Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas savo socialinėje Facebook paskyroje pasidalijo mintimis apie tai, kuri situacija – persirgimas ar skiepas nuo COVID-19, užtikrina stipresnį imunitetą nuo šio viruso.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas savo socialinėje Facebook paskyroje pasidalijo mintimis apie tai, kuri situacija – persirgimas ar skiepas nuo COVID-19, užtikrina stipresnį imunitetą nuo šio viruso.

REKLAMA

„Vos ne hamletiškas klausimas, kurį vis dar užduoda nemažai iš mūsų. Pasigirsta pasvarstymų, kad persirgus susidaro ilgesnis ir stipresnis imunitetas, nei po vakcinacijos. Nesu imunologas, tad apie imuniteto specifiškumus negaliu plačiau komentuoti. Tačiau naujausi epidemiologiniai tyrimai rodo, kad pasiskiepijus tikėtina įgyjama gerokai stipresnė apsauga prieš COVID-19 nei persirgus. Aptarkime pačią „šviežiausią“ publikaciją šia tema.

Visų Šventųjų šventės išvakarėse (2021 m. spalio 29 d.) JAV Ligų kontrolės centro leidžiamame mokslo žurnale „Mortality and Morbidity Weekly Report“ buvo publikuotas labai įdomus straipsnis. Pradžioje trumpai ir paprastai apie pačią tyrimo esmę. Buvo nagrinėjami hospitalizacijų duomenys iš 187 JAV ligoninių. Tyrime buvo žiūrimi tose ligoninėse su COVID-19 ligos požymiais hospitalizuoti pacientai. Visiems jiems buvo atliekamas laboratorinis SARS-CoV-2 molekulinis testas ir tokiu būdu buvo patvirtinama arba paneigiama COVID-19 diagnozė. Šios publikacijos autoriai pažiūrėjo, kaip skyrėsi teigiamo COVID-19 testo tikimybė tarp pilnai paskiepytų ir persirgusių COVID-19 asmenų, kuriems pasireiškė šiai ligai būdingi simptomai.

REKLAMA

Ši tikimybė buvo vertinama naudojant galimybių santykio rodiklį (angl. odds ratio – OR). Jis paprastai sakant parodo, kiek tiriamo veiksnio veikimas padidina arba sumažina tikimybę įvykti tam tikrai ligai/būklei. Šiuo atveju OR buvo skaičiuojamas, lyginant tikimybę teigiamam COVID-19 testui tarp pilnai vakcinuotų ir persirgusių. Detaliau panagrinėkime pridedamą lentelę. Čia matote, kad OR skaičiuojamas lyginant veiksnio neveikiamą (pilnai vakcinuoti - referentinė grupė Ref.) su veiksnio veikiama grupe (persirgę). Tas lyginimas yra daromas kelis kartus įvairiais pjūviais. Iš lentelės matome, kad persirgę turėjo 5,49 karto didesnę tikimybę laboratoriškai patvirtintam COVID-19, nei tie, kurie buvo pilnai pasiskiepiję mRNR vakcina (t. y. yra liaudiškai sakant Pfizeriu arba Moderna).

Žiūrėkime toliau. Yra skaičiuojamas OR skirtingiems laikotarpiams, kai vyravo skirtingos viruso atmainos. Matome, kad Alfa dominavimo metu OR=6,11, o Delta – 7,55. Tai reiškia, kad Delta laikotarpiu, persirgę, bet nesiskiepiję asmenys pusaštunto karto turėjo didesnę tikimybę gauti teigiamą COVID-19 testą, nei pilnai vakcinuoti. Dar toje pačioje lentelėje yra paskaičiuojamas OR skirtingoms vakcinoms. Tačiau daug įdomesni skaičiai stebimi pagal amžiaus grupes. Jei tarp 18-64 m. OR=2,57, tai 65 m. ir daugiau OR=19,57.

REKLAMA
REKLAMA

Apibendrinimas. Pasakysiu atvirai, kad šis straipsnis ir jame pateikti skaičiai mane labai nustebino. Kai paėmiau į rankas savo iPad’ą ir atsisėdau skaityti šio straipsnio, tai tikėjausi kažkokių panašių tendencijų, bet tikrai ne tokių didelių skaičių. O jie tikrai dideli. Kaip minėjau, kad negaliu komentuoti iš imunologinės pusės, bet iš epidemiologinės perspektyvos galima drąsiai sakyti, kad šis tyrimas siunčia aiškią žinutę, kad vakcinacijos suformuotas imunitetas labai tikėtina suteikia stipresnę apsaugą nuo COVID-19 nei įgytas persirgus. Todėl anot šį tyrimą atlikusių mokslininkų, yra svarbu pasiskiepyti visiems nuo COVID-19 ir tą padaryti nepaisant buvusio užsikrėtimo šiuo koronavirusu“.

Neturėtų skambėti kaip raginimas persirgti

Portalas tv3.lt primena rašęs, jog onkoimunologas Marius Strioga sutinka, kad tokiuose teiginiuose, persirgus COVID-19 įgyjamas geresnis imunitetas ligai nei pasiskiepijus, yra tiesos. Tačiau pabrėžiama, kad tai jokiu būdu neturėtų nuskambėti kaip raginimas persirgti esant galimybei pasiskiepyti.

REKLAMA
REKLAMA

Paklaustas, ar išties persirgus koronavirusine infekcija susidaro ilgalaikiškesnis imunitetas nei kad pasiskiepijus, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. M. Strioga pažymėjo, kad imuninis mechanizmas išties nepaprastas. 

„Labai tikėtina ir besikaupiantys duomenys rodo, kad jis nebus blogesnis. Nes, tarkime, tas imuninis atsakas po natūralios infekcijos, jei nekalbėtume apie antikūnus – humoralinį imuninį atsaką, kas yra svarbiausia prieš S baltymą, dar žinome T limfocitų atsaką. 

Tai yra tos ląstelės, kurios nuo infekcijos neapsaugo, bet neleidžia infekcijai plisti, nes sunaikina ląsteles, kurios yra infekuotos. Aišku, yra aukojamos ir infekuotos ląstelės, bet tokiu būdu viruso perykla yra sunaikinama kartu, savaime aišku, su infekuota sava ląstele“, – aiškino jis Žinių radijo eteryje.

Natūraliai „išdresuoja“ imuninę sistemą 

Kaip tęsė jis, tada imuninis atsakas parodo, kad S baltymas formuojantis T limfocitų atsakui nėra imunodominantis. 

REKLAMA
REKLAMA

„Ta prasme, tai nėra dominuojantis baltymas, kad tik prieš jį daugiausiai formuotųsi T limfocitai. Žinoma, kad jis yra kodominantinis, jis vos ne lygiomis dalimis pasidalina prieš S, M, N ir kitus viruso baltymus. Tai persirgus natūralia infekcija, taip, tas imuninio atsako profilis, ko gero, kad bus platesnis. 

Labai tikėtina, kad jis bus ir tvaresnis, ilgiau išlaikantis. Bet kuriuo atveju natūrali infekcija neretai duoda neblogą imunologinę atmintį ir ji natūraliai „išdresuoja“ imuninę sistemą“, – kalbėjo M. Strioga.

Rizikuoja patirti komplikacijas

Tačiau tuoj pat jis pabrėžė, kad natūralaus persirgimo kaina gali būti ir sunki liga su visomis to pasekmėmis.

„Tačiau yra vienas „bet“ – vienas dalykas, nežinome, kokios eigos liga mes sirgsime. Antras dalykas, yra puikiai žinoma, kad net ir persirgus nesunkia ar lengva ligos forma yra galimi liekamieji reiškiniai, vadinamasis ilgasis kovidas. 

Jis dažniausiai pasireiškia įvairiais neurologiniais simptomais – atminties suprastėjimu, miego sutrikimu, galvos skausmais ir t.t. Tai vėlgi kuo daugiau žmonių užsikrečia, kuo ilgiau tas virusas  organizme gali būti, tuo yra didesnė galimybė jam kisti“, – dėstė onkoimunologas.

REKLAMA
REKLAMA

Jis pažymėjo, kad virusas kinta tik tada, kai dauginasi žmogaus ląstelėse. „Jeigu žmogus neturi apsaugos, ji, aišku, natūraliu būdu susiformuos, kaip jis sirgs ar nesirgs, jau kitas dalykas, bet virusas turės galimybę tame infekuotame žmoguje užsibūti. 

Tokiu atveju mes didiname tikimybę atsirasti naujoms viruso atmainoms. Taigi vakcinacija šiuo atveju proga nekenksmingu ir patikimu būdu užkardyti galimybę virusui sukelti sunkią ligą ir kaip įmanoma sutrumpinti ligą, jei jis užsikrės.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų