Redakcija rekomenduoja

Nors valdžia leidžia atverti mokyklų duris paskutinėms mokslo metų savaitėms, tėvai ir mokymosi įstaigos to daryti neskuba. Tačiau ne dėl to, kad nuotolinis mokymasis būtų itin mielas. Naujausias tyrimas atskleidė, kad vaikai į pamokas žiūri neigiamai, nuotolinis mokymasis išvargino ir tėvus, kurie, pasirodo, pervertino savo atžalų galimybes.

Nors dar tik pradėjus įsibėgėti pandemijai imta svarstyti, kokia gi galėtų būti jos tolesnė eiga, vienos prognozės mokslininkai negali pateikti iki dabar. Galbūt turėsime antrą bangą, o gal – tik mažesnius „pabangavimus“ – tokią frazę jau ne kartą kartojo tiek valdžios atstovai, tiek medikai. Vis dėlto vienas realių scenarijų, kad koronavirusaas taps „antru gripu“, nuo kuriuo turėsime saugotis kiekvienais metais.

Medžioti Lietuvos teritorijoje pradėta tada, kai čia atsikraustė pirmieji žmonės. Visgi tradicijos, ritualai ir politinė medžioklės reikšmė atsirado kiek vėliau. Susikūrus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK) valdovai, kaip ir pridera, savo teritorijose ne tik medžiojo, pramogavo, bet ir sprendė svarbius politinius reikalaus. Kelis mėnesius trukusios medžioklės buvo gili viduramžių pasaulio, o ir LDK tradicija.

Šių dienų išgyvenamą krizę galima prilyginti tik karo būsenai, tvirtina Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, psichiatras Martynas Marcinkevičius. Jo teigimu, pasąmoningai baimė susirgti ir numirti yra didžiausia žmogaus patiriama baimė. Kita vertus, jis įžvelgia ir galimą teigiamą krizės poveikį.

„Karantino atlaisvinimas ir galvojimas, kad taip greičiau susiformuos imunitetas, nežinau, ar yra teisingas“, – teigia vieno iš kovos su COVID-19 epicentrų – Kauno klinikinės ligoninės – Infekcinių ligų skyriaus vedėja Estela Tamašauskienė. Anot gydytojos, jaunesnio amžiaus žmonės, kurie neturi lėtinių ligų, galėtų eiti į darbus, kažkur susitikti atviroje erdvėje, tačiau vyresniems asmenims, tiems, kurių sveikata yra silpnesnė, net ir panaikinus karantiną rekomenduojama saugoti save.

Užsimojęs apriboti medikų keliose vietose darbą siekiant sumažinti Covid-19 infekcijos plitimo riziką ir dėl to sulaukęs audringos medikų bendruomenės reakcijos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dabar tikina, kad tai tebuvusi rekomendacija. Gydytojai gi sako besijaučiantys visiškai pasimetę, nes nuo pirmadienio įteisintas darbo ciklais pobūdis medikams nepaliks galimybių dirbti daugiau nei vienoje gydymo įstaigoje.

Nors apie antrąją koronaviruso bangą kalbama daug, VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė ramina, kad kol kas preteksto manyti, kad ji bus kur kas sunkesnė, nėra. Kita vertus, tai, kad virusas mutuoti nelinkęs, jos teigimu, toli gražu nereiškia, kad galime visai atsipalaiduoti.

Karantinas buvo tikras išbandymas daugybei Lietuvos žmonių, tai, kad kasdienis gyvenimas tapo itin nelengvas pajuto ir maistą sunkiai besiverčiantiems žmonėms dalijančios valgyklos. Socialinės pagalbos ir integracijos centro „Betanija“ vadovas Miroslavas Seniutis pripažįsta, kad karantino paskelbimas, poreikis greitai persiorientuoti ir staiga beveik keturis kartus padidėjęs valgytojų skaičius privertė sunerimti.

Politologai tvirtina, kad aktyvus veikimas koronaviruso krizės akivaizdoje gali nubraukti ankstesnes sostinės mero nuodėmes, kauniečiams vertėtų paskelbti „dingusio“ mero Visvaldo Matijošaičio paiešką, o uostamiesčio vadovo lyderystė, bandant suvaldyti krizę, kelia abejonių. Kaip pastebi ekspertai, dabartinė situacija taip pat parodė, kuriuos miestų vadovus labiau myli valstiečių kontroliuojama valdžia.

Karantinas, sukėlęs ekonominę krizę, grasina Lietuvą paskandinti išvykstančių migrantų lavinoje. Darbo ir pajamų netekę tautiečiai vis garsiau svarsto apie tai, kad atsivėrus sienoms teks darbo ieškoti Vokietijoje, Norvegijoje ar duris migrantams užvėrusioje Didžiojoje Britanijoje. Tiesa, specialistai sako, kad viskas nėra taip paprasta, iš Lietuvos bėgama ne tik dėl finansų, o ir bėgti gali nebūti kur.

Gegužės 9-oji vieniems yra pergalės diena, o kitiems – slogus atsiminimas apie sovietmetį. Anuomet vykę paradai, ginkluotės demonstravimas ir nesibaigiantis mojavimas iš balkonų Sovietų Sąjungai reiškė svarbios, bet mitologizuotos datos paminėjimą, o daugeliui žmonių tik atminimą apie kruviną karą. Tiesa, pergalė ir tada, ir dabar išnaudojama politiniams tikslams siekti arba politines žinias perduoti.

Krizė ir karantinas paaštrino politikų ir visuomenės nervus. Įtampai neslūgstant politikams vis dažniau išsprūsta aštrių žodžių ir sparnuotų posakių. Labiausiai girdimas šiame kontekste yra premjeras Saulius Skvernelis, kuris ir anksčiau nevengė dviprasmiškų pasisakymų vienos ar kitos visuomenės grupės atžvilgiu. O štai neseniai jis pareiškė ir savo nuomonę apie verslininkus, kuri įskaudino daugelį dirbančių ir darbo vietas kuriančių žmonių.

Lenkijoje paskutinę minutę buvo atidėti prezidento rinkimai. To nepadarius daugiau kaip 30 milijonų rinkėjų būtų turėję balsuoti paštu, o tai – nesaugu, nepatikima ir beveik neįmanoma, organizuojant tokią akciją vos per kelias dienas. Lenkiją valdanti PiS (Teisės ir teisingumo) partija nėra patenkinta, bet tikisi juos laimėti kiek veliau, taip pat paštu.

Vos įsibėgėjus karantinui gydytojai ėmė nuogąstauti, kad sustabdžius daug sveikatos paslaugų gydymo įstaigos vėliau bus užverstos dar sunkesnių būklių pacientais. Vis dėlto gydytojo neurologo prof. Daliaus Jatužio pateikti skaičiai atskleidžia itin nerimą keliančią tendenciją. Jo teigimu, žmonės dėl koronaviruso pandemijos apskritai įsibaimino kreiptis pagalbos ir net „pravaikšto“ insultą.

Nors Sveikatos apsaugos ministerija dar praėjusią savaitę uždegė žalią šviesą planinėms sveikatoms paslaugoms atnaujinti, patys medikai sako, kad dabartiniai nuleisti operacijų vadovo reikalavimai – iš fantastikos srities. Kol įstaigų vadovai „galynėjasi“ su ministro įsakymų plonybėmis, kol kas, panašu, daugelis pacientų taip reikalingas paslaugas gali matyti kaip savo ausis.

Vis daugiau veiklos sričių palengva vaduojasi iš karantino gniaužtų, bet itin daug diskusijų kelia ugdymo įstaigų atvėrimas. Nors kai kurios šalys jų koronaviruso pandemijos metu išvis nebuvo uždariusios arba jau atvėrė sušvelninus karantiną, Lietuvoje ugdymo įstaigos ilgą laiką buvo uždarytos. Vėliau duris pravėrė tik dirbti privalančių tėvų atžaloms, o galiausiai jos veiklą pradės gegužės 18 d., kaip antradienį paskelbė premjeras Saulius Skvernelis.

Viena dažniausių naujojo koronaviruso COVID-19 komplikacijų, kuri pacientą gali nuvaryti ir į kapus, – plaučių uždegimas. Užsienio spauda jau nuo viruso protrūkio pradžios ne kartą skelbė apie sunkiausius ligos atvejus, kai žmonės neįveikdami ligos tiesiog uždūsdavo. Vis dėlto VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila pastebi, kad kol kas šio koronaviruso „elgsena“ ne itin išsiskiria iš kitų plaučius pažeidžiančių virusų.

Įsisiūbavus pavasariui Sovietų Sąjungoje įsisiūbuodavo ir visos pavasarinės šventės. O jų buvo net keletas. Balandį švęstas Lenino gimtadienis, jo metu sovietiniai žmonės privalėjo tvarkytis ar bent jau imituoti gamtos tvarkymą. Vos už kelių dienų tie patys žmonės jau buvo laisvai-privaloma tvarka kviečiami į gegužės 1-osios paradą, o dar po savaitės, švęsta pergalės diena. Tiesa, ne visi šias šventes mėgo ar noriai jose dalyvaudavo.

Nors onkologiniams ligoniams teikiama pagalba karantino metu nenutrūko, su jais dirbantys specialistai neslepia, kad nuo kovo pradžios šiems teko sunkiai įgyvendinama užduotis – teikti pagalbą pacientams ypač griežto karantino sąlygomis. Negana to, tęsiantis apribojimams susiduriama ir su naujais iššūkiais.

Vos prasidėjusi koronaviruso pandemija pirmiausia apsauginėmis veido kaukėmis labiau nei įprasta „apginklavo“ medikus, vėliau – ir kitus visuomenės narius taip siekiant stabdyti viruso plitimą. Nors daugeliui kaukės jau spėjo tapti kasdienybės dalimi, nemažai gyventojų nesupranta, kodėl Lietuvoje iš pradžių rekomenduota, o po to reikalauta ją dėvėti. Ekspertai įspėja, kad kelis kartus dėvima vienkartinė kaukė ar netinkamas elgesys su ja tik padidina riziką užsikrėsti.

Tarptautinę darbo dieną – Gegužės 1-ąją – daliai visuomenei yra tik papildoma išeiginė, kitiems ši šventė kelia pasipiktinimą, nes siejasi su sovietiniais lozungais ir propaganda. Tačiau šios šventės atsiradimo istoriją mažai kas žino, o jos svarbos nesuvokimas gali net nulemti mažesnius atlyginimus.  Nors nemaža dalis visuomenės šią šventę asocijuoja su sovietmečiu, Tarptautinės darbo dienos tradicija siekia ankstesnius laikus nei susikūrė Sovietų Sąjunga.

Daugiau nei pusantro mėnesio visiškai sustojęs planinių paslaugų teikimas jau dabar kaip reikiant kelia nerimo gydytojams – įspėjama, kad karantino pasekmės sveikatai gali būti pavojingesnės nei pats COVID-19. Ypač nuogąstaujama dėl kardiovaskulinių ligų, nuo kurių ir taip miršta daugiausiai tautiečių, paūmėjimo.  Kardiologų teigimu, dabartiniai ženklai nerodo nieko gero. Anot VUL Santaros klinikų gydytojo kardiologo prof.

Nors dabar pagrindinis valdžios dėmesys nukreiptas į koronaviruso COVID-19 šalyje suvaldymą, epidemiologai įspėja, kad didžiausi iššūkiai sveikatos sistemos dar tik laukia. Teigiama, kad daug rūpesčių sukels ne tik koronavirusą išgyvenusių sunkių pacientų sveikatos priežiūra, bet ir kitos karantino pasekmės.

Pasaulyje siaučiant virusui dar ir dar kartą aktualus tampa skiepų klausimas. Vieni jų bijo, kiti – laukia, kaip išganymo. Visgi skiepų naudą žinojo dar senovės graikai, o milijonai žmonių išvengė bjaurių ligų tik todėl, kad keli drąsūs išradėjai nebijojo apsikvailinti. Lietuvoje skiepyta jau XIX amžiaus pradžioje, bet tikrą renesansą skiepia išgyveno sovietmečiu ir tuomet nuo jų negalėjo niekas išsisukti.

Tūkstančiams žmonių likus namuose, didžiausią stresą ar net alkį išgyvena tie, kurie ir taip turėjo itin mažai. Šeimos su mažais vaikais, netikėtai be darbo likę jauni žmonės ar tie, kurie taip ir nepasimokė iš praeitos krizės, nesusitaupė juodai dienai. Ekspertai tikina, kad daugeliui žmonių ši krizė bus itin skaudi, nes santaupų, nors ir turėtų būti – nėra. O ir pamokos iš praeitos krizės yra neišmoktos.

Virusas ir karantinas atkirto Lietuvą nuo pasaulio. Čia neskrenda lėktuvai, neplaukia laivai ir turistai neturi nei galimybių, nei noro keliauti į mūsų šalį. Manoma, kad situacija nepagerės ir įsibėgėjus vasarai, žmonės bijos keliauti, valstybės nebus atvėrusios sienų, o oro bendrovės – oro kelių. Turizmo verslo atstovai gūžčioja pečiais, laukia sunki vasara, nebent vietiniai gyventojai nutartų sutaupytus eurus išleisti Lietuvos pajūryje arba Druskininkų pušynuose.

Autoritarinė Kinija skelbia suvaldžiusi pasaulį gąsdinančią koronaviruso krizę. Drakoniškas priemones taikiusi komunistinė šalis jau tiesia pagalbos ranką koronaviruso grėsmei nepasiruošusioms ir nuo to stipriai nudegusioms liberalioms demokratijoms. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad Kinijos sėkmė šioje situacijoje gali būti klaidinanti, tačiau Vakarai turi ko pasimokyti iš laisvių savo piliečiams nesuteikiančių šalių.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, valstiečių frakcijos atstovė Agnė Širinskienė registravo naujas Seimo statuto pataisas, paliečiančias apkaltos proceso tvarką. Politikė tikina, kad tik vykdo Konstitucinio Teismo valią, o naujienų portalo tv3.lt kalbintas ekspertas įžvelgia grėsmę, kad, priėmus naujas pataisas, Seimo narį atstatydinti būtų praktiškai neįmanoma.

Karantino metu stipriai apribojus medicininių paslaugų teikimą šalies gydymo įstaigose nestinga besiskundžiančiųjų dėl neužtikrinamos reikiamos pagalbos. Pacientai piktinasi, kad be koronaviruso šiandien kitų ligų kaip ir neliko, tad jaučiasi paprasčiausiai palikti „už borto“. Ir nors formaliai poliklinikos pagalbą teikia nuotoliniu būdu, patys gydytojai neslepia jaučiantys nerimą, kas bus, jei tokie karantino ribojimai užtruks ilgesnį laiką.

Karantino metu valdžia ir visuomenė susiduria su dilemomis, kurios anksčiau – neiškildavo. Viena tokių yra prievartinis gydymas, užsikrėtus pavojingu visuomenei virusu. Paskutinės įstatymo pataisos numato, kad asmuo, užsikrėtęs pavojingu virusu, prievarta gali būti gydomas visą mėnesį. Tam, kad ligonis atsidurtų saugomoje ligoninės palatoje, užtenka vos vieno gydytojo sprendimo, anksčiau šis sprendimas nebuvo toks lengvas.

Lietuvai kenčiant nuo koronaviruso protrūkio ir griežtai taikant karantino sąlygas, kaimyninė Latvija gyvena visai kitomis nuotaikomis. Čia užsikrėtusiųjų koronavirusu kiek daugiau nei 700, nuo viruso mirė 5 žmonės. Situacija šalyje, pasak lietuvių kilmės Latvijos politiko Romualdo Ražuko, rami, o Vyriausybės populiarumas kyla tarsi ant mielių. Latviai, kitaip nei lietuviai, griežčiau laikosi taisyklių, klauso įsakymų ir nesipiktina dėl kiekvieno nepatogaus, bet būtino valdžios sprendimo.

Maro aukos ir jų kapavietės iki šiol jaudina pasaulį. Bijoma jas judinti, jos iš tolo apeinamos, apie jas pasakojami įvairūs mitai. Maro protrūkių būta daug ir itin skaudžių, todėl ir maro aukų kapų, matyt, yra daugybė.

Koronaviruso pandemijai užgriuvus Lietuvą kenčia ne tik ligoniai ir iš namų negalintys išeiti žmonės, bet ir gimdyvės, kurios yra priverstos gimdyti vienos, nedalyvaujant partneriams. Tai ne pirmas atvejis, kai karantino metu į gimdyklas neįleidžiami jokie pašaliniai asmenys, bet kūdikių besilaukiančios moterys itin sunerimusios, nes nežinia, kiek laiko užtruks tokia situacija.

Nekalto veido jaunuolis sėjo mirtį ir skausmą, o jo žiaurumas jam užtarnavo „Mirties angelo“ ir „Juodojo angelo“ pravardes. Carlosas Eduardo Robledo Puchas iki šiol yra laikomas žiauriausiu kada nors buvusiu nusikaltėliu Argentinos istorijoje, o kruvina jo istorija patraukė ir kino kūrėjų dėmesį. Naujienų portalas tv3.lt kviečia susipažinti su išskirtine serijinio žudiko Robledo Pucho istorija. Robledo Puchas gimė 1952 metų sausio 22 dieną Argentinos sostinėje Buenos Airėse.

Sveikatos ministerijai skelbiant, kad pakanka reagentų, tuo spėjo pasinaudoti ir kai kurie politikai. Nors negavo siuntimo iš karštosios linijos, paprašęs kolegų pagalbos, darbo vietoje testą pasidarė premjero patarėjas Giedrius Surplys. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad kolegai nepadėjo, nors ragina valstybės vadovus prevenciškai koronaviruso testą atlikti kas savaitę. „Aš jau viską pasakiau. Sveikatos ministras pasakė ir premjeras.

Švedų dienraštis „Dangens Industri“ paskelbė straipsnį, kuriame teigia, kad Rusija kelia grėsmę Švedijos bankams Baltijos šalyse. Pasak dienraščio, švedų žvalgyba susirūpinusi šmeižto kampanija, kurią vykdo Rusija prieš Švedijos kapitalo įmones, bankus, Baltijos šalyse. Esą paskutiniai skandalai, susiję su pinigų plovimu skandinavų bankuose, gali būti nutikę ne be didžiosios kaimynės pagalbos.

Karantinas, kurį išgyvename šiandien, nėra naujas ir pasauliui nepažintas reiškinys. Karantinas kitais žodžiais reiškia izoliaciją, kai siekiama išvengti ligos, sustabdyti jos protrūkį ar apriboti teritoriją, kurioje siaučia infekcija. Pasaulis kovojo su ligomis ir joms taikė karantinus dar tada, kai buvo rašomas Senasis Testamentas.

Užkrečiamos ligos ir jų protrūkiai – žmonijos kasdienybė jau daug tūkstančių metų. Žmonės saugotis ir gydytis nuo įvairiausių ligų mokėsi pačiu skausmingiausiu būdu – išmėgindami įvairias priemones ir nemaža dalis mirdavo. Sovietmečiu, tiek Lietuvoje, tiek kitose Sovietų Sąjungos dalyse, siautė daugybė bjaurių ligų, o medikai išsijuosę su jomis kovojo.

Vis garsiau pasigirsta nuomonės, kad koronaviruso sukeltos krizės akivaizdoje, Europos Sąjunga parodė neveiklumą ir negalėjimą dorotis su šia situacija. Kritikai pirštu beda ir į šalių veiksmus pandemijos akivaizdoje, kai šalys kartais pamiršta europietiško solidarumo bei vienybės idealus. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pažymi, kad kartais mes iš Europos Sąjungos norime to, ko ji negali padaryti.

Dalis visuomenės pasigenda prezidento Gitano Nausėdos lyderystės šaliai sunkiu momentu – internete kuriami šmaikštūs netikri renginiai, kviečiantys surasti dingusį prezidentą. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai sutaria, G. Nausėda turėtų imtis aktyvesnių veiksmų, o jo įvaizdžiui pakenkti gali į politinę areną grįžusi Dalia Grybauskaitė.

Krizės ištiktoje Lietuvoje kilo valdymo, komunikacijos ir lyderystės krizių cunamis. Sprendimai, svarbūs visiems piliečiams, priimami ir keičiami kas kelios valandos, politikai kritikuoja vienas kitą, o dešinė, regis nežino, ką daro kairė. Politikos ir komunikacijos mokslo specialistai vieningi, susidūrėme su dar nematytomis aplinkybėmis ir su jomis nesusitvarkome.

Koronavisuso pandemijai siaučiant pasaulyje, istorikai ir medikai prisimena „ispaniškąjį gripą“, kiek daugiau nei prieš šimtą metų išguldžiusį dešimtis milijonų karo nualintų žmonių. Virusas, pavadintas niekuo dėtos Ispanijos vardu, skirtingai nei kitos ligos, rinkosi jaunus, gyvybės pilnus žmonės. Ispaniškasis gripas neaplenkė ir Lietuvos, tuo metu kentusios Vokietijos okupacijos jungą, kovojusios dėl nepriklausomybės ir skaičiavusios karo ir bado aukas.

„Apie koronavirusą kalbame dar tik kelis mėnesius ir visi yra „pastatyti ant blakstienų“, o tuberkuliozės problema žinoma tūkstančius metų. Lietuvoje tiek sovietmečiu, tiek nuo Nepriklausomybės paskelbimo visada buvo gana daug šia liga sergančių žmonių. Aišku, gerėjant gyvenimo lygiui susirgimų mažėja.

Izoliacija, visiems, grįžtantiems iš užsienio, šiuo metu yra privaloma. Dalis žmonių glaudžiasi viešbučiuose, kiti – savo namuose. Tiesa, nors izoliacijoje viešbučiuose tautiečiai gyvena dar vos parą, bet nusikaltimų, nusiskundimų ir viešai transliuojamo nepasitenkino yra itin daug. Visgi skundžiasi ne visi, iš tolimų kraštų grįžę žmonės džiaugiasi, kad Lietuvoje blogiau tikrai nebus.

Karantinas tikrą siaubą varo ne tik paslaugų sektoriuje dirbantiems žmonėms, bet ir tiems, kurie iš arti susiduria su skurde gyvenančiais Lietuvos piliečiais. Tūkstančiams žmonių likus namuose, didžiausią stresą ir net alkį išgyvena tie, kurie ir taip turėjo itin mažai. Nerimauja skurde gyvenantys vaikai, seneliai, neįgalūs žmonės ir tie, kuriems kasdieninė sriubos lėkštė labdaros valgykloje buvo ne tik vienintelis dienos maistas, bet ir vienintelė pramoga.

Epidemijos ir pandemijos nesvetimas reiškinys žmonijai, sunkių ligų protrūkiai, kurie suparalyžiuodavo visą žmonėms žinomą pasaulį, ištikdavo ir prieš tūkstančius ar šimtus metų. Vieni jų nuo žemės paviršiaus ištrindavo ištisas valstybes, kiti žmonių populiaciją žemėje sumažindavo perpus. Baisių ligų neišvengė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.

Nuo tvarkdario Sąjūdžio mitinguose iki Lietuvos premjero – Andriaus Kubiliaus karjera per pirmuosius dešimt nepriklausomybės metų šovė į viršų kaip raketa. Naujienų portalui tv3.lt buvęs Vyriausybės vadovas pasakojo, kad pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės dešimtmetis buvo paženklintas purvo ir skandalų, tačiau taip pat buvo romantinis laikas, kai šalis turėjo aiškią kryptį.

Karantinas ir visuotinė baimė dėl koronaviruso kelią grėsmę žmonėms, nesergantiems koronavirusu, bet turintiems aukštą temperatūrą ar kitų negalavimų. Šių žmonių nepriima poliklinikos, juos ignoruoja skubiosios pagalbos skyriai, o paguldžius ir ištyrus, kad aukštą temperatūrą lemia ne koronavirusas, juos tiesiog išmeta iš ligoninės.  Į portalą tv3.lt kreipėsi klaipėdietė Gabija, kuri jau keturios dienos nesėkmingai ieško pagalbos itin karščiuojančiai savo dukrai.

Trečiadienį rytą traukiniu į Lietuvą grįžusi mergina naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad informaciją apie „humanitarinį koridorių“ daugelis lietuvių suprato kaip faktą. Pašnekovė tvirtina, kad dalis tautiečių nepasisakė už kelio pasienyje blokavimą, tačiau negalėjo ištrūkti iš susikaupusios spūsties, o viešai skelbta informacija apie suorganizuotą transportą namo – nėra teisinga.