Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Naujų COVID-19 atvejų skaičiams nemažėjant specialistai įspėja, kad ateinančios kelios savaitės Lietuvai bus kritinės. Tikėtina, kad artimiausiu metu pamatysime atvejų šuolį, tam įtakos gali turėti ir Vėlinės. Tačiau kartu jau dabar galima įžvelgti tam tikrų pozityvių ženklų – iš juodosios zonos paspruko viena savivaldybė, o pandemijos dinamiką iliustruojantis žemėlapis žaliuoja.

Naujų COVID-19 atvejų skaičiams nemažėjant specialistai įspėja, kad ateinančios kelios savaitės Lietuvai bus kritinės. Tikėtina, kad artimiausiu metu pamatysime atvejų šuolį, tam įtakos gali turėti ir Vėlinės. Tačiau kartu jau dabar galima įžvelgti tam tikrų pozityvių ženklų – iš juodosios zonos paspruko viena savivaldybė, o pandemijos dinamiką iliustruojantis žemėlapis žaliuoja.

REKLAMA

Naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičiai ir toliau siekia kelis tūkstančius, tačiau specialistai jau kalba apie galimą situacijos gerėjimą artimiausiu metu. Kad situacija pamažu gali stabilizuotis, rodo ir Statistikos departamento skelbiami duomenys.

Nors beveik visa Lietuva yra panirusi į juodąją spalvinę sergamumo COVID-19 zoną, kitame žemėlapyje, kur apžvelgiama pandemijos dinamika, matyti vilties ženklų. Statistikos departamento pateiktame žemėlapyje pavaizduota, kad didžiojoje dalyje šalies savivaldybių naujų koronaviruso atvejų dinamika krenta.

REKLAMA

Ketvirtadienio duomenimis, paskutinių septynių dienų naujų užsikrėtimų vidurkis siekia 2663 atvejus, tai yra 7,8 proc. mažiau nei prieš tai buvusią savaitę.

Po poros savaičių galimi teigiami pokyčiai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius profesorius Juozas Augutis sako, kad dabartiniai sergamumo COVID-19 ir mirštamumo nuo šios ligos rodikliai, tenkantys Lietuvai, yra vertintini kaip labai dideli.

Pasak profesoriaus, jei kurį laiką per parą nustatomų naujų užsikrėtimų skaičius siektų apie 2000, situaciją būtų galima vertinti kitaip.

Stebint duomenis, kaip sako profesorius, tikėtina, kad sergamumo rodikliai artimu metu šalyje turėtų imti mažėti. Analizuojant pandemijos bangas matyti, kad tam tikru metu naujų užsikrėtimų kreivė ima kristi žemyn.

Tiesa, nėra vieno konkretaus atsakymo, kodėl taip nutinka.

„Galima įvairias priežastis vardinti, bet nemanau, kad jos būtų tikslios. Jei persirgusių asmenų skaičius pradėtų artėti prie bendro nepasiskiepijusių žmonių skaičiaus, aišku, kad lieka vis mažiau ir mažiau galinčių užsikrėsti ir pandemija fiziškai nebegali plėstis bei turi mažėti.

REKLAMA
REKLAMA

Čia, turbūt, ne visai tas atvejis, galima tik spėlioti. Galbūt tai viruso rūšiai mažiau atsparių žmonių kiekis – kurie gali užsikrėsti, užsikrečia ir jų sumažėja.

Tyrinėjau daugybę bangų įvairiose šalyse. Turi jos tą dėsningumą, kad pakyla iki tam tikro taško, o po to leidžiasi. Maždaug vidutinė trukmė bangos nuo pradžios yra keturi–penki mėnesiai. Pikas pasiekiamas apie vidury. Aišku, yra ir išimčių, kai ilgiau laikydavosi ir greičiau nukrisdavo.

Dėsningumas yra, bet pasakyti konkrečias priežastis sunku – dar ne tiek daug žinoma apie visus mechanizmus“, – tv3.lt aiškina J. Augutis.

Profesoriaus skaičiavimu, tikėtina, kad po poros savaičių epidemiologinė situacija Lietuvoje turėtų pradėti gerėti, tačiau tam įtakos gali turėti ilgasis Vėlinių savaitgalis.

