JAV generolas, einantis NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado pareigas, tuo tarpu pareiškė, kad karinis aljansas veda „sveikas“ derybas dėl Grenlandijos svarbos.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pasmerkė JAV „grasinančią retoriką“, D. Trumpui pakartojus, kad Vašingtonas „ketina ką nors daryti dėl Grenlandijos, nesvarbu, ar jiems tai patinka, ar ne“.
„Priešingai, Jungtinės Valstijos turėtų padėkoti Danijai, kuri per daugelį metų buvo labai ištikima sąjungininkė“, – sakė U. Kristerssonas Švedijos gynybos konferencijoje.
„Švedija, Šiaurės šalys, Baltijos šalys ir kelios didžiosios Europos šalys palaiko savo draugus danus“, – sakė jis.
U. Kristerssonas pabrėžė, kad jei JAV perimtų naudingųjų iškasenų turtingą Arkties teritoriją, tai būtų „tarptautinės teisės pažeidimas ir keltų riziką paskatinti kitas šalis elgtis lygiai taip pat“.
„Tai pavojingas kelias“, – pridūrė jis.
„Diskusijų centre“
Tuo tarpu Vokietija dar kartą patvirtino savo paramą Danijai ir Grenlandijai prieš pirmadienį Vašingtone vyksiančius susitikimus.
Prieš derybas su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadehpulis sekmadienį sustos Reikjavike aptarti „strateginių Tolimosios Šiaurės iššūkių“, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
„Visų NATO sąjungininkų, taip pat (Arkties) regiono gyventojų teisėti interesai turi būti mūsų diskusijų centre“, – sakė J. Wadehpulis pranešime.
„Akivaizdu, kad tik Grenlandija ir Danija gali spręsti Grenlandijos teritorijos ir suvereniteto klausimus“, – anksčiau jis sakė Vokietijos dienraščiui „Bild“.
„Mes stipriname saugumą Arktyje kartu, kaip NATO sąjungininkai, o ne vieni prieš kitus“, – sakė Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilas prieš Vašingtone vyksiantį pasaulinį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl svarbių žaliavų.
Europos sostinės suskubo koordinuoti atsaką po to, kai Baltieji rūmai šią savaitę pranešė, kad D. Trumpas nori nusipirkti Grenlandiją ir neatmetė karinių veiksmų galimybės.
D. Trumpas teigia, kad salos kontrolė yra itin svarbi JAV nacionaliniam saugumui, atsižvelgiant į didėjantį Rusijos ir Kinijos karinį aktyvumą Arktyje.
Nėra „tiesioginės grėsmės“
NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Alexusas Grynkewichas Švedijos gynybos konferencijoje sakė, kad Aljanso narės derasi dėl Grenlandijos ateities. JAV generolas pridūrė, kad nors NATO teritorijai nėra „tiesioginės grėsmės“, strateginė Arkties svarba sparčiai auga.
A. Grynkewichas sakė nekomentuosiantis „politinio naujausios retorikos masto“, tačiau nurodė, kad 32 narių Aljansas derybas dėl Grenlandijos veda Šiaurės Atlanto taryboje.
„Šie dialogai tęsiasi Briuselyje. Iš to, ką girdėjau, tai buvo sveiki dialogai“, – sakė generolas.
„Aljanso narės, kurios tiek daug metų dirbo kartu, kalbasi ir sprendžia šiuos keblius klausimus“, – patikino jis.
Grenlandija, buvusi Danijos kolonija iki 1953-ųjų, po 26 metų gavo savivaldą ir svarsto galimybę ilgainiui silpninti ryšius su Danija.
Didžioji dauguma gyventojų ir politinių partijų teigė nenorintys JAV kontrolės ir reikalauja, kad grenlandiečiai patys galėtų spręsti savo ateitį.
„Nemanau, kad šiuo metu kyla tiesioginė grėsmė NATO teritorijai“, – gynybos konferencijoje sakė A. Grynkewichas.
Tačiau jis pabrėžė, kad Rusijos ir Kinijos laivai buvo matomi kartu patruliuojantys prie šiaurinės Rusijos pakrantės, netoli Aliaskos ir Kanados.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
