grenlandija

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pareiškė, kad sprendimai dėl Grenlandijos ateities priklauso nuo grenlandiečių ir danų. Tokia reakcija pasirodė po JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pareiškimo, jog jis vis dar norėtų šios Arkties salos. „Teritorinis vientisumas, nacionalinis suverenitetas ir sienų neliečiamumas yra pagrindiniai tarptautinės teisės principai, – sakė ES atstovas spaudai Olofas Gillas (Olofas Gilas). – ES visiškai solidarizuojasi su Danija ir Grenlandijos žmonėmis.

Į NATO viršūnių susitikimą Ankaroje atvykęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl pareiškė siekiantis, kad JAV perimtų Grenlandijos kontrolę, ir pagrasino iš Europos išvesti visas JAV karines pajėgas, jei sąjungininkės ir toliau šiam jo siekiui prieštaraus, skelbia britų dienraštis „The Financial Times“. „Danija neišleidžia pinigų, kad iš tikrųjų padėtų Grenlandijai, tačiau ji yra svarbi Jungtinėms Valstijoms“, – kalbėjo D. Trumpas.

JAV specialusis pasiuntinys Grenlandijoje, Arkties saloje, kuri itin domina prezidentą Donaldą Trumpą, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad „atėjo laikas“ Vašingtonui atkurti savo buvimą Danijos autonominėje teritorijoje. Šaltojo karo įkarštyje Vašingtonas Grenlandijoje turėjo 17 karinių objektų, tačiau bėgant metams juos uždarė ir šiuo metu turi tik vieną – Pitufiko bazę salos šiaurėje.

Jungtinių Amerikos Valstijų pozicija Grenlandijos atžvilgiu nepasikeitė, pirmadienį po pirmojo susitikimo saloje su prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniu pareiškė šios Danijos autonominės teritorijos premjeras.  Ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas susitikimą su pasiuntiniu Jeffu ​​Landry pavadino konstruktyviu, tačiau pabrėžė, kad nėra „jokių ženklų (...) jog kas nors pasikeitė“ JAV pozicijoje.

Grenlandija atmeta JAV prezidento Donaldo Trumpo  pretenzijas, pakartotas Irano karo kontekste. Ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė atstovaujantis išdidžiai tautai, siekiančiai, kad pasaulio tvarka būtų išlaikyta.  „Nesame kažkoks ledo gabalas“, – pažymėjo jis. 57 tūkst. salos gyventojų, anot J. F. Nielseno, kiekvieną dieną dirba kaip geri pasaulio gyventojai, puoselėdami didelę pagarbą visiems sąjungininkams.

Po uždaro susitikimo su aljanso vadovu Marku Rutte JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo NATO ir, regis, atnaujino savo grasinimus dėl Grenlandijos. Per šį susitikimą, kaip tikėtasi, turėjo būti aptartas galimas pasitraukimas iš svarbaus saugumo bloko.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atskleidė, nuo ko prasidėjo jo pyktis NATO atžvilgiu, rašo „Politico“. Pirmadienio vakarą D. Trumpas pareiškė, kad jo nepasitenkinimas NATO siekia šių metų pradžioje kilusį konfliktą dėl Grenlandijos. Trumpas atsakė, nuo ko prasidėjo jo pyktis NATO „Jei norite žinoti tiesą, viskas prasidėjo nuo Grenlandijos“, – sakė D. Trumpas per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose. „Mes norime Grenlandijos. Jie nenori jos mums atiduoti.

Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį smarkiai sukritikavo NATO sąjungininkus, kurie nepalaikė Jungtinių Valstijų karo su Iranu metu, ir dar kartą pakartojo norą aneksuoti Grenlandiją. Šie D. Trumpo pareiškimai nuskambėjo artėjant šią savaitę numatytam gynybos aljanso vadovo Marko Rutte vizitą. Trumpas užsipuolė NATO „Žiūrėkite, mes kreipėmės į NATO, – aiškino D. Trumpas. – Aš neprašiau labai griežtai, tiesiog pasakiau: „Ei, jei norite padėti, puiku.

Antradienį Danija balsuoja parlamento rinkimuose, per juos trečiosios kadencijos siekia socialdemokratų ministrė pirmininkė Mette Frederiksen, po ginčo su Vašingtonu dėl Grenlandijos ateities sulaukusi tarptautinio dėmesio.  Pagrindinis jos varžovas yra centro dešiniųjų gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas iš „Venstre“ partijos.

Danija ir jos sąjungininkės sausį buvo dislokavusios karius Grenlandijoje, baimindamosi JAV invazijos, išaugus įtampai dėl prezidento Donaldo Trumpo siekio aneksuoti Arkties salą, ketvirtadienį pranešė Danijos transliuotojas DR. DR teigė matęs sausio 13 d. datuotą įsakymą dėl karinių operacijų, kuriuo remiantis Danijos pajėgos buvo pasiųstos į autonominę Danijos teritoriją.

Grenlandijos centro kairioji partija „Siumut“ palieka salos valdančiąją koaliciją, praėjus maždaug metams po parlamento rinkimų Arkties saloje. Ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas sakė, kad šis žingsnis siunčia neteisingą signalą Jungtinėms Valstijoms, ir penktadienį „Facebook“ tinkle rašė, kad jis kenkia vienybei tuo metu, kai didėja tarptautinis spaudimas.

Kitų šalių medicininės pagalbos Grenlandijai nereikia, sekmadienį pareiškė Danijos gynybos ministras, reaguodamas į JAV prezidento Donaldo Trumpo pranešimą apie į autonominę Danijos Karalystės teritoriją, kurios jis pageidauja, pasiųstą laivą-ligoninę. „Grenlandijos gyventojai gauna visą reikiamą sveikatos priežiūrą. Jie ją gauna Grenlandijoje arba, jei jiems reikalingas specializuotas gydymas, Danijoje.

Danijos pajėgos šeštadienį evakavo netoli Grenlandijos krantų buvusio JAV povandeninio laivo įgulos narį, šiam prireikus skubios medicininės pagalbos, pranešė vietos valdžios institucijos. Danijos Jungtinis Arkties komandos, kuri prižiūri Danijos operacijas regione, atstovai platformos „Facebook“ paskyroje pranešė, kad įgulos narys, kuriam reikėjo skubios medicininės pagalbos, iš povandeninio laivo buvo nuskraidintas į Nūko ligoninę.

Jungtinės Valstijos į Grenlandiją siunčia karinio laivyno laivą-ligoninę, šeštadienį pranešė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Šis jo ėjimas gali padidinti įtampą su NATO sąjungininke Danija. D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė, esą laivas-ligoninė „pasirūpins daugybe sergančių žmonių, kurie ten negauna reikiamos priežiūros“. „Jis jau pakeliui!!!“ – pridūrė JAV prezidentas, vadinęs jį „puikiu“ laivu-ligonine, tačiau daugiau detalių nepateikė.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen kitą mėnesį lankysis Grenlandijoje, ketvirtadienį pranešė jos atstovė, Briuseliui siekiant padidinti paramą salai po JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų ją užgrobti. Praėjusį mėnesį D. Trumpas sukėlė didelę krizę transatlantiniuose santykiuose, reikalaudamas perimti Europos Sąjungos (ES) narės Danijos autonominės teritorijos kontrolę, nors vėliau, regis, atsitraukė nuo šių savo reikalavimų.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen šeštadienį pareiškė mananti, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis dar trokšta kontroliuoti Grenlandiją, nors ir neseniai atsisakė grasinimų ją užimti jėga. Miunchene vykusioje saugumo konferencijoje paklausta, ar D. Trumpas vis dar nori kontroliuoti Arkties salą, M. Frederiksen atsakė: „Deja, manau, kad noras išliko toks pat.“ D. Trumpo kalbos apie Grenlandiją išaugino įtampą tarp JAV ir Europos.

Švedija ketvirtadienį pranešė, kad siųs naikintuvus patruliuoti Grenlandijoje, o tai bus naujai inicijuotos NATO misijos Arktyje, kuria siekiama nuraminti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, dalis. Vyriausybė pareiškime teigė, kad, vykstant NATO misijai „Arctic Sentry“, minėtoje autonominėje Danijos teritorijoje patruliuos švedų gamybos naikintuvai „Gripen“. „Švedijai, kaip NATO sąjungininkei, tenka atsakomybė prisidėti prie visos Aljanso teritorijos saugumo.

Naujoji NATO operacija „Arctic Sentry“ daugiausiai yra rebrandingo veiksmas, kuriuo siekiama ne tik atgrasyti Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną, bet ir nuraminti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, skelbia „Politico“. NATO trečiadienį pranešė, kad pradėjo naują misiją, skirtą saugumui Arktyje stiprinti.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pagrasino, kad Maskva imsis karinių „atsakomųjų priemonių“, jei Vakarai padidins savo karinį buvimą Grenlandijoje. „Žinoma, Grenlandijos militarizavimo ir karinių pajėgumų, nukreiptų prieš Rusiją, sukūrimo atveju imsimės adekvačių atsakomųjų priemonių, įskaitant karines-technines“, – sakydamas kalbą Rusijos įstatymų leidėjams teigė S. Lavrovas.

Jungtinių Valstijų senatorių delegacija pirmadienį lankėsi Grenlandijoje, kad „atkurtų pasitikėjimą“, kurį sugriovė prezidento Donaldo Trumpo grasinimai aneksuoti šią Arkties salą, pareiškė įstatymų leidėjai. Amerikos prezidentas savo ne kartą išsakytais grasinimais perimti minimos Danijos teritorijos kontrolę, prireikus – jėga, sukėlė nerimą Europos sąjungininkų gretose. Jis tokius užmojus grindė Rusijos ir Kinijos keliamomis saugumo grėsmėmis.

Danijos užsienio reikalų ministras šeštadienį pareiškė, kad jo šalis dabar yra daug geresnėje padėtyje, kalbant apie JAV prezidento Donaldo Trumpo siekį įsigyti Grenlandiją – autonominę Danijos teritoriją, tačiau pabrėžė, jog krizė dar nėra išspręsta. „Mes dar neišėjome iš krizės ir dar neturime sprendimo“, – žurnalistams Grenlandijos sostinėje Nūke sakė užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas, pridurdamas: „Tačiau dabar esame daug geresnėje padėtyje nei prieš kelias savaites.

Kanada ir Prancūzija, griežtai nepritariančios JAV prezidento Donaldo Trumpo norui perimti Grenlandijos kontrolę, penktadienį Danijos autonominės teritorijos sostinėje atidaro savo konsulatus, taip pareikšdamos tvirtą paramą vietos valdžiai. Pernai grįžęs į Baltuosius rūmus D. Trumpas ne kartą tvirtino, kad Vašingtonui saugumo sumetimais reikia kontroliuoti strateginę, naudingųjų iškasenų turtingą Arkties salą.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui atsisakius savo pretenzijų užgrobti Grenlandiją, ES įstatymų leidėjai trečiadienį pareiškė, kad atnaujins darbą siekdami patvirtinti svarbų prekybos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis. Parlamentas kol kas nėra patvirtinęs, kad pagal šį susitarimą būtų panaikinti muitai JAV pramonės prekėms, o sausio mėnesį, D. Trumpui ėmus daryti vis didesnį spaudimą, šį procesą visai sustabdė.

NATO antradienį pranešė, kad pradėtas planavimas naujai misijai, siekiant sustiprinti saugumą Arktyje, po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas regiono apsaugą padarė vienu pagrindinių prioritetų. „Vyksta NATO sustiprinto budrumo veiklos, pavadintos „Arctic Sentry“, planavimas“, – sakė Martinas O'Donnellas, NATO atstovas spaudai. „Ši veikla dar labiau sustiprins NATO pozicijas Arktyje ir Aukštojoje Šiaurėje“, – pridūrė jis, nepateikdamas daugiau detalių.

Masinių protestų prieš imigracijos politiką ir griežtus federalinių valdžios institucijų veiksmus fone, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirodė smokingu uždarame vakarienėje elitiniame Vašingtono klube ir bandė pralinksminti salę juokais apie JAV teritorinę ekspansiją, rašo „The Washington Post“. Kalbėdamas uždaroje vakarienėje elitinio „Alfalfa Club“ klubo auditorijai Vašingtone, kurioje buvo jo seni oponentai iš verslo, politikos ir finansų elito, D. Trumpas pareiškė, kad vakarą praleidžia ...

Šimtai Danijos veteranų, kurių daugelis kovojo petys į petį su amerikiečiais, šeštadienį surengė tylų protestą prie JAV ambasados Kopenhagoje, reaguodami į Donaldo Trumpo administracijos grasinimus perimti Grenlandiją ir jų indėlio kovose menkinimą. „Danija visada stovėjo petys į petį su JAV — ir mes pasirodydavome pasaulio krizių zonose, kai JAV mūsų paprašydavo.

Prie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasados sostinėje penktadienį vyko protesto akcija prieš Donaldo Trumpo administracijos vykdomą užsienio politiką ir planus Grenlandijos atžvilgiu. Penktadienio vakarą su būgnais prie ambasados Vilniaus Naujamiestyje, Akmenų gatvėje susirinko apie 20 protestuotojų, matomi tokie plakatai kaip „Trumpai, laikykis savo salos, šalin rankas nuo Grenlandijos“, protestą prižiūri keli policijos pareigūnai.

Danų vyriausybė penktadienį pristatydama naujas imigracijos politikos griežtinimo priemones paskelbė, kad išsiųs iš šalies ne Danijos piliečius, kurie už sunkius nusikaltimus bus atlikę vienų metų ar ilgesnes laisvės atėmimo bausmes. „Užsienio nusikaltėliai, nuteisti mažiausiai vienus metus kalėti už sunkius nusikaltimus, tokius kaip užpuolimas sunkinančiomis aplinkybėmis ir išžaginimas, iš principo turėtų būti išsiųsti," – sakoma Imigracijos ministerijos pareiškime.

Prie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasados sostinėje penktadienį vyks protesto akcija prieš JAV grasinimus okupuoti Grenlandiją. Akcijos organizatoriai kritikuoja Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos poziciją, kurią vadina nuolaidžiavimu JAV vykdomiems tarptautinės teisės pažeidimams, bei ragina ES ir NATO aiškiai įsipareigoti ginti Grenlandijos nepriklausomybę ir jos gyventojų teises.

Galimybė kurti naujas bazes ir infrastruktūrą, didesnė operatyvinė laisvė JAV bei „Auksinis kupolas“ („Golden Dome“) Grenlandijoje: tai, pasak amerikiečių specialiojo pasiuntinio Grenlandijai Jeffo Landry‘io,  galėtų būti pagrindiniai susitarimo su Danija dėl Arkties salos punktai. JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai aneksuoti Grenlandiją praėjusiomis savaitėmis sukėlė nesutarimus tarp Danijos, kuriai priklauso sala, ir JAV.

Danijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pareiškė esąs optimistiškesnis po to, kai prasidėjo techninės derybos su Jungtinėmis Valstijomis dėl Grenlandijos. „Vakar Vašingtone įvyko pats pirmasis aukšto lygio pareigūnų susitikimas Grenlandijos klausimu“, – žurnalistams Europos Sąjungos (ES) susitikime Briuselyje sakė Larsas Lokke Rasmussenas. „Viskas praėjo gerai, labai konstruktyvioje atmosferoje ir tone, planuojami nauji susitikimai.

NATO generaliniam sekretoriui Markui Ruttei pavyko pasirūpinti, kad NATO išvengtų krizės dėl Grenlandijos. Tačiau kai kurie Europos politikai dabar klausia: kokia buvo to kaina? Apie tai rašoma straipsnyje „Politico“. Kokia yra NATO vadovo pagrindinė užduotis santykiuose su Trumpu? Kaip pastebi leidinys, M. Rutte, kaip NATO generalinis sekretorius, turi vieną pagrindinę užduotį: neleisti Donaldui Trumpui sugriauti Aljanso.

Prancūzijos prezidentas trečiadienį Paryžiuje priims Danijos ir Grenlandijos vadovus darbo pietų, pranešė Eliziejaus rūmai. Prezidentūra antradienį nurodė, kad Emmanuelis Macronas „patvirtins Europos solidarumą ir Prancūzijos paramą Danijai, Grenlandijai, jų suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“. Susitikimas rengiamas praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė grasinimų jėga užimti Grenlandiją – naudingųjų iškasenų turtingą strategiškai svarbioje vie...

Ilgą laiką viešai girdimi Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo grasinimai perimti Grenlandiją sulaukė neigiamos Europos šalių reakcijos. JAV administracija svarstė įvesti 25 proc. muitus aštuonioms Europos valstybėms, kurios aktyviausiai tam priešinasi, bet vėliau atsitraukė.

Donaldas Trumpas apsigalvojo ir atšaukė tarifus, kuriais grasino Europai. Jis teigia, kad jau yra paruoštas sandoris, kuris bus fantastiškas Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

Europos lyderiai pirmadienį susitinka Vokietijoje aptarti energetikos ir saugumo bendradarbiavimo Šiaurės jūroje klausimus, tačiau derybas gali užgožti nuogąstavimai dėl JAV planų, susijusių su Arktyje esančia Grenlandijos sala. Šiame regione jau seniai nerimaujama dėl Rusijos keliamos grėsmės, tačiau pastaruoju metu įtampa išaugo ir dėl spaudimo, kurį šiai Danijos autonominei teritorijai daro JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Nuo Donaldo Trumpo antrosios kadencijos pradžios JAV užsienio politika įvairiais klausimais dažnai smarkiai keitėsi ir buvo formuluojama be nacionalinio saugumo pareigūnų žinios, o JAV prezidento administracijos veiksmus išimtinai diktuodavo Donaldas Trumpas ir saujelė artimiausių jo padėjėjų, praneša „Reuters“, kurios straipsnio tekstą cituoja naujienų agentūra UNIAN.

Valstybinė komunalinių paslaugų įmonė pranešė, kad savaitgalį Grenlandijos sostinėje dingo elektra, kai smarkūs vėjai sukėlė perdavimo sistemos gedimą. Naujienų agentūros AFP žurnalistai pastebėjo, kad Nūkas, kuriame gyvena apie 20 tūkst. žmonių ir kuris daugiausia aprūpinamas hidroelektrinės energija, be šviesos liko šeštadienį apie 22 val. 30 min. vietos (sekmadienį 2 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Donaldas Trumpas nesiliauja kaitinęs situacijos dėl Grenlandijos. Dabar jis giriasi, kad pagal susitarimą Amerika šioje saloje esą galės veikti amžinai, tačiau nei su kuo, nei dėl ko tiksliai jis sutarė – neaišku. Net ir patys Grenlandijos politikai sako nežinantys, apie ką D. Trumpas kalba. Tuo metu pačioje Grenlandijoje nepasitenkinimas D. Trumpu, regis, auga ne dienomis, o valandomis.

Nors Rusija ir Kinija, prieštaraudamos JAV prezidentui Donaldui Trumpui griežtai neigia bet kokius planus užgrobti Grenlandiją, jos abi supranta Arkties strateginę reikšmę ir siekia stiprinti savo buvimą šiame regione.  Rusija ir Kinija nuo 2010 metų bendradarbiauja dėl Šiaurės jūrų kelio (ŠJK), šylančiam klimatui atveriant Arkties regioną, be to, Rusija stiprina savo karinius pajėgumus Arktyje.

Danijos visuomeninis transliuotojas DR penktadienį pranešė, kad Kopenhagos į Grenlandiją pasiųstiems kariams įsakyta būti kovinės parengties, apsidraudžiant tam atvejui, jei Jungtinės Valstijos užpultų autonominę Danijos teritoriją. JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte atsisakė grasinimų jėga užimti Grenlandiją ir tvirtino suderinęs „būsimo susitarimo pagrindus“ dėl šios Arkties salos.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui tęsiant kalbas apie Grenlandijos perėmimą, danai ir grenlandai protestuoja. Grenlandijoje gyvenę lietuviai pasakoja, kad vietos gyventojai jaučiasi sunerimę. Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo buvusi žurnalistė, dirbusi Grenlandijoje, šiuo metu Danijoje gyvenanti Kristina Šaltytė ir statybų įmonės „Litpersona“, statančios namus Grenlandijoje, vadovas Žydrūnas Andruška.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad jis atsitraukia nuo grasinimų jėga perimti Grenlandiją iš Danijos ir prabilus apie pasiektą, tačiau ne iki galo aiškų susitarimą dėl Arkties regiono saugumo, Europoje kyla vis daugiau klausimų. Ekspertai perspėja, kad tokie veiksmai gali turėti ilgalaikių pasekmių santykiams su JAV.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl grasina Grenlandijai – ne juokais, o kaip rimtas šantažas. Tai ne apie mineralus ar Arktį, o apie narcizišką imperinę prezidentą be stabdžių. Ką galime padaryti? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Talino saugumo ir gynybos centro Tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius. Kaip jums atrodo, kodėl būtent dabar Trumpui prireikė Grenlandijos? T. Jermalavičius: Pastarosiomis dienomis juntama tam tikra resignacija.

Netrukus turėtų prasidėti derybos su Jungtinėmis Valstijomis dėl Grenlandijos, jų tikslas – padidinti saugumą Arkties regione, penktadienį pareiškė Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas. „Šiuos susitikimus pradėsime gana greitai.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as pareiškė, kad Jungtinės Valstijos užtikrina Grenlandijos saugumą, todėl turi teisę naudotis šios salos gamtiniais ištekliais. Apie tai jis sakė interviu televizijos kanalui „Newsmax“. „Mes norime turėti dalį šios nuostabios žemės, turtingos naudingosiomis iškasenomis ir ištekliais, kuriuos iš esmės mes ir giname“, – pažymėjo J. Vance‘as.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas išreiškė palengvėjimą dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad jis atsisako įvesti papildomus muitus kai kurioms Europos šalims, atsižvelgiant į galimą susitarimą dėl Grenlandijos, rašo „Evropeiskaja Pravda“....

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsitraukė nuo grasinimų jėga perimti Grenlandiją iš sąjungininkės Danijos, paskelbdamas nekonkretų susitarimą dėl šios Arkties teritorijos saugumo užtikrinimo. Susitarimas, apie kurį jis žurnalistams papasakojo Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose, buvo suderėtas su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir, pasak JAV lyderio, galios amžinai. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Linu Kojala.

Savo kalboje Davose Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina gali padėti NATO nuskandinti Rusijos laivus prie Grenlandijos, rašo „RBC–Ukraine“. „Jei Rusijos karo laivai laisvai plaukioja aplink Grenlandiją, Ukraina gali padėti. Mes turime patirties ir ginklų, kad užtikrintume, jog nė vieno iš šių laivų neliktų. Galime juos nuskandinti taip, kaip nuskandiname prie Krymo. Nėra problemų, mes turime priemones ir žmones“, – sakė jis.