Redakcija rekomenduoja

Liko pusantro mėnesio, kai Europos Sąjungoje įsigalios draudimas prekiauti mentolio skonio tabako gaminiais, tačiau šis apribojimas turi spragą – rinkoje išliks visų skonių kaitinamojo tabako gaminiai ir elektroninės cigaretės.  Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje nuo 2020 m. gegužės 20-osios įsigalioja draudimas prekiauti mėtinėmis cigaretėmis. Naujos taisyklės bus taikomos cigarečių, sukamo tabako, cigarų, cigarilių, nerūkomojo tabako ir rūkomų vaistažolių gaminiams.

Artėjantys Seimo rinkimai dalį politikų, o ypač mažesnes politines jėgas, skatina burtis į koalicijas ir vienytis dėl įvairių priežasčių. Vieni ieško sąjungininkų bendriems tikslams, kiti bet kokia kaina nori įsitaisyti valdžioje. Vis dėlto politologai atkreipia dėmesį, kad kartais bandymas rinkimuose suburti koaliciją politikams gali atsisukti kitu galu ir uždaryti duris į Seimą.

Tarybinės moters portretas ne vienam yra užstrigęs ties nuvargusios moters, tempiančios pilnas rezgynes maisto produktų, vaizdu. Visgi moterų gyvenimai sovietiniais laikais nebuvo tik sunkūs, o ir laisvių bei teisių jos turėjo gerokai daugiau nei bet kada prieš tai. Sovietų Sąjungoje, o ir sovietinėje Lietuvoje, moteris visų pirma matyta, kaip darbininkė ir aktyvistė, o tik tada, kaip moteris, motina ar žmona.

Algirdas Mykolas Brazauskas buvo, o ir liko tas žmogus, kurį vieni aistringai mylėjo, o kiti – taip pat aistringai nekentė. Tai žmogus, kuris savyje suderino komunistinę praeitį, lyderystę nepriklausomoje Lietuvoje ir gebėjimą laviruoti tiek politikoje, tiek gyvenime. A. Brazauskas gyveno dvejose epochose ir Lietuvai vadovo būdamas komunistų partijos lyderiu ir nepriklausomos Lietuvos prezidentu.

Net jei įprasta, kad gripas šalį aplanko kiekvieną šaltąjį sezoną, neretai ši liga gali būti labai klastinga ir kaip reikiant „išderinti“ visą organizmą. Viena dažniausių žinoma šios virusinės ligos komplikacijų – plaučių uždegimas, taip pat – širdies pažeidimai. Tačiau ne mažiau gripo virusas pavojingas ir dar vienam organui – inkstams. VUL Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas prof.

Melagingi skambučiai ir SMS žinutės, pirkiniai internete, kurių pinigus sumokėję gyventojai taip ir nesulaukia – kasdienė sukčių duona ir patiklių gyventojų galvos skausmas. Tačiau policija ir Lietuvos bankas įspėja, kad sukčiai darosi vis gudresni ir gyventojus mulkina pasitelkdami naujus sukčiavimo būdus, pavyzdžiui, viliones investuoti ir taip greitai užsidirbti.  2020 m. vasario viduryje viena Plungės gyventoja sulaukė SMS žinutės, pranešančios apie neva jos laimėtus 1 tūkst.

Kovo 8-osios proga Seimo narys, valstietis Jonas Jarutis parengė įstatymo projektą, kuriame planuojama pinigais skatinti partijas kviesti moteris į rinkimų sąrašus. Agnė Širinskienė griežtai vertina kolegos siūlymą – tai žemina žmogaus orumą. Naujienų portalas tv3.lt iš savo šaltinių gavo Seimo narės A. Širinskienės laišką, skirta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariams.

Bronislovas Lubys labiausiai prisimenamas kaip vieną didžiausių verslo imperijų Lietuvoje sukūrusių verslininkų. Tačiau svarbų vaidmenį B. Lubys suvaidino ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrime, kai dėjo parašą ant Kovo 11-osios akto ar vadovavo Vyriausybei itin sunkiu laikotarpiu. Vieno turtingiausių šiuolaikinės Lietuvos žmonių gyvenimas buvo paženklintas pagalba vargstantiems, įspūdingais turtais ir iki šiol neįmintomis paslaptimis.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ir premjerui Sauliui Skverneliui aptarus galimybę tris Lietuvos ministerijas – Aplinkos, Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų – perorganizuoti į dvi, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad tai padaryti pavyks dar iki rinkimų. Tačiau buvę šių ministerijų vadovai abejoja tokio jungimo nauda ir skatina Energetikos ministeriją išsaugoti bent iki 2025-ųjų, kai Lietuva atsijungs nuo BRELL žiedo.

Seimo nario Vytauto Bako turėti slapti duomenys, kurie nesudomino nei Seimo, nei prokuratūros surado kelią į laisvę. Trečiadienį paviešinta, kad Valstybės saugumo departamentas rinko informaciją apie prezidento Gitano Nausėdos rinkimų kampanijos narius ir galimai mėgino kompromituoti kitą kandidatą į prezidentus Vygaudą Ušacką. Sąrašas žmonių, kurie domino VSD, – įspūdingas ir gana ilgas, o jame atsidūrę žmonės – nustebę. Visgi politikos analitikai nėra tikri, ar VSD pažeidė įstatymus.

Kol kas Lietuvoje nustatytas tik vienas įvežtinis koronaviruso atvejis, tačiau dalis gydymo įstaigų jau pajautė išaugusius darbo krūvius, o Bendrasis pagalbos centras (BPC) fiksuoja gerokai išaugusį skambinančiųjų srautą. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stočių vadovai gi tvirtina kol kas turintys pakankamai pajėgumų situacijai kontroliuoti, tačiau sako pasigendantys šeimos gydytojų atsakomybės.

Koronaviruso protrūkis sutrikdė lietuvės atostogas kruiziniame laive. Laivas turėjo prisišvartuoti Indijos ir Šri Lankos uostuose, tačiau, dėl viruso grėsmės, yra priverstas keisti savo maršrutą. Kelionę lietuvei pardavęs Rimvydas Širvinskas-Makalius teigia, kad turistų kelionė dėl šių nesklandumų nenukentės, o maršruto pakeitimai yra įprasta praktika. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė Gabrielė, kuri norėjo džiaugtis svajonių atostogomis kruize per Aziją.

Lietuvoje patvirtinus pirmąjį susirgimą koronavirusu, o medikų darbo apimtims vis augant, sveikatos apsaugos darbuotojai susirūpino savo sveikata ir prašo jiems užtikrinti socialines garantijas, kurios priklausytų dirbant su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis. Seime jau įregistruota tai užtikrinanti įstatymo pataisa, tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patikina, kad papildomų priemonių imtis nereikia.

Nuo narkotikų apsvaigusios arba ilgus metus juos vartojančios gimdyvės tampa Lietuvos medikų galvos skausmu, mat nustatyti, kad moteris vartojo narkotikus – neįmanoma, nebent ji pati apie tai prisipažįsta arba sutinka atlikti kraujo ar šlapimo tyrimus. Todėl dažniausiai medikai apie narkotikų vartojimo faktą sužino tik pastebėję subadytas gimdyvių venas arba pamatę, kad gimusiam kūdikiui pasireiškė abstinencijos sindromas ir kitokie sutrikimai.

Kasmet Lietuvos teismuose nagrinėjama tūkstančiai bylų dėl nepilnamečių išlaikymo. Tačiau nedaugelis vyresnio amžiaus gyventojų žino, kad gali prisiteisti išlaikymą iš jais nesirūpinančių vaikų. Visgi, ir Lietuvoje daugėja tokių bylų, kai vyresnio amžiaus žmonės prisiteisia išlaikymą iš vaikų ar net jų sutuoktinių.

Visi, kurie ilgisi sovietmečio, tarsi susitarę kartoja, kad be visų gerų dalykų, kuriais gali pasigirti tas laikmetis, geriausias buvo nemokami butai. Esą butus iš valstybės visiškai nemokamai gavo visi, kurie norėjo ir turėjo kantrybės, o šimtatūkstantiniai kreditai, kaip Damoklo kardas, nekabojo nė virš sovietinio piliečio galvos.

Pakilusi temperatūra – vienas iš dažniausių, ypač žiemą lydinčių simptomų, signalizuojančių, kad organizmas kovoja su virusine ar bakterine infekcija. Nors kai kurie asmenys ir gerokai karščiuodami sako besijaučią „gerai“, kitiems ir vidutiniškai aukšta temperatūra gali sukelti kliedesius. Teiraujamės šeimos gydytojos, kada pakilusi temperatūra būtina sveikimui, o kada reikėtų skubėti ją mažinti.

Jei nenorite, kad valdžia įsiskverbtų į jūsų smegenis, jums padės folijos kepurė. Nuo purškiamų chemikalų išgelbės acto garinimas, o nuo koronaviruso neva išgelbės „stebuklingi“ prietaisai už 500 eurų. Sąmokslo teorijų šalininkai prisigalvoja įvairiausių būdų, kaip apsisaugoti nuo, jų nuomone, piktų valdžios kėslų. Tačiau naujienų portalo tv3.lt kalbintas ekspertas tvirtina, kad ne visos sąmokslo teorijos – vienodai pavojingos.

Po „Brexit“ ne vienas lietuvių emigrantas nusprendė ramų gyvenimą užsitikrinti priėmęs Jungtinės Karalystės pilietybę. Tačiau britiško paso priėmimas reiškia ir lietuviško atsisakymą. Pasirodo, kad Lietuva ne visada žino apie žmonių apsisprendimą pakeisti pilietybę, o ir paso su Vyčiu atsisakiusieji neįsivaizduoja, kokios pasekmės jų laukia. Po 2016 metais įvykusio „Brexit“ referendumo didelė dalis Jungtinėje Karalystėje gyvenančių tautiečių ėmė spręsti dilemą, ką daryti toliau.

Sveikatos politikai džiaugiasi – tauta geria mažiau, alkoholio daromos žalos sveikatai rodikliai mažėja. Tačiau gydytojai jau ne vienerius metus skambina varpais dėl naujos nieko gero nežadančios tendencijos – jaunimas vis dažniau svaiginasi naujo tipo narkotinėmis medžiagomis. Nors jų lengvai galima įsigyti vienu kompiuterio mygtuko paspaudimu, kontrolieriai tikina ir šioje srityje pasistūmėję į priekį.

Kaip jau skelbta, šalies vaistinės jau pardavė visas medicinines kaukes, kurios iš tiesų neapsaugo nuo koronaviruso užkrato. Tačiau darosi panašu, kad lietuviai ėmė šluoti ir kai kuriuos maisto produktus. Portalo tv3.lt skaitytoja Valentina pusiau rimtai, pusiau juokais pripažino, kad visai atsitiktinai sužinojo, kad paprasčiausios kruopos pastarosiomis dienomis tapo tikru deficitu: „Vakar telefonu kalbėjausi su dukra.

Į dienos šviesą viena po kitos kyla Lietuvoje merginų patirto seksualinio priekabiavimo istorijos. Nors pastarosiomis savaitėmis daugiausiai merginų pasakojo apie nederamą Kauno fotomenininko elgesį, po šių istorijų prabilo ir moteris, teigianti, kad kadaise Vilniaus Gedimino technikos universitete susidūrė su profesoriaus seksualiniu priekabiavimu. Profesorius Rimas Maskeliūnas visus jam mestus kaltinimus neigia.

Milžiniško populiarumo sulaukęs švedų rašytojas Thomas Eriksonas tvirtina – mus supa vieni idiotai. Tačiau suskuba patikslinti, kad jų kiekį galima sumažinti. Į Vilnių atvykęs rašytojas nesiūlo jokių drastiškų priemonių, bet skatina žmones pažinti pirmiausia save, o vėliau ir aplinkinius. Th. Eriksonas – švedų rašytojas ir verslo konsultantas, kurio knygas yra įsigijęs kas penktas švedas, o Skandinavijoje jis sugebėjo aplenkti net detektyvų meistrą Jo Nesbo.

Medžiojantys ir svarbiausius reikalus aptariantys vyrai, vaizdas toks pat senas, kaip pati medžioklė. Visgi Lietuvoje vos prabilus apie medžioklę prisimenama ne šlovinga šios senos pramogos istorija, bet sovietiniai laikai, kai partiniai sekretoriai miške aptardavo politinius reikalus, kurdavo ir griaudavo karjeras ir net spręsdavo sienų reikalus.

Sovietmečiu kūrę rašytojai nepriklausomoje Lietuvoje vertinami nevienareikšmiškai ir dėl savo politinių pažiūrų, ir dėl savo kūrinių kokybės. Literatūros ekspertų nuomone, nors įmanoma rasti kelis „aukso grynuolius“, daugelis okupacijos metu aukštintų rašytojų, tokių kaip Juozas Baltušis, dabar yra neaktualūs, o jų kūriniai prasti.

Dešimt metų Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad politinės kultūros kartelė Lietuvoje krito, tačiau tai priklauso nuo rinkėjų, kurie yra pakantūs politikams, kuriuos patys kritikuoja. Buvusi šalies vadovė teigia į savo, kaip šalies vadovės, darbą visada žiūrėjusi itin atsakingai ir viešai kalbėdavusi arba derybose dalyvaudavusi tik gerai pasiruošusi.

Jaunoms merginoms vis drąsiau ir garsiau prabylant apie kauniečio fotografo Iridijaus Švelnio priekabiavimą, tai išgirdusi per TV3 Žinias pasidalinti savo istorija nusprendė ir dar viena mergina. Jos istorija išskirtinė tuo, kad, kaip teigia mergina, priekabiavimo metu jai ir jos draugei, su kuria kartu pozavo fotografui, buvo viso labo po 16 metų, o I. Švelnys tai žinojo ir su merginomis fotografavosi nuogas, jas lietė ir vaišino alkoholiu.

Skandalingos Skuodo Greitosios pagalbos stoties (GMP) darbuotojų padėties paviešinimas, įplieskęs šios įstaigos vadovės ir slaugytojos konfliktą, ne tik vieną medikių paguldė į ligoninės lovą, bet ir atvėrė daug didesnį sveikatos sistemos pūlinį. Profesinių sąjungų teigimu, ilgametis „mažų karaliukų“ vadovavimas – ne vieno miesto gydymo įstaigos problema.

Trys jaunos moterys, kurių vardai ir pavardės redakcijai žinomi, prabilo apie garsaus fotomenininko Iridijaus Švelnio priekabiavimą fotosesijų metu. Moterų teigimu, fotografas jas lietė, bučiavo, kandžiojo, glamonėjo, kvietė į pirtį ir trynė aliejais. Nesutikus pratęsti bendravimo, menininkas įkyriai rašinėjo, siuntinėjo keistas „sutartis“, kuriose reikalavo jam paklusti, bet jo neįsimylėti. Tokį elgesį patyrė ir profesionalūs modeliai.

Per šį gripo sezoną dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė 5 asmenys. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, vienu šių atvejų žmogus buvo skiepytas nuo gripo. Vis dėlto specialistai skuba paaiškinti, kad tai nėra tikroji mirties priežastis. Šį sezoną mirusiųjų nuo gripo amžius siekia nuo 47 m. iki 79 metų. Du iš šių atvejų užfiksuoti Panevėžio apskrityje, trys – Vilniaus apskrityje.

Susirgę keliaujate pas šeimos gydytoją, gaunate nedarbingumą ir gydotės pagal duotus nurodymus – atrodytų, viskas sunegalavus sveikatai turėtų vykti tokia schema. Vis dėlto specialistai neslepia, kad neretai asmenys ne tik pamiršta laikytis nustatytų nedarbingumo taisyklių, bet ir simuliuoja ligą. Todėl nereikėtų nustebti, kad ir kai kurie ligos išmoką gali matyti kaip savo ausis.

Kaliningradas, kurį lietuviai iki šiol vadina Karaliaučiumi, jau daugybę metų kelia grėsmę Lietuvos saugumui. Ir jausmas, kad gyvename greta parako statinės – tik didėja. Šiame militarizuotame Rusijos anklave yra ne tik branduolinį ginklą galinčių nešti raketų, ten atsiranda ir paprastesnių, bet Lietuvai daug didesnį pavojų keliančių ginklų – tankų ir greitojo reagavimo motorizuotų pulkų. Tai, pasak ekspertų, verčia pasitempti ir suprasti, kad tie ginklai skirti kovoti būtent su mumis.

Kiekvienas mokinukas istorijos vadovėlyje gali perskaityti, kad vasario 16-osios Nepriklausomybės aktą pasirašė 20 vyrų, kurie gūdų ir šaltą vasarį susirinko Vilniaus Pilies gatvės 26 name ir padėjo parašus po svarbiausiu Lietuvos dokumentu. Ne retas pastebi, kad tarp 20 parašų nėra nė vienos moters parašo. Kyla klausimas, kodėl? Jos nesidomėjo politika? Buvo neraštingos? Netroško laisvės? Istorikai sako, kad buvo visai ne taip.

Keleriais metais ilgesnė gyvenimo trukmė ir masinis gyventojų persikėlimas iš kaimų į miestus, tačiau vis labiau senstanti ir mažiau gimdanti visuomenė, beveik nekitęs santuokų, bet tūkstančiais išaugęs ištuokų skaičius – štai, kaip per šimtmetį nuo savo nepriklausomybės paskelbimo pasikeitė Lietuva. Lietuvos Respublikos nepriklausomybė paskelbta 1918 m. vasario 16 dieną. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kaip nuo tada pasikeitė gyvenimas Lietuvoje.

Faktai gali kaip reikiant nustebinti – ar žinojote, kad žmogaus organizme gali parazituoti daugiau kaip 200 rūšių helmintų (kirmėlių) ir apie 20 rūšių pirmuonių (vienaląsčių). Nors kirmėlinėmis ligomis serga ir suaugusieji, visgi labiausiai pažeidžiama grupė yra vaikai. Apie dažniausiai jiems diagnozuojamas parazitines ligas ir jų gydymą kalbamės su Kauno klinikinės ligoninės gydytoja vaikų infekcinių ligų gydytoja Aukse Palianskiene.

Gydytojams skambinant pavojaus varpais dėl lyg virusas pasaulyje plintančios nutukimo epidemijos vis daugiau viešojoje erdvėje kalbama apie vieną jo gydymo būdų – skrandžio mažinimo operacijas. Apie tai, kad prisireikė šios operacijos, prabyla ir vis daugiau lietuvių. Tačiau medikai skuba paneigti gana gajų mitą, neva jas renkasi tik „tinginiai“, nesugebantys svorio numesti kitais būdais.

Neseniai Valstybinė ligonių kasa (VLK) kartu su „Sodra“ pristatė naujovę – kiekvienas pacientas galėsiąs pasitikrinti gydymui skirtas išlaidas. Vis dėlto patys medikai tokią iniciatyvą vertina kritiškai. Jų teigimu, tai labiau panašu į priešrinkiminę viešųjų ryšių akciją, o žmonėms iš tokių ataskaitų nepasidarys aiškiau, kur nukeliauja jų sumokami mokesčiai.

Šeškinės kiemuose vyksta tikra kova. Kaimynai viešai susipliekė dėl ne vietoje statomų automobilių, baudų policijai ir tylaus, bet nuoseklaus „patruliavimo“ kiemuose, kur vienas žmogus fiksuoja pažeidėjus, o kiti jį gaudo ir mėgina nubausti, grasina.

Paniką visame pasaulyje pasėjęs koronavirusas, dabar jau oficialiai pavadintas „COVID-19“, bet kada gali pasiekti ir Lietuvą. Tai ką tik pareiškė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Nors ministerija trimituoja esanti pasiruošusi suvaldyti tokio viruso plitimą ir net teikti humanitarinę pagalbą pačiai Kinijai, panašu, kad didesnis ligos protrūkis šaliai galėtų tapti nemažu iššūkiu.

Vos 50 kilometrų nuo Vilniaus stūksančios Astravo atominės elektrinės (AE) kaminai dar nepradėjo rūkti, bet jie jau ne vienerius metus kelia galvos skausmą Lietuvai. Protestais, raštais ir mitingais lietuviai nesugebėjo palaužti baltarusių valios statyti elektrinę, o ji juk kelia pavojų ne tik gamtai, bet ir visam Lietuvos gerbūviui. Ekspertai sako, kad ši elektrinė – geopolitinio spaudimo priemonė, o pradėjusi veikti gali tapti ir šantažo priemone.

Kaliningrade prieš pusantrų metų sulaikyta buvusi Baltijos kultūrų dialogo centro direktorė Antonina Zimina netrukus sulauks oficialių kaltinimų, skelbia Rusijos žiniasklaida. Kaltintojai nustatė, kad ji, kartu su vyru, bendradarbiavo su Latvijos specialiosiomis tarnybomis.  Formali priežastis atsidurti Maskvos „Lefortovo“ kalėjime: dėl vestuvių metu „atskleistos valstybinės paslapties“. Paviešinus vestuvines nuotraukas tariamai buvo atskleista rusų kontržvalgybininko tapatybė.

Jau kelerius metus savižudybių Lietuvoje kasmet stabiliai mažėja, tačiau psichologai ir psichiatrai atkreipia dėmesį, kad džiaugtis dar anksti. Jų teigimu, vis dar skiriame per mažai dėmesio psichinei Lietuvos gyventojų sveikatai, dauguma gyventojų net nežino, kad jiems reikia pagalbos, psichologų paslaugos tebėra per brangios, o tikroji šalies savižudybių statistika gali išlikti paslaptimi, nes dažnai gyventojų mirties priežastys nurodomos netiksliai.

Viešojoje erdvėje nestinga Valstybinės ligonių kasos (VLK) raginimų pasitikrinti sveikatą pagal prevencines patikros programas. Nors taip siekiama kuo anksčiau pričiupti rimtą ligą, vis dėlto esama tvarka pacientus verčia kraipyti galvomis – į nemokamus sveikatos patikrinimas kviečiami tik tam tikro amžiaus asmenys.

Specialistų pozicija skiepų atžvilgiu aiški: tai – vienintelis patikimas kelias užkrečiamųjų ligų plitimui suvaldyti. Medikai nepaliauja kartoti, kad dėl suaktyvėjusių vakcinų skeptikų ir sumažėjusių skiepijimo apimčių šiandien tenka kalbėti apie visuomenėje jau, atrodo, buvusias pamirštas ligas. Vis dėlto alyvos į ugnį diskusijose apie skiepų veiksmingumą įpila statistikoje juodu ant balto pateikiami skaičiai. Viena tokių paminėta jau buvusi pamiršta liga – kokliušas.

Ieškantiesiems lengvų kelių atsikratyti nereikalingų kilogramų pavojinga „užkibti“ ant įvairiausių stebuklingus rezultatus žadančių liekninančių tablečių ar kitų panašių produktų. Nors jų siūlytojų nestinga tiek internete, tiek kitose prekybos vietose, gydytojai kategoriški – tokius preparatus galima vartoti tik su mediko priežiūra. To nepaisantys savo lieknėjimo eksperimentą gali užbaigti ir reanimacijos palatoje.

Nuo 2007 metų Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos nariu išrenkamo Jaroslavo Voitechovičiaus motinos vadovaujama įmonė jau daug metų laimi savivaldybės organizuojamus viešuosius pirkimus. Vien nuo 2015 metų J. Voitechovičiaus motinos Česlavos Voitechovič vadovaujama statybos įmonė „Jaraks“ laimėjo savivaldybės organizuotų viešųjų pirkimų už beveik 9,6 mln. eurų.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Lietuvos laiku didžiausios Holivudo žvaigždės rinksis į kasmetinę „Oskarų“ ceremoniją. Nors auksine statulėle turėtų būti įvertinti geriausi iš geriausių, tačiau kartais pasitaiko ir sunkiai suvokiamų sprendimų... Kiekvieną savaitę #KINOGURU jums pristato geriausių, įdomiausių, keisčiausių ir pačių –iausių filmų topus. Šį kartą – geriausi filmai, kurie nelaimėjo „Oskaro“ statulėlės geriausio filmo kategorijoje. 7. „Bus kraujo“ (angl.

Lietuvoje daugelis šeimų turi bent vieną automobilį, be kurio neįsivaizduojamas kasdienis gyvenimas: kelionė į darbą, parduotuvę, vaikų vežimas į darželį ar mokyklą. Tokioms reikmėms lietuviai dažniausiai renkasi „Volkswagen“ markės automobilius. Visgi yra ir tokių, kurie įsigyja išskirtinius automobilių modelius, už kuriuos nepagaili ir 345 tūkst. eurų. 2019 m. pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų lengvųjų automobilių skaičius siekė beveik 237 tūkst.

Iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, kuo medikui galėtų užkliūti lakuoti paciento nagai, tatuiruotė ar neįprastoje vietoje esantis auskaras? Pasirodo, nenatūralios ant odos paviršiaus esančios medžiagos gali trukdyti medikams pritaikyti geriausia stebėsenos metodą, kaip reikiant įvertinti paciento būklę tiek operacijos metu, tiek po jos.    Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovo prof.