Situaciją vadina tragiška – tik pusė ligoninių pasiruošusios teikti paslaugas

Lietuvoje paskelbtas karantinas gerokai iš vėžių išmušė sveikatos priežiūros įstaigų darbą. Ir nors gydymo įstaigos jau gali teikti visokeriopą pagalbą Covid-19 nesergantiems žmonėms, nerimaujama, kad tik pusė įstaigų teigia esančios tam pasiruošusios.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinėmis ligonių kasomis aptarė sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, sergantiems ne koronavirusu.

Tik pusė gali teikti paslaugas

Gegužės pradžioje gydymo įstaigoms leista teikti planines paslaugas, tačiau jos privalo užtikrinti griežtus saugumo reikalavimus. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad praėjus beveik mėnesiui situacija dėl planinių paslaugų teikimo yra tragiška – tik pusė įstaigų sako galinčios jas teikti.

Ministerijos duomenimis, veiklai atnaujinti būtinus planus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui pateikė apie 53 proc. poliklinikų ir apie 56 proc. ligoninių. Aktyviausiai tai daryta Šiaulių, Telšių, Panevėžio ir Tauragės apskrityse – atnaujinta pusė ir daugiau visų ambulatorinių, stacionarinių ir odontologijos paslaugų.

„Gegužės 25 dienos duomenimis Lietuvoje mes turime kiek daugiau nei pusę įstaigų, kurios gali pradėti ambulatorines paslaugas ir tiek daugiau nei pusę įstaigų, kurios gali teikti stacionarines paslaugas. Panašu, kad odontologai šioje srityje yra daug aktyvesni negu jų kolegos.

Tragiška situacija. Kad planus pateikė, tai dar nereiškia, kad aktyvavo paslaugas. O jeigu aktyvavo, tai mums sunku spręsti, turime gauti šiek tiek laiko, kad apibendrintume rezultatus. Įstaigų yra nedaug pasiruošę. Bet klausimas tada galėtų būti keliamas, ar įstaigos iš tikrųjų norėtų ruoštis“, – komiteto posėdyje kalbėjo sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.

Taip pat viceministrė akcentuoja, kad net ir dabar gydymo įstaigos nebegalės teikti paslaugų lygiai tokiomis pačiomis apimtimis, kaip buvo iki koronaviruso pandemijos.

REKLAMA

„Kas dabar intensyviai skaičiuojama, tai įstaigų pajėgumai. Ieškoma būdų, kaip transformuoti sveikatos sistemą, kad mes galėtume teikti maksimaliai tinkamą sveikatos priežiūrą, pasinaudodami ir nuotolinėmis, ir kontaktinėmis valandomis“, – kalbėjo L. Jaruševičienė.

Daugybė pacientų liko be gydymo

Lietuvoje ekstremali situacija dėl koronaviruso paskelbta vasario 27 dieną, tačiau sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų teikimas apribotas tik įvedus karantiną kovo 16-ąją.

„Būtinoji pagalba, skubioji pagalba buvo teikiama, buvo teikiamos visos klasterinės paslaugos. Buvo labai stipriai apribotas ambulatorinių specializuotų paslaugų teikimas ir stacionarizavimas pacientų“, – sakė L. Jaruševičienė.

Balandžio 29 dieną patvirtinti reikalavimai, kaip atnaujinti planinių paslaugų teikimą. Kalbėdama apie medicininių paslaugų teikimą nuo kovo vidurio iki balandžio pabaigos asmenims, kurie nebuvo infekuoti Covid-19, viceministrė pastebi, kad suteiktų paslaugų skaičius stipriai krito.

„Pirminės sveikatos priežiūros suteiktų paslaugų skaičius 20 proc. mažesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Jeigu žiūrime į specializuotas ambulatorines paslaugas, ten sumažėjimas buvo daugiau nei 86 proc. Lygiai tas pats buvo su prevencinėmis programomis. Drastiškai sumažėjo ir skatinamųjų paslaugų kiekis, dienos stacionaro kiekis. 

Priėmimo skubios pagalbos paslaugų apimtis irgi sumažėjo apie 40 proc. Stebėjimo paslaugos panašiai, nes jos buvo teikiamos tuose pačiuose padaliniuose. Dienos chirurgija beveik nevyko, liko tik keli procentai. Apie 50 proc. sumažėjo stacionarinio aktyvaus gydymo paslaugų“, – vardijo L. Jaruševičienė.

Jos teigimu, kalbant apie būtinąją pagalbą, taip pat matomi drastiški pokyčiai.

„Mes matome, kad ambulatorinių specializuotų paslaugų iš būtinosios pagalbos paslaugų spektro sumažėjo praktiškai du kartus. Priėmimo skubios pagalbos skyriuje ir stebėjimo skyriuje sumažėjo daugiau nei 40 proc. 

REKLAMA

Jeigu žiūrėtume klasterines paslaugas, tai matome skirtingą šiek tiek situaciją. Su miokardo infarktais mes matome trečdaliu sumažėjimą, insultų – ketvirtadaliu sumažėjo, kai taikoma trombolizė. Tačiau turime beveik 16 proc. išaugusį paslaugų kiekį, kai buvo taikoma trambektomija“, – sakė L. Jaruševičienė.

Vis dėlto anot, viceministrės, asmenų mirčių skaičius per kovo-balandžio mėnesius pakito mažai, lyginant su tuo pačiu 2015–2019 metų laikotarpiu.


Rašyti komentarą...
K
Koka
2020-05-27 12:00:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kaune paskambinau užsiregistruoti pas specialistą tai sako dar nedirba skambinkit po3savaiciu tai kodėl aš moku mokestį draudimą jei jau 3 mėn gidytojiai nedirba...
Atsakyti
0

R
Rita
2020-05-27 13:01:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
Siaubas , jokių paslaugų neteikia žmonės bijo apsirgti,visos poliklinikos uždarytos,kas čia per tvarka jokių ligų neliko tik korona!!!!
Atsakyti
-1

L
Laurencija
2020-05-27 12:18:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kokia situacija "valstybėje"- tokia ir medicinoje?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (16)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų