Mėgėjai

Ilgaamžiškumo tyrinėtojas dr. Tomas Liubertas ragina atsisakyti požiūrio, kad ilgas ir kokybiškas gyvenimas prasideda nuo alinamo sporto ir griežtų ribojimų. Anot jo, ilgaamžiškumas prasideda ne nuo bandymo „greitai susitvarkyti kūną“, o nuo individualaus, mokslu grįsto sveikatingumo – kartais net su tortu sporto klube. „Ilgaamžiškumas nėra savęs ribojimas – tai procesas, paremtas žmogaus ritmu ir poreikiais, o ne išoriniais standartais“, – pabrėžia mokslininkas dr. T. Liubertas.

Bėgimo klubo „Love Streams Running“ organizuotose išskirtinėse varžybose pirmadienio vakarą (balandžio 20 d.) paaiškėjo Antakalnyje stūkstančio Slidininko (dar žinomo Šilo pavadinimu) kalno karalius ir karalienė. „Slidininkas Invitational 2026“ varžybose nugalėjo Viktorija Senūtienė ir Tadas Petravičius.

Rugpjūčio 23-ąją, priešpaskutinį vasaros savaitgalį, sostinės gatvės vėl prisipildys dviračių šurmulio, o registracija į jau tradicija tapusį įvykį startuoja šiandien. Septynioliktą kartą vyksiantis „Velomaratonas“ kviečia ne tik minti pedalus, bet ir švęsti tvarią, aktyvią bei bendruomenišką miesto kultūrą. Didžiausias Baltijos šalyse dviračių reiškinys kasmet pritraukia per 10 tūkstančių dalyvių.

Ar iš tiesų žinote, kiek jūsų kūnui reikia judėti? Rekomendacijos, kaip ir kiek sportuoti, gali skirtis net žmonėms, kurie iš pirmo žvilgsnio gyvena panašų gyvenimo būdą – viena svarbu visą dieną sėdintiems prie kompiuterio, kita – daug laiko praleidžiantiems prie vairo. Asmeninis treneris Paulius Ratkevičius pabrėžia, kad svarbiausia – ne pasirinkta sporto rūšis, o tai, ar fizinis krūvis iš tiesų kompensuoja jūsų kasdienį judėjimo trūkumą.

Savaitgalį Vilniaus Vingio parke surengtas tradicinis, jau 12-asis, patriotinis bėgimas „Vilkų takais“ („Tropem Wilczym“). Šiais metais šiame renginyje dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius – daugiau nei 800. Renginį atidarė ir žodį tarė Lenkijos Respublikos generalinis konsulas Vilniuje Dariusz Wisniewski. Jis ne tik pasveikino dalyvius, bet ir pats prisijungė prie bėgikų, parodydamas pavyzdį pagerbiant ir prisimenant Pamirštuosius karius.

Šiuolaikinis mokslas patvirtina: ėjimas jaunina mūsų kūną ir lėtina ląstelių senėjimą, o taip pat efektyviai veikia ir mūsų emocinę sveikatą. Kasdieniai žingsniai ne tik stiprina širdį, vidinė ramybė ir galimybė „perkrauti“ mintis kardinaliai keičia ir mūsų emocinę savijautą. Dovilė Petkevičiūtė – keliautoja, pėsčiomis įveikusi daugiau nei 4 tūkst. kilometrų nuo Meksikos iki Kanados sienos. Šiuo metu ji yra kitame pasaulio gale ir ruošiasi naujam gyvenimo iššūkiui – pereiti Japoniją.

Maratonas šiandien vis dažniau tampa ne profesionalių sportininkų tikslu, o asmeniniu iššūkiu, kuriam ryžtasi ir tie, kurie prieš kelerius metus apie 42 kilometrus nebūtų rimtai pagalvoję. Vieniems tai – noras patikrinti savo galimybių ribas, kitiems – būdas į kasdienybę įnešti daugiau judėjimo, disciplinos ir ilgainiui geresnės savijautos.

Pavasaris Lietuvoje kasmet pažadina ne tik gamtą, bet ir žmonių norą judėti daugiau – parkuose ir miestų gatvėse gausėja bėgikų, aktyviai buriasi išpopuliarėję bėgimo klubai. Balandžio 7-ąją minėta Pasaulinė sveikatos diena kviečia atkreipti dėmesį į rūpinimosi savo sveikata svarbą. Ekspertai pabrėžia, kad augantis susidomėjimas bėgimu kartu atveria ir galimybę mokytis fiziniu aktyvumu užsiimti sąmoningiau – realistiškai vertinant savo galimybes ir įsiklausant į kūno siunčiamus signalus.

Jei egzistuotų piliulė, galinti vienu metu sumažinti Alzheimerio riziką, sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir valdyti širdies bei kraujagyslių ligas, už ją paklotume tūkstančius eurų. Visgi mokslininkai ir sveikatos specialistai beda pirštu į paprasčiausią veiksmą, kuris prieinamas kiekvienam. Simboliškai Pasaulinės sveikatos dienos proga, panagrinėkime galingą, moksliškai pagrįstą įrankį, galintį pridėti ne tik papildomų metų, bet ir gyvybės jūsų kasdienybei.

Laikrodžiai, žiedai, apyrankės šiandien gali apie mūsų sveikatą pasakyti daugiau nei bet kada anksčiau. Tačiau naujausias „Eurovaistinės“ inicijuotas Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas rodo, kad 60 proc. gyventojų tokių išmaniųjų įrenginių vis dar nenaudoja kūnui svarbiems rodikliams stebėti. Nuo ko pradėti? Asmeninis treneris Paulius Ratkevičius įvardijo, ką jis rekomenduoja stebėti visiems – ir kur dar visgi reikia paisyti technologijų ribotumo.

Ar kada susimąstėte, kad judėjimas yra privilegija? O ne prievolė? Neretai sportas pateikiamas kaip „bausmė“ už suvalgytą picą arba prievolė siekiant vasaros kūno formų. Daugeliui paraatletų galimybė judėti buvo iškovota po traumų ar sunkių diagnozių. Jiems judėjimas yra laisvės simbolis. Lietuvos paralimpinio komiteto, „Parateam“ atletai jau ne vienerius metus prisijungia prie „Toyota Ėjimo“ veiklų ir griauna mitus, kokie yra žmonės su negalia.

Intensyvesnė treniruotė, ilgesnis darbas sode ar tiesiog didesnis fizinis krūvis – ir dažnai kūnas netrunka to priminti. Dažnai po intensyvios veiklos atsiradęs skausmas nurašomas kaip „normalus“, tikintis, kad praeis savaime. Tačiau, pasak skaitmeninės medicinos platformos „uhealth“ gydytojos Justės Zeidotaitės-Marmokienės, ne visais atvejais verta laukti – kartais tai gali būti rimtesnės problemos signalas.

Jei jaunystė būtų parduodama vaistinėse, eilės nusidriektų kilometrais. Argi ne ironija, kad vienas paprastesnių būdų „atšaukti“ kelis biologinius gimtadienius yra... visiškai nemokamas. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad kiekvienas žingsnis yra tiesioginė investicija į mūsų ląstelių „remontą“. Ėjimas veikia mūsų organizmą kur kas giliau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio ir daro įtaką net tam, kaip greitai senstame biologiškai. Kaip ėjimas veikia ląstelių senėjimą? Senėjimas nėra tik skaičius pase.

Vis dar gajus įsitikinimas: jei nemėgsti sporto salės, bėgimo ar intensyvių treniruočių, gera fizinė sveikata bus sunkiai pasiekiama. Tačiau asmeninis treneris Paulius Ratkevičius pabrėžia – aktyvus sportas nėra vienintelis kelias. „Eurovaistinės“ inicijuotas Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas rodo, kad dauguma sportuojančiųjų net ir renkasi lengvą ar vidutinio intensyvumo judėjimą. Didžiausia klaida – manyti, kad jei nemėgsti sportuoti, judėjimas apskritai nėra tau.

