grenlandija

Jungtinės Valstijos ir Danija persiderės dėl 1951 metų Grenlandijos gynybos pakto, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis, susipažinęs su prezidento Donaldo Trumpo ir NATO vadovo Marko Rutte derybomis. Šaltinis teigė, kad Europos sąjungininkai taip pat sustiprins saugumą Arktyje, tačiau pabrėžė, kad amerikiečių bazių įkūrimas Grenlandijoje pagal JAV suverenitetą nebuvo aptartas. „Dėl 1951 metų susitarimo bus iš naujo deramasi“, – tvirtino šaltinis.

Pasikeitus JAV prezidento Donaldo Trumpo retorikai dėl Grenlandijos, šalies vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad dabar siūlomas susitarimas dėl Arkties teritorijos saugumo užtikrinimo tenkina Lietuvą. „Koks tas susitarimas bus galutinai, turbūt nėra sutarta, tačiau atrodo, kad susitarimas numatys stipresnį NATO vaidmenį Arktyje. Kuo mes, lietuviai, esame visiškai patenkinti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento patarėja.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys mano, kad pasikeitusiai Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo retorikai dėl Grenlandijos įtakos turėjo vieninga Europos laikysena. „Vieninga Europos valstybių laikysena tikrai buvo vienas iš veiksnių, (siekiant) šiek tiek ir deeskaluoti situaciją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį atsitraukė nuo grasinimų jėga perimti Grenlandiją iš sąjungininkės Danijos, paskelbdamas nekonkretų susitarimą dėl šios Arkties teritorijos saugumo užtikrinimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Maskvoje vykusio Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio metu atsiribojo nuo JAV, Danijos ir kitų Europos valstybių ginčo dėl Grenlandijos. „Tai tikrai mūsų neliečia“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad JAV ir Danija šį klausimą turi išspręsti tarpusavyje. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, motyvuodamas tariamomis grėsmėmis, ne kartą išsakė norą, jog JAV perimtų Danijai priklausančios Grenlandijos kontrolę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Maskvoje vykusio Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio metu atsiribojo nuo JAV, Danijos ir kitų Europos valstybių ginčo dėl Grenlandijos. „Tai tikrai mūsų neliečia“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad JAV ir Danija šį klausimą turi išspręsti tarpusavyje. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, motyvuodamas tariamomis grėsmėmis, ne kartą išsakė norą, jog JAV perimtų Danijai priklausančios Grenlandijos kontrolę.

Po dviejų savaičių grasinimų Europai eskalavimo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, panašu, atsitraukė Grenlandijos klausimu, tačiau per tą laiką jis spėjo pridaryti tiek žalos, kad galutinai pakirstų europiečių pasitikėjimą savo sąjungininke JAV, rašo „Politico“....

NATO vadovas Markas Rutte pareiškė, kad šalys, įsivėlusios į ginčą dėl Grenlandijos – pusiau autonominės salos, kuri priklauso Danijai – kontrolės, dar turi daug nuveikti. M. Rutte JAV transliuotojui „Fox News“ sakė, kad jis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas per derybas Šveicarijos Alpių mieste Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) kuluaruose sutarė, jog Arkties regionas turi būti saugomas bendromis jėgomis.

Estija apsisprendė siųsti savo karius į Grenlandiją, tą svarsto daryti ir Latvija. Tuo metu Lietuva teigia, kad karius siųstų tik tuo atveju, jeigu misiją su amerikiečių žinia organizuotų NATO. Mūsų politikai pripažįsta, kad reikia palaikyti Daniją ir bandyti laviruoti, tačiau kartu neerzinti Donaldo Trumpo. Vis dėlto laviruoti sunku ne tik Lietuvai – Vakarų Europos sostinėse vis garsiau skamba mintis, kad Amerika nebėra patikima partnerė.

Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui reiškiant pretenzijas į Grenlandiją, ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda su kitais Europos Sąjungos lyderiais Briuselyje aptars transatlantinius santykius ir tolesnius Bendrijos veiksmus.  „Norėčiau pakviesti jus į neformalų Europos Vadovų Tarybos narių susitikimą.

Donaldo Trumpo pareiškimas, kad jis nori išvengti karinės jėgos panaudojimo dėl Grenlandijos, yra teigiamas ženklas, trečiadienį sakė Danijos užsienio reikalų ministras, tačiau jis pabrėžė, kad JAV prezidentas neatsisakė savo grasinimo perimti šią Danijos salą Arktyje.

Trečiadienį kalbą Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume sakęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareikalavo nedelsiant pradėti derybas dėl Grenlandijos ir įspėjo Europos šalis, rašo „Sky News“. „Mes norime gabalėlio ledo pasaulio apsaugai, o jie [Danija] jo neduoda. Mes niekada neprašėme nieko kito, – sakė D. Trumpas. – Galėjome pasilikti tą žemės gabalėlį, bet to nepadarėme.“ Tada jis kreipiasi tiesiogiai į Daniją ir Europą.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui suintensyvinus pastangas perimti Grenlandijos kontrolę, Rusija, regis, mėgaujasi chaosu, nors lieka neaišku, kokia yra jos pozicija dėl Jungtinių Valstijų pretenzijų.  Europos valstybės perspėjo, kad bet koks JAV bandymas užgrobti Grenlandiją sužlugdytų NATO – transatlantinį aljansą, kurį Rusija jau seniai laiko grėsme saugumui.

Grenlandijos sostinės Nuko merė Avaraaq Olsen teigia, kad JAV grasinimai užimti salą kenkia grenlandiečių psichinei gerovei, o ji ragina Grenlandijos gyventojus palaikyti vieni kitus, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. „Žmonės nepratę matyt tiek daug žurnalistų gatvėse, o jų čia atvyko iš viso pasaulio. Šiandien Nuke taip pat matome daugiau kareivių. Tačiau emociškai mums tai yra tarsi amerikietiški kalneliai.

Į Davosą atvykę keli JAV gubernatoriai pareiškė susirūpinimą dėl prezidento Donaldo Trumpo pretenzijų į Grenlandiją. „Prezidento veiksmai dėl Grenlandijos yra beprotiški“, – Pasaulio ekonomikos forume pareiškė Kentukio valstijos gubernatorius demokratas Andy‘is Beshearas. D. Trumpas, anot jo, per metus Jungtines Valstijas iš laisvojo  pasaulio lyderės padarė „mokyklos kiemo chuliganu“. A. Beshearas pabrėžė, kad amerikiečiai yra prieš Grenlandijos perėmimą.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad perimti Grenlandiją siekiančio JAV prezidento Donaldo Trumpo tikslas yra stiprinti NATO, todėl amerikiečių lyderio veiksmai nedidina saugumo rizikos Lietuvai. „Mums rizikos yra visada, mes turime kaimynystėje Rusiją, Baltarusiją, mes gyvename ištisai rizikos zonoje.

Jei į Grenlandiją ir būtų siunčiami Lietuvos kariai, tai galėtų vykti tik NATO pratybų kontekste, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.  „Noriu pabrėžti, kad jei kariai ir būtų siunčiami, tai jie siunčiami NATO mokymų kontekste. Tai yra NATO pratybos, kurios gali vykti ir Grenlandijoje, gali vykti ir dar labiau šiaurėje, gali vykti ir kitose šalyse“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.  „Lietuva NATO pratybose tikrai dalyvauja ir dalyvaus pagal mūsų karinį poreikį.

NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį pareiškė, kad norint suvaldyti įtampą dėl Grenlandijos reikalinga apgalvota diplomatija. Tai jis sakė JAV prezidentui Donaldui Trumpui vykstant į Davosą su Jungtinių Valstijų pretenzijomis į šią Danijos autonominę teritoriją. „Matau, kad šiuo metu kyla ši įtampa, nėra jokių abejonių.

Europiečiai turėtų vengti „refleksinio pykčio“, Davose susėsti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir išklausyti jo argumentus dėl Grenlandijos perėmimo, trečiadienį pareiškė iždo sekretorius Scottas Bessentas. Jis taip pat nurodė, kad D. Trumpo lėktuvas Davose nusileis maždaug trimis valandomis vėliau, nei planuota.

JAV didinat spaudimą dėl Grenlandijos kontrolės perėmimo, Europa turi parodyti „ryžtą ir pasitikėjimą savimi“ bei atmesti „nuolaidžiavimo“ politiką, sako Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, kurį cituoja portalas „TVP World“.  Platformoje „X“ D. Tuskas rašė, kad „nuolaidžiavimas visada yra silpnumo ženklas“, nesvarbu, ar nuolaidžiaujama draugiškoms, ar nedraugiškoms šalims.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį atvyksta į Davosą akistatai su Europos lyderiais dėl savo siekio perimti Grenlandiją, galinčio sužlugdyti transatlantinį aljansą. Dieną prieš išvykdamas į Pasaulio ekonomikos forumą, kur jis taps savo paties sukurtos dramos apie autonominės Danijos teritorijos likimą žvaigžde, D. Trumpas žiauriai išjuokė europiečius. Tačiau Šveicarijos kalnų kurorte susirinkę lyderiai susivienijo prieš agresyvią D. Trumpo „Pirmiausia – Amerika“ poziciją.

Prancūzija trečiadienį paragino NATO surengti pratybas Grenlandijoje ir pareiškė esanti pasirengusi prisidėti, JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) savo siekiu perimti šią Danijos autonominę teritoriją keliant sumaištį transatlantiniame aljanse. „Prancūzija ragina surengti NATO pratybas Grenlandijoje ir yra pasirengusi prie jų prisidėti“, – paskelbė prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) biuras.

 JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Vašingtonas ir jo NATO sąjungininkai kažką sugalvos dėl ginčo, susijusio su Grenlandija. „Manau, kad kažką sugalvosime, kuo NATO bus labai patenkinta ir kuo mes būsime labai patenkinti“, – sakė D. Trumpas, kalbėdamas likus kelioms valandoms iki išvykimo į Pasaulio ekonomikos forumą Šveicarijoje. D. Trumpas tuo pačiu pakartojo savo nuomonę, kad Jungtinėms Valstijoms reikia Grenlandijos saugumo tikslais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas beveik du dešimtmečius siekia susilpninti NATO galią. Dabar, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia gauti autonominę Grenlandijos kontrolę, Rusija su džiaugsmu stebi Aljanso problemas, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ). Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atmetė D. Trumpo teiginį, kad Rusija užims Grenlandijos salą, jei to nepadarys JAV, pareikšdamas, kad Maskva tokių planų neturi.

Žymus JAV gydytojas Jonathanas Reineris, anksčiau gydęs buvusį JAV viceprezidentą Dicką Cheney, paragino Kongresą pradėti tyrimą dėl Donaldo Trumpo sveikatos, praneša „The Hill“. Kardiologas savo raginimą grindė neseniai D. Trumpo Norvegijos ministrui pirmininkui Jonui Gahrui Storei parašytu laišku. Jame JAV prezidentas susiejo grasinimus įsigyti Grenlandiją su faktu, kad jam nebuvo suteikta Nobelio taikos premija.

JAV ir Europos ginčą dėl Grenlandijos galima išspręsti pasiekus susitarimą dalintis atsakomybe už saugumą Arkties ir Šiaurės Atlanto regione, antradienį sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kuris lankosi Šveicarijoje. G. Nausėda davė interviu „Reuters“ Pasaulio ekonomikos forumo Davose paraštėse. Jis teigia, kad ginčas dėl Grenlandijos užtemdė Rusijos karo prieš Ukrainą temą ir yra naudingas Rusijai, todėl paragino JAV sumažinti įtampą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakėlė savo provokatorišką retoriką dėl teritorinės ekspansijos į kitą lygį, socialiniuose tinkluose pasidalindamas sufabrikuotomis nuotraukomis, kuriomis dar kartą leidžia suprasti, kad Jungtinės Valstijos turėtų perimti Kanados kontrolę ir įsigyti Grenlandiją.

Danijos Europos Parlamento narys Andersas Vistisenas antradienį be užuolankų atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo neseniai išsakytas pastabas, kad Jungtinės Valstijos turėtų perimti Grenlandijos kontrolę nacionalinio saugumo sumetimais. Kalbėdamas Europos Parlamente, A. Vistisenas pasiuntė D. Trumpui žinutę ir liepė jam „atsiknisti“. „Pasakysiu žodžiais, kuriuos suprasit: pone Prezidente, atsikniskit“, – sesijos metu sakė A. Vistisenas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė nerimaujantis, kad JAV vadovo Donaldo Trumpo pastangos perimti Grenlandiją gali atitraukti dėmesį nuo Rusijos invazijos, kuri jau artėja prie ketverių metų ribos. D. Trumpas praėjusią savaitę pagrasino Europos šalims iki 25 proc. siekiančiais muitais už pasipriešinimą jo planams įgyti Grenlandiją, o tai sukėlė Briuselio pyktį ir pakurstė precedento neturinčią įtampą NATO.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad NATO ir Europos Sąjunga (ES) patiria gilią krizę, o Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) netrukus išnyks, rašo Kremliui ištikima Rusijos naujienų agentūra TASS. „Vietoj visą žemyną apimančios, lygiateisės struktūros, kurią mes propaguojame ir kurioje būtų suderinti visų interesai, jie nori valdyti šį didžiulį, turtingiausią ir labiausiai apgyvendintą žemyną (omeny turima Eurazija – aut. past.

Audros dėl Grenlandijos neslūgsta. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino muitais Europos Sąjungos šalims, kurios nepritaria jo siekiui perimti Grenlandiją. Ekspertai teigia, kad karinės intervencijos tikimybė maža, o vietos gyventojai jaučia nuovargį. Tęsiantis kalboms apie Grenlandijos aneksiją, Europos Sąjungos (ES) šalys solidarizuojasi su Danija ir Grenlandija. Kai kurios Europos valstybės pradėjo dislokuoti karius į autonominės Arkties salos teritoriją.

JAV Kongresas svarsto galimybę pasinaudoti 25-ąja JAV Konstitucijos pataisa, kuri leidžia laikinai nušalinti prezidentą nuo pareigų, jei jis negali jų tinkamai vykdyti. Šią idėją iškėlė Demokratų partijos atstovė Atstovų Rūmuose Yassamine Ansari. „Jungtinių Valstijų prezidentas yra rimtai psichiškai nesveikas, ir tai kelia grėsmę mums visiems. Būtent tam ir buvo sukurta 25-oji pataisa – ją privalome taikyti nedelsiant“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Y. Ansari.

Jungtinėms Valstijoms siekiant iš Danijos perimti Grenlandijos kontrolę, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Lietuvai nebūtų geras sprendimas pasirinkti vienos iš NATO sąjungininkių pusę. „Dalykas yra tas, kad ir Jungtinės Valstijos, ir Danija yra mūsų sąjungininkės NATO.

„Mes esame vienintelė jėga, galinti užtikrinti taiką visame pasaulyje, ir tai pasiekiama labai paprastai – jėga“: Trumpas per trumpą laiką paskelbė keletą pranešimų apie Grenlandiją, įskaitant paviešintą „SMS žinutę iš Macrono“. „Turėjau labai gerą pokalbį telefonu su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte apie Grenlandiją. Sutikau susitikti su visomis suinteresuotomis šalimis Davose, Šveicarijoje.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen pirmadienį susitikime su abipartine JAV Kongreso delegacija Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijoje pabrėžė „būtinybę nedviprasmiškai gerbti“ Grenlandijos ir Danijos suverenitetą. „Tai yra ypač svarbu mūsų transatlantiniams santykiams.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad Lietuva turėtų dalyvauti pratybose Arkties regiono saugumo užtikrinimui, jeigu jas organizuos NATO, taigi ir amerikiečiai, pastaruoju metu siekiantys perimti Grenlandiją. „Mūsų nuostata yra tokia – jeigu NATO imsis organizuoti pratybas, tai mes tikrai turėtume dalyvauti. Kai kalbu apie NATO, kalbu ir apie JAV“, – Žinių radijui antradienį sakė D. Matulionis.

Antradienį, prieš vykstant į Davose vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą, kuriame visas dėmesį sutelktas į JAV prezidento Donaldo Trumpo siekį užimti Grenlandiją, pats D. Trumpas pareiškė, kad be jo „nebūtų NATO“....

Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadavietės (NORAD) lėktuvai netrukus atvyks į JAV karinę bazę Grenlandijoje vykdyti ilgai planuotų veiksmų, pirmadienį pranešė organizacija. Šis bendros JAV ir Kanados karinės struktūros, skirtos oro erdvės stebėjimui ir gynybai, pranešimas paskelbtas augant įtampai dėl amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo reikalavimo perduoti Vašingtonui šios autonominės Danijos teritorijos kontrolę.

Pasaulio tvarką aukštyn kojomis verčiantis Donaldas Trumpas atvyko į Davoso ekonomikos forumą. Renginio epicentre – D. Trumpo užgaida nusipirkti Grenlandiją ir grasinimai Europai padidinti muitų tarifus, jei ši priešinsis. Europos lyderiai smerkia grasinimų diplomatiją. O Kremlius pataikauja ir drąsina D. Trumpą, esą Grenlandijos perėmimas būtų istorinis žingsnis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ar JAV politika šiandien suka į naują kryptį, ar tik grįžta prie senosios „savo kiemo“ logikos? Kol Donaldo Trumpo rinkimų pažadai skelbė „jokių užsienio karų“, realybėje ryškėja vis daugiau prieštarų – o Europai tenka vis skaudžiau pripažinti: stebuklų nebus, saugumo klausimus teks spręsti patiems. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Niujorke gyvenantis ekonomistas Žilvinas Šilėnas.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pirmadienį įspėjo Europos valstybes dėl atsakomųjų muitų, kurie gali būti nustatyti, Grenlandijos kontrolę perimti siekiančiam prezidentui Donaldui Trumpui grasinant įvesti papildomus mokesčius. „Manau, kad tai būtų labai neišmintinga“, – pirmąją Pasaulio ekonomikos forumo dieną kalbėdamas su žurnalistais sakė S. Bessentas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu „NBC News“ pareiškė, kad Europa turėtų sutelkti dėmesį į Rusijos karą Ukrainoje, o ne į Grenlandiją, rašo „RBC-Ukraine“. D. Trumpas eilinį kartą sukritikavo Europos lyderius, kurie priešinasi Grenlandijos prijungimui prie JAV.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nebesijaučia įpareigotas galvoti tik apie taiką, nes negavo Nobelio taikos premijos, ir vėl pakartojo savo reikalavimą kontroliuoti Grenlandiją, rašo BBC. Žinutėje Norvegijos ministrui pirmininkui D. Trumpas apkaltino šalį, kad jam nesuteikė premijos.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas interviu „NBC News“ sureagavo į palyginimą tarp JAV pretenzijų į Grenlandiją ir Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, rašo „RBC-Ukraine“. Žurnalistui paklausus, kuo galimybė prijungti Grenlandiją prie JAV skiriasi nuo anksčiau Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos, S. Bessentas klausimo vengė ir vėl pakartojo, kad toks žingsnis bus naudingas visoms šalims, įskaitant pačią Grenlandiją ir Europą.

Grenlandijos premjeras Jensas-Frederikas Nielsenas pirmadienį pareiškė, kad sala nepasiduos JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimui grasinimais įvesti muitus.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį pareiškė, kad prekybos karas niekam nenaudingas, po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo paskelbti muitus Britanijai ir kitoms Europos šalims dėl jų paramos Grenlandijai.

Grenlandijos šunų kinkinių federacija (KNQK) pirmadienį pranešė, kad Vašingtonui toliau grasinant perimti autonominę Danijos Karalystės teritoriją, buvo atšauktas kvietimas naujajam JAV specialusis pasiuntiniui atvykti kasmetines jos organizuojamas lenktynes.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paskelbtoje žinutėje Norvegijos ministrui pirmininkui pareiškė, kad pasaulis nebus saugus, jei JAV nekontroliuos Grenlandijos – autonominės Danijos teritorijos.  „Pasaulis nebus saugus, jei neturėsime visiškos ir absoliučios Grenlandijos kontrolės“, – sakoma D. Trumpo žinutėje Norvegijos ministrui pirmininkui Jonui Gahrui Storei. Žinutės autentiškumą naujienų agentūrai AFP patvirtino J. G. Store biuras.

Donaldui Trumpui pagrasinus įvesti muitus kelioms Europos šalims už jų prieštaravimą Jungtinių Valstijų ketinimui įsigyti Grenlandiją ir atgaivinus baimes dėl prekybos karo, aukso ir sidabro kainos pirmadienį pasiekė rekordines aukštumas, o dauguma akcijų rinkų raudonuoja. JAV prezidentas šį mėnesį dar labiau pakurstė jau ir taip didėjančią geopolitinę įtampą, pareiškęs, kad Vašingtonas esą nacionalinio saugumo sumetimais perims Šiaurės Atlanto salos kontrolę.