Antradienį prasidėsiantis teismo procesas rengiamas po praėjusių metų sprendimo, kuriuo Prancūzijos teismas uždraudė 57-erių M. Le Pen penkerius metus kandidatuoti, pripažinęs ją ir kitus jos partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) veikėjus dėl fiktyvių darbuotojų Europos Parlamente (EP) schemos.
Paryžiaus teismas taip pat skyrė triskart į prezidentus kandidatavusiai politikei 100 tūkst. eurų baudą bei ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau ji nesės į kalėjimą: pusės bausmės vykdymas bus atidėtas, o kitus dvejus metus ji bausmę atliks su sekimo prietaisu.
M. Le Pen, kuri visada teigė esanti nekalta, dabar apeliacine tvarka siekia panaikinti šį nuosprendį, tikėdamasi, kad tai atvers jai kelią ketvirtą kartą kandidatuoti į valstybės vadovo postą.
Tačiau jei teismas paliks galioti sprendimą, jai bus uždrausta kandidatuoti 2027 metų rinkimuose, kurie laikomi geriausia ir galbūt paskutine jos galimybe laimėti šią kėdę.
Dvylika kaltinamųjų ir pati partija apskundė nuosprendį, įskaitant partijos vadovo pavaduotoją ir Perpinjano merą Louis Aliot.
Tačiau dar 12 asmenų, įskaitant vieną iš M. Le Pen seserų, nusprendė susitaikyti su nuosprendžiu ir jo neapskųsti. Dar vienas nuteistas asmuo mirė.
Tikimasi, kad teismo procesas tęsis iki vasario 12 dienos, o nuosprendis turėtų būti paskelbtas šią vasarą.
Ne „administracinės klaidos“
Pirminis teismo sprendimas buvo skaudus smūgis M. Le Pen ir RN, kuri pastaraisiais metais sparčiai kilo Prancūzijos politikoje.
Teismas pripažino ją kartu su 24 buvusiais EP nariais, padėjėjais ir buhalteriais bei kraštutinių dešiniųjų partija, kaip juridiniu asmeniu, kalta dėl to, kad 2004–2016 metais, naudodama EP lėšas, valdė sistemą, pagal kurią Prancūzijoje įdarbino RN darbuotojus.
Teismas nustatė, kad galutinė šios sistemos kaina buvo 3,2 mln. eurų – kai kurie kaltinamieji 1,1 mln. eurų grąžino.
„Tai buvo ne administracinės klaidos ar europarlamentarų painių europinių taisyklių nesupratimas, o pasisavinimas pagal sistemą, sukurtą siekiant sumažinti partijos išlaidas“, – teigiama teismo sprendime.
Per nuosprendžio paskelbimą M. Le Pen išėjo iš teismo salės, o vėliau nuosprendį pavadino politiniu sprendimu.
Teisėjai gynė sprendimą uždrausti jai kandidatuoti, sakydami, kad išrinktiems pareigūnams neturėtų būti taikomas lengvatinis režimas, ir paminėdami pakartotinio nusižengimo riziką.
Ši žinia sulaukė atgarsio ne tik Prancūzijoje, bet ir kai kuriose užsienio valstybėse – susirūpinimą išreiškė tokie veikėjai kaip prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), jo patarėjas milijardierius Elonas Muskas (Ilonas Maskas), o taip pat ir Kremlius.
Vokietijos savaitraščio „Der Spiegel“ duomenimis, D. Trumpo administracija esą svarsto galimybę imtis sankcijų prieš Paryžiaus baudžiamojo teismo teisėjus, kurie praėjusių metų kovą nuteisė M. Le Pen.
Tačiau vienas JAV pareigūnas ketvirtadienį paneigė, kad Vašingtonas išties svarsto galimybę imtis tokių veiksmų.
„Tariamas nutekinimas yra pasenęs ir melagingas“, – socialiniame tinkle „X“ rašė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja viešajai diplomatijai Sarah Rogers.
Politinė krizė
M. Le Pen 2011 metais iš savo tėvo Jeano-Marie Le Peno perėmė buvusį „Nacionalinį frontą“ (FN) ir nuo to laiko siekė sutvarkyti partijos įvaizdį. Jos tėvas, kuris mirė praeitų metų sausio mėnesį, dažnai buvo kaltinamas rasistiniais ir antisemitiniais komentarais.
Teisinės problemos gali atverti kelią jos artimiausiam patikėtiniui, 30 metų RN vadovui Jordanui Bardellai (Žordanui Bardelai), kandidatuoti į prezidentus vietoj jos.
Lapkričio mėnesį atlikta apklausa rodė, kad J. Bardella laimėtų antrąjį rinkimų turą, nepriklausomai nuo to, kas su juo varžytųsi.
Dabartinis prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) negali vėl kandidatuoti dėl konstitucinio dviejų kadencijų apribojimo.
Šalis kovoja su gilia politine krize nuo tada, kai E. Macronas 2024 metais surengė pirmalaikius rinkimus, kurie turėjo sustiprinti jo valdžią, tačiau baigėsi tuo, kad parlamente nesusiformavo daugumos koalicija ir kraštutiniai dešinieji gavo daugiau vietų parlamente.
M. Le Pen pernai paragino prezidentą vėl paleisti parlamentą ir pridūrė, kad jam pačiam būtų išmintinga atsistatydinti, tačiau E. Macronas praėjusią savaitę sakė, kad dirbs iki „paskutinės savo kadencijos sekundės“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
