Mėgėjai

Daugelis sportuojančių žmonių savo fizinę būklę vertina paprastai – jei nieko neskauda, vadinasi, viskas gerai. Tačiau „Hila“ reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė Gaivilė Kurtinaitytė-Juškė sako, kad organizmas apie didėjantį traumų pavojų dažnai įspėja gerokai anksčiau – tik šiuos signalus ne visada jaučiame ar pastebime.

Vis daugiau lietuvių renkasi aktyvų laisvalaikį, tačiau kartu didėja ir rizika patirti įvairių traumų. Gydytojas ortopedas-traumatologas Markas Fiodorovas pastebi, kad į jo kabinetą vis dažniau užsuka padelio mėgėjai, besiskundžiantys kelio ar čiurnos skausmais. Vis dėlto rimta trauma gali ištikti ir nesportuojant – kartais pakanka netaisyklingai pastatyti koją lipant iš lovos, kad plyštų meniskas.

Spalio 24 dieną Juodšiliuose vėl skambės starto signalas – čia vyks tradicinė sporto šventė „Juodšilių ruduo“, subursianti bėgimo entuziastus, šeimas ir visus, norinčius aktyviai praleisti rudens dieną. Jau daugiau nei du dešimtmečius gyvuojantis renginys tapo gražia Vilniaus rajono sporto tradicija, kurioje svarbi ne tik kova dėl geriausių rezultatų, bet ir bendrystė bei meilė gamtai. „Juodšilių krosas“ pirmą kartą surengtas 2005 metais, o 2025-aisiais paminėjo savo 20-metį.

Liepos – rugsėjo savaitgaliais Vilniaus apskrities gyventojai buvo kviečiami atrasti naujas aktyvaus laisvalaikio formas – nemokamai išbandyti golfą ir jogą. Atlikėjo Justino Jaručio ir Pauliaus Baltramonaičio įkurto golfo projekto „Tall&Taller“ organizatoriai džiaugiasi, kad iniciatyva sulaukė didelio susidomėjimo, o žmonės noriai ryžosi išbandyti sporto šakas, su kuriomis anksčiau galbūt nebuvo susidūrę.

Atvėsę orai, trumpėjančios dienos ir vis dažniau pasirodantis lietus neretai tampa priežastimi savaitgalius leisti namuose. Tačiau net ir pasibaigus vasarai veiklų gryname ore netrūksta. Nuo žvaigždžių stebėjimo iki rudeniškų piknikų ar žygių – štai septynios idėjos, kaip paįvairinti laisvalaikį ir daugiau laiko praleisti lauke.

Dukart per savaitę Ringaudų seniūnijos Tabariškių kaimo daugiafunkcė sporto aikštelė priplūsta sportuoti norinčių bendruomenės narių. Visiems dalyviams – per 60 metų, tačiau jie spinduliuoja energija ir gera nuotaika. Labiausiai laukiama projekto „Sveikatos kodas 60+“ treniruotės dalis – šokiai. Visi projekto dalyviai sutartinai pabrėžia, kad fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje gerina fizinę ir psichologinę savijautą bei stiprina bendruomeniškumą.

„Norėčiau daugiau judėti, bet neturiu tam laiko“ – turbūt viena dažniausių priežasčių, kodėl pasivaikščiojimas taip ir lieka kitos dienos planuose. Po darbo laukia namai, šeima, buities reikalai, o savaitgalį atsiranda sąrašas darbų, kurių nespėjome atlikti per savaitę. Tačiau daugiau vaikščioti nebūtinai reiškia kiekvieną dieną rasti papildomą valandą ilgam pasivaikščiojimui. Kartais užtenka šiek tiek pakeisti tai, ką ir taip darome kasdien.

Spalio 13 d. 11 val. Vilniuje, prekybos centre „Europa“, atidaroma nauja Sostinės sporto centro bazė. Atidarymo proga sporto ir švietimo bendruomenės atstovai kviečiami diskutuoti apie tai, kiek šiandien Vilniaus vaikams prieinamas sportas, kas lemia šeimų pasirinkimus ir kaip mieste kurti daugiau galimybių vaikams sportuoti arčiau jų kasdienio gyvenimo. Į diskusiją kviečiami atvykti ir sporto, švietimo bei miesto temomis besidomintys žurnalistai.

70 km/val. greitis, keturženklė momentinė galia ir dešimtys tūkstančių kilometrų per metus – profesionaliame dviračių sporte tai nėra išskirtiniai skaičiai. Televizijos ekrane didžiuliu greičiu lekiantis peletonas gali atrodyti taip lengvai, kad stipresniam mėgėjui kyla noras pasitikrinti savo jėgas.

Kartais savaitgalį norisi pajudėti, išeiti iš namų ar bent trumpam pakeisti aplinką. Tačiau tam visai nebūtina keliauti toli, neretai įdomiausios pasivaikščiojimų vietos slypi vos už kelių gatvių nuo namų. Pastaraisiais metais Vilniuje atsirado ne viena naujai sutvarkyta žalioji erdvė: atnaujinti pasivaikščiojimo takai, įrengtos poilsio vietos prie vandens, atverti anksčiau mažiau lankyti miesto kampeliai. Kai kur pokyčiai tokie nauji, kad dalis vilniečių dar galėjo nespėti jų aplankyti.

Jau rytoj, spalio 1-ąją, Vilniuje startuoja ketvirtasis „Active Vilnius“ nemokamų mankštų senjorams sezonas. Vilniaus miesto savivaldybė ir VšĮ „Active Vilnius“ tęsia vilniečių pamėgtą iniciatyvą – profesionalių trenerių vedami užsiėmimai vyks keturis kartus per savaitę Žirmūnuose ir Pašilaičiuose. Per pirmuosius tris sezonus nemokamose mankštose užfiksuota daugiau nei 25 tūkst. senjorų apsilankymų.

Kone šimtas sporto entuziastų praėjusį savaitgalį priėmė „Lemon Gym“ iššūkį Šiauliuose – išbandė savo jėgas, ištvermę ir greitį bei varžybų atmosferą. Tarp renginio naujoje HYROX treniruočių erdvėje dalyvių buvo ne tik šiauliečiai, bet ir sporto mėgėjai iš Vilniaus, Kauno bei kitų miestų.

Vilnių sekmadienį užplūdo ėjikų banga – 11-ajame „Toyota Ėjime“ dalyvavo beveik 23 tūkstančiai žmonių. 5, 10 ir 25 kilometrų trasos dalyvius vedė per skirtingus sostinės veidus – nuo miesto centro ir architektūros iki parkų, miško takų ir mažiau žinomų gamtos kampelių. Renginys šiemet pasiekė ir naują dalyvių rekordą, dar kartą parodydamas, kad ėjimas Lietuvoje tampa vis populiaresniu būdu judėti ir atrasti savo miestą.

Rugsėjo pabaiga Lietuvoje paprastai asocijuojasi su pilkais debesimis, permirkusiais batais ir amžina dilema, ar verta apskritai kišti nosį į lauką. Vis dėlto šis savaitgalis nusprendė sulaužyti tradicijas. Sinoptikų prognozės žada malonią staigmeną - sekmadienį Vilnių nutvieks saulė, o sostinę išjudins „Toyota Ėjimas“. Tūkstančiai vilniečių ir miesto svečių vėl iškeis automobilius į patogius batus.

Dar pavasarį „Toyota Ėjimas“ į Vilniaus gatves ir parkus subūrė 20 tūkst. žmonių, o jau šį sekmadienį, rugsėjo 27-ąją, sostinė ir vėl prisipildys einančiųjų. Vienai dienai dalis sostinės virs didele ėjimo trasa – dalyviai galės rinktis 5, 10 arba 25 kilometrų maršrutus, o miesto centre dėl renginio bus taikomi laikini eismo ribojimai.

Daugiau sportuoti, mažiau valgyti, o gal dar išbandyti protarpinį badavimą – siekdami gyventi sveikiau, žmonės neretai vienu metu imasi kelių pokyčių. Tačiau intensyviai sportuojant ir negaunant pakankamai energijos bei maistinių medžiagų organizmui gali būti sunkiau atsistatyti. Sporto medicinos gydytojas Juozas Jankauskas pabrėžia – fizinio krūvio negalima vertinti atskirai nuo mitybos.

