grenlandija

Po operacijos prieš Venesuelos prezidentą Nicolą Maduro, JAV nežada sustoti. Donaldas Trumpas viešai užsimena, kad veiksmų gali imtis ir prieš Kolumbiją bei Grenlandiją. Apie tarptautinės teisės normas ir tolimesnius JAV veiksmus „Žinių radijo“ laidoje diskutavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė Indrė Isokaitė ir ambasadorius, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas įspėjo JAV prezidentą Donaldą Trumpą „skubėti“ imtis skubių veiksmų dėl Grenlandijos, nes kitaip grenlandiečiai galėtų balsuoti už prisijungimą prie Rusijos, pirmadienį pranešė Rusijos naujienų „Interfax“, kurią cituoja „Reuters“. „Trumpas turėtų paskubėti. Remiantis nepatvirtinta informacija, per kelias dienas gali būti surengtas netikėtas referendumas, kurio metu visi 55 tūkst.

Europa svarsto NATO misiją Grenlandijoje, kuri turėtų parodyti Jungtinių Valstijų prezidentui, kad Europa rūpinasi strategiškai svarbia sala. Tačiau Donaldas Trumpas, kalbėdamas apie Grenlandijos saugumą, pabrėžia, kad svarbus ne karių skaičius saloje, o Amerikos nuosavybė. D. Trumpas teigia dar nepateikęs Danijai ir Grenlandijai konkretaus pasiūlymo, už kiek norėtų įsigyti salą. Vis dėlto žiniasklaida skelbia, kad Vašingtonas svarsto mokėti ne Danijai, o kiekvienam salos gyventojui.

Respublikonų atstovas Atstovų rūmuose Randy Fine pirmadienį teikia įstatymo projektą, kuriuo siekiama įgalioti JAV prezidentą Donaldą Trumpą „imtis tokių veiksmų, kokių gali prireikti“, kad būtų įsigyta Grenlandija ir kad ji būtų įtraukta į JAV sudėtį. Projektu iš esmės siekiama, kad Grenlandija taptų 51-ąja JAV valstija, skelbia „Fox News“. „Manau, kad pasauliui yra naudinga, jog Jungtinės Valstijos įgytų suverenumą Grenlandijoje“, – sakė jis interviu minėtam kanalui.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pirmadienį pareiškė, kad nėra grafiko, pagal kurį JAV planuoja įsigyti Grenlandiją, tačiau tai esą yra prioritetas, rašo „The Hill“. „Manau, kad prezidentas vakar vakare buvo labai tiesmukas“, – sako ji.

Europos Sąjunga gali padėti užtikrinti Grenlandijos saugumą, jei Danija to paprašytų, pirmadienį pareiškė už gynybos ir kosmoso sritis atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius.

Grenlandijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad sustiprins pastangas užtikrinti, jog Arkties teritorijos gynyba vyktų NATO globoje, ir vėl atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo siekį perimti salą, rašo „Reuters“. D. Trumpas savaitgalį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos vienaip ar kitaip pasiims Grenlandiją, ir įspėjo, kad Rusija ir Kinija „perims kontrolę“, jei Vašingtonas nesiims veiksmų.

Europos NATO valstybės narės, reaguodamos į JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus dėl Grenlandijos, siūlo stiprinti Aljanso buvimą Arkties regione, įskaitant NATO stebėjimo misijos negalutiniu pavadinimu „Arctic Sentry“ dislokavimą. Apie tai praneša „Ukrinform“, remdamasi Vokietijos televizijos naujienų tarnyba „Tagesschau“. „Pasak diplomatinių šaltinių, kelios NATO šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, pasisako už Aljanso buvimo Arkties regione išplėtimą.

Grenlandijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad jokiomis aplinkybėmis negali sutikti su JAV noru perimti šią Arkties salą. „Jungtinės Valstijos dar kartą pakartojo savo norą perimti Grenlandiją. Tai yra kažkas, ko Grenlandijos valdančioji koalicija negali priimti jokiomis aplinkybėmis“, – pareiškė autonominės Danijos teritorijos vyriausybė, po pakartotinių JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų perimti salos kontrolę.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Grenlandijoje Jeffas Landry pareiškė, kad po Antrojo pasaulinio karo Danija okupavo salą, kurią siekia kontroliuoti JAV prezidentas. Apie tai jis sausio 11 d. parašė socialiniame tinkle „X“. Pasak J. Landry, JAV gynė Grenlandijos suverenitetą Antrojo pasaulinio karo metu, kai Danija to padaryti negalėjo. „Po karo Danija vėl ją okupavo, apeidama ir ignoruodama JT protokolus“, – rašė jis.

Europos šalių grupė, vadovaujama Jungtinės Karalystės ir Vokietijos, aptaria planus sustiprinti savo karinį buvimą Grenlandijoje, siekdama parodyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad Europa rimtai vertina Arkties saugumą, pranešė „Bloomberg“. Pasak pranešimo, Vokietija siūlys įsteigti bendrą NATO misiją Arkties regionui apsaugoti, remiantis su šiais planais susipažinusių šaltinių informacija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė naujus pareiškimus apie teritorines pretenzijas Grenlandijai, patvirtindamas planus perimti salos kontrolę. Jis teigė, kad jei Jungtinės Valstijos neužims Grenlandijos, tai padarys Rusija arba Kinija, rašo UNIAN. „Ir aš neleisiu, kad tai įvyktų“, – pabrėžė jis.

Baltieji rūmai šią savaitę pranešė, kad prezidentas Donaldas Trumpas svarsto įvairias galimybes, įskaitant karinius veiksmus, siekdamas užimti Grenlandiją, nepaisydamas Danijos įspėjimo, kad toks puolimas reikštų NATO pabaigą, rašo „Radio France Internationale“ (RFI). Kiek realus yra pavojus, kad D. Trumpo noras užimti šią teritoriją galiausiai sugriautų aljansą, kuris daugiau nei septyniasdešimt metų buvo Vakarų saugumo pagrindas? Kaip pabrėžia prancūzų leidinys, atsakymas priklauso nuo to, a...

Vokietija ir Švedija sekmadienį pasmerkė JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus, šiam vėl užsiminus apie jėgos panaudojimo galimybę siekiant užimti savivaldžią Danijos teritoriją – Grenlandiją. JAV generolas, einantis NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado pareigas, tuo tarpu pareiškė, kad karinis aljansas veda „sveikas“ derybas dėl Grenlandijos svarbos.

Praėjus beveik metams akivaizdu, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo antroji kadencija formuojama pagal jo užsienio politikos ambicijas, rašo BBC. Jis įgyvendino grasinimus Venesuelai: dramatiško naktinio reido metu sulaikytas šalies prezidentas Nicolas Maduro ir jo žmona. Jie buvo paimti iš jų itin saugomos rezidencijos Karakase.

Grenlandijos politinės partijos penktadienį pareiškė, kad grenlandai nenori būti amerikiečiais, JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir toliau grasinant dėl salos kontrolės perėmimo.

Po operacijos Venesueloje Donaldas Trumpas neslepia didesnio apetito ir įvardija kitas valstybes, kurios yra jo akiratyje: Kolumbiją, Kubą, Meksiką ir Grenlandiją, priklausančią Danijai. Kas laukia toliau? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis ir Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas.

NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas, JAV generolas Alexusas Grynkewichas penktadienį pareiškė, kad karinis aljansas toli gražu nepatiria krizės, amerikiečių prezidentui Donaldui Trumpui pažėrus grasinimų perimti Grenlandijos kontrolę. „Mano darbui kariniu lygmeniu iki šiol nebuvo jokio poveikio (...) Tiesiog norėčiau pasakyti, kad šiandien mes vis dar esame pasirengę ginti kiekvieną Aljanso teritorijos colį“, – A. Grynkewichas sakė žurnalistams vizito į Suomiją metu.

 Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni mažai tikėtinu laiko JAV karinės jėgos naudojimą Grenlandijai aneksuoti. „Netikiu hipoteze, kad JAV pradės karinę akciją prieš Grenlandiją – tai variantas, kurio neparemčiau“, – pareiškė politikė penktadienį kasmetinėje savo spaudos konferencijoje Romoje. Toks žingsnis esą neatitiktų niekieno interesų ir niekam nebūtų naudingas.

Interviu „The New York Times“ metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas sulaukė klausimo, kas jam yra svarbiau – įsigyti Grenlandiją ar išsaugoti NATO. D. Trumpas atsisakė tiesiogiai atsakyti, bet pripažino, kad „tai gali būti pasirinkimas“. Jis aiškiai pareiškė, kad Aljansas be Jungtinių Valstijų jo centre yra iš esmės bevertis. Trumpo pretenzijos dėl Grenlandijos Pastaruoju metu D. Trumpas pareiškė pretenzijas dėl Grenlandijos.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as pasiuntė žinutę Europai dėl Grenlandijos, rašo „The Sun“. Jis pareiškė, kad Europa ir Danija nepasižymėjo „geru darbu“ užtikrindamos saugumą šioje teritorijoje. J. D. Vance'as perspėjo europiečius J. D. Vance‘as pareiškė, kad jos nepakankamai investavo į gynybą ir nesugebėjo susitarti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu šiuo klausimu.

Europoje auga susirūpinimas dėl Grenlandijos. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo reikšti pretenzijas į Grenlandiją, Baltieji rūmai sako, kad jis svarsto jos įsigijimo galimybę. Baltieji rūmai pridūrė, jog pirmenybė teikiama diplomatijai, bet neatmetami ir kariniai veiksmai. Kitą savaitę JAV valstybės sekretorius Marco Rubio susitiks su Grenlandijos ir Danijos atstovais.

JAV toliau garsiai svarstant apie karinę intervenciją siekiant aneksuoti Grenlandiją, Danijos gynybos ministerija įspėjo, kad Danijos kariuomenė nedelsdama reaguos į bet kokį įsiveržimą į Grenlandiją jėga, rašo „Independent“. Ministerija Danijos leidiniui „Berlingske“ pranešė, kad pagal karinių pajėgų veiksmų taisykles kariai bus įpareigoti reaguoti į bet kokį užsienio šalies įsiveržimą, o ne laukti įsakymų.

Didžiosios pasaulio valstybės vis atviriau demonstruoja interesus strategiškai svarbiuose regionuose. Grenlandija – Arkties išteklių ir geopolitinės įtakos epicentras, Venesuela – milžiniškų energijos resursų, ekonominės krizės ir tarptautinių sankcijų laukas.

„Politico“, remdamasis ekspertais, teigia, kad Europa šiuo metu svarsto 4 galimus veiksmų scenarijus, kaip užkirsti kelią Grenlandijos aneksijai. Leidinys kalbėjosi su pareigūnais, diplomatais, ekspertais ir NATO atstovais, kad išsiaiškintų, kaip Europa galėtų atgrasyti JAV prezidentą nuo tokio žingsnio ir kokios būtų jos galimybės, jei jis užgrobtų Grenlandiją. Pašnekovams buvo suteiktas anonimiškumas ir galimybė laisvai kalbėti. 4 galimi Europos veiksmų scenarijai: Kompromisas.

Po Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) smūgių Venesueloje kyla nerimo dėl Grenlandijos salos. JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra atvirai pareiškęs, kad nori paimti šią Danijai priklausančią salą. Ši situacija susilaukė įvairių reakcijų ir užsienyje, ir Lietuvoje. Lietuviai pasidalijo į dvi grupes: vieni JAV norą paimti Grenlandiją mato kaip pavojų ir/ar grėsmę NATO, kiti sako, jog tai strategiškai svarbu norint Arkties regione atgrasyti Rusiją ir Kiniją.

Grenlandijos vyriausybė kitą savaitę dalyvaus JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir Danijos pareigūnų susitikime, trečiadienį pareiškė Grenlandijos užsienio reikalų ministrė, JAV atnaujinus pretenzijas į Arkties salą.  „Žinoma, dalyvausime. Mes paprašėme to susitikimo“, – Danijos visuomeniniam transliuotojui DR sakė Vivian Motzfeldt. Prieš tai M. Rubio patvirtino, kad susitikimas įvyks.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris trečiadienio vakarą per pokalbį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu „išdėstė savo poziciją dėl Grenlandijos“, pranešė Dauning Strytas. JAV pareigūnai užsiminė, kad Jungtinės Valstijos galėtų panaudoti karines priemones, kad perimtų šią pusiau autonominę Danijos teritoriją, kuri, pasak D. Trumpo, yra gyvybiškai svarbi nacionaliniam saugumui.

Venesuela šiandien – ne vien Pietų Amerikos drama. Tai ir narkokartelių šešėlis, ir geopolitinis mūšis dėl įtakos, ir globalios pasekmės, kurios atsimuša net į naftos rinkas. Lietuvos pozicija – kartu su ES: Maduro režimas nelaikomas teisėtu, o spaudimas turi vykti tarptautinės teisės rėmuose. Kas nugalės – principai ar interesai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio paskelbė, kad kitą savaitę susitiks su Danijos ir Grenlandijos atstovais, rašo „Sky news“. Jo buvo paklausta, ar JAV atsisakys karinės intervencijos Grenlandijoje. „Aš čia nesu, kad kalbėčiau apie Daniją ar karinę intervenciją. Kitą savaitę susitiksiu su jų atstovais. Tada ir aptarsime šiuos klausimus. Bet daugiau neturiu ką pridėti“, – atsakė jis.

Lietuva remia Venesuelos žmonių teisę išsirinkti demokratinę valdžią bei ragina JAV neeskaluoti Grenlandijos aneksijos klausimo, sako ministrė pirmininkė Inga Ruginienė. „Mes savo ruožtu, kaip Lietuva, remiame demokratinius procesus šalyje, ir remiame ir gerbiame Venesuelos žmonių teisę išsirinkti demokratinę valdžią ir spręsti apie savo ateitį“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Ruginienė.

Donaldas Trumpas nori, kad Grenlandija priklausytų Jungtinėms Valstijoms. Tačiau problema ta, kad Grenlandija jau yra Danijos dalis, o dauguma grenlandiečių nenori tapti JAV dalimi. Nors staigus įsiveržimas į Grenlandijos sostinę Nuuką ir teritorijos perėmimas „Venesuelos stiliumi“ skamba kaip fantazija, net jei pastarojo meto JAV karinė operacija Karakase priminė, kokiomis galimybėmis Vašingtonas disponuoja, egzistuoja gana aiškus kelias šiam tikslui pasiekti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo komanda svarsto įvairius būdus, kaip įsigyti Grenlandiją, teigiama naujame Baltųjų rūmų pareiškime. Jame taip pat nurodoma, kad D. Trumpas ne kartą aiškiai pareiškė, kad šios teritorijos įsigijimas yra „nacionalinio saugumo prioritetas“. Be to, teigiama, kad „visada yra galimybė pasitelkti JAV kariuomenę“. Kubilius nemano, kad JAV siųs karius į Grenlandiją: turėtų užtekti racionalaus požiūrio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lyderiui Donaldui Trumpui v...

JAV prezidento patarėjas politiniais klausimais, Baltųjų rūmų administracijos vadovo pavaduotojas Stephenas Milleris mano, kad Grenlandija galėtų būti perimta Jungtinių Valstijų, nes dėl jos niekas nekariautų, skelbia CNN. „Niekas nekariaus su Jungtinėmis Valstijomis dėl Grenlandijos ateities“, – sakė jis, atsakydamas į klausimą apie galimą karinės jėgos panaudojimą.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui vėl pareiškus pretenzijas į Grenlandiją, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas sako, jog Lietuvos pozicija šiuo klausimu nesikeičia – net ir didėjant geopolitinėms grėsmėms Arktyje, Grenlandijos tapimas JAV dalimi nėra priimtinas sprendimas. „Mes tikrai pasisakome prieš šią tendenciją, prieš tai, kad Grenlandija atitektų Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

Aukšto rango Baltųjų rūmų atstovas JAV pretenzijas kontroliuoti Grenlandiją pirmadienį vadino oficialia JAV pozicija, tuo pačiu atmesdamas karinio konflikto dėl Arkties salos perspektyvą. „Dėl Grenlandijos ateities su JAV niekas nekariautų“, – televizijos CNN paklaustas, ar Vašingtonas atmestų jėgos panaudojimą Grenlandijai užimti, sakė Baltųjų rūmų personalo vadovo pavaduotojas Stephenas Milleris.

Donaldo Trumpo apetitas Vakarų pusrutulyje, regis, yra nepasotinamas. Praėjus vos dienai po to, kai buvo sulaikytas Venesuelos prezidentas Nicolás Maduro, JAV prezidentas nukreipė dėmesį į kitą taikinį – Grenlandiją, teigiama „The Economist“.  „Mums reikia Grenlandijos nacionalinio saugumo požiūriu“, – sausio 4-ąją žurnalistams lėktuve „Air Force One“ sakė D. Trumpas.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui ir vėl pareiškus pretenzijas į Grenlandiją, šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, jog Vašingtonas šiuo klausimu privalo laikytis tarptautinės teisės principų. Be to, pabrėžė ji, Grenlandija neginčytinai ir toliau išlieka Danijos dalimi.

Netikėta JAV operacija Venesueloje, kurios metu buvo sulaikytas prezidentas Nicolas Maduro ir jo žmona, sukėlė didelį susirūpinimą Europos lyderiams. Vis dažniau svarstoma, ar Grenlandija nebus kita, rašo „Politico“. Leidinyje pažymima, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas atvirai pareiškė, kad „JAV reikia Grenlandijos“. Jis paaiškino, kad sala yra apsupta Rusijos ir Kinijos laivų, todėl jos kontrolė yra JAV nacionalinio saugumo klausimas.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pirmadienį pareiškė, kad, jos nuomone, JAV prezidentas Donaldas Trumpas rimtai ketina užimti Grenlandiją, rašo „Reuters“. Danija ir Grenlandija atmeta jo ambicijas. „Deja, manau, kad reikia rimtai vertinti JAV prezidento pareiškimus, kad jis nori Grenlandijos“, – sako M. Frederiksen. „Aš labai aiškiai išdėsčiau Danijos Karalystės poziciją, o Grenlandija ne kartą pareiškė, kad nenori tapti JAV dalimi“, – priduria ji.