„Matome šiokį tokį mažėjimą vakarinėse savivaldybėse. Vėlinių laikotrapis, žinoma, pristabdys šį procesą ir (lems – aut. past) tam tikrą pakilimą. Pakilimai ir nusileidimai nebūna vienodi – būna įvairių dienų, bet pati tendencija turėtų pradėti rodytis. Galbūt su nedideliu pakilimu dėl šventinio savaitgalio.

REKLAMA
REKLAMA

Šiemet gal nebuvo tokio susigrūdimo į vieną dieną ar į dvi, turėjome daugiau dienų. Galbūt prasiskleidė sambūris žmonių į ilgesnį laikotarpį ir tikiuosi, kad nebus tokio aštraus paūmėjimo, kaip buvo pernai“, – sako J. Augutis.

Laukia kritinės savaitės, siūlo susiimti

Vis dėlto dabartinę situaciją Lietuvoje J. Augutis laiko kritine. Be to, kad nustatoma daug naujų užsikrėtimų ir nedžiugima mirtingumo rodikliai, dar svarbu ir situacija ligoninėse, reanimacijos skyriuose.

Nedaug trūksta, kad pakliūtume į pernai rudens scenarijų, kai ims strigti sveikatos priežiūros sistema.

„Ir taip medicininės paslaugos jau yra apkarpytos, esame prie ribos. Aišku, lovų ligoninės padaro daugiau, bet medikų skaičius yra fiksuotas, reiškia, nuimama nuo kitų skyrių“, – pastebi J. Augutis.

Būtent todėl, kad sveikatos apsaugos sistema nesutriktų, specialistas siūlytų imtis tam tikrų ribojimų.

„Reikėtų „pagelbėti“ kreivėms kristi žemyn ir bent šias dvi savaites imtis dar aktyvesnių veiksmų, priemonių, šiek tiek apribojimų. Ne apie karantiną kalbame, bet apie renginių prilaikymą, galbūt dar atostogų mokyklose pratęsimą savaite ar dviem. Kad nebūtumėme tokiame aukštame lygyje, kada bus 3–3,5 tūkst. (atvejų – aut. past.) per parą“, – svarsto J. Augutis.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, ribojimų rezultatus pamatytume tik po kurio laiko.

„Net jei ir labai skubiai priemonių imsimės, egzistuoja tokia bent poros savaičių inercija. Kažką priėmus, įvedus apribojimus, rezultatas pasirodo ne iš karto – praeina savaitė, net ir dvi savaitės. Šias porą savaičių ar kurį laiką situacija bus pakankamai sunki“, – sako J. Augutis.

„Bijau, kad rytoj, poryt mes matysime arti keturių tūkst. skaičius ir jie visus gasdins. Laukti, kol jie patys nukris – esame labai aukštame pandemijos taške ir, mano supratimu, reikėtų drąsiau ir ryžtingiau kovoti“, – priduria profesorius.

Lingienė: artimiausios kelios savaitės Lietuvai bus itin sunkios

Nors ketvirtadienį jau matyti, kad iš juodosios COVID-19 zonos paspruko viena savivaldybė, kelias dienas iki tol juodai nusidažiusi buvo visa Lietuva.

Antradienį Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė savo „Facebook“ paskyroje pasidalino įžvalgomis apie epidemiologinę situaciją.

REKLAMA
REKLAMA

„Juoda – ne tik spalva. Tai blogiausias ženklas apie tai, ko labiausiai bijojau nuo pat pandemijos pradžios. Ši juoda reiškia, kad nuo šiol kiekviena mūsų savivaldybė yra pavojaus zonoje, dažnas gyvenantis joje – potencialus mūsų priešo – COVID-19 auka.

Ir šios tragedijos kaltininkai – ne piktas kaimynas, ar priešas iš už jūrų marių, o tik mes patys. Maža to, ta juoda reiškia ir kai ką kito, apie ką kol kas mažai kalbama. Tai galimas sveikatos apsaugos sistemos paralyžius, reiškiantis ir perteklines mirtis.

Taip, būtent jas. Mirtis visų tų, kurie laukia planinių operacijų ar kitos medikų pagalbos. Tik, deja, jos gali taip ir nesulaukti. Ir ne todėl, kad jie jos neverti, o tik todėl, kad tie, kurie galėtų jais pasirūpinti, šiandien vėl priversti stovėti fronto linijoje ir kautis su mirtis nešančiu priešu, kurį mes patys įsileidom į savo teritoriją, savo miestus, savo kiemą ar savo namus.

Šis virusas atkeliavo pas mus su mūsų draugais, artimaisiais ar giminėmis. Galų gale, gal ir su mumis pačiais, būtent tuo metu, kai nusprendėme, kad turime teisę gyventi laisviau. Ar tuomet, kai patikėjome, kad tą vieną kartą nenusiplovus rankų ar neužsidėjus kaukės, nieko tokio neatsitiks.

REKLAMA
REKLAMA

Deja, tai nutiko. Lietuva juoduoja.

Tik priminsiu, kad prieš daugiau nei metus, neturėdami kitos išeities, nes dar nebuvo vakcinų, uždarinėjom miestus tam, kad neleist virusui kirsti mūsų apsaugos zonų. Aptikę jo auką, mes atkurdavome jos kelią, buvimo vietas, elgesį ir dėjom visas pastangas, kad užkardytume galimybes kitiems tapti jo aukomis.

O dabar vėl su neviltimi galime žiurėti į juoduojančią Lietuvą ir sekti pranešimus apie kas parą mirštančias kelias dešimtis mūsų šalies gyventojų, sulaukti liūdnų žinių iš artimųjų apie dar vieną, išėjusį per anksti…

Tad kreipiuosi į kiekvieną su didžiausiu prašymu – mūsų gyvenimą šiandien aš lyginu su gyvenimu karo stovyje, todėl kaip niekada turim būti supratingi. Turim pagaliau pradėti elgtis kitaip. Turim pakeisti savo elgseną, išmokti gyventi, kai virusas yra ne kažkur, o prie mūsų namų slenksčio.

Gyvename sąlygomis, kai priešas yra ne ginkluotos pajėgos, o velniškai gerai prisitaikantis virusas, keliaujantis pačiais įvairiausiais mūsų kasdienybės greitkeliais – nuo mokyklos suolų, biurų patalpų oro, parduotuvių lentynų, treniruočių ar koncertų salių, prekybos centrų vežimėlių ar benzino kolonėlių čiaupų.

REKLAMA
REKLAMA

Šis priešas, tai velniškas užkratas, daužantis visą pasaulį jau antrus metus, sėjantis mirtis nuo Italijos, JAV, Izraelio ar Lietuvos. Bet jį galima įveikti, kaip jau įveikėme anksčiau. Tai padaryti galime ir turime tik mes patys. Tam nereikia ginklų, bet reikia šalto ir sveiko proto.

Todėl labai prašau visų:

  • skiepykitės, susimildami, jei dėl vienų ar kitų priežasčių to dar nepadarėte;
  • nekelkite nė kojos iš namų, jei negaluojate, kol nesulaukėte savo tyrimo atsakymo;
  • reguliariai testuokitės profilaktiškai ir leiskite tai daryti savo vaikams;
  • teisingai dėvėkite kaukes ar FFP2 respiratorius. Laiku juos keiskite;
  • dažnai plaukite ar dezinfekuokite rankas;
  • laikykitės saugaus atstumo;
  • sumažinkite nebūtinus kontaktus su žmonėmis, su kuriais įprastai nesimatote;
  • jei įmanoma, kurį laiką dirbkite nuotoliniu būdu;
  • apsipirkite internetu;
  • kas esate pasiskiepiję, jei tik jau galima, registruokitės sustiprinančiai vakcinos dozei.

Artimiausios kelios savaitės Lietuvai bus itin sunkios. Jei prieš metus užsidarėm namuose dėl kelių šimtų sergančiųjų, šiandien jų per parą turime tūkstančius, bet kažkodėl einame kelis kartus per dieną į parduotuves, prekybos centrus, neretas būna be kaukės ir tikrai ne visi tinkamai plauna rankas.

REKLAMA
REKLAMA

Išlikime supratingi, išsaugokime vieni kitus“, – socialiniuose tinkluose rašo R. Lingienė.

Dulkys apie pandemijos piką: nepanašu, kad jame esame

Portalas tv3.lt priemna, kad trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad nepanašu, jog lietuva jau pasiekė pandemijos piką.

„Nors Vakarų Lietuvoje, Klaipėdos regione tam tikrų stabilizavimosi požymių yra. Man atrodo, labai svarbi žinutė, kad pastarąsias dvi savaites mums pavyko stabilizuoti situaciją reanimacijose. Tai irgi tam tikras sveikatos apsaugos sistemos (laimėjimas – aut. past.)“, – komentavo jis žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį.

