grenlandija

JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtina retoriką Grenlandijos atžvilgiu – jis kalba apie salos aneksiją ar net pirkimą, o tai kelia Europos pasipriešinimą. Tuo pat metu rusai bando pasinaudoti situacija, kai pagrindiniai Vakarų partneriai įklimpę į tarpusavio ginčus. Šiandien Grenlandijos gyventojai duoda interviu su ašaromis akyse. Kaip „24 Kanal“ pasakojo politologas, filosofijos daktaras Andrejus Gorodnickis, jie nesitikėjo, kad jiems bus daromas toks stiprus spaudimas.

Europos Sąjunga svarsto galimybę imtis atsakomųjų priemonių dėl JAV grasinimų Grenlandijai – tai galėtų būti 93 mlrd. eurų vertės muitai amerikietiškoms prekėms arba apribojimai JAV įmonėms, veikiančioms Europos rinkoje. Apie tai leidinys „Der Spiegel“ sužinojo iš ES diplomato.

Europos lyderiai netrukus rinksis į neeilinį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį, susijusį su įtampa dėl Grenlandijos. Tai pareiškė EVT pirmininkas Antonio Costa, praneša „Ukrinform“ korespondentas, remdamasis jo spaudos tarnyba. „Atsižvelgdamas į pastarojo meto įvykių svarbą ir siekdamas toliau koordinuoti veiksmus, nusprendžiau artimiausiomis dienomis sušaukti neeilinį Europos Vadovų Tarybos posėdį“, – sakė A. Costa.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Danija per 20 metų nesugebėjo imtis veiksmų prieš Rusijos grėsmę Grenlandijoje. Apie tai jis parašė socialiniame tinkle „Truth Social“. JAV prezidentas teigė, kad Danija turėjo 20 metų pašalinti Rusijos grėsmę Grenlandijoje, tačiau to nepadarė. „NATO jau 20 metų kartoja Danijai: „Jūs turite pašalinti Rusijos grėsmę Grenlandijoje“. Deja, Danija nieko nepadarė. Dabar atėjo laikas, ir tai bus padaryta!!!“, – rašė D. Trumpas.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas ilgai nedelsė – dar ką tik vos užsiminęs apie tarifus Europos šalims, nesutinkančioms su jo Grenlandijos aneksijos planais – dabar D. Trumpas jau skelbia, kad nauji tarifai įsigalios vasarį. Pirma, jie sieks 10 proc., o nuo birželio padidės iki 25 proc. ir galios tol, kol šalys nesutiks su jo planais pasigviešti Arkties salą. Europos Sąjunga skuba smerkti naują Vašingtono tarifų šantažą ir žada atsaką.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sekmadienį griežtai sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimą ginče dėl Grenlandijos įvesti naujus muitus, sakydama, kad Europa spaudimui nepasiduos. „Ne mes siekiame šio konflikto“, – Danijos naujienų agentūrai „Ritzau“ sakė M. Frederiksen, pridurdama, kad ji palankiai vertina panašius signalus iš kitų Europos šalių. „Europos nepašantažuosi“, – sakė ji.

Šalys, kurioms JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina įvesti muitus dėl jų nepritarimo jo planams Grenlandijos atžvilgiu, imdamosi atsakomųjų veiksmų laikysis išvien, teigiama sekmadienį paskelbtame bendrame pareiškime. „Grasinimai muitais kenkia transatlantiniams santykiams ir kelia pavojingos nuosmukio spiralės riziką“, – pareiškė Didžioji Britanija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija. „Mes ir toliau laikysimės išvien ir koordinuosime savo atsaką.

Vokietijos karinės žvalgybos komanda, sudaryta iš 15 karių ir neseniai išsiųsta į Grenlandiją, šiandien iš šios Arkties salos turi išvykti į Kopenhagą, sekmadienį naujienų agentūrai „dpa“ pranešė kariuomenės atstovas. Komanda į Grenlandiją atvyko penktadienį ir prieš planuojamas karines pratybas turėjo dalyvauti Danijos vadovaujamoje žvalgybos misijoje. Nedideles savo kariškių komandas buvo atsiuntę ir dar keletas NATO aljansui priklausančių Europos šalių.

Danijos užsienio reikalų ministras lankysis NATO narėse Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Švedijoje, kad aptartų Aljanso Arkties saugumo strategiją, sekmadienį pranešė jo ministerija. Užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas (Larsas Liokė Rasmusenas) sekmadienį lankysis Osle, pirmadienį vyks į Londoną, o ketvirtadienį – į Stokholmą.

Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto (SWP) vyresniosios mokslo darbuotojos teigimu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina įvesti muitus aštuonioms europinėms NATO sąjungininkėms, nes siekia suskaldyti Europą. „Trumpas tai daro, nes gali, o Grenlandija jam yra svarbus „trofėjus“, – naujienų agentūra „dpa“ sakė Laura von Daniels.

JAV Senato demokratų mažumos lyderis Chuckas Schumeris pareiškė, kad sieks užblokuoti muitus, kuriuos prezidentas Donaldas Trumpas grasina įvesti jo planams dėl Grenlandijos prieštaraujantiems sąjungininkams Europoje. „Dėl neapgalvotų Donaldo Trumpo muitų jau pakilo kainos ir nukentėjo mūsų ekonomika, o dabar jis tik dar labiau blogina padėtį“, – šeštadienį paskelbtame pareiškime teigė Ch. Schumeris.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus įvesti muitus dėl Grenlandijos, sekmadienį įvyks specialioji ES valstybių narių atstovų sesija. Kipras, kuris šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja ES, šeštadienį vakare pranešė, kad, reaguojant į naujausius Jungtinių Valstijų pareiškimus, sekmadienį po pietų bus surengtas neeilinis ambasadorių lygio susitikimas. Trumpas svaidosi grasinimais D. Trumpas pareiškė, kad JAV nuo vasario 1 d. aštuonioms Europos šalims ims taikyti papildomą 10 proc.

Grenlandijos ministrė Naaja Nathanielsen šeštadienį pasveikino Europos šalių, kurioms Donaldas Trumpas grasina įvesti naujus muitus, nebent šios Arkties salos ateities klausimas būtų išspręstas jo naudai, reakciją į tokį JAV prezidento žingsnį. „Esu sužavėta, matydama pirmąsias šalių, kurioms buvo skirti šie grasinimai, reakcijas, – tinkle „LinkedIn“ paskelbtoje žinutėje rašė mineralinių išteklių ministrė. – Esu dėkinga ir tikiuosi, kad diplomatija ir sąjungininkų pagalba nugalės.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas šeštadienį atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus įvesti didelius muitus Europos šalims, jei jos neleis jam įsigyti Grenlandijos. „Mes nesileisime bauginami, – pažymėjo jis naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime. – Tik Danija ir Grenlandija priima sprendimus joms aktualiais klausimais.

Ir Danijoje, ir Grenlandijoje šiandien ūžia protestai prieš Amerikos prezidento užmojus pasisavinti didžiulę Arkties salą. O tuo metu į pačią Grenlandiją atvyksta daugiau sąjungininkų karių – ten jau išsilaipino vokiečiai. Jungtinės Arkties vadavietės viršininkas netiki, kad tarp NATO sąjungininkų gali kilti konfliktas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį dar suintensyvino pastangas perimti Grenlandijos kontrolę, pagrasinęs virtinei Europos šalių taikyti iki 25 proc. dydžio muitus, kol bus įgyvendintas jo siekis įsigyti šią Danijos teritoriją. Nuo vasario 1 dienos Danijai, Norvegijai, Švedijai, Prancūzijai, Vokietijai, Jungtinei Karalystei, Nyderlandams ir Suomijai bus taikomas 10 proc.

Šeštadienį tūkstančiai žmonių išėjo į Danijos sostinės Kopenhagos gatves protestuoti prieš Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo siekį perimti Grenlandijos – autonominės Danijos teritorijos – kontrolę. Protestas buvo surengtas po to, kai D. Trumpas penktadienį perspėjo, kad jis „gali įvesti muitus“ šalims, nepritariančioms jo planams perimti mineralų turtingą Grenlandiją.

Daugelį pasaulio demokratinių valstybių baugina Donaldo Trumpo užmojai dėl Grenlandijos. Idėja „nusipirkti“ teritoriją iš kitos valstybės skamba kaip grįžimas prie kolonijinio mąstymo ir kelia nerimą, kad galingos valstybės gali ignoruoti mažesnių šalių politinę valią. Plačiau apie situaciją su Grenlandija ir kokia būtų Lietuvos reakcija, jei amerikiečiai pageidautų baltarusiškų trąšų tranzito, TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbėjo užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Buvęs NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad negalėtų pažadėti, jog JAV liks Aljanse, rašo „Sky news“. J. Stoltenbergas buvo Marko Ruttes pirmtakas, NATO jis vadovavo nuo 2014 iki 2024 m. Buvęs NATO vadovas Stoltenbergas pakomentavo augančias įtampas tarp JAV ir Europos Naujausiame savo interviu „Der Spiegel“ jis pakomentavo naujausias įtampas tarp Donaldo Trumpo ir Europos.

Italijos gynybos ministras Guido Crosetto atmetė idėją dislokuoti Italijos karius Grenlandijoje, teigdamas, kad tokia misija yra nereikalinga, net jei kelios Europos šalys ir toliau vykdo planus siųsti savo pajėgas. Pasak Italijos žiniasklaidos, G. Crosetto pabrėžė, kad aptariamas dislokavimas Arkties saloje būtų riboto masto. Jis pažymėjo, kad siūlomi kontingentai yra pernelyg maži, kad galėtų turėti kokį nors reikšmingą poveikį.

Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė galįs įvesti prekybos muitus šalims, kurios nepritaria jo planams perimti Grenlandiją, priklausančią NATO sąjungininkei Danijai. „Galiu įvesti muitą šalims, jei jos nesutiks dėl Grenlandijos, nes Grenlandija mums reikalinga nacionaliniam saugumui“, – per sveikatos apskritąjį stalą Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.

Dvipartinė Jungtinių Valstijų Kongreso delegacija penktadienį pradėjo vizitą Kopenhagoje, siekdama pareikšti paramą Danijai ir Grenlandijai po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino perimti šios Arkties salos, kuri yra autonominė Danijos teritorija, kontrolę. 11 kongresmenų ir kongresmenių, be kita ko, turėtų surengti derybas su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen ir Grenlandijos premjeru Jensu-Frederiku Nielsenu.

JAV reiškiant pretenzijas dėl iš esmės autonominės Grenlandijos ir siekiant kontroliuoti šią dalį Danijos Karalystei priklausančios teritorijos, Rusijos ambasadorius Danijoje apkaltino NATO, kad šis siekia militarizuoti Arktį. NATO šalys, įskaitant Daniją, naudojasi Rusijos ar Kinijos grėsmės baime, kad didintų šiame regione esančias savo karines pajėgas, duodamas interviu valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė Rusijos ambasadorius Vladimiras Barbinas.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ketvirtadienį paskelbė, kad Varšuva karių į Grenlandiją nesiųs. Jo teigimu, vienos NATO šalies ataka prieš kitos šalies teritoriją reikštų „mums pažįstamo pasaulio pabaigą“, rašo portalas „TVP World“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Grenlandija yra gyvybiškai svarbi JAV saugumui, ir neatmetė galimybės panaudoti jėgą, kad perimtų salos, kuri yra autonominė Danijos teritorija ir NATO aljanso dalis, kontrolę.

Danijos ir Grenlandijos ministrams nepavyko atkalbėti Donaldo Trumpo administracijos nuo siekio pasigviešti salą. Tačiau įtemptas susitikimas Vašingtone nesibaigė ir katastrofa, kokia galėjo baigtis. Šalys pripažįsta, kad jų nuomonės visiškai nesutampa, bet susitarė tęsti diskusijas. O kol jos tęsiasi – Danija ir jos sąjungininkai jau siunčia papildomus karius į Arkties salą. Berlynas sako, kad karinė misija skirta atgrasyti Rusiją ir Kiniją. O Maskva dėl to jau širsta.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pareiškė, kad Europos šalių karių dislokavimas Grenlandijoje neturės įtakos JAV prezidento Donaldo Trumpo planams perimti salos kontrolę, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Žurnalistai paklausė D. Trumpo spaudos sekretorės apie JAV prezidento reakciją į neseniai sustiprintą NATO sąjungininkų karinį buvimą Grenlandijoje.

Atsižvelgdama į JAV prezidento Donaldo Trumpo pretenzijas į  Grenlandiją, Rusija perspėjo neignoruoti jos interesų Arktyje, ketvirtadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.  „Visi bandymai ignoruoti Rusijos interesus poliariniame regione, ypač saugumo srityje, neliks be atsako ir turės labai toli siekiančių padarinių“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Europos Sąjunga (ES) turi „strateginę atsakomybę“ Grenlandijoje, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot.  „Europos Sąjunga turi strateginę atsakomybę Grenlandijoje, nes Arkties saugumas yra mūsų pačių saugumas“, – žurnalistams sakė jis. J.-N. Barrot taip kalbėjo Danijai pranešus, kad Vašingtonas vis dar nori perimti naudingųjų iškasenų turtingos Arkties salos kontrolę.

Nyderlandai ketvirtadienį pranešė, kad pasiųs vieną karininką paremti Europos misiją Grenlandijoje, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pažadėjus perimti strateginės Arkties salos kontrolę.  Prieš tai Prancūzija, Švedija, Vokietija ir Norvegija pareiškė dislokuojančios karius žvalgybos misijai Grenlandijos sostinėje Nuuke.  „Saugumas Arkties regione (įskaitant Grenlandiją) yra strategiškai svarbus visoms NATO narėms“, – sakoma Nyderlandų gynybos ministro Rubenso Brekelmanso pareiškime.

Vokietijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad kelių Europos NATO narių žvalgybos misija Grenlandijoje siekiama „ištirti galimybes užtikrinti saugumą, atsižvelgiant į Rusijos ir Kinijos grėsmes Arktyje“. Vokietija ir kitos šalys trečiadienį paskelbė apie savo misijos dislokavimą, netrukus po to, kai Vašingtone įvykęs JAV, Danijos ir Grenlandijos pareigūnų susitikimas neišsprendė „esminių nesutarimų“ dėl salos, kurios trokšta Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas.

Rusija pareiškė esanti rimtai susirūpinusi dėl NATO karinio personalo atvykimo į Grenlandiją – naudingųjų iškasenų turtingą salą Arktyje, kurią JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina perimti. „Padėtis, besiklostanti aukštosiose platumose, mums kelia didelį susirūpinimą“, – sakoma trečiadienio vakarą paskelbtame Rusijos ambasados ​​Belgijoje, kur yra NATO būstinė, pareiškime.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paliko atvirą galimybę rasti sprendimą dėl jo planų Grenlandijos atžvilgiu po to, kai Danijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad jam nepavyko pakeisti administracijos nuomonės dėl noro užkariauti salą.

Prancūzija, paprašyta Danijos, siunčia savo karius pratybų į Grenlandiją. Prezidentas Emmanuelis Macronas tinkle „X“ rašė, kad pirmieji kariai jau yra pakeliui. „Jų bus daugiau“, – pridūrė jis. Autonomiškai valdoma Grenlandija priklauso Danijai, kuri yra NATO narė. Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori aneksuoti šią didžiulę Arkties salą.