FK „Kauno Žalgirio“ prezidentas Mantas Kalnietis pasiryžo naujam ir intriguojančiam iššūkiui – buvęs krepšininkas ruošiasi jau balandžio 26 d. nubėgti kiek daugiau nei 42 km ir taip įveikti Kauno maratoną. „Laukia naujas iššūkis, kuriame pagaliau galėsiu pats fiziškai sudalyvauti, nes jau senokai trūksta adrenalino varžantis pačiam. Bandysiu prabėgti pilną Kauno maratoną“, – specialioje spaudos konferencijoje rėžė M.Kalnietis.

Ne paslaptis, kad dauguma žmonių šaltąjį sezoną dažniau renkasi vakarus namuose, valgo sunkesnius patiekalus, rečiau laiką leidžia gryname ore, todėl sportas neretai lieka paraštėse. Tačiau pavasarėjant vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Vakarė Jokubaitytė-Tunkevičienė pastebi, kad slogesnę nuotaiką ir energijos trūkumą pamažu pradeda keisti motyvacija aktyvesnėms fizinėms veikloms bei buvimui lauke.

Tėvai gerai žino šį scenarijų: saulėta popietė, į kuprinę supakuoti užkandžiai ir didelis noras visai šeimai pasimėgauti pasivaikščiojimu. Tačiau praėjus vos penkiolikai minučių nuskamba minkštas balselis: „pavargau, kojos nebegali eiti!“. Ėjimas su vaikais gali tapti tėvų galvos skausmu. Jūsų dėmesiui išradingi patarimai, kaip paprasčiausią ėjimą paversti žaidybiniu nuotykiu.

Artėja 15 valanda. Akys limpa prie ekrano, o galvoje tik viena mintis: kur paslėptas tas šokoladas? Skamba kiek juokingai, bet tai realus reiškinys darbuotojų vadinamas „popietine duobe“. Tikrai atpažįstama situacija daugumai dirbančiųjų biuruose ar namuose. Galvojame, kad tai energijos trūkumas, visgi pasak mokslininkų dažnai tai smegenų apgaulė. Gera žinia ta, kad potraukį saldumynams galima išspręsti vos per penkiolika minučių.

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie sportuoja reguliariai, tačiau fiziškai pasyvių asmenų skaičius išlieka pakankamai didelis. Naujausia šalies gyventojų apklausa rodo augančią dažnai sportuojančių žmonių dalį, tačiau beveik 4 iš 10 šalies gyventojų vis dar niekada neužsiima fizine veikla. Nacionalinės sporto agentūros užsakymu apklausą atliko ,,Baltijos tyrimai”. Joje buvo apklausti 1000 Lietuvos gyventojų, kurių amžius nuo 15 iki 74 metų.

Ketvirtasis bekelės bėgimo varžybų „Trailo Kalvė“ etapas vasario 15 dieną bėgimo mėgėjus sukvietė į miškus Prienuose, kur varžybas ypač sunkino sniegas. Po keturių etapų jau aiškus ir pirmasis asmeninės sezono įskaitos čempionas, o pergales čia iškovojo jau puikiai pažįstami atletai. Jeigu praėjusiais metais Prienų trasoje teko bėgti lapkričio mėnesį, kuris buvo gana šiltas, o miškai dar žaliavo, tai šiemet bėgikai susidūrė su visiškai kitokiais iššūkiais.

Bekelės bėgimo varžybos „Trailo Kalvė“ Nepriklausomybės dienos išvakarėse kviečia į Prienus, ketvirtąjį 2025–2026 m. sezono etapą. Jau pažįstamoje trasoje šįkart bėgikai startuos priešinga puse, o dar laukia ir gausybė sniego. Ketvirtus kartus organizuojamose „Trailo Kalvės“ varžybose trasa Prienuose naudojama jau antrą sykį iš eilės, tačiau šiemet čia, kaip ir visoje Lietuvoje, gausu sniego. Pernai Prienuose buvo gausu žalios spalvos, be to šįkart bėgsime priešinga kryptimi.

Didžiausias šalyje sveikatingumo renginys „Toyota Ėjimas“ skelbia naujo sezono pradžią. Judėjimo entuziastai kviečiami kalendoriuose pasižymėti gegužės 17-ąją. Data ypatinga tuo, kad ėjimas – jubiliejinis. Dešimtąjį kartą skaičiuojantis renginys jau tapo neatsiejama sostinės tradicija. Sveikatingumo ėjimas vienija ne tik tuos, kurie vertina aktyvų laisvalaikį, bet pritraukia ir pasiilgusius bendrystės jausmo bei norinčius atrasti miestą naujai.

Žema temperatūra ir sudėtingas reljefas (gilus sniegas, ledas) verčia širdį dirbti sunkiau, todėl pagerėja širdies ir kraujagyslių sistemos būklė. Kūnas išeikvoja daugiau energijos reikiamai kūno temperatūrai palaikyti, todėl pagreitėja medžiagų apykaita. Vaikščiojimas sniegu įtraukia stabilizuojančius raumenis, stiprina sąnarius ir raumenis, ypač apatinėje kūno dalyje. Šaltas oras gali stimuliuoti ir sustiprinti organizmo imuninę sistemą.

Sportas turi daugybę privalumų – gerina fizinę formą, stiprina imunitetą, padeda kontroliuoti svorį. Bet dar vienas jo pliusas dažnai pamirštamas – sportas, ypač bėgimas, gali padėti ir emocinei sveikatai. Pasak bėgimo trenerio Edgar Deduchov, taip yra todėl, kad bėgimas veikia ne tik kūną, bet ir galvą. Tik svarbu pradėti bėgioti teisingai. Emocinė sveikata Lietuvoje gana trapi – kasdienį stresą Lietuvoje jaučia 38 proc.

Tyrimų duomenimis, sparčiai daugėja vaikų, kurie kasdien prie ekranų praleidžia 4 ir daugiau valandų. Pedagogų teigimu, pertraukos mokyklose, kurios anksčiau buvo skirtos aktyviam laikui kieme ar sportui, šiandien taip pat dažniausiai praleidžiamos su telefonais ir planšetėmis – tai tiesiogiai prisideda prie fizinio pasyvumo augimo. Tačiau ekranai nėra vienintelė priežastis. Anot specialistų, didelę įtaką daro ir suaugusiųjų pavyzdys.

Viename iš Brazilijos sporto klubų įvyko tragedija – per šiurpų ir nelaimingą atsitikimą sporto salės treniruotės metu atliekant štangos spaudimą žuvo 55-erių metų vyras. Stebėjimo kamerų užfiksuotoje vaizdo medžiagoje matyti kraupus momentas, kai sunki štanga išsprūsta Ronaldui Montenegro iš rankų ir rėžiasi jam į krūtinę.

Sostinėje surengtas vienuoliktasis tradicinis vyrų sveikatos palaikymo bėgimas „Ūsai bėga 2025“ dar kartą priminė – rūpestis emocine ir fizine sveikata yra stiprybė, o ne silpnybė. Kasmetinis renginys subūrė šimtus vilniečių ir miesto svečių, kurie palaikė vyrų sveikatos temų svarbą ir ragino atviriau kalbėti apie savijautą. Tikri, priklijuoti ir net moteriški „ūsai“ Bėgimas vyko VU Botanikos sode, vienoje gražiausių Vilniaus erdvių, kur dalyviai rinkosi pasipuošę tikrais ar priklijuotais ūsais.

Praeitų metų Nacionalinės sporto agentūros tyrimai rodo, kad 4 iš 10 suaugusiųjų lietuvių neužsiima jokia sportine veikla. Ši tendencija neaplenkia ir moksleivių. Eldoro Rimšos, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ fizinio aktyvumo programų koordinatoriaus ir „Solve for Tomorrow“ projekto partnerio teigimu, moksleiviai šiandien yra mažiausiai fiziškai aktyvi grupė, tačiau tinkamos kompleksinės priemonės gali padėti sportą daryti patrauklesnį.

