Redakcija rekomenduoja

Vis pasigirsta tautiečių skundai, kad greitoji medicinos pagalba (GMP) iš tiesų atvyko ne taip greitai ir teko laukti valandą ar daugiau. Negana to, COVID-19 pandemijos laikotarpiu nestigo pasakojimų, kaip medikai neva atsisakė vežti pacientą į ligoninę ar kitokių panašių nesusipratimų. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, per kiek laiko iš tiesų turėtų atvykti GMP brigada.

Nors karštomis vasaros dienomis miesto fontanai neretai tampa daugeliu ypač mažus vaikus auginančių tėvų išsigelbėjimu, kaip pasirodo, neretai čia nereikėtų nė kojos kelti.  Kaip įspėja specialistai, pasaulyje fiksuojami užkrečiamųjų ligų protrūkiai, kurie susiję su interaktyvių fontanų naudojimu, dažniausiai yra įvairios žarnyno infekcijos, pasireiškiančios gastroenteritais ir taip pat – legionelioneliozė.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad valdantieji prisiėmė per daug nuopelnų dėl koronaviruso suvaldymo šalyje. Kalbėdama apie praėjusią Seimo kadenciją, liberalų lyderė pabrėžė, kad nors pavyko sustabdyti dalį valstiečių buldozeriu stumiamų sprendimų, tačiau vienybės opozicijoje trūko. 2015 metų balandį, likus daugiau nei metams iki Seimo rinkimų, Viktorija Čmilytė-Nielsen prisiekė ir tapo Seimo nare.

Spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose rinkėjų simpatijų sieks ir iki šiol mažai girdėta partija „Lietuva – visų“. Buvusio krepšininko ir trenerio Tomo Pačėso į priekį vedamas judėjimas subūrė nemažai žinomų žmonių – tai ir krepšininkai, ir politologai, ir su Nagliu Puteikiu bei jo Centro partija susipykusi Rūta Janutienė. „Lietuva – visų“ nėra naujas judėjimas, tai pavadinimą pakeitusi 2012 m. įkurta Emigrantų partija.

Vos termometro stulpeliai spėja šoktelti kiek aukščiau, šilumos išsiilgę žmonės skuba gaudyti kuo daugiau saulės spindulių. Nors gydytojai akcentuoja, kad saulėje pabūti yra privaloma, tačiau įspėja, kad nesaugus joje praleidžiamas laikas tiesiogiai proporcingas didesnei odos vėžio išsivystymo rizikai. Dermatovenerologės Astos Dumbliauskienės pastebėjimu, šiandien, kai kaip niekada daug kalbama apie vitamino D svarbą ir stoką, saulėje būti reikalinga.

Užkrečiamųjų ligų specialistai skambina pavojaus varpais – šiemet fiksuojama ypač daug susirgimų erkiniu encefalitu. Negana to, pasirodo, ta pati erkė gali „padovanoti“ ir dar vieną invalidizuojantį susirgimą – Laimo ligą. Gydytojų teigimu, tokiam žmogui turėtų itin nepasisekti. Gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis pasakojo susidūręs su ne vienu tokiu atveju, kai asmuo vienu metu sirgo ir erkiniu encefalitu, ir Laimo liga.

Įsibėgėjus koronaviruso pandemijai sveikatos priežiūros specialistai su nerimu laukia rudens, kada ne tik tikimasi antros COVID-19 bangos, bet ir kitų kvėpavimo infekcijų spartesnio plitimo. Neatsitiktinai kai kurios šalys jau dabar skuba įsigyti specialių greitųjų testų, kurie vos per 1,5 valandos gali padėti atskirti žmogus serga koronavirusu ar gripu. Vis dėlto apie tokią galimybę mūsų šalyje nėra svarstoma.

Nuo vasaros liūčių kenčia tiek valstybinės institucijos, tiek verslas ir gyventojai. Jiems po beveik kiekvienos didesnės liūties tenka susidurti su užlietomis gatvėmis, kiemais ar namų rūsiais. Specialistų teigimu, bėdų kyla dėl senų lietaus nuotekų tinklų ir žaliųjų erdvių trūkumo. O lietaus nuotekų sistemas įrenginėjančios įmonės pataria jas įsirengti visuose pastatuose, ne tik gyvenamuosiuose namuose.

Paskutinis Jogailaičių dinastijos valdovas Žygimantas Augustas dažniausiai prisimenamas dėl meilės istorijos su Barbora Radvilaite. Istorikai pripažįsta, kad mitais apipinta pora tikrai buvo išskirtinis epochos pavyzdys. Tačiau Žygimantas Augustas nėra tik romantinis veikėjas – tai nevienareikšmiškai vertinama figūra, kritikuojama dėl savo neryžtingumo, tačiau giriama dėl to, ką padovanojo Vilniui.

Fiziškai įjungti visai šalia Lietuvos sienos Baltarusijoje pastatytą Astravo atominę elektrinę (AE) planuojama jau rugpjūčio pradžioje. Iki elektrinės starto sparčiai tirpstant laikui, Lietuvos valdžia stiprina pasirengimo galimai branduolinei avarijai darbus. Ir ministrai, ir civilinės apsaugos specialistai akcentuoja, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turi žinoti, kaip elgtis, jei šalies pašonėje esančioje atominėje elektrinėje įvyktų nelaimė.

Kasmet Lietuvoje naujai registruojama gerokai per 100 tūkst. naudotų automobilių. Pirkti juos asmeniniam naudojimui būna kaip loterija – su vienais nebus jokio vargo, o kitus teks nuolat varyti į autoservisą. Jei tikėsime kai kuriais tyrimais, lietuvių dažniausiai perkami modeliai nėra patikimiausi. Tad kodėl tokius renkamės? „Regitros“ duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje pirmą kartą buvo registruota per 71 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių.

Iki prasidės mokslo metai teliko mėnuo, o mokyklų vadovai ir pedagogai vis dar nežino, kaip ugdymo įstaigos organizuos savo darbą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kalbas apie galimybę pamokas organizuoti mišriu – ir nuotoliniu, ir įprastu – būdu švietimo bendruomenė vertina nevienareikšmiškai. Pedagogai kelia klausimą, ar pamokose reikės dėvėti kaukes, kas jomis aprūpins. Tačiau dėl vieno švietimo bendruomenė sutaria – klausimų jie dabar turi žymiai daugiau nei atsakymų.

Smulkusis ir vidutinis verslas su nerimu laukia, ar šalį pasieks antroji Covid-19 banga. Verslininkai tikisi, kad, jei Lietuvoje vėl tektų skelbti karantiną, jų veikla nebūtų apribota taip, kaip šį pavasarį. Ir nors pripažįsta po karantino sulaukę Vyriausybės skirtų išmokų bent kiek atgaivinti verslą, prekybininkai griežia dantį, kad skirtos sumos – gerokai per mažos ir skirtos tik pasireklamuoti prieš rinkimus.

Paskolos palūkanos paprastai susideda iš dviejų dalių: banko maržos ir tarpbankinių palūkanų normos. Netrukus vienos iš jų planuojama atsisakyti. Dėl to dešimtims tūkstančių gyventojų palūkanos bus perskaičiuotos, o jų bankams mokama suma padidės arba sumažės. Pasiskolinus pinigų, reikia grąžinti ne tik pasiskolintą sumą, bet palūkanas – kažką panašaus į mokestį už galimybę turėti ir naudoti svetimus pinigus. Jis susideda iš dviejų dalių.

Kaukėti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai sulaiko įtariamuosius, jų namuose atlieka kratas, o po to sulaiko bent dviem paroms. Taip skambiai prasideda bene kiekvienas STT pradedamas ikiteisminis tyrimas, kurio kulminacijos ir atomazgos vėliau reikia laukti keletą metų. Jau buvo ne vienas atvejis, kai tokios bylos nutraukiamos ar baigiasi kaltinamųjų pergale.

Sutarus dėl naujo ES biudžeto paaiškėjo, kad Lietuvai bus skirti milijardai eurų ES išmokų. Tačiau kartu su šiais pinigais planuojama jau nuo kitų metų įvesti ir naujus mokesčius. Juos mokės visi europiečiai – taip pat ir lietuviai. Ekonomistai pripažįsta, kad dėl to brangs kai kurios prekės ir paslaugos. Visų ES šalių vadovų pasirašytose išvadose dėl būsimo bendrijos biudžeto sutariama, kad bendrijai reikia įvesti naujus pajamų šaltinius.

Dėl galimos infekcijos į gydytoją besikreipusi moteris liko šokiruota – specialistė ne tik nesutiko gyvai priimti pacientės, svarstė, ar jai būtini vaistai, bet ir stebėjosi, kad moteris paprašė nedarbingumo pažymos. Klinikos, kurioje dirba minėta gydytoja, vadovė tikina, kad specialistės elgesys yra nepateisinamas, jai gresia nuobauda. Įspėjame, kad tekste yra nukentėjusios moters nuotraukos.

Konkurenciją tarp Latvijos ir Lietuvos galima fiksuoti įvairiose gyvenimo srityse, netgi skaičiuojant, kuriai iš sesių kaimynių pavyko geriau suvaldyti Covid-19 protrūkį šalyje. Ir nors skaičiuojant nustatytus koronaviruso atvejus bei kasdienę susirgimų statistiką Latvija atrodo geriau nei Lietuva, neverta skubėti sveikinti kaimynų. Mokslininkai pažymi, kad susirgimų Latvijoje nustatyta mažiau jau vien dėl to, kad šalis atliko gerokai mažiau tyrimų nei Lietuva.

Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kad lietuviai išgeria šiek tiek mažiau, tačiau gausiai. Stipriai jaunėja geriančiųjų gretos. Visgi, mažesnis suvartojamas alkoholio kiekis, mokslininkų teigimu, nesusijęs su valdžios taikomais ribojimais. Specialistų nuomone, Lietuvoje taikomos priemonės yra netinkamos ir geriančių asmenų kiekį sumažintų nebent Afrikoje.

Pasaulinė Covid-19 pandemija keliems mėnesiams paralyžiavo Lietuvos verslą. Smūgio būta stipraus, tačiau trumpo ir be ilgesnių skaudžių pasekmių, mano ekonomistai. Epidemiologams svarstant, kad rudenį šalį gali pasiekti antroji Covid-19 banga, verslas atrodo ramus. Verslininkų teigimu, pirmosios Covid-19 bangos pamokas jie beveik išmoko ir pandemijos atneštame blogyje moka įžvelgti ir gėrio.

Ne visi politikai tesi savo pažadus, ypač, jeigu šie susiję su politine karjera. Iki 2020 metų Seimo rinkimų likus metams ar kiek mažiau dalis Seimo narių, ministrų ar politikų patarėjų viešai tvirtino neketinantys sieti savo karjeros su Seimu. Vis dėlto dabar jau aišku, kad ir šio pažado įgyvendinti kai kuriems nepavyko.

Vasara – atostogų metas, ne išimtis ir šalies vadovai bei politikai. Kol vieni planuoja ilsėtis Lietuvoje, dalis patrauks į kaimynines valstybes, o kiti nusprendė visą šiltąjį sezoną paskirti vien tik darbui. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kokie yra prezidento, premjero, Seimo pirmininko ir ministrų atostogų planai šią vasarą. Penktadienį trijų savaičių atostogas pradėjo premjeras Saulius Skvernelis.

Po koronaviruso protrūkio Kauno transporto įmonėje, kai užsikrėtė beveik dvi dešimtys įdarbintų Uzbekistano piliečių, grįžta prie svarstymų, ar ne laikas vėl įvesti privalomą testavimą dėl COVID-19 atvykstantiems iš užsienio asmenims. Vis dėlto gydytojai sako, kad tokios prievolės neišeina vertinti vienareikšmiškai. Nors prievolė izoliuotis Lietuvos gyventojams, atvykus iš didelės rizikos šalių egzistuoja, nemokamą tyrimą dėl koronaviruso jie gali pasidaryti, jei patys to nori.

Nors džiaugiamasi suvaldyta pirmąja koronaviruso banga, deja, ne vienai šeimai dėl pandemijos įvestas karantinas liko pažymėtas tragedijos ženklu. Šiaulių rajone gyvenanti Jonaičių šeima – viena iš jų. Dar gegužę netekę mylimo tėvo ir vyro, prieš tai į ligoninę vežto net tris kartus, artimieji toliau ieško teisybės, mat yra įsitikinę, kad esą giminaitis mirė dėl medikų aplaidumo. Ligoninė gi tokius kaltinimus neigia.

Karantinas šalyje jau atšauktas beveik prieš mėnesį, tačiau įtampos toliau auga. Pacientai skundžiasi negalintys patekti pas gydytojus, nėra patenkinti nuotoliniu būdu teikiamomis paslaugomis. Nors gydymo įstaigos pabrėžia, kad tampančios ministerijos reikalavimų įkaitėmis, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkerta, kad nieko keisti neketina, mat dėl to pasiskundė per mažai įstaigų.

Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį pareiškė, kad situacija, kai privačios gydymo įstaigos geba pasiekti net 120 proc. pajėgumus, o valstybinės nesiekia net 30 proc., yra netoleruotina. Dėl to Vyriausybė ėmėsi sprendimų, kaip gydymo paslaugų teikimas tautiečiams galėtų būti pagreitintas.  „Sunkiai sveikatos priežiūros įstaigos grįžta į įprastą režimą, daug nusiskundimų yra ne tik dėl patekimo, bet ir prisiskambinimo.

Į portalą tv3.lt kreipėsi ramybės dėl prieš kelias savaites mirusios mamos, močiutės nerandantys artimieji. Išsekusi, alkana, varginama skysčių trūkumo – tokios būklės iš slaugos namų į ligoninę patekusios 80-metės moters medikams išgelbėti nepavyko. Ligoninė informavo, kad reaguojant į pateiktą informaciją, buvo pradėtas vidinis tyrimas.

Rudenį vyksiantys Seimo rinkimai verčia partijas pasukti galvas, kas turėtų tapti sąrašo vedliu – partijos pirmininkas ar populiari, bet partijai nepriklausanti asmenybė iš šalies. Politologai ir sociologai pastebi, kad pastarąjį scenarijų renkasi tos partijos, kurių pirmininkus visuomenė vertina itin nepalankiai. Tarp tokių pirmininkų – Ramūnas Karbauskis ir Gabrielius Landsbergis.

Ne vieną dešimtmetį bibliotekoje dirbantys asmenys išgirdo reikalavimą – privalote išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą, kitaip neteksite darbo. Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas tikina, kad lietuvių kalbą privalu mokėti visiems su klientais bendraujantiems asmenims, o neturintys lietuvių kalbos lygį nusakančio dokumento, privalo laikyti egzaminą.

Rietenos dėl to, koks objektas turėtų iškilti Lukiškių aikštėje, netyla nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tiesa, šalies prezidentų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Valdas Adamkus Seimui pasiuntė rūstų veto, Dalia Grybauskaitė išsakė alergiją paminklams, o Gitanas Nausėda savo parašu įtvirtino, kad aikštėje turėtų atsirasti simbolis Vyčiui. Įdomu tai, kad G. Nausėdos palaimintas įstatymas – lygiai toks pats, kokį prieš 20 metų griežtai atmetė V. Adamkus.

Kalbų apie vakcinose esančias žmogaus organizmui tokias kenksmingas medžiagas kaip aliuminis ar gyvsidabris nestinga jau netrumpą laiką. Tai stipriai mažina dalies visuomenės pasitikėjimą skiepų nauda.  Ar yra šiuose teiginiuose tiesos, teiraujamės VU Gyvybės mokslų centro profesorės Aurelijos Žvirblienės. Esama nuomonės, kad net mažiausias aliuminio kiekis smegenims yra labai kenksmingas ir gali atsiliepti įvairiems neurologiniams susirgimams.

Pirmą kartą per 30 metų Lietuvos piliečių tarptautinis migracijos balansas teigiamas. Tai rodo pusmečio rezultatai, teigiamas balansas prognozuojamas ir visiems 2020 metams, nes į Lietuvą sugrįžta vis daugiau tautiečių. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Lietuvoje gyventojų skaičius dėl tarptautinės migracijos vos per pusmetį padidėjo Anykščių miesto gyventojų skaičiaus dydžiu.

Netoli Lietuvos sienos kylant Astravo atominei elektrinei ir baiminantis galimos branduolinės nelaimės ne taip seniai ne tik surengti specialūs mokymai, bet ir pagaliau sulaukta jodo tablečių. Vis dėlto specialistai įspėja, kad ne visiems jas reikėtų skubėti vartoti „stačia galva“. Įvykus branduolinei nelaimei ir į orą pasklidus daug radioaktyviojo jodo, kalio jodido tabletės padėtų neigiamam poveikiui „užbėgti už akių“, mat taip skydliaukė pasotinama jodo ir jo nebeima iš išorės.