Vokietija prisijungs prie kitų Europos valstybių, kurios siųs savo karius į Grenlandiją, trečiadienį pranešė Berlynas, JAV prezidentui Donaldui Trumpui toliau grasinant perimti šią Danijos Karalystei priklausančią Arkties salą.

Danijos ir JAV nuomonės dėl Grenlandijos ateities iš esmės skiriasi ir sprendimas nebuvo rastas, po Vašingtone įvykusio susitikimo su aukščiausiais JAV pareigūnais pareiškė Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas. Jis pabrėžė, kad Danija vis dar nori glaudžiai bendradarbiauti su JAV. Taip pat trečiadienį po derybų Baltuosiuose rūmuose L. Lokke Rasmussenas pažadėjo priešintis JAV prezidento Donaldo Trumpo planui perimti Grenlandijos kontrolę.

Baltieji rūmai paskelbė, regis, dirbtinio intelekto sugeneruotą šunų tempiamų rogių kryžkelėje nuotrauką, siekdami pabrėžti JAV prezidento Donaldo Trumpo poziciją vykstant svarbiam susitikimui dėl Grenlandijos ateities. Prie socialiniame tinkle „X“ paskelbto paveikslėlio pridėta antraštė „Kuria kryptimi, Grenlandijos vyruke?“ ir matyti dvejos šunų tempiamos rogės. Vienas kinkinys jas traukia Baltųjų rūmų, kitas – Kinijos ir Rusijos link.

Švedijos ministras pirmininkas trečiadienį pareiškė, kad, gavęs Danijos prašymą, pasiuntė kelis karininkus prisijungti prie karinių pratybų Grenlandijoje, JAV prezidentui Donaldui Trumpui toliau grasinant užimti šią Danijos autonominę teritoriją. „Šiandien į Grenlandiją atvyksta keli Švedijos ginkluotųjų pajėgų karininkai. Jie priklauso grupei iš kelių sąjungininkų šalių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia perimti Grenlandijos kontrolę. Vienas iš JAV įvardytų būdų, kaip tai padaryti – nusipirkti salą. Už Grenlandiją Amerikai tektų sumokėti 700 mlrd. JAV dolerių (602 mlrd. eurų), rašo „NBC News“, remdamasis trimis su sąmatos skaičiavimais susipažinusiais šaltiniais. Nurodoma, kad ši sąmata buvo apskaičiuota mokslininkų ir buvusių JAV pareigūnų, planuojant D. Trumpo siekį įsigyti 2,17 mln.

Danija nedelsdama stiprina savo karinį buvimą Grenlandijoje, trečiadienį pranešė Gynybos ministerija, prieš pat Vašingtone prasidedančias svarbias derybas dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų perimti Arkties salą. „Danijos ginkluotosios pajėgos nuo šiandien dislokuoja pajėgumus ir dalinius, susijusius su (...) pratybų veikla.

Grenlandijos ir Danijos ministrai jau netrukus Baltuosiuose rūmuose susitiks su Amerikos viceprezidentu ir valstybės sekretoriumi. Esama nuomonių, kad tai gali būti svarbiausias susitikimas šiuolaikinėje Grenlandijos istorijoje, o Vašingtonas gali pateikti Danijai ir jos salai ultimatumą. Susitikimo išvakarėse Grenlandijos premjeras pakartojo, kad šalis neparduodama ir renkasi ateitį su Danija. O Donaldas Trumpas atkirto, kad Grenlandijos premjerui tai taps didele problema.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas perbraižo Amerikos saugumo ir įtakos žemėlapį. Jis dar kartą pareiškė, kad Grenlandija anksčiau ar vėliau atiteks JAV, net jei tai reikštų rimtą konfliktą su sąjungininkais Europoje. Visame kontekste pasimiršta Ukrainos klausimas. Kaip turėtų atrodyti pasaulis D. Trumpo akimis „Žinių radijo“ laidoje diskutavo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui vis garsiau grasinant perimti Grenlandijos kontrolę, šios Arkties salos ministras pirmininkas Jensas-Frederikas Nielsenas trečiadienį pareiškė, kad dabar ne metas kalbėti apie būsimą Grenlandijos nepriklausomybę ir kelti pavojų jos apsisprendimo teisei. „Nemanau, kad dabar tinkamas metas apie tai kalbėti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtono kontrolė Grenlandijoje yra „gyvybiškai svarbi“ jo planuojamai „Auksinio Kupolo“ oro ir raketų gynybos sistemai. „Jungtinėms Valstijoms reikia Grenlandijos nacionalinio saugumo tikslais. Ji gyvybiškai svarbi „Auksiniam Kupolui“, kurį mes statome“, – socialiniuose tinkluose rašė D. Trumpas, nekart žadėjęs atimti Arkties salą iš sąjungininkės Danijos.