A. Dulkys kartu nurodė, kad nors JAV agentūros davė žalią šviesą 5–11 m. amžiaus vaikų skiepijimui nuo COVID-19, sprendimų dėl to Lietuvoje dar nebus skubama priimti.

„Ne, kol kas yra nuo 12 metų (skiepijami vaikai – aut. past.), kitų sprendimų nėra. Visada, aišku, sekame, žiūrime, labai svarbu, kad Europos vaistų agentūra pateiktų savo matymą, taip pat veikia ir Nepriklausoma ekspertų taryba prie Vyriausybės, nes kol kas šis klausimas nėra aptariamas“, – sakė ministras.

REKLAMA
REKLAMA

Epidemiologai: koronaviruso protrūkių augimas fiksuotas beveik visuose sektoriuose

Koronaviruso protrūkių augimas praėjusią savaitę fiksuotas beveik visuose sektoriuose, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Epidemiologų vertinimu, nors protrūkių kreivės kilimas buvo nuosaikus ir siekė mažiau nei 10 proc., tačiau bendras aktyvių protrūkių skaičius perkopė tūkstantį, o nepalankios tendencijos protrūkių žemėlapyje stebimos jau 15 savaičių iš eilės.

Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 1056 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai savaitę prieš tai – 965 aktyvūs protrūkiai.

„Esame labai rimtoje rizikos zonoje. Šiuo metu visa jėga artėjame prie situacijos, kai ne mes valdysime grėsmes, bet grėsmės valdys mus“, – sako NVSC gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Anot jos, aktyvių protrūkių išsiplėtimas yra svarus – spalio mėnesio pabaigoje stebima dvigubai daugiau aktyvių protrūkių nei jų buvo rugsėjo pabaigoje.

REKLAMA
REKLAMA

„Nesinori gąsdinti, bet galime susidurti su situacija, kai ligoninėse medikams reikės rinktis, kieno gyvybę gelbėti, kuriam pacientui suteikti viltį. Ir tikriausiai nė vienas nenorėtume būti tas, kuriam teks pasiduoti be galimybės kovoti“, – sako epidemiologė.

Anot jos, siekiant išvengti blogiausio pandemijos scenarijaus reikia pasiskiepyti, taip pat ypatingai saugoti save ir kitus, laikantis visų higienos taisyklių, apribojant susitikimus su žmonėmis, su kuriais įprastai nebendraujama, jei yra galimybė – renkantis nuotolinį darbą.

Praėjusią savaitę daugiausia aktyvių protrūkių – 730 – epidemiologai fiksavo ugdymo įstaigose, tačiau kaip ir ankstesnėmis savaitėmis jie nėra skaitlingi, t. y. susijusių pirminių atvejų skaičius daugumoje iš jų neviršija 10 atvejų.

Svarus protrūkių augimas paskutiniąją spalio mėnesio savaitę stebimas ir gamybos sektoriuje. 43-ąją metų savaitę gamybos įmonėse registruotas 61 aktyvus protrūkis, t. y. 40-čia proc. daugiau nei prieš savaitę.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu prekybos, statybų, paslaugų, žemės ūkio įmonėse NVSC specialistai praėjusią savaitę taip pat fiksavo aktyvių COVID-19 ligos protrūkių prieaugį, tačiau jis nebuvo žymus ir siekė nuo kelių iki keliolikos procentų. Atitinkamai fiksuoti 26, 16, 13 ir 6 aktyvūs protrūkiai.

Taip pat daugiau aktyvių protrūkių specialistai praėjusią savaitę nustatė ir gydymo bei socialines paslaugas teikiančiose įstaigose. Gydymo įstaigose fiksuota 90 aktyvių koronavirusinės infekcijos protrūkių, kai prieš savaitę jų buvo 81, socialines paslaugas teikiančiose įstaigose – 18, prieš savaitę jų buvo registruota 16.

Maisto pramonės sektoriuje 43-ąją metų savaitę registruotų aktyvių COVID-19 ligos protrūkių skaičius, lyginant su laikotarpiu prieš tai, nepakito – fiksuota 16 aktyvių protrūkių. Vienintelė sritis, kur praėjusią savaitę stebimos palankios tendencijos – logistikos ir transporto sektorius. Šiose įmonėse registruoti keturi aktyvūs protrūkiai, kai prieš savaitę jų buvo penki. 

Apmokestins testus, niekas nebesitikrins ir nukris atveju skaicius
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų