Koronavirusas COVID-19

Nors paskutiniąją spalio savaitę, kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys, koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių kreivės kilimas buvo nuosaikus ir siekė mažiau nei 10 proc., tačiau bendras aktyvių protrūkių skaičius perkopė tūkstantį. Nepalankios tendencijos protrūkių žemėlapyje stebimos jau 15 savaičių iš eilės.

Šalyje siaučiant pandemijai, atsiranda asmenų, norinčių „apeiti“ sistemą. Įtariama, kad vienoje Vilniaus poliklinikoje už kyšius buvo klastojami įrašai, esą asmuo pasiskiepijo nuo COVID-19 ligos.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 27 316 testų patvirtinti 2 718 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, taip pat mirė 45 anksčiau užsikrėtę žmonės, trečiadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Naujausias paros mirštamumo rodiklis yra trečias didžiausias Latvijoje nuo koronaviruso pandemijos pradžios. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 1 884 naujus užsikrėtimo atvejus ir 43 pacientų mirtį.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 10 254 testus nustatyti 2 306 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė 13 anksčiau užsikrėtusių žmonių, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 1 571 naują COVID-19 atvejį ir 10 pacientų mirtį. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 1 414 žmonių nėra pasiskiepiję. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 1 766,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia neskirstantis pacientų į skiepytus ir neskiepytus, o ambulatorinis gydymas turėtų būti taikomas visais atvejais, kai tai tik įmanoma. Mažėjant COVID-19 pacientams skirtų reanimacijos lovų skaičiui, premjerės Ingridos Šimonytės patarėjos Živilės Gudlevičienės nuomone, ateityje gali tekti priimti sprendimą nepasiskiepijusius asmenis nebeguldyti į ligonines, o skirti jiems gydymą namuose.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys konstatuoja, kad pandemijos pikas, panašu, dar nėra pasiektas. Tačiau, nepaisant to, esama gerų stabilizacijos ženklų. Paklaustas, kada bus pasiektas pandemijos pikas, ministras teigė nenorintis nieko prognozuoti. Tačiau neslėpė, kad jis greičiausiai dar nėra pasiektas. „Nors Vakarų Lietuvoje, Klaipėdos regione tam tikrų stabilizavimosi požymių yra.

Ilgasis savaitgalis nepraėjo be netekčių – Statistikos departamentas kasdien pranešė apie dešimtis mirčių nuo COVID-19. Viena iš mirusiųjų vakar – virš 30-ies metų plungiškė, kuri, kaip pasakoja medikai, į ligoninę jau pateko itin sudėtingos būklės. Kaip rodo atvirieji Statistikos departamento duomenys, lapkričio 2 d. nuo COVID-19 mirė 30–39 m. amžiaus grupei priklausiusi moteris. Ji buvo Plungės rajono savivaldybės gyventoja.

Praėjusią parą nustatyti 2032 nauji COVID-19 atvejai, mirė 32 žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. 28 mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 76 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 202 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1830 COVID-19 sergančių žmonių – beveik tiek pat, kiek ir prieš parą, 142 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 6,3 tūkst. molekulinių (PGR) ir 4,6 tūkst.

Jungtinėse Valstijose dabar gali būti skiepijami 5–11 metų vaikai bendrovės „Pfizer“ gaminama vakcina nuo COVID-19, antradienį pranešė šalies sveikatos apsaugos institucijos. JAV prezidentas Joe Bidenas šį žingsnį pasveikino, teigdamas kad jis taps „lūžio tašku“ kovoje su koronaviruso pandemija.

Vis pasirodo dalies gyventojų ir kai kurių specialistų pastebėjimų, kad persirgus COVID-19 įgyjamas geresnis imunitetas ligai nei pasiskiepijus. Onkoimunologas Marius Strioga sutinka, kad tokiuose teiginiuose yra tiesos, tačiau pabrėžiama, kad tai jokiu būdu neturėtų nuskambėti kaip raginimas persirgti esant galimybei pasiskiepyti. Paklaustas, ar išties persirgus koronavirusine infekcija susidaro ilgalaikiškesnis imunitetas nei kad pasiskiepijus, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr.

Epidemiologinė situacija lieka įtempta, šalyje fiksuojama daugiau nei tūkstantis koronaviruso protrūkių, o didžioji dalis jų – mokyklose. Kai kurie parlamentarai mano, kad situaciją spręsti padėtų privalomas moksleivių testavimas. Laisvės frakcija siūlo iš atostogų grįžtančius moksleivius testuoti privalomai, o tėvų sutikimą testuoti jų vaikus keisti nesutikimu. Tokiai nuomonei pritaria ir mokyklų bendruomenės. Šiuo metu šalyje fiksuojama daugiau nei 1,1 tūkst. COVID-19 protrūkių.