Prancūzija vasario 6 dieną atidarys konsulatą Grenlandijoje, trečiadienį pranešė užsienio reikalų ministras, pavadinęs šį žingsnį politiniu signalu dėl strateginės Danijos teritorijos, kurią JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo perimti. Šie komentarai nuskambėjo tą dieną, kai Danijos vyriausiasis diplomatas Baltuosiuose rūmuose susitiks su aukšto rango JAV pareigūnais deryboms dėl didžiulės, naudingosiomis iškasenomis turtingos Arkties salos ateities.

Vašingtonui sukritikavus Daniją dėl apleistos Grenlandijos gynybos, danų gynybos ministras trečiadienį pareiškė, kad šalis stiprins savo karinį buvimą šioje Arkties teritorijoje ir palaiko dialogą su sąjungininkais NATO. „Mes ir toliau stiprinsime savo karinį buvimą Grenlandijoje, tačiau taip pat dar labiau sutelksime dėmesį NATO viduje į didesnį pratybų (skaičių) ir didesnį NATO buvimą Arktyje“, – rašė Troelsas Lundas Poulsenas pareiškime naujienų agentūrai AFP.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Grenlandijos ministro pirmininko Jenso-Frederiko Nielseno pasisakymai apie salos ketinimą likti sąjungoje su Danija jam gali tapti „didele problema“, pranešė Baltieji rūmai. Žurnalistams paklausus, ar jis laiko galutiniu Grenlandijos ministro pirmininko pareiškimą, jog sala ketina likti sąjungoje su Danija, JAV prezidentas atsakė klausimu, kas apskritai padarė tokius pareiškimus.

JAV invazija į Grenlandiją būtų išpuolis prieš visas NATO sąjungininkes, antradienį pareiškė šios salos energetikos ministrė Naaja Nathanielsen. N. Nathanielsen Londone vykusioje spaudos konferencijoje sakė, kad JAV kariniai veiksmai reikštų teisinės valstybės principo žlugimą“, o Vakarų sąjungininkėms tektų „aiškintis, kokia yra ši nauja pasaulio tvarka“. Paklausta, ar Grenlandija tikėtųsi NATO paramos invazijos atveju, ji nurodė negalinti atsakyti į šį klausimą, nes „jis leidžia manyti, kad ...

JAV prezidentui Donaldui Trumpui toliau grasinant perimti Grenlandiją, Danijos Karalystei priklausančios salos ministras pirmininkas antradienį pareiškė, kad jei būtų priversta apsispręsti, autonominė teritorija rinktųsi likti Danijos dalimi, o ne prisijungti prie JAV.

Vienas Floridos respublikonų kongresmenas pirmadienį pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekiama aneksuoti Grenlandiją ir paversti ją 51-ąja JAV valstija, prezidentui Donaldui Trumpui vis grasinant užgrobti šią autonominę Danijos teritoriją. D. Trumpas yra sakęs, kad JAV „vienaip ar kitaip“ gaus Grenlandiją, siūlydamas idėją nupirkti šią teritoriją arba perimti ją jėga, nors Danija, NATO sąjungininkė, tam griežtai priešinasi.