Vladas Gaidys: 200 eurų pensininkams prieš rinkimus – kaip 20 tūkst. eurų paprastam žmogui

Pasaulinė Covid-19 pandemija sumaišė politikų ir jų partijų kortas prieš šiųmečius Seimo rinkimus. Ir nors partijų reitingai kito nežymiai, dalis politikų krizės situacijoje sugebėjo susižerti gausybę populiarumo taškų. Iki spalį vyksiančių rinkimų liko tik keli mėnesiai, tačiau sociologas Vladas Gaidys prognozuoja, kad valdančiųjų per karantiną gyventojams žarstytos dovanos nebus pamirštos.

Tiesa, gali nutikti ir taip, kad neigiamus pandemijos ir karantino padarinius išvysime dar prieš rinkimus. Tuomet, pasak sociologo, rinkėjai bus pikti ir ieškos kaltų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius, sociologas V. Gaidys interviu portalui tv3.lt teigia, kad nesvarbu, kokius reitingų pokyčius matome dabar, nes dalis rinkėjų savo favoritus rinksis balsavimo dieną prie urnos. 

Maža to, rinkėjai šiuo metu tokie neapsisprendę, kam atiduoti savo balsą, kad rinkimų dieną iš inercijos palaikys jau nebeegzistuojančias partijas.

Ir net toms partijoms, kurios pagal naujausias apklausas nesugeba perkopti minimalaus barjero į Seimą, V. Gaidys dar nesiūlo nuleisti rankų, o atvirkščiai – kaip įmanoma daugiau vaidentis rinkėjams. 

Sociologas pripažįsta, kad prieš rinkimus piliečiai linkę pamiršti ne tik poros metų senumo ar visai šviežius politinius skandalus, bet ne ką rečiau pamiršta ir savo geradarius. Tiesa, V. Gaidys abejoja, ar pensininkai, dalyvaudami rinkimuose, pamirš prieš pat rinkimus turimas gauti 200 eurų išmokas, nes jos senjorui – tas pats, kas daugiatūkstantinė suma dirbančiam jaunuoliui.

Covid-19 pandemija įnešė sumaišties į politinį lauką. Kokios politinės partijos ir veikėjai labiausiai išlošė dėl pandemijos ir karantino?

Tos partijos, kurios buvo lyderėmis, tos ir liko. Suartėjimas tam tikras yra, vieni sumažėjo, socialdemokratai, pavyzdžiui, padidėjo. Tai trys tos partijos po karantino – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir Lietuvos socialdemokratų partija – lyderiauja. 

REKLAMA

O šiuo metu vyksta pagyvėjimas, atsirado „muškietininkai“ („Laisvė ir teisingumas“ – aut. past.), atsirado „krikščionys“ (Krikščionių sąjunga – aut. past.). Jaučiasi, kad partijos savo sąrašus pradėjo pildyti. Šiuo metu atsirado tas sujudimas pokarantininis, nebe apie kaukių formas kalbama, o apie Lietuvos ateitį. Už mėnesio ir tie reitingai gali būti kitokie.

O kalbant konkrečiai apie politinius veikėjus?

Ryškiausiai turbūt matomas Gitano Nausėdos populiarumo sumažėjimas, nors jis pirmas be konkurencijos politikas, antro ryškesnio ir nėra pagal reitingus. O Saulius Skvernelis ir Aurelijus Veryga, matosi, kad šie politikai tokie prigimtiniai kovotojai. Kai ramu, taikos metas, tai jų reitingai arba stovi, arba netgi krinta. Kitomis aplinkybėmis matosi, pasireiškia ir S. Skvernelio, kaip policininko, kovotojo, savybės, o A. Verygos – kaip sveikatos apsaugos atstovo.

Reitinguose matyti, kad pandemijos metu S. Skvernelis ir A. Veryga susižėrė nemažą palaikymo kapitalą. Nors A. Verygos palaikymas kovą buvo kiek didesnis nei birželio pradžioje...

Jeigu žiūrint didesnėje perspektyvoje, A. Verygos keli etapai buvo. Jis atėjo po rinkimų su didžiuliu pasitikėjimu, gerai pasirodė per rinkimus, įdomus buvo žmogus. Paskui su dideliu minusu, nes naujos reformos, daugybė tų reformų buvo, jis tapo vienu iš nepopuliariausių Lietuvos politikų iš viso. 

Ir dabar kaip tik karantinas – nuo kovo mėnesio jis dar turi neigiamą balansą, bet jis šeštas pagal populiarumą. Trečdalis teigiamai vertina, trečdalis neigiamai, kiti – nežino, sunku pasakyti. Bet tas jam į naudą tikrai išėjo.

Minėjote, kad ramybės metu ir S. Skvernelio ir A. Verygos reitingai buvo nuosaikūs. Kaip prognozuojate – ar ir pasibaigus karantinui šie politikai išlaikys gausų palaikymą, o gal reitingai kaip tik pamažu kris?

Jeigu nebus kokių tai įvykių, jeigu ne karantinas ar kažkas kito, jei Palangoj skęsti visi pradės, tai turbūt žiniasklaida eis pas juos, klausinės kažko. O jeigu to nebus, tai žiniasklaida neklausinės nieko, jų nebus televizijoje, dešimt kartų mažiau rodys, tai ir reitingai turbūt sumažės.

REKLAMA

Prezidento G. Nausėdos populiarumas pandemijos metu smuko 15 proc. punktų. Dalis apžvalgininkų ir piliečių stebisi, kodėl prezidentas per karantiną buvo sąlyginai tylus. Ar sietumėte reitingo smukimą su gana retais prezidento pasisakymais?

Be abejo, be abejo. Čia dar pabrėžčiau, kad reitingo smukimai būna bent jau dviejų rūšių. Viena rūšis, kai žmogus kažką padaro. Pavyzdžiui, korupcinis aktas, jis pasistatė namą, pasididino atlyginimą penkis kartus – tai blogieji. Antra rūšis, kai žmogus nelabai ką veikia. Aukštas reitingas, o paskui... Tai šiuo atveju prezidento reitingas krito dėl tam tikro pasyvumo antivirusinės kampanijos metu. 

Kitas dalykas, o ką ten galima pridurti prie sveikatos apsaugos ministro ir ministro pirmininko? Nemanyčiau, kad taip paprastą ką nors pasakyti.

Be to, prezidentas pagal apibrėžimą turėtų bendrauti su kitais prezidentais, gerti šampaną, visą laiką fotografuotis. To nebuvo, kadangi ir kiti buvo karantine. Tiesiog ta funkcija atpuolė. Tai nėra neigiamas įvykis.

Prisimenu kaip neigiamo įvykio pavyzdį – 2012 m. gruodis, Dalia Grybauskaitė po rinkimų nepriėmė tos naujos daugumos, anglų kalbos egzaminus rengė. Jos buvo maždaug toks pat reitingas, kaip pas Nausėdą – apie 72 proc., – o nukrito iki 50 proc. Žymiai daugiau negu dabar. Bet dėl to, kad žmonėms labai tai nepatiko. Reikėjo kelerių metų, kad atsistatytų reitingas. 

O šiuo atveju nieko neįvyko. Kai jis prabils apie ekonomiką ar dar ką, vėl reitingas paaugs.

Grįžtant prie politikų, žinome, kurie susižėrė populiarumo balus, o kokie politikai per pandemiją neišnaudojo savo galimybių ir galbūt kaip tik padarė klaidų, reikšmingai sumažindami savo reitingus?

Bandau įsijausti į kitų politikų vaidmenį. Kai visą laiką kalbame apie kaukes, virusus, vaistus, labai lengva kažką pasakyti – reikėjo dvigubai daugiau nupirkti ar panašiai. Bet visi žmonės supranta, kad, jei būtum jo vietoje, kažin, ar kas kitaip būtų.

REKLAMA

Bendrai priemonės įvertintos teigiamai – virš 60 proc. palaikymas, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų. Ir TS-LKD elektoratas iš esmės teigiamai pritarė priemonėms, kurių buvo imtasi. 

Ką nors kritikuoti tame kontekste – ne taip paprasta. Aš tų partijų lyderių nekritikuoju, neįsivaizduoju, ką jie galėjo padaryti.

O dabar – pats tas. Artėja rinkimai, svarbu ekonomika, kaip geriau išlaviruoti būsimos krizės kontekste. Dabar atėjo laikas.

Esate sakęs, kad pandemijos metu politinė veikla sumažėjo. Vis dėlto nuo kovo krito konservatorių palaikymas, o valstiečių nežymiai išaugo. Ar šį pokytį galima sieti su pandemija, ar su kitais veiksniais?

Čia ne tokie dideli tie pokyčiai, tai paklaida. Daug mūsų apklaustų žmonių, apie 42 proc., nežino, už ką balsuoti, neis į rinkimus. Tai žinančių mažai yra. Ir tie žinantys nelabai galvojo apie partijas tuos du mėnesius, o apie kažką kito galvojo. Gal tos mintys nebuvo blogos, atostogos, visa kita, bet partijų laikas atėjo dabar.

Pasikeitė ne taip ir daug, partijų eiliškumas yra tas pats. Socialdemokratų matosi tendencija aukštyn, jie naujus žmones bando įtraukti į sąrašus, kažkokia veikla matosi. O anos partijos (TS-LKD ir LVŽS – aut. past.) ir taip gerai stovi.

Valstiečius ir konservatorius reitingų aukštumose skiria labai nedidelė persvara. Ar įmanoma pagal dabartinius reitingus prognozuoti rinkimų nugalėtojus? 

