Operatorius, kompozitorius Gabriel Orentas (Kęstutis Gabriel Orentas Amado) savo tėčio gimtinėje Lietuvoje apsigyveno 2003 metais, tačiau Venesueloje liko jo draugai ir artimieji.
Su jais G. Orentas palaiko artimus ryšius, todėl sutiko papasakoti, kaip vyksta gyvenimas Venesueloje šiomis dienomis, po JAV suduotų smūgių Karakasui.
Pats G. Orentas anksčiau gyveno netoli karinių jūrų pajėgų būstinės Karakaso San Bernardino rajone, kuriam šįkart pasisekė išvengti smūgių. Tačiau buvo subombarduotas karinis miestelis Fort Tiuna ir strategiškai svarbus La Guaira uostas.
„Mano draugai, gyvenantys greta Fort Tiuna, šiuo metu vis dar neturi elektros. Gyventojai buvo labai išsigandę precedento neturinčių sprogimų, jie slėpėsi, tačiau dabar venesueliečiai į viską reaguoja su humoru – kuria memus ir juokelius“, – sako G. Orentas.
„Pereiti iš krizės į normalų gyvenimą užtruko apie 24 valandas. Venesueloje krizės tęsiasi jau virš 40 metų, tad žmonės prie to pripratę“, – priduria jis.
Nuo 2021 m. Kaune gyvena Roberto Martinez Surosas, kurio mama Audronė – lietuvė kaunietė. Paklausus, ko dabar labiausiai trūksta venesueliečiams, jis įvardija nematerialius dalykus.
„Pirmiausia, mums reikia teisybės ir laisvės. Venesuelai reikia pokyčių vyriausybėje ir demokratijos“, – sako jis.
„Nedidelis pavyzdys: jei Venesueloje eisite gatve, jus sustabdys policija, patikrins jūsų telefoną ir, jei jame ras Trumpo ar Jungtinių Valstijų vėliavos nuotrauką, už tai pateksite į kalėjimą“, – paaiškina R. Surosas.
Venesueloje nusidriekė eilės prie maisto
Vis dėlto kasdienis gyvenimas, kuris ir taip daugeliui venesueliečių yra sunkus, kuriam laikui tapo dar sunkesnis. Karakase nugriaudėjus sprogimams dalis gyventojų ne tik liko be elektros, bet ir ant ribos likti be maisto.
„Galiu pasakyti, kad iškart po amerikiečių atakos, parduotuvės nusidriekė didžiulės eilės. Žmonės bandė nusipirkti maisto. Kai kuriose vietovėse jo nebeliko“, – sako G. Orentas.
Primename, kad Venesueloje galima atsiskaityti dviejomis valiutomis. Oficiali šalies valiuta yra bolivarai, kurie, anot pašnekovo, tiek nuvertėję, kad už juos beveik nieko negali nusipirkti, o kita gana plačiai naudojama valiuta yra doleriai.
„Žmonės bando nusipirkti kiek įmanoma daugiau už dolerius, kuriuos turi, bet tai taip pat reiškia papildomą bolivaro nuvertėjimą ir infliaciją doleriais“, – komentuoja G. Orentas.
Vieni džiūgauja, kiti neigia, treti tyli
Po JAV suduotų smūgių Venesuelai internete paplito vaizdai, kuriuose – iš džiaugsmo šokantys ir dainuojantys venesueliečiai. Žiniasklaidoje pasirodė straipsniai, esą po pasaulį išsibarstę venesueliečiai yra itin laimingi, jog šalį nustekenusį diktatorių Nicolą Maduro amerikiečiai suėmė ir išvežė.
Tačiau demonstratyviai švenčia tik svetur esantys venesueliečiai. Anot R. Surosas, vis dar pavojinga atvirai rodyti džiaugsmą dėl N. Maduro suėmimo, nes valdžioje liko tie patys politikai, patruliuoja ta pati valdžiai palanki policija, kariai.
„Visi esame laimingi (dėl N. Maduro suėmimo – red. past.), bet švęsti galime tik už Venesuelos ribų“, – sako R. Surosas.
Jis teigia turintis pažįstamų, kurie yra kariai arba žemesnio rango pareigūnai, bet jie, anot pašnekovo, turi būti itin atsargūs ir neparodyti emocijų dėl to, kas įvyko.
Paklausus, kokie jausmai iš tiesų vyrauja Venesueloje, G. Orentas neslepia, kad jo paties šeima yra pasidalijusi į dvi stovyklas.
„Mūsų šeima yra pasidalijusi į dvi puses – opoziciją ir vyriausybės rėmėjus. Kai esame kartu, niekada nekalbame apie politiką, bet tokiomis neeilinėmis situacijomis pasikalbame“, – pasakoja pašnekovas.
„Kai kurie šeimos nariai dirba komitetuose Karakase, dirba prie kai kurių vyriausybinių programų, nukreiptų į skurstančius. Viena vertus, jie atlieka labai gerą darbą, nes bando padėti žmonėms, kurie neturi resursų. Kita vertus, jie vykdo vyriausybės valią“, – sako Venesuelos lietuvis.
Anot G. Orentas, tie giminaičiai, kurie dirba vyriausybei, negalėjo patikėti, kokį smūgį gavo Venesuela, todėl kurį laiką neigė tai, kas vyksta. Tuo metu N. Maduro režimo nepalaikantys giminaičiai džiaugėsi kaip tie, kurių nuotaikas viešino žiniasklaida.
„Vyriausybės pusėje esantys giminaičiai kurį laiką neigė (kas įvyko – red. past.), nenorėjo tikėti, kad amerikiečiai sučiupo N. Maduro. Dabar jie teigia, neva nesvarbu, kad amerikiečiai paėmė N. Maduro, jie vis tiek kovos. Užtrunka, kol jie suvokia situaciją.
Opozicijos pusėje esantys giminaičiai džiūgauja, tačiau šiek tiek iracionaliai, nes nepaisant to, kad intervencija buvo visiškai nelegali – JAV pažeidė tarptautinę teisę – jie yra labai laimingi, kad N. Maduro išgabentas“, – pasakoja Kaune gyvenantis pašnekovas.
Jis pats teigia esantis laimingas, kad N. Maduro nebėra Venesueloje, bet tikina suprantantis realybę – N. Maduro nuvertimas, anot G. Orentas, dar nėra gera žinia.
„Faktas, kad JAV prezidentas kitą dieną po smūgių pasakė: „Dabar mes kontroliuojame jūsų šalį“, ir tai nėra geros žinios. Kai aš tai priminiau kai kuriose Venesuelos lietuvių grupėse, susilaukiau gana priešiškos reakcijos. Žmonės nori tikėti, kad visa tai yra dėl geros Venesuelos ateities“, – komentuoja Venesuelos lietuvis.
„Mes labai tikime, kad netrukus ateis geri dalykai, tokie kaip demokratija ir laisvė“, – sako R. Surosas.
G. Orentas vertinimu, konfliktas tarp JAV ir Venesuelos yra paremtas sandoriu.
„Kas vyksta šiuo metu: amerikiečiai, užuot per artimiausią pusmetį ar metus surengę rinkimus, derasi su dabartine vyriausybe dėl naftos kontrolės. Iš esmės tai sandoris: nafta manais į išsilaikymą valdžioje“, – savo įžvalgomis dalijasi jis.
Primename, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė besitikintis bendradarbiauti su laikinąja Venesuelos lydere. Tuo metu „Reuters“ skelbia, kad Venesuelos opozicijos lyderė Maria Corina Machado pažadėjo grįžti į tėvynę iš egzilio ir su opozicija laimėti demokratinius rinkimus. Kada tokie vyktų, šiuo metu nėra informacijos.
Laikinoji Venesuelos lyderė – iš tos pačios šutvės?
