Redakcija rekomenduoja

Nors gydymo įstaigos skelbia, kad vis plačiau atveria duris ir atnaujina planines paslaugas, ligoninių atstovai neslepia, kad „įsijungti“ pilnu tempu neleidžia ne tik griežtesni higienos reikalavimai, bet ir darbuotojų atostogos bei registraciją ateičiai koreguojantis galimos antros koronaviruso bangos laukimas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai vidiniame balsavime nusprendė, kuriuos bendražygius norėtų matyti sąrašo, vedančio konservatorius į Seimo rinkimus, viršūnėje. Daugiausiai palaikymo sulaukė krikščionių demokratų flango atstovai, o štai liberalesni konservatoriai bendrapartiečių palaikymo sulaukė mažiau. Partijos lyderis Gabrielius Landsbergis tikina, kad visa tai – natūralūs procesai.

Pasaulinė Covid-19 pandemija sumaišė politikų ir jų partijų kortas prieš šiųmečius Seimo rinkimus. Ir nors partijų reitingai kito nežymiai, dalis politikų krizės situacijoje sugebėjo susižerti gausybę populiarumo taškų. Iki spalį vyksiančių rinkimų liko tik keli mėnesiai, tačiau sociologas Vladas Gaidys prognozuoja, kad valdančiųjų per karantiną gyventojams žarstytos dovanos nebus pamirštos.

Atėjus vasarai ne vienas tautietis planuoja atostogas ir keliones po Lietuvą. Kas traukia prie Baltijos jūros, kas prie vieno iš ežerų, o kas leidžiasi į kelią pažinti savo šalį. Tačiau šiemet kelionės automobiliu gali sukelti papildomų rūpesčių, nes ne vienas pagrindinis šalies kelias išgyvena remonto laikotarpį. O kur darbininkai ir kelio rekonstrukcijos, ten ir automobilių spūstys.

Karantinas baigėsi, tačiau daug žmonių skundžiasi vis dar negalintys patekti pas gydytojus. Dėl to dalis priversti užsiimti savigyda arba pasikliauti internete randama informacija. Nors Sveikatos apsaugos ministerija ir yra nurodžiusi, iki kada ir kokiomis apimtimis gydymo įstaigos turėtų atnaujinti planines paslaugas, tačiau pačių ligoninių atstovai pabrėžia, kad tai padaryti, vadovaujantis visais galiojančiais įsakymais, ne taip paprasta.

Sekmadienį Lenkijoje vyksta prezidento rinkimai. Nors prieš keletą mėnesių atrodė, kad valdančiųjų užnugarį turintis dabartinis šalies prezidentas Andrzejus Duda be vargo pasieks pergalę, koronaviruso pandemija ir netikėtai atsiradusi konkurencija sumaišė visas kortas.

Iš 10-ies konsultacijos minučių vos 3 skiriamos pokalbiui su pacientu ir 1,5 minutės – apžiūrai, marios biurokratizmo ir toliau augančios eilės – tiek patys medikai, tiek pacientų organizacijų atstovai beda pirštu į jau kaip reikiant pritvinkusį pūlinį sveikatos sistemoje. Negana to, pabrėžiama, kad ši problema COVID-19 pandemijos akivaizdoje tik dar labiau išaugusi.

Nors vasara – nepalankus metas plisti virusams, o Lietuvoje kasdien nustatomi pavieniai nauji Covid-19 atvejai, pasaulio ir lietuvių mokslininkai sutaria – antrosios koronaviruso bangos sulauksime šaltuoju metų laiku. Tiesa, kol kas tik tiriama, ar naujas viruso smūgis bus piktesnis už jau patirtąjį. Tačiau jau aišku, kad Covid-19 vakcinos iki rudens ar žiemos dar neišvysime.

Lietuva, kaip ir dalis Latvijos bei Lenkijos jau seniai žinoma kaip didžiausias erkinio encefalito židinys Europoje. Vis dėlto nors sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dar pernai metų vasarą ir žadėjo, kad šiemet vakcinų nuo šios ligos klausimas bus išspręstas, pažadai kol kas yra įstrigę vietoje. Erkinio encefalito virusą mūsų šalyje nešioja beveik 1 procentas erkių populiacijos.

Nors pacientai šiuo metu itin aršiai piktinasi dėl sunkumų ne tik patekti pas gydytoją, bet ir prisiskambinant į registratūrą, dalis jų, įbaiminti naujojo koronaviruso ir pandemijos, išvis nesiryžta kreiptis pagalbos. Medikai neslepia, kad tokios tendencijos didina nerimą, mat „iškentėtas“ skausmas ar „išvaikščiotas“ insultas gali dar labiau pabloginti pacientų būklę. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidento Šarūno Narbuto manymu, toks elgesys yra labai žmogiškas.

Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė, kuri teigė buvusi nustebinta Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) priėmimo skyriaus darbuotojų žodžių, kad įstaigai būtinas popierinis siuntimas. „Iš kur jį gauti, jei jis yra išrašytas elektroninėje sistemoje, popierinių dabar neišduoda, o pagalbos reikia čia ir dabar?“ – stebėjosi ji. Elena (vardas ir pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.

Nors Lietuva turi daugiau šventinių dienų, per kurias nereikia eiti į darbą, nei daugelis Europos valstybių, užuominų, kaip būtų galima papildyti laisvadienių sąrašą, yra. Belieka žvilgtelėti į kaimynines valstybes, kurių šventinės nedarbo dienos turi tradicinių ar istorinių ryšių ir su mūsų šalimi. Lietuvoje yra 15 valstybinių švenčių, kurios yra nedarbo dienos.

Pernai užtikrintai teigęs, kad jo vadovaujama partija laimės visus trejus rinkimus, bet pergalės skonio taip ir nepajutęs Ramūnas Karbauskis šiųmečius Seimo rinkimų rezultatus prognozuoja nuosaikiau. Ir nors tebėra neaišku, kam šiemet bus patikėta tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašo lyderiu, R. Karbauskis sako šiuo klausimu palaikantis premjerą Saulių Skvernelį, o ne pandemijos metu sparčiai išpopuliarėjusį Aurelijų Verygą.

Lietuvoje gimęs krepšinio talentas – be lietuviško paso. Koronaviruso pandemija sujaukė ne tik Igno Brazdeikio sezoną NBA lygoje, bet ir neleido išsipildyti didžiausiai svajonei. Bent jau, kaip jis pats sako – kol kas. Išskirtiniame interviu TV3 Žinioms krepšininkas papasakojo, kaip teko žaibiškai skubėti namo iš pandemijos židiniu tapusio Niujorko ir begalinį norą atstovauti mūsų šalies rinktinei. Šitaip žaisdamas nugara į krepšį Ignas Brazdeikis pelno pirmuosius taškus NBA lygoje.

Politologų nuomone, metinis Gitano Nausėdos pranešimas buvo gana šabloninis, atitinkantis tokių kalbų žanrą. Ekspertai pasigedo konkretesnių minčių, kurias užgožė šabloninės frazės. Pasak jų, gerovės valstybė vis dar yra svarbiausias G. Nausėdos retorikos akcentas, o pirmasis jo metinis pranešimas – tarsi atskaitos taškas, kuris parodys, ar per prezidento kadenciją jam pavyks pasiekti gerovę Lietuvoje.

Sostinės vadovas Remigijus Šimašius tikina, kad gyvenimas po karantino į ankstesnes vėžes tikriausiai jau niekada nebegrįš, tačiau džiaugėsi tautiečių susitelkimu ir kūrybiškumu. Vilniaus meras atviras – kartais tekdavo pirštu baksnoti į nacionalinės valdžios klaidas, tačiau pripažįsta, kad dėl kai kurių savo pareiškimų turėtų atsiprašyti valdančiųjų valstiečių. Vilniaus miesto meras R. Šimašius buvo vienas dažniausiai matomų veidų ir girdimų balsų per karantiną ir koronaviruso krizę.

„Aukštas ir gražus“, „tylos prezidentas“ – tokie ir kiti apžvalgininkų ir internautų sukurti epitetai pirmųjų prezidentavimo metų pabaigoje vainikavo prezidentą Gitaną Nausėdą. Taip pat ir komiškai kartu visur iš paskos jį lydintys paslaptingi berniukai. Tačiau ar šiais komunikaciniais liapsusais galima apibūdinti visus iš ekonomikos į politiką žengusio G. Nausėdos pirmuosius darbo metus? Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitys savo pirmąjį metinį pranešimą.

