„Ilgaamžiškumas nėra savęs ribojimas – tai procesas, paremtas žmogaus ritmu ir poreikiais, o ne išoriniais standartais“, – pabrėžia mokslininkas dr. T. Liubertas.
Nuo greitų rezultatų iliuzijos – prie tikro pokyčio
Ilgaamžiškumo tyrėjas atkreipia dėmesį, kad dauguma žmonių į fizinį aktyvumą ateina vedini greitų rezultatų siekio.
„99 procentai – tai noras per tris savaites padaryti stebuklą iš kūno“, – tinklalaidėje „Lietuva sveiksta“ sako dr. T. Liubertas.
Vis dėlto ilgaamžiškumas prasideda tada, kai žmogus atsisako stereotipų ir pradeda sąžiningai atsakyti sau į klausimą, ko iš tiesų nori. Dažniausiai tai nėra idealus kūnas, o pasitikėjimas savimi, gera savijauta ir vidinė pusiausvyra.
Pašnekovas teigia esąs prieš sportą – bent jau tokį, koks jis suprantamas tradiciškai. Anot jo, būtina aiškiai atskirti profesionalų sportą nuo sveikatingumo, orientuoto į ilgaamžiškumą. Tradicinis sportas dažnai reiškia nuolatinį savęs stūmimą link rezultatų ir pasiruošimą varžyboms, o tai nebūtinai suderinama su ilgalaike sveikata ir ilgaamžiškumu.
Ilgaamžiškumas prasideda nuo kasdienybės
Mokslininkas dr. Tomas Liubertas ragina nepradėti nuo kraštutinumų ir vietoj to rinktis paprastus, kasdienius sprendimus, kurie ilgainiui kuria ilgaamžiškumą.
„Kaip mokslininkas matau, kad mūsų genetinis potencialas yra tarsi užmigęs. Mus silpnina pavydas, tarpusavio nesutarimai. Norėčiau, kad žmonės atsikeltų iš nuolatinio nuovargio jausmo, pamatytų savo galią ir pradėtų ją realizuoti. Pradėkite nuo mažų veiksmų: eikite pasivaikščioti, prisilieskite prie žolės, pažvelkite į dangų, mėgaukitės skaniu maistu. Turime tiek potencialo, kad mūsų didžioji kunigaikštystė – tik pradžia“, – ragina dr. T. Liubertas.
Mokslų daktaras taip pat akcentuoja, kad ilgaamžiškumas apima ne tik fizinį, bet ir emocinį bei socialinį aspektą.
„Mes sveikstame tada, kai nustojame būti pavargę ir nustojame sau meluoti“, – teigia mokslininkas. Anot jo, lietuvių potencialas yra didžiulis, tačiau dažnai jį riboja vidiniai barjerai – nepasitikėjimas savimi ir tarpusavio nesutarimai.
Ilgaamžiškumas – daugiau nei išvaizda
Šiuo metu institutas vysto ilgaamžiškumo protokolą, orientuotą ne tik į fizinę išvaizdą, bet ir į organizmo biocheminius procesus.
„Atlikdami tam tikrus pratimus ne tik dirbame su išvaizda, bet ir bandome keisti kraujo cheminę sudėtį. Tai jau ne tik sportas – tai mokslu grįstas ilgaamžiškumo stiprinimas“, – teigia dr. T. Liubertas.
Šį požiūrį sustiprina ir akademinė veikla – instituto komanda yra paskelbusi publikaciją prestižiniame mokslo žurnale „Frontiers in Aging Neuroscience“. Joje siūloma platesnė senėjimo samprata, jungianti retai vienoje vietoje aptariamus aspektus: ląstelinę energetiką, kraujagyslių funkciją, azoto oksido signalizaciją bei tai, kaip žmogus suvokia, segmentuoja ir patiria laiką.
Minėtas mokslinis darbas sukurtas „Sveikos gyvensenos institute“, tarptautiniu mastu žinomame kaip „Wellness Institute“. Čia akademinė veikla nėra atskirta nuo praktikos – tai tas pats procesas, tik nagrinėjamas iš skirtingų perspektyvų.
Aplinka, kuri kuria ilgaamžiškumą
„Sveikos gyvensenos institutas“, vadovaujamas dr. T. Liuberto, suburia tiek profesionalius sportininkus, tiek žmones, pradedančius nuo nulio.
„Jeigu patenki į aplinką, kur tave palaiko ir įkvepia, pokytis tampa neišvengiamas“, – teigia mokslininkas.
Vienas įkvepiančių pavyzdžių – 70-metis vyras, kuris iš pradžių sunkiai lipdavo laiptais į antrą aukštą, o po pusės metų jau galėjo atlikti 20 prisitraukimų. Tokie pokyčiai, pasak mokslų daktaro, yra ilgaamžiškumo rezultatas – nuoseklaus darbo ir palaikančios aplinkos.
„Mes penktadieniais valgome tortą. Juk be glikogeno raumuo nėra tvirtas – jis tiesiog suglebęs“, – sako dr.T. Liubertas, griaudamas įprastus stereotipus apie tai, kas iš tiesų padeda gyventi ilgiau ir kokybiškiau.
Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.