Įsivaizduokite, kad apsilankę pas gydytoją vietoje įprasto recepto gaunate kitą rekomendaciją: dvi valandos gamtoje per savaitę, bent po 20 minučių vienu kartu. Tai ne hipotetinis scenarijus. Kanadoje tokia praktika jau veikia nacionaliniu mastu – sveikatos priežiūros specialistai savo pacientams gali išrašyti vadinamąjį „gamtos receptą“, o vienas iš paprasčiausių būdų jį įgyvendinti yra pasivaikščiojimas.

Pradėti bėgioti dažnai paskatina konkretus tikslas – noras pagerinti fizinę formą, įveikti pirmuosius penkis kilometrus ar pasiruošti varžyboms. Ilgainiui motyvacija keičiasi: žmonės buriasi į klubus, o bendros treniruotės tampa įprasta savaitės rutina. Sugrįžti skatina ir ten užsimezgusios pažintys. Bėgimo populiarumą Lietuvoje rodo šių metų Vilniaus maratonas – 42,195 km distanciją pasirinko beveik du tūkstančiai dalyvių, daugiausia per visą renginio istoriją.

Trečiadienio vakarą Vingio parke įvyko antrasis „Energus Talentų akademijos dviračių taurės 2026“ etapas. Į nemokamas vaikų dviračių varžybas užsiregistravo beveik 130 jaunųjų dviratininkų. Prie Vingio parko estrados susirinkusius vaikus lydėjo ne tik azartas, bet ir puiki nuotaika. Vieniems tai buvo dar viena galimybė siekti sportinių rezultatų, kitiems – pačios pirmosios tikros dviračių varžybos. Specialiai parengtos trasos rato ilgis siekė 2,5 kilometro.

Trečiadienį, rugsėjo 16 dieną, Vingio parke vyks antrasis „Energus Talentų akademijos dviračių taurės 2026“ etapas. Į nemokamas vaikų dviračių varžybas užsiregistravo beveik 130 jaunųjų dalyvių – gerokai daugiau, nei organizatoriai tikėjosi sulaukti pradėdami šią iniciatyvą.

Šiandien Vilniuje apie 300 moterų su dviračiais vienai minutei atsigulė ant asfalto. Šiuo veiksmu pilietinės akcijos „1 minutė už saugumą“ dalyvės siekė atkreipti dėmesį į dviratininkų ir pėsčiųjų pažeidžiamumą ir saugumą keliuose. Akcija tapo viena pagrindinių jubiliejinio, 10-ojo, labdaringo moterų važiavimo „Minam100“ dalių.

Dar visai neseniai sporto klubo pasirinkimą dažniausiai lemdavo treniruoklių įvairovė, grupinės treniruotės, patogi vieta ar galimybė naudotis pirtimi, šiandien sporto klubo sąvoka kur kas platesnė. Pasaulyje stiprėjanti sveikatingumo ir ilgaamžiškumo tendencija keičia ir pačius sporto klubus – vis daugiau dėmesio juose skiriama ne tik fiziniam krūviui, bet ir poilsiui, kūno atsistatymui ir naujoms technologijoms, tokioms kaip raudonos šviesos terapija.

Spalio 14 d. prasideda Lietuvos mokyklų žaidynės. Projektas kasmet į fizinį aktyvumą skatinančias veiklas įtraukia beveik 150 tūkstančių moksleivių. Tikimasi, kad šiemet didžiausias mūsų šalyje moksleivių sporto renginys suburs rekordiškai daug mokyklų ir mokinių. „Džiaugiamės, kad ilgametes tradicijas turinčios Lietuvos mokyklų žaidynės dar labiau plečiasi ir naujas, jau 22-asis sezonas, startuos anksčiau.

Šį šeštadienį Vilniuje maždaug 300 moterų leisis jau į 10-ąjį labdaringą moterų važiavimą „Minam100“, kurio metu kartu įveiks 100 kilometrų distanciją. Prieš važiavimą dviratininkės surengs pilietinę akciją „1 minutė už saugumą“, kurios metu su dviračiais vienai minutei atsiguls ant asfalto, taip atkreipdamos dėmesį į dviratininkų ir pėsčiųjų saugumą keliuose.

Nuolatinis technologijų tobulėjimas atveria vis platesnes galimybes pažinti savo sveikatą. Anksčiau stebėjome tik nueitus žingsnius, miego valandas ar sudegintas kalorijas, o šiandien vis dažniau skaičiuojame ir, pavyzdžiui, suvartotų baltymų gramus. Į šią tendenciją reaguoja ir technologijų gamintojai – programėlės kaip „Samsung Health“ padeda vartotojams patogiai sekti, ar organizmas gauna pakankamai jam būtinų medžiagų.

Susisiekimo ministerijos inicijuoti Kelių eismo taisyklių pakeitimai, susiję su dviratininkų lenkimu, sukėlė karštas diskusijas. Dviratininkų bendruomenė įspėja, kad siūlomi pokyčiai gali sumažinti pažeidžiamiausių eismo dalyvių apsaugą, o vairuotojai pabrėžia ir pačių dviratininkų atsakomybę. Profesionalios Lietuvos dviračių komandos „Energus“ įkūrėjas Povilas Šidlauskas įsitikinęs: saugumo negalima palikti interpretacijoms – kelyje reikia aiškių, visiems vienodai suprantamų taisyklių.

Po vasaros į gatves sugrįžta intensyvus eismas, tačiau dalį kasdienių kelionių galima išnaudoti kaip progą daugiau pajudėti – net ir prieš prasidedant darbo dienai. Rugsėjo 1-oji Vilniuje – ne tik naujų mokslo metų pradžia. Į mokyklas ir darželius sugrįžtantys vaikai sugrąžina ir vasarą kiek primirštą eismo intensyvumą. Rytais tėvai skuba vežti vaikus, žmonės – į darbus, o kelionės, vasarą trukusios vos keliolika minučių, rugsėjį gali prailgėti ir iki valandos.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, vaikų užimtumo ir būrelių paieška tampa vienu svarbiausių tėvų uždavinių. Vilniuje, Pilaitėje, veikianti „Energus talentų akademija“ renka naują 6–10 metų vaikų grupę ir kviečia išbandyti dviračių sportą – išmokti geriau valdyti dviratį, sustiprėti ir aktyviai leisti laiką kartu su bendraamžiais. Pirmasis užsiėmimas vaikui – nemokamas.

Kaip sportuojant palaipsniui stiprėja raumenys, taip ir susidūrimas su kontroliuojamu stresu gali didinti žmogaus atsparumą – svarbiausia po įtampos organizmui suteikti galimybę atsistatyti. Diskusijų festivalyje „Būtent!“ apie vadinamąjį „stress fitness“ kalbėjęs „Pulsetto“ bendraįkūrėjas Povilas Sabaliauskas sako, kad šiandien problema dažnai yra ne pats stresas, o tai, kad žmonėms tampa vis sunkiau iš įtampos būsenos sugrįžti į ramybės režimą.

Rugsėjo 16 d. Vingio parke vyks antrasis „Energus Talentų akademijos dviračių taurės 2026“ etapas. Nemokamose varžybose kviečiami dalyvauti 2012 m. gimę ir jaunesni vaikai – tiek jau aktyviai sportuojantys, tiek dar tik atrandantys važiavimo dviračiu džiaugsmą. Pirmasis taurės etapas sulaukė didesnio susidomėjimo, nei tikėjosi organizatoriai – į varžybas užsiregistravo daugiau nei 110 jaunųjų dviratininkų.

Rugsėjo 4–6 dienomis Vilniaus sporto festivalis vėl suburs miestą judėti, stebėti, išbandyti ir sportą patirti iš arti. Lukiškių aikštėje ir Baltojo tilto sporto aikštyne susitiks daugiau nei 70 sporto klubų ir organizacijų, o lankytojų lauks daugiau nei 100 sporto ir aktyvaus laisvalaikio veiklų – nuo atvirų treniruočių, nemokamų pamokų ir sporto išbandymų iki čempionatų, turnyrų, ekstremalaus sporto varžybų, klubų pasirodymų, šokių ir muzikos.

Bėgimas, ėjimas, treniruotės sporto salėje ar važiavimas dviračiu – judėjimas yra svarbus mūsų sveikatai, tačiau skirtingos fizinio aktyvumo formos sąnarius veikia nevienodai. Važiuojant dviračiu didžioji kūno svorio dalis tenka sėdynei, todėl kelio, klubo ir čiurnos sąnariai gali judėti nepatirdami tokios smūginės apkrovos, kokia atsiranda bėgant.

Šį sekmadienį, rugpjūčio 23-ąją, Vilniaus centrą užplūdo dviratininkai, azartas ir gera nuotaika. Nors rytas pasitiko debesimis, jie „Velomaratono“ dalyvių neišgąsdino – į 17-ąją didžiausios Baltijos šalyse dviračių fiestos startą išsirikiavo tūkstančiai dalyvių. Šiemet „Velomaratone“ užfiksuotas ir rekordinis sportininkų skaičius. Į kovą dėl sekundžių stojo profesionalai ir patyrę dviratininkai, o šalia jų trasoje riedėjo vaikai, mėgėjai, paspirtukininkai, riedutininkai ir riedlentininkai.

Sakoma, kad kuriant verslą svarbiausia yra didelis noras ir pasiryžimas, tačiau išbandę šį kelią žino, kad vien to nepakanka. Ypatingai verslo kelionės pradžioje labai svarbu verslui tvirtą pagrindą suteikiančios žinios, o neįkainojama gali tapti patyrusių ekspertų pagalba.

Žingsniai, treniruočių minutės ir sudegintos kalorijos – fizinį aktyvumą šiandien galime išmatuoti itin tiksliai. Tačiau viena svarbiausių progreso dedamųjų dažnai lieka nuošalyje. Nuolatinis nuovargis, suprastėjęs miegas ar prastėjantys sportiniai rezultatai gali reikšti ne tai, kad reikia treniruotis dar daugiau, o priešingai – kad kūnui reikia poilsio.

Rugpjūčio 23-ąją Vilniaus gatves užims tūkstančiai dviratininkų – sostinėje vyks jau 17-asis „Velomaratonas“. Dėl renginio kai kuriose centrinės miesto dalies gatvėse laikinai bus ribojamas eismas, tačiau į miesto centrą patekti bus galima. Didžiausias dviračių renginys Baltijos šalyse šiemet vėl suburs profesionalus, mėgėjus, vaikus, šeimas ir visus, kuriems sekmadienį norėsis miestą pamatyti minant tuščiomis sostinės gatvėmis.

Gyventi ilgiau norėtų daugelis, tačiau vien ilgesnė gyvenimo trukmė dar nereiškia geresnio gyvenimo. Gydytojas, profesorius ir Seimo narys Saulius Čaplinskas sako, kad kur kas svarbiau kalbėti apie sveiką amžėjimą – kaip kuo ilgiau išlikti savarankiškam, aktyviam, sveikam ir reikalingam kitiems.

Šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti vis daugiau vaistų, tyrimų ir gydymo metodų, tačiau vienas veiksmingiausių būdų pasirūpinti savo sveikata vis dar nieko nekainuoja. Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas, gydytojas kardiologas Audrius Šimaitis sako, kad fizinis aktyvumas daro įtaką dešimtims ligų, o didžiausią naudą gali pajusti būtent tie žmonės, kurie iki šiol judėjo mažiausiai.

Rugpjūčio 19 d. 19 val. Pilaitėje vyks pirmasis „Energus talentų akademijos dviračių taurės 2026“ etapas. Nemokamose vaikų dviračių varžybose kviečiami dalyvauti visi dviračius mėgstantys vaikai – nuo pirmųjų nedrąsių startų iki jau aktyviai sportuojančių jaunųjų dviratininkų. Varžybos vyks specialiai parengtoje maždaug 2 kilometrų ilgio trasoje su techniniais elementais. Dalyvių lauks skirtingas ratų skaičius – kuo vyresnė amžiaus grupė, tuo daugiau varžybinių ratų teks įveikti.

Nors šiandien turime daugiau galimybių rūpintis savo sveikata nei bet kada anksčiau – sporto klubus, maisto papildus, ilgaamžiškumo metodikas, išmaniuosius laikrodžius ir praktiškai neribotą informacijos kiekį internete, tai dar negarantuoja geresnės savijautos. Priešingai – vis daugiau žmonių kalba apie nuolatinį nuovargį, perdegimą ir stresą.

Maratonas daugeliui tampa aiškiu tikslu, padedančiu pradėti reguliariau bėgioti, susidėlioti režimą ir išbandyti savo galimybes. Vis dėlto ilga distancija reikalauja daugiau nei motyvacijos. Pasak „Hila“ kineziterapeutės Deimantės Motiejūnaitės, didžiausia rizika atsiranda tada, kai žmogus pradeda ruoštis pagal bendrą internete rastą planą, tačiau neįvertina savo fizinio pasirengimo, ankstesnių traumų, darbo režimo, miego ir kūno gebėjimo atlaikyti didėjantį krūvį.

Artėjant Vilniaus maratonui ir kitiems rudens bėgimo renginiams, vis daugiau žmonių pradeda ruoštis pirmiesiems startams ar nusprendžia į kasdienybę įtraukti daugiau judėjimo. Tačiau pirmosios treniruotės neretai baigiasi greičiau, nei planuota – jau po kelių minučių ima trūkti oro, smarkiai pakyla pulsas, o noras tęsti bėgimą greitai dingsta. Nors tokia savijauta dažnai siejama su prasta fizine forma, tikroji priežastis gali būti paprastesnė – pavyzdžiui, per greitai pasirinktas tempas.

Beveik trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų juda per mažai, o mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų šalyje daugiau nei pusantro karto viršija pirmaujančių Europos šalių vidurkį.

Vos viena valanda ant dviračio gali būti daugiau nei aktyvus laisvalaikis – tai investicija į sveikatą. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, kurie reguliariai mina dviratį, gali džiaugtis ne tik geresne fizine forma, bet ir mažesne lėtinių ligų rizika. Vilniuje minti dviračiu galima ir su bendraminčiais – kiekvieną antradienį organizuojami nemokami socialiniai važiavimai. Tyrimų duomenimis, reguliarus važiavimas dviračiu siejamas su iki 16 proc.

„Jau praėjo pusė vasaros? Atrodo, ką tik prasidėjo.“ Šį sakinį turbūt bent kartą yra pasakęs kiekvienas. Vaikystėje trys vasaros mėnesiai atrodydavo lyg atskiras gyvenimo etapas – pilnas nuotykių, naujų draugų ir ilgų dienų lauke. Suaugus neretai atrodo priešingai: vos spėji suplanuoti atostogas, o parduotuvėse jau pasirodo mokyklinės prekės. Ar laikas iš tiesų pradeda bėgti greičiau? Trumpas atsakymas – ne.

Septynmetis kerta finišo liniją. Jis pavargęs, tačiau veide – didžiulė šypsena. Pirmą kartą gyvenime įveikė Velomaratono trasą. Kelis kartus norėjo sustoti, bet nesustojo. Jam pavyko. Vos kirtęs finišo liniją, jis ieško tėvų žvilgsnio. Tikisi išgirsti: „Ar buvo smagu?“ Tačiau neretai pirmasis klausimas būna visai kitas: Na, ar pirmas? Atrodo, tik trys žodžiai. Tačiau jei pirmiausia klausiame, kokią vietą vaikas užėmė, jis pamažu ima tikėti, kad sporto vertė matuojama rezultatu.

Vasarą daugelio žmonių gyvenimo ritmas pasikeičia – daugiau laiko praleidžiama gamtoje, keliaujama, ilsimasi prie ežerų ar jūros. Kartu keičiasi ir sportavimo įpročiai. Vieni sporto klubus iškeičia į aktyvų laisvalaikį, kiti nusprendžia iki rudens padaryti pertrauką. Specialistai sako, kad vasarą nebūtina bet kokia kaina laikytis įprasto treniruočių grafiko. Kur kas svarbiau visiškai nenutraukti fizinio aktyvumo.

Po traumos ar operacijos didžiausias iššūkis dažnai būna ne fizinis skausmas, o baimė vėl judėti. Daugelis žmonių ima saugoti skaudantį kelį, klubą ar čiurną, vengia ilgesnių pasivaikščiojimų, atsisako sporto ir laukia, kol organizmas „susitvarkys pats“. Tačiau specialistai pabrėžia, kad būtent kontroliuojamas judėjimas dažnai tampa svarbiausia sveikimo dalimi. Viena dažniausiai rekomenduojamų fizinio aktyvumo formų po įvairių traumų yra važiavimas dviračiu.

Vasarą daugelis daugiau juda, leidžia laiką gamtoje ar planuoja aktyvesnį laisvalaikį. Tačiau specialistai pastebi, kad poilsio sezonas taip pat tampa proga pagaliau pasirūpinti sveikata, kuriai kasdienybėje dažnai pritrūksta laiko. Būtent todėl „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centras Vilniuje liepos 14–30 d. kviečia gyventojus į nemokamas kineziterapeutų vedamas mankštas, skirtas nugaros ir dubens dugno stiprinimui.