Baltieji rūmai pridūrė, jog pirmenybė teikiama diplomatijai, bet neatmetami ir kariniai veiksmai.
Kitą savaitę JAV valstybės sekretorius Marco Rubio susitiks su Grenlandijos ir Danijos atstovais.
Keletas Europos lyderių, tarp jų – Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, jau pareiškė, kad Grenlandija yra neliečiama.
Ekspertas įvertino, kas laukia Grenlandijos
Tačiau karo ekspertas profesorius Matthias Strohnas mano, kad tokie pareiškimai yra labiau politinis noras nei realus situacijos įvertinimas, rašo „Bild“.
Pasak jo, „praktiškai Trumpas gali daryti su Grenlandija viską, ką laikys reikalinga“.
M. Strohno vertinimu, jei JAV bandytų įtvirtinti kontrolę Grenlandijoje, Danija praktiškai neturėtų priemonių pasipriešinti. Kaip pažymi Strohn, Danijos ginkluotųjų pajėgų skaičius yra apie 21 tūkst. aktyvios tarnybos karių, todėl karinis atsakas nebūtų realus.
Anot jo , tokio žingsnio pasekmės būtų istorinės. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen anksčiau pareiškė, kad jei JAV įsiveržtų į Grenlandiją, NATO faktiškai nustotų egzistuoti.
M. Strohnas apie tai kalba dar griežčiau: jo nuomone, tai reikštų ne tik Aljanso pabaigą, bet ir faktinę karo būseną, nes NATO lyderė atsidurtų konflikte su kitais Aljanso nariais.
Formaliai Danija galėtų inicijuoti Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio dėl kolektyvinės gynybos taikymą, tačiau tam reikalingas vienbalsis visų aljanso narių, įskaitant pačias JAV, sutikimas. ES kolektyvinės gynybos mechanizmai taip pat neveiktų, nes Grenlandija, skirtingai nuo Danijos, tiesiogiai nėra Europos Sąjungos narė.
Europos šalių mobilizacija kariniu požiūriu taip pat yra mažai tikėtina, mano ekspertas. Jo manymu, greičiausiai kiltų protestų nuotaikos, tačiau Europa neturi karinių galimybių priešintis JAV.
M. Strohnas mano, kad labiau tikėtinas scenarijus yra rimta diplomatinė krizė ir tolesnė NATO erozija. Anot jo, kritiniu atveju galėtų būti iškeltas klausimas dėl JAV kariuomenės išvedimo iš Vokietijos.
Macronas: JAV ima nebepaisyti tarptautinių taisyklių, nusisuka nuo sąjuninginikių
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ima nebepaisyti tarptautinių taisyklių ir „palaipsniui nusisuka“ nuo dalies savo sąjungininkių.
„Jungtinės Valstijos yra įsitvirtinusi galia, tačiau ji palaipsniui nusisuka nuo dalies savo sąjungininkių ir ima nebepaisyti tarptautinių taisyklių, kurias pati dar neseniai propagavo“, – savo metinėje kalboje Prancūzijos ambasadoriams Eliziejaus rūmuose sakė E. Macronas.
„Daugiašalės institucijos veikia vis neefektyviau“, – sakė jis.
„Mes gyvename didžiųjų galių pasaulyje, kuriame yra reali pagunda ji pasidalyti“, – pridūrė Prancūzijos prezidentas.
Jis pažymėjo, kad Europa turi ginti savo interesus, ir paragino konsoliduoti Europos technologijų sektoriaus reguliavimą.
Prancūzijos prezidentas pabrėžė akademinės nepriklausomybės išsaugojimo svarbą ir pasveikino „galimybę turėti kontroliuojamą informacinę erdvę, kurioje galima visiškai nevaržomai keistis nuomonėmis, o pasirinkimus lemia ne kelių (technologijų gigantų – ELTA) algoritmai“.
Naujienų agentūra AFP primena, kad Briuselis priėmė galingą teisinį paketą technologijų gigantams suvaldyti: Skaitmeninių rinkų aktą (DMA), kuris reguliuoja konkurenciją, ir turiniui moderuoti skirtą Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA) dėl turinio moderavimo. Šias taisykles Vašingtonas griežtai pasmerkė kaip europiečių bandymą priversti amerikiečių socialinių tinklų platformas cenzūruoti jiems nepriimtinas nuomones.
„DSA ir DMA yra du reglamentai, kuriuos reikia ginti“, – pažymėjo E. Macronas.
Savo metinę kalbą Prancūzijos ambasadoriams Eliziejaus rūmuose E. Macronas sakė Europos valstybėms stengiantis parengti suderintą atsaką į agresyvią JAV užsienio politiką Vakarų pusrutulyje, Vašingtonui suėmus ir į Niujorką išskraidinus Venesuelos prezidentą Nicolą Maduro bei Donaldui Trumpui pakartojus pretenzijas į Grenlandiją.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