Vienintelės Lietuvoje etapais vykstančios bekelės bėgimo varžybos „Trailo Kalvė“ jau ateinantį sekmadienį (lapkričio 16 dieną) atidaro ketvirtąjį savo sezoną ir kviečia bėgimo gamtoje mėgėjus į pirmąjį etapą Dūkštose. 2025–2026 m. „Trailo Kalvės“ sezone bėgimo gerbėjų laukia iš viso penki etapai, kurie kas mėnesį vyks nuo lapkričio iki kovo mėnesio. Trasa Dūkštose – populiari ir puikiai žinoma bekelės bėgimo mėgėjams ir žygeiviams.

Vienintelės Lietuvoje etapais vykstančios bekelės bėgimo varžybos „Trailo Kalvė“ jau suplanavo ketvirtąjį savo sezoną ir kviečia visus bėgimo mėgėjus į nepamirštamus nuotykius Lietuvos miškuose ir kalvose. Artėjančiame sezone jau žinomas ir patikrintas trasas pamatysite naujai, o taip pat lauks ir išskirtinis etapas tamsoje. „Jeigu nori greitai bėgti pavasarį, pradėk roges ruošti rudenį.

Tūkstančiai bėgikų trasoje – vardan noro padėti moterims. Jau šį sekmadienį Kaune vyks 12-asis rožinio kaspino paramos bėgimas „Pink Run su Antėja“, siekiantis atkreipti visuomenės dėmesį į krūties vėžio prevenciją. Renginio dalyviai sergančių moterų reabilitacijai jau paaukojo daugiau nei 12 tūkst. eurų, o organizatoriai tikisi pasiekti rekordinę paramos sumą.

Vilnių sudrebinusio „Toyota Ėjimo“ dalyviai ne tik žingsniavo ir įveikė pasirinktas 5 km, 10 km ir 25 km distancijas, bet ir mėgavosi miesto ir gamtos harmonija. 23 tūkstančiai žmonių pasirinko dieną skirti ne tik fiziniam judėjimui, bet ir minčių balansavimui. Dauguma mūsų neabejoja judėjimo nauda, tačiau dažnai pritrūksta motyvacijos tiesiog išeiti iš namų. „Toyota Ėjimas“ – tai draugiškas priminimas, kad eiti ne tik sveika, bet ir smagu. O smagiausia – kai eini drauge su bendraminčių minia.

Sekmadienį sostinės gatves ir parkus užlies dešimtys tūkstančių ėjikų ir dešimtys tūkstančių emocijų. Didžiausias Lietuvoje nemokamas ėjimo renginys „Toyota Ėjimas“ suburs 20 tūkst. dalyvių – šeimų, draugų, kolegų ir bendruomenių. 5, 10 arba 25 kilometrų trasos suteiks progą ne tik atrasti šarmingiausias miesto vietas, bet ir leis visą dieną mėgautis įvairiomis veiklomis bei pramogomis.

Jau šį sekmadienį, rugsėjo 28 d. „Toyota Ėjimo“ organizatoriai kviečia atrasti Vilnių savo kojomis ir savo tempu: galima rinktis iš trijų skirtingų ilgių trasų: 5, 10 ar 25 km. Klausimas, kuris dažnai neduoda ramybės dalyviams: „kaip maitintis, kad ėjimas būtų malonumas, o ne kančia“? Nesvarbu, ar ruošiatės eiti 5 ar net 25 kilometrus, skysčiai ir tinkamai pasirinkti maisto produktai yra jūsų energijos bei geros savijautos šaltinis.

Atvėsus orams ir prasidėjus peršalimo bei virusinių ligų sezonui, imuniteto stiprinimas tampa daugelio žmonių prioritetu. Norintys nesirgti imasi maisto papildų, vitaminų, tačiau neretai pamiršta, kad imunitetui didelę įtaką daro ir kasdieniai įpročiai. Vienas jų – fizinis aktyvumas.

Jau rugsėjo 28 d. Vilniaus gatves užpildys tūkstančiai ėjimo entuziastų ir neišdildomos emocijos. „Toyota Ėjimo“ organizatoriai kviečia judėti savo tempu: kiekvienas gali rinktis iš trijų skirtingų ilgių trasų: 5, 10 ar 25 km. Tai puiki galimybė aktyviai praleisti laiką ir atrasti gražiausias Vilniaus vietas visiškai nemokamai. Uždarys vieną sankryžą Tūkstančius žmonių suburiančio sporto renginio metu bus uždaryta viena sankryža.

Šį rugsėjį jau penktąjį kartą prasidėjęs technologijų bendrovės „Samsung“ socialinės atsakomybės projektas „Solve for Tomorrow“ Baltijos šalių mokinius suburs bendram tikslui. Šiemet, bendradarbiaujant su Tarptautiniu olimpiniu komitetu, projekto organizatoriai 9–12 klasių moksleivius kviečia burtis į komandas ir generuoti technologijomis pagrįstas idėjas – ieškoti sprendimų, kurie padėtų skatinti moksleivių fizinį aktyvumą, judėjimą ir daryti sportą patrauklesnį ir prieinamesnį kiekvienam.

Šiuolaikinis pasaulis verčia mus nuolat skubėti, o mūsų smegenys nuolat „virkšina“ milžiniškus informacijos srautus. Vis daugiau tyrimų rodo, kad ėjimas gali pozityviai paveikti ir mūsų psichinę sveikatą. Bet ar kada pagalvojote, kad ne mažiau svarbu kur einame? Mokslininkai sako, jog ėjimas miesto gatvėmis ir miško takeliais mūsų smegenyse sukuria skirtingus efektus. Miestas – proto treniruotė, bet ne poilsis Eidami mieste esame nuolat atakuojami – reklamos, signalai, automobiliai, žmonės.

Ruduo įprastai tampa nauju pradžios tašku – vieni grįžta į sporto sales, kiti ryžtasi išbandyti naujas veiklas ar tiesiog skirti daugiau dėmesio judėjimui. Kartu su entuziazmu ir sportu neretai aplanko ir mažiau malonus palydovas – kelioms dienoms užsitęsiantis raumenų skausmas. Kodėl po pertraukos grįžus į sportą skauda raumenis ir ką galime padaryti, kad pradžia būtų lengvesnė? „Svarbu žinoti, kad raumenų skausmas po sporto – natūrali organizmo reakcija.

Artėjant Vilniaus maratonui, daugelis bėgikų susiduria su klausimu – kaip tinkamai jam pasiruošti? Lietuvos rekordininkas, treneris ir Lietuvos bėgimo rinktinės narys Vaidas Žlabys pastebi, kad kai kurie pradeda intensyviai treniruotis likus vos mėnesiui iki starto, manydami, jog tiek laiko pasiruošimui pakaks. Visgi, anot profesionalo, tai yra viena didžiausių klaidų.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad ėjimas yra paprasčiausias dalykas pasaulyje – juk visi tai darome nuo vaikystės. Tačiau šis natūralus judėjimo būdas slepia kur kas daugiau, nei tik kelionę iš taško A į tašką B. Įvairios ėjimo technikos skiriasi ne tik tempu, bet ir tikslais – vienos skirtos sveikatai, kitos sportui, o dar kitos psichologinei gerovei. Visiems puikiai žinomas ir pats paprasčiausias būdas judėti – tiesiog ėjimas.

Savaitgalį po metų pertraukos surengtas „Alytaus pusmaratonis“ pritraukė šimtus bėgimo mylėtojų. Visi jie galėjo išbandyti atnaujintą trasą, besidriekusią vaizdingu maršrutu aplink Didžiosios Dailidės ežerą bei žymųjį Baltosios Rožės tiltą. Pusmaratonio distancijoje greičiausias buvo žinomas stajeris Lukas Tarasevičius. Jis keturis trasos ratus nubėgo per 1 val. 11 min. 26 sek. „Dalyvauti šiame bėgime buvo labai smagu, nes tai mano gimtinė – vien tai suteikė savotiško žavesio.

Penktadienį Kauno Nemuno saloje vyko ne tik penkiakovininkų kovos: keli šimtai bėgimo entuziastų išbandė jėgas „Manvesta naktiniame bėgime“, kuriame triumfavo Lietuvos rekordininkė. Tamsiuoju paros metu vykęs renginys išskirtinis ne tik dėl šviesos instaliacijų bei ypatingos atmosferos, bet ir todėl, kad jame dalyvavo keturkojai augintiniai. 10 km distanciją greičiausiai įveikė Dainius Kubilius (38 min. 40 sek.), pranokęs Eimantą Grigalių ir Jurgį Kildušį.

Šį sekmadienį, rugpjūčio 24-ąją Vilniaus miesto centrą užplūdo dviračių profesionalai, entuziastai ir pozityvo pliūpsnis. 16-ąjį kartą didžiausioje Baltijos šalyse dviračių fiestoje jėgas išbandė beveik 10 tūkstančių dalyvių. Profesionalai, vaikai, mėgėjai, riedėjo ne tik dviračiais, bet ir paspirtukais, riedlentėmis ir riedučiais. Šiemet varžybose užsiregistravo rekordinis kiekis sportininkų. Vyrų grupėje kova dėl titulo virė iki paskutinės sekundės, moterų grupėje – staigmenų mažiau.

„Velomaratonas“ užpildys Vilniaus gatves dviračių entuziastais jau šį sekmadienį. 16-ąjį kartą didžiausioje Baltijos šalyse dviračių fiestoje jėgas išbandys beveik 10 tūkstančių dalyvių. Profesionalai, vaikai, mėgėjai, riedės ne tik dviračiais, bet ir paspirtukais, riedlentėmis ir riedučiais. Šiemet varžybose užsiregistravo rekordinis kiekis sportininkų.

Šešioliktąjį kartą vykstančiame „Velomaratone“ susirinks beveik 10 tūkstančių dviračio entuziastų. Didžiausioje Baltijos šalyse dviračių fiestoje jėgas išbandys profesionalai, vaikai, mėgėjai, kurie riedės ne tik dviračiais, bet ir paspirtukais, riedlentėmis ir riedučiais. „Velomaratonas“ – tai ne tik varžybos dėl greičiausio rato ar aukščiausio rezultato.

Rugpjūčio 24 d. Vilnių išjudins didžiausias dviračių renginys Lietuvoje ir Baltijos šalyse „Velomaratonas 2025“. Rekordinis renginys šiemet organizuojamas jau 16-tąjį kartą. Ruošiantis tradiciniu tapusiam dviračių sporto renginiui ir jo metu centrinėje miesto dalyje numatomi eismo ribojimai.

Ar žinojote, kad jūsų žarnynas – tarsi „antrosios smegenys“? Skamba neįtikėtinai, tiesa? Pasirodo, žmogaus žarnyne knibžda apie 100 milijonų neuronų. Šis stebuklingas organas nuolat bendrauja su mūsų tikrosiomis smegenimis, o jame gyvenanti mikroflora tiesiogiai veikia mūsų psichinę ir fizinę sveikatą, t.y. nuotaiką, imlumą stresui, imunitetą.

Kopenhaga jau ne vienerius metus laikoma dviračių sostine – net 9 iš 10 danų turi dviratį, o kas antras gyventojas kasdien į darbą vyksta būtent juo. Šis miestas tapo pavyzdžiu, kaip darniai, su pagarba visų eismo dalyvių požiūriu galima kurti aplinką, kurioje dviratis ne tik transporto priemonė, bet gyvenimo būdo dalis.