemos audrai: abiejų šalių meteorologijos tarnybos ketvirtadienį įspėjo dėl stipraus vėjo ir smarkaus snygio. Britų meteorologai paskelbė perspėjimą keliems regionams. Smarkaus sniego pirmiausiai tikimasi Velse bei Anglijos Midlandso regione. Prognozuojama, kad Midlandse gali iškristi iki 30 cm sniego. Smarkus snygis taip pat tikėtinas Pietų Anglijoje.

JAV toliau garsiai svarstant apie karinę intervenciją siekiant aneksuoti Grenlandiją, Danijos gynybos ministerija įspėjo, kad Danijos kariuomenė nedelsdama reaguos į bet kokį įsiveržimą į Grenlandiją jėga, rašo „Independent“. Ministerija Danijos leidiniui „Berlingske“ pranešė, kad pagal karinių pajėgų veiksmų taisykles kariai bus įpareigoti reaguoti į bet kokį užsienio šalies įsiveržimą, o ne laukti įsakymų.