„Mes savo ruožtu, kaip Lietuva, remiame demokratinius procesus šalyje, ir remiame ir gerbiame Venesuelos žmonių teisę išsirinkti demokratinę valdžią ir spręsti apie savo ateitį“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Ruginienė.
Taip ji kalbėjo po to, kai JAV po kelis mėnesius trukusio karinio ir ekonominio spaudimo šeštadienio naktį netikėtai surengė oro smūgius prieš kelis taikinius Venesueloje, smarkūs sprogimai sudrebino sostinę Karakasą.
Operacijos metu Venesuelos autoritarinis lyderis Nicolas Maduro (Nikolas Maduras) ir jo žmona buvo išskraidinti į Niujorką, kur N. Maduro jau stojo prieš teismą dėl narkotikų kontrabandos ir terorizmo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskelbė, kad pereinamuoju laikotarpiu Venesuelą valdys JAV, tai pavesta aukštiems šalies pareigūnams. Laikinąja Venesuelos vadove paskirta N. Maduro viceprezidentė Delcy Rodriguez (Delsi Rodriges).
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį nurodė, kad Lietuva palaiko savaitgalį paskelbtą Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovės Kajos Kallas (Kajos Kalas) pareiškimą, kuriuo dėl Venesuelos raginama laikytis tarptautinės teisės normų.
Be to, D. Trumpui savaitgalį pakartojus norą aneksuoti Grenlandiją, I. Ruginienė tai vadina „kiek jautresniu klausimu“. Premjerė vylėsi, kad JAV neeskaluos šio klausimo.
„Čia mūsų yra vieninga valstybės nuomonė, kad tik Grenlandijos ir Danijos žmonės gali spręsti, kokia santvarka turėtų būti, kaip turėtų būti sprendžiami klausimai jų žemėje ir labai tikiuosi, kad mūsų strateginiai partneriai neeskaluos šių klausimų“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Ji pažymėjo, kad tai susiję su platesniu geopolitiniu saugumu, kurį NATO garantuoja ne tik Europos teritorijoje.
Kaip rašė BNS, D. Trumpas sekmadienį dar kartą pareiškė, kad Grenlandija turėtų tapti JAV dalimi. Pasak šalies vadovo, Grenlandija, kurioje gausu technologijų pramonei gyvybiškai svarbių mineralų, reikalinga JAV nacionaliniam saugumui.
Savo ruožtu Danijos premjerė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) pareiškė, kad bet koks JAV išpuolis prieš NATO sąjungininkę reikštų 80 metų trukusių transatlantinio saugumo ryšių pabaigą.
Pasitvirtinus tokiam scenarijui, I. Ruginienės nuomone, būtų sunku įsivaizduoti tolimesnį Aljanso darbą, kuomet „puolimas yra prieš savus“.
„Norėčiau tikėti, kad vis dėlto kalbame apie NATO aljansą, tvirtą aljansą, kuris yra pasirengęs dirbti dėl regionų saugumo. Ir kiek man teko pačiai su amerikiečiais diskutuoti ne vienu klausimu, tai atrodo tas bendras supratimas dėl saugumo tikrai yra“, – teigė Vyriausybės vadovė.
„Labai tikiuosi, kad tie pasisakymai, kurie buvo išsakyti per pastarąsias dienas, nebus daugiau eskaluojami ir mes galėsime susėsti ir kalbėti dėl būtent bendrų saugumo planų. Bet jeigu iš tikrųjų mes kalbam apie juodžiausią scenarijų, tai matyti Danijos išsakytos mintys gali virsti tiesa“, – kalbėjo ji.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
