Šis atvejis patraukė ligoninės gydytojo Alfredo Nissle‘o dėmesį, kuris domėjosi žmogaus žarnyno bakterijų sudėtimi.
Savo paskaitų metu A. Nissle‘as prašydavo medicinos studentų pateikti išmatų mėginius, į juos įmaišydavo patogeninę Salmonella bakterijų rūšį ir palikdavo ant agaro plokštelės per naktį.
Paprastai Salmonella bakterijos klestėdavo ir dominuodavo kitų bakterijų atžvilgiu. Tačiau retais atvejais jos beveik neaugdavo, o Escherichia coli bakterijos įsivyravo.
Gydytojas įtarė, kad šiuose ypatinguose mėginiuose buvo tam tikrų E. coli bakterijos atmainų, galinčių slopinti Salmonella veiklą – konkuruojant dėl maistinių medžiagų žarnyne arba gaminant antimikrobines medžiagas, stabdančias patogeną. Šį reiškinį jis pavadino „antagonistine veikla“.
Norėdamas tai ištirti detaliau, A. Nissle‘as sukūrė eksperimentus, leidusius įvertinti skirtingas E. coli atmainas pagal spektrą – nuo „antagonistiškai stiprių“ iki „antagonistiškai silpnų“.
Gydytojas paėmė kareivio išmatų mėginį
Kai jis sužinojo apie paslaptingą kareivį, A. Nissle‘as suprato, ką reikia daryti. Be jokių delsimų buvo paimtas kareivio išmatų mėginys, o jo komanda sugebėjo izoliuoti ypač stipriai antagonistiškai aktyvią E. coli bakterijos atmainą.
Neaišku, kaip ši neįprasta E. coli bakterijos atmaina atsirado vyro žarnyne. Galbūt tai buvo neįprastos vaikystės mitybos, sąlyčio su gyvuliais ar fermentuotų maisto produktų, turtingų naudingomis bakterijomis, rezultatas.
Tai galėjo būti ir ankstyvos infekcijos, pakeitusios jo žarnyno ekosistemą, arba sąlytis su užterštu vandeniu, kuris į organizmą atnešė ypač stiprią E. coli bakterijos atmainą.
Deja, kaip teigia „IFL Science“, apie jo medicininę ar asmeninę istoriją yra labai mažai informacijos.
Nepriklausomai nuo kilmės, ši atmaina buvo išskirtinė. Atlikus daugybę laboratorinių tyrimų ir eksperimentų, ji nuosekliai rodė stiprų antagonistinį aktyvumą prieš patogenines bakterijas.
Bakterija buvo pavadinta „E. coli Nissle 1917“, jos atradėjo garbei. Gydytojas pradėjo masiškai auginti šią atmainą ir dėti jį į želatinos kapsules, tikėdamasis panaudoti gydymui.
Galiausiai A. Nissle‘as užpatentavo šį bakterijų preparatą prekės pavadinimu „Mutaflor“, o jo gamyba buvo patikėta farmacijos kompanijai.
„E. coli Nissle 1917“ vartojo ir Hitleris
Plačiai skelbiama, kad Adolfas Hitleris, visą gyvenimą kentėjęs nuo skrandžio problemų, gavo „E. coli Nissle 1917“ dozių iš savo asmeninio gydytojo Theodoro Morello.
Pasakojama, jog po šešių mėnesių gydymo A. Hitleris galėjo normaliai valgyti be pilvo spazmų. Tačiau po kelerių metų jo virškinamojo trakto problemos sugrįžo.
Be to, egzistuoja ir klinikinių įrodymų, patvirtinančių daug žadančias „E. coli Nissle 1917“ savybes.
Vieni įdomiausių tyrimų susiję su uždegiminių žarnyno ligų gydymu – mažinant uždegimą ir reguliuojant žarnyno imuninius atsakus.
Nors tyrimai dar nebaigti, daugybė studijų rodo, kad ši atmaina gali padėti pasiekti remisiją pacientams, sergantiems opiniu kolitu.
Kai kuriose Europos šalyse jis netgi patvirtintas kaip ankstyvasis šios ligos gydymo būdas.
Šiuolaikiniai „Mutaflor“ gamintojai taip pat pateikia duomenų, kad preparatas gali palengvinti lėtinį vidurių užkietėjimą suaugusiesiems ir viduriavimą kūdikiams.
Visa tai siejasi su nežinomu kareiviu, kurio žarnyno bakterijos atsisakė pasiduoti ligai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