Praėjusią parą nustatyti 2031 nauji COVID-19 atvejai, mirė 23 žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. 19 mirusysis buvo neskiepytas arba paskiepytas nepilnai. Praėjusią parą 79 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 184 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1963 COVID-19 sergantys žmonės, 150 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 6,5 tūkst. molekulinių (PGR) ir 2,1 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

Nors vaistų agentūros dalijasi džiugiomis žiniomis apie greitai į rinką galinčius patekti daug žadančius vaistus COVID-19 gydyti, specialistai ragina neturėti iliuzijų, kad atsiras stebuklinga tabletė nuo koronaviruso.

Jautrus ir daug diskusijų keliantis klausimas – vaikų vakcinacija nuo COVID-19. Onkoimunologas dr. Marius Strioga teigia, kad čia esama dviejų koncepcijų, kaip galima elgtis. Tačiau, anot jo, liūdniausia yra tai, kad dėl užsispyrusių nesiskiepijančių senjorų į vakcinaciją reikia stumti tą populiacijos dalį, kuriai tai gal nėra pirmas prioritetas. Kaip pasakojo Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr.

Nepraėjus nė dviem metams nuo koronaviruso pandemijos pradžios oficialiai patvirtintų šios ligos aukų skaičius viršijo 5 mln., pirmadienį pranešė Jungtinėse Valstijose įsikūręs Johno Hopkinso universitetas. Beveik pusė šių žmonių mirė JAV, Europos Sąjungoje, Jungtinėje Karalystėje ir Brazilijoje, kurių gyventojų bendras skaičius sudaro apie aštuntadalį pasaulio populiacijos. Daugiausiai gyvybių virusas pareikalavo JAV – šioje šalyje mirė daugiau kaip 740 tūkst.

Nuo pirmadienio koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąrašo raudoną zoną papildo trys šalys: Islandija, Lichtenšteinas ir Ispanija, išskyrus salas – Fuerteventūrą, Tenerifę, Gran Kanariją bei Maljorką. Islandija ir Lichtenšteinas į raudoną zoną perkeltos iš geltonosios, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak pranešimo, kitą savaitę izoliacijos ir testavimosi dėl COVID-19 ligos reikalavimai keliautojams nesikeičia.

Mažėjant COVID-19 pacientams skirtų reanimacijos lovų skaičiui, premjerės Ingridos Šimonytės patarėjos Živilės Gudlevičienės nuomone, ateityje gali tekti priimti sprendimą nepasiskiepijusius asmenis nebeguldyti į ligonines, o skirti jiems gydymą namuose. „Iš tiesų tos kalbos, kad negydyti šitų nepasiskiepijusių asmenų, jos nėra irgi tokios, kad tai būtų sprendimo būdas.

Praėjusią parą nustatyti 1853 nauji COVID-19 atvejai, mirė 33 žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. 23 mirusysis buvo neskiepytas arba paskiepytas nepilnai. Praėjusią parą 254 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 588 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1882 COVID-19 sergantys žmonės, 137 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 13,4 tūkst. molekulinių (PGR) ir 8,4 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

Politinė suirutė ir apribojimų nesilaikymas prisidėjo prie „tobulos“ audros. Nors Vakarų Europa džiaugiasi sėkmingų skiepijimo kampanijų rezultatais, Vidurio ir Rytų Europoje – situacija visiškai kitokia. Koronaviruso atvejų ir mirčių banga grasina paskandinti jau ir taip apkrautas sveikatos sistemas, rašo politico.eu. Lėtos vakcinacijos vasara, daugumos apribojimų sušvelninimas ir kai kuriose šalyse įvykusi politinė suirutė leido plisti itin lengvai užkrečiamai delta atmainai.

Epidemiologinei situacijai negerėjant jau atsiranda kalbos apie ketvirtos COVID-19 skiepo dozės reikiamybę. Apie tai plačiau komentuoja prof. Julius Kalibatas. Profesoriaus teigimu, nuo COVID-19 mirštant vis daugiau žmonių, tarp kurių – ir pasiskiepijusieji, dalis pacientų jau pradeda abejoti gydytojų paaiškinimais, kad tie, kurie mirė, tikrai buvo labai garbaus amžiaus, turėjo daug gretutinių ligų ir pan. Dalinamės Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof.

