Kiek realus yra pavojus, kad D. Trumpo noras užimti šią teritoriją galiausiai sugriautų aljansą, kuris daugiau nei septyniasdešimt metų buvo Vakarų saugumo pagrindas?
Kaip pabrėžia prancūzų leidinys, atsakymas priklauso nuo to, ar D. Trumpas iš tiesų planuoja imtis veiksmų, ar karinės jėgos grėsmė yra tik blefas, skirtas daryti spaudimą.
Didėjanti grėsmė
Po karinės intervencijos Venesueloje D. Trumpas pakartojo savo norą užimti Grenlandiją. Tai pasėjo nerimo daigą Europoje.
Mineralais turtinga pusiau autonominė teritorija, priklausanti ilgametei Vašingtono NATO sąjungininkei Danijai ir kurioje jau yra JAV karinė bazė, atsidūrė D. Trumpo akiratyje dar jo pirmosios kadencijos metu, 2019 m. Tiesa, tuomet D. Trumpas patvirtino, kad svarsto įsigyti Grenlandiją.
Šį kartą JAV prezidento administracija sustiprino savo retoriką, tvirtindama, kad „Grenlandijos įsigijimas yra nacionalinio saugumo prioritetas“. Jie taip pat neslepia, kad svarsto užimti salą jėga.
„Prezidentas ir jo komanda svarsto įvairias galimybes, kaip pasiekti šį svarbų užsienio politikos tikslą, ir, žinoma, JAV karinių pajėgų panaudojimas visada yra viena iš galimybių“, – antradienį sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.
Šie pareiškimai išvydo dienos šviesą nepaisant Danijos premjerės Mette Frederiksen įspėjimų, kad puolimas prieš NATO sąjungininkę sugriautų aljansą, ir pagrindinių Europos lyderių paramos Kopenhagai parodymo.
Karinės galios panaudojimas
Nors D. Trumpas ir panaudojo JAV karinę galią prieš ilgametę priešę Venesuelą, jėgos panaudojimas prieš artimą sąjungininkę, tokią kaip Danija, yra visai kas kita, rašo RFI.
Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macronas sakė, kad negalįs „įsivaizduoti scenarijaus“, pagal kurį Vašingtonas pažeistų Danijos suverenitetą. Bet kokie JAV kariniai veiksmai prieš Grenlandiją iš esmės sugriautų NATO.
Aljanso penktojo straipsnio įsipareigojimas, kad nariai gins vieni kitus, jei bus užpulti, skirtas atgrasyti išorės grėsmes, o apie tai, kad pagrindinė NATO galia galėtų būti panaudota prieš sąjungininkę, net nebuvo pagalvota.
Pagal esamą susitarimą su Danija, Jungtinės Valstijos jau dabar gali dislokuoti daugiau karių Grenlandijoje, jei nori.
NATO pareigūnai ne kartą menkino galimybę, kad D. Trumpas galėtų įsiveržti, bet pripažįsta, kad su D. Trumpu niekada negali jaustis visiškai užtikrintas.
„Nemanome, kad jis to imsis – nėra jokios būtinybės – JAV ir dabar gali gauti visą norimą prieigą iš Danijos“, – naujienų agentūrai AFP sakė aukštas NATO diplomatas, pageidavęs likti anonimu.
„Bet, atsižvelgiant į nuolatinę retoriką, negalime būti visiškai užtikrinti“, – pridūrė jis.
RFI pabrėžia, kad iki šiol nėra jokių požymių, kad būtų vykdomas karinis stiprinimas, kaip matėme Venesuelos atveju, o kai kurie JAV pareigūnai spaudžia rinktis kitas galimybes.
JAV žiniasklaida pranešė, kad valstybės sekretorius Marco Rubio įstatymų leidėjams sakė, kad D. Trumpas nori nusipirkti Grenlandiją, o ne ją pulti, ir NATO tikisi, kad diplomatija laimės.
„Tikiuosi, kad danai, grenlandiečiai ir amerikiečiai susės prie laužo ir pasieks susitarimą“, – AFP sakė kitas NATO diplomatas, taip pat pageidavęs likti anonimu.
NATO vengia pykčių
Iki šiol NATO kaip organizacija stengėsi nesikišti į Grenlandijos klausimą.
„Nemanau, kad šis klausimas kada nors bus keliamas NATO struktūroje, siekiant išvengti bet kokių nesutarimų“, – AFP sakė trečiasis NATO diplomatas, taip pat panoręs išlaikyti anonimiškumą.
Rusijai jau beveik ketverius metus vykdant karą Ukrainoje, Europos narės desperatiškai stengiasi nedaryti neigiamos įtakos JAV pagalbai, kuri yra gyvybiškai svarbi Kyjivui, norint apsisaugoti nuo Maskvos.
NATO vadovas Markas Rutte bandė nukreipti JAV dėmesį, pabrėždamas bendras pastangas stiprinti saugumą Arktyje nuo Rusijos ir Kinijos grėsmių, o tai yra pagrindinis D. Trumpo motyvas, kodėl jis nori Grenlandijos.
„Danai visiškai sutinka, jei JAV turėtų didesnį vaidmenį nei dabar, – sakė M. Rutte CNN. – Turime užtikrinti, kad Arktis liktų saugi.“
Nors aljansas laikosi nuošalyje, kai kurios labiau optimistiškai nusiteikusios Europos narės gali bandyti imtis aktyvesnių veiksmų.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot sakė, kad Paryžius derasi su Vokietija ir Lenkija, siekdamas parengti galimo atsako planą.
Tačiau, net jeigu situacija ir neeskaluotų, baiminasi, kad vien tik iškeldama galimybę pulti sąjungininkę – arba spaudžiant ją atiduoti teritoriją – JAV jau galėjo pakenkti NATO.
„Niekas, išskyrus mūsų priešus, nėra suinteresuotas ginčais NATO viduje“, – sakė Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas.
„Esu įsitikinęs, kad artimiausiomis dienomis bus imtasi iniciatyvų, užkulisiuose arba atvirai, siekiant išspręsti šią situaciją“, – pridūrė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