 JAV privalo liautis linksniuoti „Kinijos grėsmę“ kaip pretekstą siekti savanaudiškų interesų, ypač siekiant kontroliuoti Grenlandiją, pirmadienį pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai. „Raginame JAV pusę nustoti naudoti vadinamąją Kinijos grėsmę kaip priemonę savo naudai“, – per spaudos konferenciją sakė Lin Jianas, komentuodamas JAV prezidento Donaldo Trumpo pastarojo meto pareiškimus apie būtinybę gauti Grenlandiją.

Europa turi susivienyti, kitaip jai bus „galas“, įspėja Lenkijos premjeras Donladas Tuskas. Tuo pat metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau svajoja apie Grenlandiją, rašo „Politico“. D. Tuskas pirmadienį socialiniuose tinkluose rašė, kad Europa nebus „rimtai“ vertinama, jei išliks „silpna ir susiskaldžiusi – nei priešas, nei sąjungininkas“. „Tai jau dabar aišku. Turime pagaliau patikėti savo jėga, turime toliau ginkluotis, turime likti vieningi kaip niekada anksčiau“, – sakė jis.

„Dabar jau gana“, – pareiškė Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas po pakartotinių JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų aneksuoti autonominę Danijos teritoriją. „Gana spaudimo. Gana insinuacijų. Gana fantazijų apie aneksiją. Mes esame atviri dialogui. Esame atviri diskusijoms. Tačiau tai turi vykti tinkamais kanalais ir gerbiant tarptautinę teisę“, – vėlyvą sekmadienio vakarą „Facebook“ parašė Grenlandijos vyriausybės vadovas.

Baltijos šalių atstovai paskelbė keletą pareiškimų, kuriuose pažymėjo, kad Danija ir Grenlandija turi savarankiškai spręsti klausimus, susijusius su jų interesais, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Komentarai pasirodė po to, kai JAV lyderis Donaldas Trumpas paskelbė naujus pareiškimus apie JAV poreikį kontroliuoti Grenlandiją.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui vėl pareiškus pretenzijas į Grenlandiją, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys teigia, kad ši teritorija – neatsiejama Danijos Karalystės dalis.  „Grenlandija yra neatskiriama Danijos Karalystės, kuri yra stipri demokratinė valstybė ir patikima NATO sąjungininkė, dalis. Visi kylantys klausimai yra transatlantinio saugumo reikalas“, – socialiniame tinkle „X“ rašė K. Budrys.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį dar kartą pareiškė, kad Grenlandija turėtų tapti Jungtinių Valstijų dalimi, nepaisant Danijos ministrės pirmininkės raginimų liautis grasinti šiai teritorijai. Vašingtono karinė intervencija Venesueloje vėl sukėlė baimę dėl Grenlandijos, kurią D. Trumpas ne kartą yra sakęs norįs aneksuoti, atsižvelgiant į jos strateginę vietą Arktyje. Skrisdamas į Vašingtoną prezidentiniu lėktuvu „Air Force One“, D. Trumpas pakartojo šį tikslą.

Nesvarbu, tai Arktis ar Pietų Amerika, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir toliau be skrupulų demonstruoja savo galią. Tęsiantis istorinio masto karinei eskalacijai šalia Venesuelos krantų, iš šalies Rusija evakavo ten dirbančių savo diplomatų šeimas. O dabar D. Trumpo žvilgsnis sugrįžo į Grenlandiją, šiai salai skirdamas specialųjį pasiuntinį iš Luizianos. Tad JAV vadovas dabar visiems primena, kad Luiziana prieš 220 metų buvo perpirkta iš Prancūzijos.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pakartojus, kad Jungtinėms Valstijoms reikia Grenlandijos „nacionalinio saugumo“ sumetimais, Grenlandijos ministras pirmininkas antradienį pabrėžė, jog sprendimai dėl šios autonominės teritorijos ateities bus priimami saloje. „Grenlandija yra mūsų šalis. Mūsų sprendimai priimami čia“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše pareiškė premjeras Jensas-Frederikas Nielsenas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sureagavo į Donaldo Trumpo sprendimą paskirti specialųjį įgaliotinį Grenlandijos klausimais.