Net pusė pacientų, kurie kreipėsi konsultacijai dėl onkologinės ligos įtarimo, jos nėra gavę iki šiol, o trečdalis iš jų net nebuvo užregistruoti konsultacijai – šias ir kitas šių dienų bėdas sveikatos sektoriuje atskleidė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) iniciatyva atlikta apklausa. „Karantino metu supratau, kad vėžininkams atėjo sunkus metas. Negaliu lankytis pas gydytojus patikrai, kad paskirtų būtinus tyrimus, liepė laukti karantino pabaigos.

Vasara kaip dabar, taip ir anksčiau, reiškė keliones, atostogas ir poilsį. Tiesa, sovietiniais laikais, kaip ir karantino metu, šiomis dienomis važiuoti į užsienį žmonės negalėjo, taigi, rūpinosi kaip ir kur pailsėti greta namų. Kelialapiai į poilsio namus Palangoje ar Šventojoje nebuvo dalijami lengva ranka, o atidirbę privalomą „kvotą“ šeimos kolektyviniame sode arba kaimo daržuose, jauni ir vyresni čiupdavo kuprines, palapines ir patraukdavo į gamtą.

Prieš 79 metus vaiskią birželio dieną tūkstančiai lietuvių prievarta paliko savo namus, daugelis jų atgal niekada nesugrįžo. 1941 metų birželio 14-18 dienos tremtys beveik 18 tūkst. žmonių pasmerkė kančioms, o mėnuo įgavo „juodojo birželio“ pavadinimą.

21 tūkst. gyventojų netrukus sulauks laiškų, kviečiančių nepatingėti ir mokslininkams duoti savo kraujo iš piršto. Taip geriausi šalies mokslininkai ketina nustatyti, kiek iš tikrųjų žmonių Lietuvoje galėjo persirgti Covid-19 ir net nepajusti simptomų. Taip pat populiacijos tyrimas, kurį ketinama pradėti liepą, padės įvertinti tarp gyventojų jau susiformavusį imuniteto šiai infekcijai lygį.

Nors karantinas jau atšaukiamas, gydymo įstaigos teigia dar negreitai galėsiančios grįžti į įprasto darbo vėžes. „Mūsų ligoninės nepritaikytos formuoti atskirus pacientų srautus, o visos Lietuvos problema, kad neturime pakankamai gydytojų infektologų“, – pabrėžė VUL Santaros klinikų direktoriaus medicinai pavaduotoja ambulatoriniam ir diagnostiniam darbui Jolita Jakutienė.

Galimas JAV karių išvedimas iš Vokietijos pasėjo nerimo sėklą. Spėliojama, ką tai reiškia ir ar Rusija tokio žingsnio nesupras, kaip paslaugos jai. Tiesa, Lietuvos krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos yra ramios, bet štai politikos ir saugumo ekspertai – nevieningi. Situacija, pasak jų, gali pasisukti visaip, siunčiama žinutė gali būti suprasta nevienareikšmiškai, o ilgai ir kruopščiai kurta atgrasymo politika imti svyruoti.

Panevėžietė Kristina Jakšienė pasakojo likusi apstulbusi, kokios pagalbos miesto ligoninėje sulaukė čia atvežusi insulto ištiktą mamą. Jos teigimu, medikai ne tik neskubėjo tinkamai teikti pagalbos, reikalavo atvežti sauskelnių ir kitų higienos priemonių, tačiau neleido jų perduoti. Moteris guodėsi, kad nuo birželio 4 d. tik šį ketvirtadienį gavusi informacijos apie mamos sveikatos būklę. Ligoninė gi teigia, kad jokio raštiško skundo dėl šios situacijos nėra gavusi.

Tiek dėl karantino įvesti apribojimai gydymo įstaigose, tiek pastangos juos švelninti kelia nemažai iššūkių ir medikams, ir pacientams. „Bet dabartinė sistema gal kai kam ir patogi (taip, čia bus akmuo į pirminės grandies daržą), – neturėti pacientų, atsiliepti telefonu ir paskirti antibiotikus. Ir taip daryti dvi savaites, kol jis atsiduria priėmime ir jam padėti nebegali“, – apie skaudžią realybę neieškodamas žodžio kišenėje kalbėjo Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas.