Žinoma, kad ne. Paskutinį mėnesį, kada prasideda rinkiminė agitacija, [politikai] pasirodo, kalba. Dalis žmonių eidami į prie urnos apsisprendžia. Nes paprastai būna du variantai, už ką galima balsuoti, arba trys, tai žmonės eidami ir apsisprendžia. Tikrai nemažai tokių. Būna partijos, kurios arti viena kitos.

Dabar ir iš inercijos kažkas [skiria balsą]. Va, „Tvarka ir teisingumas“ – nebėra tos partijos, bet iš inercijos kažkas dar pamini, balsuotų už tą partiją, ji praeitų 5 proc. barjerą. Tai prekinis ženklas. Nors firmos nebėra, o jis dar dešimtmetį gali egzistuoti.

REKLAMA

Užsiminėte apie inerciją. Kol kas Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) turi vos 2,2 proc. paramos. Vis dėlto, kadangi ši partija turi gana lojalų rinkėjų ratą, vis sugeba perkopti 5 proc. kartelę. Tačiau pastaruoju metu partijos narys, susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius neišbrenda iš skandalų. Ar šiemet bus tie metai, kai dėl skandalingo ministro, lenkai nepateks į Seimą?

Ten ypatingai disciplinuotas elektoratas, nepriklausomai nuo įvykių. Manau, kad jie balsuos. Bet ten reikia ne tik lenkų, o ir rusų balsų, kad partija patektų. Tai priklausys ne tik nuo J. Narkevičiaus, Valdemaro Tomaševskio, bet ir Viktoro Uspaskicho. Darbo partija tebėra populiari tarp rusų.

Bet Darbo partija eina į rinkimus. Ar tai reikš, kad ji rinkėjų balsus dalinsis su LLRA-KŠS?

Taip, tada „lenkams“ balsų liktų mažiau. Tai priklausys nuo aktyvumo tų partijų, už kurias tautinės mažumos gali balsuoti.

Tai manote, kad LLRA-KŠS rinkėjai neatsižvelgs į skandalus, kurie lydi partijos deleguotą ministrą?

Manau, ne taip paprasta atsižvelgti. Jeigu tas skandalas susietas su asmenine nauda, šiuo atveju ir tas, ir anas, asmeninė nauda kone ištirpsta tarp kitų veiksmų. Ne visi įvykiai vienodai lemia.

Tarkim, Darbo partija – teismai baisiausi ištisus metus ir jie puikiausiai praėjo per rinkimus teismų metu. Žmonės to nelaikė neigiamu dalyku, kad buvo pinigai partijos reikalams skirti. Tai tas įvykis įvykiui nelygus. Būna labai jautriai reaguojama, ypač, kas susiję su finansais. Jeigu sau pasiėmė 1 tūkst. eurų – baisus dalykas, o jeigu milijoną eurų partijos reikmėms – tai kitaip vertina. 

Spėju, kad daugeliui žmonių turi imponuoti asmeninis godumas, nes jie galvoja, kad tai yra labai blogai. O jei tuos pinigus paskirstė kokiai nors grupei – kitaip yra, nes ne pats suvalgė, ne uošvienei atidavė.

Užsiminėte apie Darbo partiją. Matome, kad šiemet jie bandys sėkmę rinkimuose. Jų palaikymas – kiek daugiau nei 4 proc. 

REKLAMA

Jeigu 4,6 proc., tai nuo visų gyventojų, jeigu nuo balsuojančiųjų – jie praeina 5 proc. kartelę. Ir prieš du mėnesius praėjo, ir prieš tai praėjo. Bet tiek, kad čia šiek tiek iš inercijos tas dalykas. Gali ją išbraukti iš sąrašų, o žmonėms atrodytų, kad jie gali balsuoti. Tai irgi stiprus prekinis ženklas, ir pavadinimas geras – Darbo partija. Bedarbiai balsuoja už Darbo partiją. Kuo daugiau bedarbių, tuo daugiau bus už Darbo partiją balsų.

Kalbant apie 5 proc. kartelę. Šiuo metu matyti, kad tik trys partijos ją peržengia. Ar gali būti, kad šiemet turėsime mažiausią partijų skaičių Seime per pastaruosius 20 metų?

Pavaizduoti rezultatai nuo visų Lietuvos gyventojų. Bet dar 42 proc. nežino arba nebalsuos, juos reikėtų atmesti, perskaičiuoti. Tada padidėja rezultatai. Tėvynės sąjunga tada gauna 25 proc., išvis trys populiariausios partijos surenka virš dviejų trečdalių balsų. Tada kartelę praeina ir Darbo partija, ir Liberalų sąjūdis gana ramiai. Aišku, priklauso nuo to, koks bus aktyvumas.