Išgabenus N. Maduro, jį poste laikinai pakeitė viceprezidentė Delcy Rodriguez. Paklausus, kaip venesueliečiai vertina laikinąją lyderę, G. Orentas pabrėžė, kad į politiką ji atėjo dar Hugo Chavezo laikais, todėl venesueliečiai nemano, kad prie jos šalyje įvyks pokyčiai.
„Ji nėra nauja (politikė – red. past.). Čia ir problema. Jie visi (D. Rodriguez, Diosdado Cabello, pats Nicolas Maduro, Celia Flores) yra tie patys žmonės, kurie buvo šalia Hugo Chavezo nuo pat 1992 metų perversmo, po kurio H. Chavezas buvo pasodintas į kalėjimą.
Šie žmonės nešė jam knygas, lankė jį kalėjime. Kai H. Chavezas tapo prezidentu, jie tapo vyriausybės nariais: vieni nuėjo į parlamentą, kiti į ministerijas, treti tapo merais ar gubernatoriais ir t. t. Per paskutinius 27 H. Chavezo valdymo metus jie užėmė valdžios pozicijas ir nuolat jose rotavo“, – pasakoja G. Orentas.
D. Rodriguez yra dirbusi informacijos ir komunikacijų ministre, užsienio reikalų ministre, energetikos (naftos) ministre, buvo Venesuelos Steigiamojo susirinkimo pirmininke, žvalgybos vadove. 2018 m. ji tapo viceprezidente.
„Taigi, šie žmonės nėra nauji, jų ideologija tokia pat, kaip H. Chavezo ir N. Maduro. Galiu pasakyti, kad pokyčių nebus – visi tai žino“, – sako G. Orentas.
Panašios nuomonės apie D. Rodriguez yra ir R. Surosas: „Ji yra blogas žmogus, ji diktatūros dalis.“
Dalis Venesuelos lietuvių norėtų evakuotis
Užsienio reikalų ministerija (URM) nurodė negavusi Lietuvos piliečių pagalbos prašymų, taip pat neturi informacijos apie nukentėjusius Lietuvos piliečius.
Visgi tai nereiškia, kad Venesuelos nėra Lietuvos piliečių arba kad žmonės, kurie nors ir nėra Lietuvos piliečiai, bet neturi lietuviško kraujo, nenorėtų evakuotis. G. Orentas žiniomis, tokių žmonių gali būti 30–40.
„Vyriausybė turi visas galimybes padėti. Reikia suprasti, kad tai būtų naudinga Lietuvai – šie žmonės jau pažįsta kultūrą. Taip, kalbos galbūt ir nemoka, bet ją galima išmokti. Venesueloje daug jaunų žmonių, nepilnamečių, kurie baigia mokyklas ir ieško, kur studijuoti. Venesueloje jie neturi ateities, o Lietuvoje turi“, – tikina jis.
Nuo 2019 m. Lietuvoje pradėjo veikti Venesuelos lietuvių perkėlimo programa, skirta evakuoti lietuvių kilmės venesueliečius iš Venesuelos į Lietuvą ir padėti jiems integruotis. Per 5 metus į mūsų šalį persikėlė 135 Venesuelos lietuviai. Paskutinieji atvyko 2024 m.
Šiuo metu lietuvių diaspora į Lietuvą gali grįžti per programą „Globali Lietuva“ („GrįžtuLT“).
Tačiau R. Surosas sako, kad tie, kurie norėjo palikti šalį, tą jau padarė.
„Beveik visi lietuvių palikuonys Venesueloje jau paliko šalį. Nedaugelis, kurie liko Venesueloje, ten susikūrė gyvenimą. Jie nenori išvykti“, – komentuoja jis.
Tuo metu Lietuvos piliečių Venesueloje gali būti iki 200 (2020 m. Registrų centro duomenimis, buvo 187). Anot G. Orentas, lietuviai Venesueloje apsistoja dažniausiai kaip turistai ar verslininkai. Visgi naujausių skaičių, kiek Lietuvos piliečių dabar yra Venesueloje, neskelbiama.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