Artėjantys Seimo rinkimai ir Astravo atominės elektrinės atidarymo data šiuos du, regis, tolimus įvykius netikėtinai suartino. Opozicijoje esantys konservatoriai kasdien vis aršiau kritikuoja valdančiuosius ir prezidentą dėl nesugebėjimo blokuoti atominės elektrinės Baltarusijoje atidarymo, o valdantieji sprendžia sunkius elektros nepirkimo-derybų su kaimynais rebusus ir vengia eskaluoti elektrinės klausimą.

Vairuotoją papiktino savavališkas kito automobilio ekipažo elgesys. Neprisistatę asmenys, dėvėję kasdienius drabužius, blokavo kelią, apžiūrinėjo sustabdytos transporto priemonės vidų, priekaištavo, kad vairuotojas nesustojo iškart. Situaciją užfiksavęs žmogus įtarė, kad susidūrė su pasieniečiais ir piktinosi jų savivale. Patys pasieniečiai tikina, kad nieko bendro su užfiksuota situacija neturi ir ragina kreiptis į policiją.

Medikams skundžiantis, kad ligi šiol nesulaukia ne tik dirbantiesiems COVID-19 židiniuose žadėtų priedų, bet ir suplanuoto algų padidėjimo, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atkerta, kad pinigai buvo skirti ir siūlo jų keliais pasidomėti pačioms savivaldybėms. Šios gi sako esančios nežinioje ne tik dėl medikams skirtų lėšų, tiek dėl kitų pandemijos suvaldymui skirtų lėšų kompensavimo.

Tik pusė privačių odontologijos įmonių viešai teikiančios finansines ataskaitas, o dėl neapskaitomų pajamų galima nesurenkamų mokesčių žala per metus siektų 35 milijonų eurų. Negana to, dalies įmonių lėšos yra naudojamos privatiems tikslams. Tokius teiginius Seimo sveikatos reikalų komitete išgirdę jo nariai konstatavo, kad situacija yra skandalinga. Tiesa, nors sutinka, kad skaidrumo sektoriuje stinga, odontologų atstovai tvirtina, kad didesnį viešumą garantuotų gana paprastas sprendimas.

„Nežinia, kiek laiko, kiek dėmesio ir meilės reikės, kad žmonės vėl pasijustų saugūs, neįžvelgtų vienas kitame grėsmės“, – vertindama dabartinę situaciją atslūgus COVID-19 epidemijai sakė Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovė doc. Rasa Jančiauskienė. Nors viruso plitimui suvaldyti neišvengiamai reikėjo imtis priemonių, gydytoja pabrėžia, kad visgi karantino žala yra sunkiai išmatuojama.

Netekęs kantrybės, kad gydymo įstaigos, jau kurį laiką galinčios atnaujinti planines paslaugas, neskuba to daryti, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė nuo pirmadienio nieko nesiimsiančioms įstaigoms mažinsiantis finansavimą. Savo ruožtu patys jų vadovai situaciją siūlo įvertinti iš esmės ir nedaryti spaudimo. Tiesa, kartu sutinka, kad šis ministro paraginimas yra visai laiku ir vietoje.

Alkoholis Lietuvoje nesvetimas net vienuolikmečiams ir čia neturime, kuo didžiuotis. Pagal įvairius nepilnamečių alkoholio suvartojimo rodiklius Europoje Lietuva – tarp pirmųjų valstybių. Ir nors prekyba alkoholiu prieš porą metų stipriai sugriežtinta, pagalbos gauti alkoholį nepilnamečiai prašo benamių ar vyresnių draugų.

Nesulaukiami priedai COVID-19 infekcijos židiniuose dirbantiems medicinos darbuotojams, ne visose įstaigose, kiek žadėta, keliami atlyginimai – šie Seimo sveikatos reikalų komitete svarstyti klausimai įplieskė daug emocingų diskusijų. Kol Lietuvos gydytojų sąjunga kaltino įstaigų vadovus, kad lėšos darbo užmokesčiui kelti nepanaudojamos pagal paskirtį, šie atkerta, kad keliami tikslai yra sunkiai įgyvendinami. Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) vadovas prof.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Generalinė prokuratūra šią savaitę sulaikė žinomus verslo organizacijų vadovus, verslininkus, daug jų apklausė, lankėsi Seime ir daugelyje įmonių. Įtariama, kad už kyšį buvo „perkami“ įstatymai. Andrius Romanovskis yra vienas iš nedaugelio žmonių, kurie savo kailiu patyrė, ką reiškia toks skandalas ir areštinės belangė. 2012 m. pavasarį daugeliui partijų jau galvojant apie Seimo rinkimus, Lietuvą supurtė politinis skandalas.

Tai, kad pusė gydymo įstaigų vis dar nėra pasiruošusios atnaujinti medicinos paslaugas, veria dar vieną sveikatos sistemos skaudulį. Medikų asociacijų tvirtinimu, tam įtakos turi ir tai, kad dėl koronaviruso sukeltos krizės ir karantino jau dabar dalis vyresnio amžiaus medikų paliko darbą. Nuogąstaujama, kad dėl to sveikatos paslaugos periferijoje dar labiau susitrauks.

Ne dienomis, o valandomis augantis pacientų nepasitenkinimas, blaškymasis negalint patekti pas gydytojus, mėnesiais nusitęsusios eilės, lėtinių sveikatos problemų malšinimas vaistais nuo skausmo – šiuos ir kitus dabartinės situacijos sveikatos apsaugos sistemoje skaudulius antradienį Seime vardijo medikų asociacijų atstovai.

Pernai dvejuose rinkimuose pralaimėjimą patyrusiam socialdemokratų lyderiui Gintautui Paluckui šiemet Seimo rinkimuose tenka užduotis vesti partijos sąrašą. Nors šiuo metu parlamento opozicijoje darbuojasi tik devyni socialdemokratai, partijos lyderis, nors juokais, šiųmečiams rinkimams kelia ambicingą tikslą – kad Seimo valdančiąją daugumą sudarytų vien tik socialdemokratai. Galbūt dėl šios priežasties partija savo rinkiminį sąrašą papildė įžymiomis pavardėmis.

Lietuvoje paskelbtas karantinas gerokai iš vėžių išmušė sveikatos priežiūros įstaigų darbą. Ir nors gydymo įstaigos jau gali teikti visokeriopą pagalbą Covid-19 nesergantiems žmonėms, nerimaujama, kad tik pusė įstaigų teigia esančios tam pasiruošusios. Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinėmis ligonių kasomis aptarė sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, sergantiems ne koronavirusu.

Karantino metu apribotos nebūtinosios gydymo paslaugos gyventojams palengva vėl tampa prieinamos. Vis dėlto medicinos įstaigų atstovai ragina susitaikyti, kad bent kol kas gydytojo konsultacija atrodys kitaip. „Tačiau nors ir atrodo, kad darbuotojų tuščiuose poliklinikos koridoriuose nematyti, šiuo metu jie intensyviai dirba“, – apie naują priėmimo tvarką įstaigoje pasakodama pabrėžė VUL Santaros klinikų direktoriaus medicinai pavaduotoja ambulatoriniam ir diagnostiniam darbui Jolita Jakutienė.

Gydytojams jau kurį laiką nerimą kelia paslaptinga vadinama vaikų liga, siejama su COVID-19 infekcija. Nors Kawasaki-like sindromas (toliau – Kawasaki liga) Lietuvoje kol kas dar nebuvo užfiksuotas, neseniai JAV mokslininkai oficialiai patvirtino uždegiminio sindromo sąsajas su koronavirusu, o Pasaulio sveikatos organizacija net įteisino atskirą terminą. Gydytojo infektologo prof.

Daug nerimo ir kritikos gydytojų bendruomenėje sukėlęs sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimas dėl rekomendacijos keliose įstaigose dirbantiems medikams darbą organizuoti ciklais toliau kursto pasipiktinimą. Gydytojai tvirtina, kad nepaisant rekomendacinio pobūdžio siūlymo jie jaučiasi lyg gavę apynasrį ir realiai priversti pasirinkti, kurioje vienoje įstaigoje dirbs. Jų teigimu, dėl to jau dabar trūksta, kas budėtų rajono įstaigose.

Prievarta gydomi alkoholikai, psichiatrinėse kenčiantys demokratijos mylėtojai ar venerinių ligų ligoninėje užstrigę hipiai sovietmečiu niekam nekėlė nuostabos. Gydyti per prievartą, iš namų į ligoninę vežti su milicijos palyda ar keisti testamentą dėl sublūdusio tėvo, prieš tai davus pakišą medikui, buvo gana normalu. Skiepai anuomet taip pat buvo privalomi, o antiskiepininkų judėjimas nesisapnavo nė vienam medikui.

Nors karantinas toliau laisvėja, nestinga klausiančių, ar esant tokiam mažam sergamumui Covid-19 infekcija šalyje išvis nereikėtų jo atšaukti ir panaikinti dar galiojančius apribojimus. Ekspertų teigimu, kova su infekcija ir per ilgai užtęstas karantinas gali kainuoti daug didesnę psichologinę, ekonominę ir sveikatos kainą. Psichologas, psichoterapeutas, Žmogaus studijų centro prezidentas dr. Gintaro Chomentauskas situaciją pirmiausia siūlė vertinti pasitelkiant skaičius, o ne vien emocijas.

Nors dabar didžiausias dėmesys sveikatos priežiūros sistemoje tenka COVID-19 infekcijos kontrolei, gydytojams pulmonologams nerimą kelia situacija dėl kitos itin paplitusios užkrečiamosios ligos. Baiminamasi, kad dėl karantino apribotos medicininės pagalbos ir pačių žmonių vengimo kreiptis į gydytojus gali išaugti tuberkuliozės atvejų. Šia tema nuotolinio pokalbio metu prabilęs VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof.

Jei ištikimam partijos nariui per rinkimus neatsiveria Seimo ar savivaldos tarybos durys, šiltą vietą jis atras savivaldybės ar valstybės įmonės direktoriaus kėdėje. Nors savais labiausiai rūpinasi socialdemokratai, rinkimų nelaimėjusių bendrapartiečių nepamiršta nė viena pagrindinė Lietuvos partija.  „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) atlikto tyrimą, kiek savivaldybių ir valstybės valdomų įmonių vadovų turi ryšių su politinėmis partijomis.

Koronavirusas sutrikdė ne vieno keliautojo atostogų planus. Norėdama padėti ir verslui, ir klientams, valdžia bando suderinti visas puses tenkinančią kuponų ir pinigų grąžinimo sistemą. Kuponais apsidžiaugę kelionių organizatoriai dažnai nelinkę kalbėti apie pinigų grąžinimą, o šį pasirinkimą kelionių netekę žmonės nori turėti. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė ne vienas skaitytojas, kurio kelionių planai buvo sutrikdyti koronaviruso pandemijos.

Šią savaitę leidus plačiau atsiverti odontologų kabinetams – nuo šiol pacientai galės gauti ne tik skubiąją pagalbą, bet ir planines paslaugas. Tačiau gydytojai įspėja – visų norinčiųjų priimti negalės, o už būtinas apsaugos priemones teks susimokėti patiems. Po dviejų mėnesių pertraukos pacientai gali kiek atsipūsti – karantino metu praktiškai likę be odontologinių paslaugų jau gali pradėti planuotis vizitus.

Nuolatinis karantino tęsimas ir testavimo dėl koronaviruso kvotų įvedimas medicininiu atžvilgiu yra visiška nesąmonė, tvirtina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas. Jo teigimu, yra visai pamiršta, kokiu tikslu karantinas buvo įvestas, o epidemiologinių duomenų, kurie pagrįstų jo tęsimo būtinumą, vis dar neturime. „Klausimas, kiek dar galime gyventi karantino sąlygomis.

Trys iš dešimties valstybės ar savivaldybės įmonių vadovų yra susiję su partijomis, o daugiausiai „savų“ valstybiniame sektoriuje turi ar turėjo socialdemokratai, liberalai, valstiečiai ir darbiečiai. Naujausias tyrimas rodo, kad tik prabėgus rinkimams, partijos skuba ištikimus sau žmones „įtaisyti“ į šiltas vadovų kėdes. Tai paaiškėjo po „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktos analizės.