O ryžtumėtės spėti, kurios partijos tikrai nepateks į Seimą, neperžengusios 5 proc. kartelės?

Aš įpratęs sakyti, kad nėra tokio fatalizmo, to nelemia žvaigždės, ne Saturnas, nuėjęs prie Jupiterio. Jeigu dirbsi, jeigu netingėsi, jeigu eisi per butus ištisai su savo vaikais, stovėsi prie parduotuvės, jeigu turėsi bent pusę milijono eurų išleisti kalendoriams, įeiti į žiniasklaidą – praeisi 5 proc. Viskas iš dalies tavo rankose. Aišku, su pinigais sunkiau.

Lietuva turi gana aukštą rinkimuose nedalyvaujančių asmenų skaičių. Kaip manote, ar Covid-19 pandemija turės reikšmingos įtakos rinkėjų aktyvumui šiemet?

Šiandien pandemija įtakos nebeturi. Užbraukta ir viskas, visi be kaukių, visi džiaugiasi, visi rankas spaudžia, tuoj atidarys pliažą Lukiškių aikštėj, jeigu tai ne anekdotas. Jau koronavirusas įtakos nebeturi. 

O jeigu sulauksim antrosios bangos?

Tada kažkaip kitaip bus. Žiūrint, kaip reikės balsuoti, žiūrint, kaip ten bus. Du mėnesius aš nedirbau ir daugelis žmonių nedirbo. Negi gali taip būti, jeigu visa šalis du mėnesius nedirba, kad rezultatas išeitų toks pats, atlyginimai tokie patys. Aš galvoju apie tas pasekmes, nejaugi nebus tų pasekmių? Jos gali būti rugsėjo mėnesį, jos gali būti lapkritį.

REKLAMA

Bet jos gali būti po rinkimų.

Gali būti po rinkimų. Jeigu prieš rinkimus, tada bus įtakos daug. Tada ieškos kaltų, reikėjo taip ar anaip daryti, o kodėl pinigus skyrė pensininkams, reikėjo skatinti ekonomiką. Tada bus daug susierzinimo ir visi labai aktyviai, ne tik žurnalistai, bet visi žmonės bus pikti. Jeigu visus palies, jeigu negaus pensijos mėnesį, Jėzau, Marija, kas atsitiktų. O jeigu neatsitiks, tada viskas gerai.

Pabaigai, kalbėjome apie skandalus, sakėte, kad žmonės juos pamiršta, ne taip sureikšmina. Bet ar nebus taip, kad žmonės ir pandemijos geradarius gali pamiršti iki rinkimų?

Turbūt pamirš. Bet 200 eurų pensininkams rugpjūtį... Jeigu du pensininkai gyvena, tai gaus 400 eurų, tai stebuklas prieš rinkimus. Manau, tai tas pats, jei jūs gautumėte 20 tūkst. eurų prieš rinkimus (juokiasi).

***

Už TS-LKD rinkimuose balsuoti žada 14,3 proc. gyventojų. Nuo kovo mėnesio konservatorių reitingas krito trimis procentiniais punktais, rodo birželio 5–13 dienomis „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.

Balsą LVŽS skirtų 13,4 proc. respondentų (kovą 12,4 proc.), LSDP – 9,1 proc. (kovą 8,3 proc., Darbo partijai – 4,6 proc. (kovą 5,1 proc.), Liberalų sąjūdžiui 4,3 proc. (kovą 3,5 proc.).

Apklausos duomenimis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga sulauktų 2,2 proc. paramos, Socialdemokratų darbo partija – 2,1 proc., Laisvės partija – 2 proc., Centro partija Gerovės Lietuva – 1,7 proc., Krikščionių sąjunga – 0,4 proc. apklaustųjų paramos.

Paklausti, už kurią partiją balsuotų, jei rinkimai į Seimą vyktų kitą sekmadienį, 11,9 proc. apklaustųjų teigė nebalsuosiantys, o 26,8 proc. – jog nežino.

Premjerą S. Skvernelį teigiamai vertina 42,9 proc. apklaustųjų (40,2 proc. kovą), o A. Verygą – 35,8 proc. (36,8 proc. kovą) apklaustųjų.


Rašyti komentarą...
A
2020-06-30 09:36:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kam vėl užkliuvo 200€pensininkui,užkliuvo ,dauguma pensininkų gyvena vos galu su galu suduria.Kai pasidina sau pinigėlius seimūnai ,tai niekam neužkliuna.?
Atsakyti
-4

H
Hmm
2020-06-30 09:30:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pensininkai tai ne žmonės?
Atsakyti
-2

M
Marysia
2020-06-30 09:56:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ponas Gaidys,jei gautum mėn 250euru ar pavyktų gerai gyventi? Žinoma kad pensininkui tie200 eurų,kaip 20 tūkstančių Kam dar juoktis iš žmonių
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (29)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų