Ėjimas vaikų akimis
Suaugusieji pasivaikščiojimą suvokia kaip logistiką iš taško A į tašką B. Tuo tarpu vaiko smegenys veikia tyrinėjimo režimu. Jų regėjimo laukas yra fiziškai žemiau, todėl ten, kur suaugusieji mato kelią link tikslo, vaikas mato milžinišką skruzdę, blizgantį stiklo gabalėlį ar debesies formos balą.
Tai, kas mums atrodo kaip trumpas pasivaikščiojimas, vaikui gali prilygti kopimui į Everestą. Vaikų kognityvinė raida dar neleidžia jiems suvokti tikslo, pvz., „už 2 kilometrų valgysim ledus“, nes smegenų dalis, atsakinga už planavimą, dar tik formuojasi. Mažiesiems svarbiausias laiko matas – kas vyksta “čia ir dabar”.
Ar žinojote šiuos fizinius niuansus?
Tėvams ėjimas yra automatinis procesas, tačiau vaikams tai kur kas didesnis iššūkis. Dėl trumpų kojų jiems tenka žengti dvigubai daugiau žingsnių tam pačiam atstumui įveikti. Be to, dėl aukšto svorio centro mažieji turi nuolat įtempti raumenis vien tam, kad kiekviename žingsnyje išlaikytų pusiausvyrą. Tad kai vaikas sako, jog pavargo, jis nemeluoja – jo kūnas fiziologiškai dirba dvigubai didesnėmis „apsukomis“ nei tėvų.
Kita priežastis – energijos resursų ribotumas. Vaiko energija primena galingą, bet mažos talpos bateriją – ji puikiai tinka dūkti, tačiau greitai išsenka einant monotonišku tempu. Eidami tuo pačiu greičiu kaip tėvai, vaikai fiziologiškai „bėga maratoną“.
Frazės, kurios didina motyvaciją eiti pačiam
Vaikų pamėgtame animaciniame filmuke „Bluji“ tėvai šuneliai dažnai žarsto kūrybiškumo perlus. Vienoje serijoje visa šeima keliauja prie upės ir vis girdi mažylio skundus: „Oij, per toli. Kojos pavargo“. Geriausia taktika – dėmesio nukreipimas. Kai tik išgirstate „Kojos negali keliauti toliau“, atkreipkite dėmesį į aplinką: „Žiūrėk varna, pagaukime ją“ arba „Pastebėjai? Tolumoje šuo – lenktyniaukime iki jo“.
Kai girdite eilinį: „Ar galėtum panešti“?, netikėtas atsakymas gali būti: „Ne, nes praleisi per daug linksmybių ant žemės. Pažaiskime gaudynes – kas pirmas nubėgs tos eglės“. Vėl išsprūsta: „Pavargo kojelės“. Išbandykite: „Žinai, pastebėjau, kad tavo kojos nepavargsta, kai linksminiesi. Pažaiskime šnipus“.
Triukai, kad ėjimas virstų žaidimu
Neikite – žaiskite. Vaikams eiti iš taško A į tašką B yra paprasčiausiai nuobodu. Jiems reikia žaidimo, nes tai visas jų gyvenimas. Pasitelkite į pagalbą gamtos resursus, pvz. sužaiskite „Gamtos loto“. Einant link numatyto tikslo paprašykite vaiko surasti 5 skirtingus miško lobius: kankorėžį, plunksną, apvalų akmenį, augalo žiedą ir keistos formos lapą. Radus visus objektus – trumpas sustojimas ir mažas apdovanojimas mėgstamu skanėstu.
Atstumą matuokite įspūdžiais, o ne metrais. Frazė „Mums liko dar du kilometrai“ vaikui skamba kaip begalybė. Nupasakojant kelią galima naudoti vizualius orientyrus. „Eisime iki to didelio, keistai išsiraičiusio ąžuolo, o ten darysime pertrauką su ypatingais užkandžiais“.
Ėjime – dalyviai nuo 30 dienų amžiaus
Pasivaikščiojimas su vaikais gali tapti malonia patirtimi, jei į kišenę įsidėsime saują kantrybės bei kūrybiškumo. Juk svarbiausia ne nueiti kilometrai, o drauge patirtas nuotykis.
„Mums svarbu, kad renginyje dalyvautų visi, kas tik gali judėti – nuo kūdikių vežimėliuose iki senjorų. Štai pernai metais jauniausiai dalyvei buvo vos mėnuo. Matome, kaip tėvai pasitelkę išmonę žygiuoja su savo atžalomis ir taip kuria neįkainojamas šeimos tradicijas. Mes nesiekiame rekordų – siekiame, kad kiekvienas pajustų bendrystės džiaugsmą ir patirtų, jog kelias drauge gali būti vertingesnis už greitą rezultatą“, – sako „Toyota Ėjimo“ organizatoriai.
Jubiliejinį ,10-ąjį kartą ėjimo entuziastai susitinka gegužės 17-ąją Vilniuje. Sporto projektas bendrai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.
Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.