Šiemet Vilniuje  apie 3,4 tūkst. vaikų liko už brūkšnio ir nepateko į savivaldybės darželius. Kaune eilėje vis dar stovi 700 vaikų, o Klaipėdoje – beveik 400. Didžiųjų miestų savivaldybės teigia, kad sudėtingiausia situacija yra su lopšelinukais ir daugiausiai vietų trūksta vaikams nuo 2 iki 3 metų. Savivaldybių atstovai tv3.lt papasakojo, kaip stengiasi išspręsti situaciją ir išvardino miestų mikrorajonus, kur labiausiai trūksta darželių. Vilniuje – už brūkšnio apie 3 tūkst.

Būsimąją kraujagyslių chirurgę Urtę Builytę daug kas prisimena kaip tą jaunąją gydytoją, kuriai kartu su kitais medikais stojus į pirmas gretas ginant sveikatos priežiūros darbuotojų interesus, premjeras Saulius Skvernelis tiesiog pasiūlė išvažiuoti. Tą ji ir padariusi. Bet grįžo. Tiesa, neatmeta galimybės, kad gali tekti pakelti sparnus ilgesniam laikui, nes mesti medikės karjerą į šiukšliadėžę būtų labai skaudu.

2016 m. Seimo rinkimuose socialdemokratai patyrė didžiulį nokdauną ir iš tų, kurie griežia pirmaisiais smuikais Vyriausybėje, tapo mažesniaisiais valstiečių koalicijos broliais. Prieš ketverius metus socialdemokratai bandė įtikinti rinkėjus, kad šie leistų jiems tęsti darbus. Be didesnių atlyginimų ir pensijų, socialdemokratai žadėjo ir ilgesnę gyvenimo trukmę, progresinius mokesčius, daugybę lengvatų įsigyti būstą bei padidinti šalies miškingumą.

Medikai su nerimu konstatuoja toliau blogėjančią tautiečių, ypač jaunų vyrų, lytinę sveikatą. Jų teigimu, lytiniu keliu plintančių infekcijų banga laukia ne tik dėl karantino pasekmių, bet ir natūraliai vasarą dėl atsitiktinių romanų padidėjančių tokių pacientų antplūdžio.  Nors prasidėjusi pandemija gerokai apribojo daugelio socialinius kontaktus, suartėti intymiai tai, panašu, nebuvo kliūtis. Netgi priešingai – ilgai sėdint namie noras užsiimti meilės žaidimais kaip tik išaugo.

Sunkių pagirių gydymas, lašelinės į namus, išblaivinimas nuo trumpalaikio ir ilgalaikio alkoholio vartojimo, profesionali gydytojų pagalba nemigos ir nerimo malšinimas po alkoholio vartojimo – tokių ir panašių siūlomų išblaivinimo paslaugų galima rasti įvairių įmonių interneto puslapiuose ar atskirų asmenų skelbimuose. Vis dėlto gydytojai įspėja – tokias paslaugas teikiančiais asmenimis vertėtų pasitikėti toli gražu ne visais atvejais.

Į portalą tv3.lt kreipėsi medicinos paslaugomis nusivylusi vilnietė Elena (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.), kuriai suplanuotas vizitas atlikti tyrimus poliklinikoje netikėtai paplonino kišenę. Elena pasakojo, kad dėl sveikatos problemų gavusi šeimos gydytojos siuntimą pas endokrinologę. Ji pasakiusi, kad reikia padaryti kraujo tyrimus ir patikrinti skydliaukę echoskopu. „Sakė, padarysim FT3 (tam tikro skydliaukės hormono) tyrimą, o kitas nieko neparodo, tai neskirsiu.

Sveikatos apsaugos ministerijai pradėjus apdovanoti pirmoje kovos su koronavirusu fronto linijoje stovėjusius medikus šie apgailestauja, kad pasibaigus karantinui „užsuktas“ ir žadėtųjų priedų kranelis. Medikų atstovų teigimu, nutraukti papildomas išmokas nėra sąžininga. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga trečiadienį jau apdovanojo Santaros klinikų ir jų koordinuojamų ligoninių medikus.

Šiemet darbus mokyklose mesti sugalvoję pedagogai susidūrė su neplanuota dilema. Pasirodė, kad valstybei išmokėti išeitines išmokas mokytojams prireiks penkiskart daugiau lėšų, nei numatyta valstybės biudžete. Tiesa, ir pedagogų profsąjungos, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pedagogus ramina, teigdami, kad lėšų trūkumas jau išspręstas, o išeitinės išmokos bus išmokėtos iki liepos pabaigos. 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos darbuotojai pasirašė kolektyvinę sutartį.

Specialistai konstatuoja: pernai fiksuotas sergamumo tymais protrūkis – palaipsniui mažėjusių vakcinacijos apimčių rezultatas. Išsigandusi užmirštos ligos visuomenė suskubo skiepytis ir situacija stabilizavosi, vis dėlto medikai kol kas negali prognozuoti, koks sergamumas bus ateityje.

Tautinių mažumų gynėjai Seime – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – į 2016 m. parlamento rinkimus ėjo su glėbiu pažadų pasirūpinti labiausiai nuskriaustais. Tačiau politikoje, kaip pastebi politologai, neveikia principas „tam davė, tam davė“, todėl dalis „lenkų“ frakcijos pažadų taip ir liko popieriuje.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė, kuri pasakojo visiškai suglumusi, kai praėjus beveik metams po vizito vaikų reabilitacijos sanatorijoje sulaukė skambučio, kad jos vaikas ten atliekant procedūras turėjo kontaktą su tuberkulioze sirgusia darbuotoja.  Su dviem vaikais dar pernai rugsėjį siuntimą gydymui sanatorijoje „Palangos gintaras“ gavusi vilnietė Goda (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, – aut. past.

Prieš ketverius metus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) Seimo rinkimuose pasiekė triuškinančią pergalę. Viena iš sėkmės rinkimuose priežasčių, be abejo, buvo programa, kurioje pažadai it iš gausybės rago žerti visiems. Valstiečiai užsimojo rūpintis šeimomis, medikais, mokytojais, mokslininkais, darbininkais, pensininkais, užtikrinti teisingus mokesčius ir kovoti su socialine nelygybe.

Vincas Kudirka ir Lietuvos himnu tapęs jo kūrinys „Tautiška giesmė“ yra tautiškumo ir lietuvybės simboliai, kuriuos žino kiekvienas lietuvis. Tačiau V. Kudirka tikrai ne nuo mažumės buvo tautiškumo puoselėtojas, o ir sukūręs „Tautišką giesmę“ neįsivaizdavo, kad šio kūrinio eilutes žinos kiekvienas tautietis. Istorikas Mindaugas Nefas naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad V. Kudirka, kaip ir daugelis tuometinių lietuvių, žengusių intelektualo keliu, buvo persismelkęs lenkiška kultūra.

Pastaraisiais metais rinką užkariavo itin populiariu alkoholio pakaitalu tapę nealkoholinis alus, vynas, sidras ir kiti panašūs gėrimai. Vis dėlto gydytojai tokio pasirinkimo girti neskuba ir įspėja, kad tai tikrai nėra saugesnis ar juo labiau sveikesnis pasirinkimas. Lietuvos dietologų draugijos prezidentės, gydytojos dietologės dr. Rūtos Petereit tvirtinimu, alkoholinių gėrimų pakeisti nealkoholiniais lengva ranka tikrai nevertėtų.

Neseniai Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) paskelbė oficialias išvadas, kad prasidėjus koronaviruso pandemijai, šalies įstaigos delsė pradėti apsaugos priemonių viešuosius pirkimus, mat buvo teigiama, jog valstybės rezerve jų yra pakankamai. Negana to, kai kurių priemonių buvo įsigyta net už 4 kartus didesnę kainą. Kol gydymo įstaigų vadovai ir savivaldybės skundžiasi tvyrojusiu chaosu, Sveikatos apsaugos ministerija teisinasi, kad tokiai pandemijai buvo nepasiruošusi ne viena valstybė.

Prieš ketverius metus priimtame įstatyme numatytas automatinis senatvės pensijų indeksavimas arba keitimas, priklausantis nuo kai kurių ekonomikos rodiklių. Dalis jų didinti pensijų neleistų, tačiau gali būti, kad pensijos vis tiek bus padidintos. Nuo kiekvienų metų sausio 1 d. pensijos didinamos pagal indeksavimo koeficientą. Jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į einamųjų, 3 buvusių ir 3 būsimų metų faktinį arba prognozuojamą darbo užmokesčio fondą.