Negerėjant situacijai ir COVID-19 pacientams toliau plūstant į ligonines pasigirsta siūlymų, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti infekcijos gydymui namuose. Viena vertus, pabrėžiama, kad daugiau reikėtų pasitikėti šeimos gydytoju ir be reikalo nekviesti greitosios. Kita vertus, kartu raginama nepraleisti momento, kada žmogui jau išties reikėtų pagalbos ligoninėje.  Fiksuojant ir po daugiau nei 3 tūkst.

Epidemiologiniame Lietuvos žemėlapyje nebeliko nė vienos ne juodos savivaldybės. Paskutinioji kurį laiką raudonoje zonoje buvusi Ignalinos rajono savivaldybė, sekmadienio Statistikos departamento duomenimis, irgi tapo juoda. Naujų atvejų skaičius Ignalinos rajono savivaldybėje perlipo 500 ribą ir šiuo metu siekia 516.6. Kitaip tariant, šalyje nebeliko savivaldybės, kur naujų atvejų rodiklis per pastarąsias 14 dienų nebūtų viršijęs 500 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią parą nustatyti 2527 nauji COVID-19 atvejai, mirė 36 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Iki šiol šiemet didžiausias mirusiųjų skaičius per parą siekė 44. 31 mirusysis buvo neskiepytas arba paskiepytas nepilnai.

Nuo COVID-19 ligos Panevėžio krašte šiemet dar tiek nemirė žmonių, kiek šią savaitę. Statistikos departamento duomenimis, koronavirusas nuo antradienio iki ketvirtadienio pasiglemžė net 17 Panevėžio krašto žmonių: mirė 9 panevėžiečiai, 3 rajono gyventojai, 3 pasvalietės, 1 biržietė ir 1 kupiškietė, skelbia laikraštis „Panevėžio kraštas“. Jauniausia auka – nuo koronaviruso neskiepytas 36 metų panevėžietis. Epidemiologai neturi duomenų, kad jaunas vyras būtų sirgęs lėtinėmis ligomis.

Nors šiuo metu tiek daug kalbama apie koronavirusinę infekciją ir apsisaugojimo nuo jos būdus, specialistai įspėja, kad jau dabar ne mažesne visuomenės sveikatos problema tampa liekamieji ligos reiškiniai. Pokovidinis sindromas dažnai pakerta darbingo amžiaus, iki tol buvusius sveikus žmones ir priverčia juos jaustis lyg pasenusiais dešimtimis metų. Deja, reabilitaciją dėl to gauti toli gražu gali ne visi.

Klaipėdos savivaldybė rengiasi priminti savo švietimo įstaigoms apie vėdinimą ir kitus koronaviruso prevencijos reikalavimus, nuspręsta savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje. Sprendimas priimtas po to, kai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas pranešė, jog ne visos įstaigos paiso numatytų reikalavimų.

Europos vaistų agentūrai (EVA) leidus sustiprinančiai skiepo dozei nuo koronaviruso naudoti „Moderna“ vakciną, Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad sprendimą Lietuvoje priims pasitarus su ekspertais. „Naujiena dar visai šviežia, tarsimės su ekspertais“, – BNS šią savaitę informavo ministerija. Artimiausias Vyriausybės nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos posėdis planuojamas lapkričio 8 dieną.

Grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydami įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja Konstitucijai. Teisininkams taip pat kyla abejonių dėl valdančiųjų įvestų ribojimų.

Rusijoje per praėjusią parą nustatytas 40 251 naujas COVID-19 atvejis – daugiausia per vieną dieną nuo pandemijos pradžios – ir mirė 1 160 anksčiau užsikrėtusių žmonių, rodo šeštadienį paskelbti kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 36 849 naujus užsikrėtimo atvejus ir fiksuotą didžiausią mirčių nuo COVID-19 skaičiaus prieaugį, per parą mirus 1 163 žmonėms.

Mokyklose nustatyti 824 koronaviruso infekcijos protrūkiai, kuriuose užfiksuoti 3693 sergantys mokiniai, ruošiantis ilgesnėms nei įprasta moksleivių rudens atostogoms BNS informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Nesistebime, kad vaikai serga. Vaikai ilgai buvo nuotoliniame ugdyme, jie neturėjo galimybės persirgti, jaunesni nei 12 metų vaikai ir dabar negali skiepytis“, – teigia švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Pasak jos, situaciją mokyklose ministerija vertina kaip normalią.

Epidemiologinė situacija negerėja – kasdien nustatomi keturženkliai naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičiai, ligoniais sparčiai pildosi palatos. Ligoninės jau kurį laiką skambina pavojaus varpais – bet kurią akimirką lovų COVID-19 pacientams gali tiesiog pritrūkti. Tačiau ir čia atsiranda dar viena problema. Didėjant pacientų skaičiui ima trūkti specialistų, galinčių juos gydyti. Be to, medikų emocinė būklė šiuo metu taip pat prasta.

Švedijos pirminis atsakas į koronaviruso pandemiją buvo „nepakankamas“ ir „pavėluotas“, padaryta reikšmingų klaidų organizuojant testavimą ir užsikrėtusiųjų sąlyčio atsekamumą, penktadienį paskelbė nepriklausoma komisija. Švedija sulaukė tarptautinio dėmesio dėl savo sprendimo kovoti su COVID-19 plitimu daugiausiai neprivalomomis priemonėmis, nors kitos Europos šalys tuo metu įsivedinėjo įvairaus griežtumo privalomus karantino suvaržymus.

Praėjusią parą nustatyti 3231 naujas COVID-19 atvejis, mirė 21 žmogus, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 3606 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 9731 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1662 COVID-19 sergantys žmonės, 132 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 13,4 tūkst. molekulinių (PGR) ir 8,4 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

Daugėjant užsikrėtimų koronavirusu skaičiui, augant mirtingumui ir pildantis ligoninių skyriams, Aurelijus Veryga negaili kritikos dabartinės Vyriausybės taikomoms pandemijos valdymo priemonėms. Buvęs ministras tikina, kad dalis sprendimų, pavyzdžiui, 100 eurų išmoka senjorams, yra gerokai pavėluoti. A. Veryga nemano, kad Vyriausybei pasitelkus naujus ribojimus jie suveiktų, tačiau ir nebuvo toks tikras, kad šios Kalėdos bus laisvesnės už praėjusias.

Nuo pirmadienio, lapkričio 1 d., koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąrašo raudoną zoną papildo trys šalys: Islandijos Respublika (perkelta iš geltonos zonos), Lichtenšteino Kunigaikštystė (iš geltonos zonos) ir Ispanijos Karalystė, išskyrus jos salas: Fuerteventūrą, Tenerifę, Gran Kanariją (kurios išlieka žalioje zonoje) bei Maljorką (kuri išlieka geltonoje zonoje). Prancūzijos Respublikos užjūrio regionas Reunjonas iš žaliosios perkeliamas į geltonąją zoną.

Lietuvoje rasti 6 COVID–19 atmainos AY.4.2 atvejai, ji dar vadinama „delta plius“. Manoma, ji gali būti 7–15 proc. užkrečiamesnė už šiuo metu šalyje vyraujančią delta atmainą, paskelbė lrytas.lt. Skelbiama, kad pirmasis šios atmainos atvejis Lietuvoje buvo užfiksuotas liepos 20 dieną. Genetikas Lukas Žemaitis, dirbantis Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), lrytas.lt sakė, kad dar nėra aišku, kaip ši atmaina plinta, bet vargu ar yra užkrečiamesnė.

Artėjantis net keturių dienų ilgasis Vėlinių savaitgalis epidemiologams kelia daug nerimo. Jie įspėja, kad žmonėms atsipalaidavus galima „paslysti“ ir maža tikimybė nesulaukti naujo atvejų šuolio. Tiesa, yra ir gerų ženklų – dalyje savivaldybių pandemijos pagreitis sulėtėjęs. Kaip portalui tv3.lt pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja, epidemiologė Daiva Razmuvienė, nerimas dėl šio ilgojo savaitgalio lydėjo jau nuo spalio pradžios.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda penktadienį su sveikatos ekspertais svarstė, kokį poveikį visuomenei ir pandemijos valdymui turėtų mokami koronaviruso testai darbuotojams. Su Sveikatos ekspertų tarybos nariais buvo aptartos Vyriausybės iniciatyva Seime priimtos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos, numatančios, kad periodiškai testuotis turintys nepasiskiepiję darbuotojai nuo gruodžio 1 dienos tai darytų savo lėšomis.

Epidemiologinei situacijai darantis vis sudėtingesne, griežtinamos ir pandemijos valdymo priemonės. Nuo spalio 1 d. buvo priimtas sprendimas uždarose patalpose kaukes dėvėti visiems, net ir tiems, kurie turi galimybių pasą. Kurį laiką kaukes turėjo dėvėti tik tie asmenys, kurie neturi galimybių paso.

Šiuo metu mobiliuose testavimo punktuose Lietuvoje didžiausią teigiamų tyrimų dalį – net 47,4 proc. – sudaro simptomus turintys asmenys. Kita grupė, kurioje nustatoma didelė dalis teigiamų atvejų (35 proc.), yra sąlytį su asmeniu, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, turėję gyventojai, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai.

Nors kelias dienas ir fiksuotas pandemijos pagreičio šalyje sulėtėjimas, VUL Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius apgailestauja, kad to kol kas gydymo įstaigos nemato. Pacientų srautas tik auga, o prieš ilgąjį savaitgalį didinamos medikų pajėgos ir lovų skaičius.  Kaip žurnalistams penktadienį kalbėjo klinikų direktorius, kada bus pasiektas pikas, kol kas nėra aišku.  „Naujienos tokios, kad iš lėto auga hospitalizacijų skaičius ir to reikėjo tikėtis.

Lietuvos ekonomika toliau auga ir juda skirtinga kryptimi nei pandemija, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, tarp didžiausių iššūkių šalies ūkiui yra darbuotojų trūkumas, infliacija.  Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu 2020-ųjų laikotarpiu, augo 5,2 proc. iki 40,5 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.  „Kol kas čia mes nematome kažkokių problemų, susijusių su dabartine pandemijos banga.

Vilniaus poliklinikoje, įtariama, už kyšius buvo klastojami įrašai, esą asmenys pasiskiepijo nuo COVID-19 ligos.  BNS žiniomis, teisėsaugos akiratin pateko Naujosios Vilnios poliklinikos darbuotojai.  Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas spalio 20 dieną gavus informaciją, kad vienos sostinės poliklinikos medicinos darbuotojai galbūt ima kyšius iš asmenų per tarpininką už savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

COVID-19 toliau šienauja jaunų žmonių gyvybes. Vakar pranešus apie infekcijos pražudytą 23-erių gimdyvę Kauno klinikose šiandien Statistikos departamentas skelbia apie dar vieną 30–39 m. amžiaus asmens mirtį.  Kaip rodo atvirieji Statistikos departamento duomenys, miręs vyras buvo Vilniaus miesto savivaldybės gyventojas. Jis nebuvo pasiskiepijęs arba pasiskiepijęs iš dalies.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen socialiniame tinkle „Facebook“ prakalbo apie nuo koronaviruso mirusią gimdyvę. Pasak Seimo pirmininkės, jei gimdyvė būtų pasiskiepijusi, merginos galimybės gyventi ir auginti vaiką būtų didensės.  V. Čmilytė-Nielsen sako, kad tikisi, jog ši istorija pažadins sąžinę tų, kurie skleidžia dezinformaciją ir melagienas apie skiepus.

Praėjusią parą nustatyti 3303 nauji COVID-19 atvejai, mirė 26 žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Spalio 27 dieną Lietuvoje buvo užfiksuota 41 mirtis nuo koronaviruso, nors anksčiau skelbta apie 34 mirtis, pranešė Statistikos departamentas. Tai daugiausia mirčių nuo COVID-19 per ketvirtą koronaviruso bangą Lietuvoje. 17 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2894 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 8728 žmonės.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos vadovė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad reaguoti į blogėjančią epidemiologinę koronaviruso situaciją būtina, tačiau sprendimai turi būti atidžiai įvertinti. „Pandeminė situacija bloga, kuri yra dabar: ir suserga daugiau žmonių, ir mirčių daugėja. Tikrai būtina tam tikra reakcija, bet kiekvienu atveju tuos sprendimus tikrai reikia pasverti ir įvertinti, ar jie veiksmingi, kokios galimos pasekmės“, – penktadienį Žinių radijui sakė V. Blinkevičiūtė.

Pasveiko nuo COVID-19 Kauno klinikose gydytas naujagimis, ketvirtadienį skelbia naujienų portalas 15min.lt. „Naujagimis pasveiko ir šiuo metu yra išleistas į namus“, – portalui sakė gydymo įstaigos atstovė Jovita Gudelevičiūtė. Jos teigimu, šiuo metu Kauno klinikose COVID-19 sergančių naujagimių ar vaikų iki vienerių metų nėra. Apie tai, kad Kauno klinikose medikai kovoja dėl COVID-19 sergančio naujagimio gyvybės, pranešta rugsėjo pabaigoje.

Nors pandemijos pagreitis pastarosiomis dienomis ir sulėtėjęs, į ligonines plūstančių COVID-19 pacientų srautui galo nematyti. Štai Kauno regione į stacionarą paguldomų pacientų skaičius per savaitę vidutiniškai išaugo kone dešimčia, COVID-19 ligos neišvengė ir vaikai. Taip pat, augant įtampai prie ilgąjį savaitgalį, didinamas lovų rezervas. LSMU Kauno ligoninė dar prieš kelias dienas pranešė vėl turinti plėsti COVID-19 skyrius.