Koronavirusas COVID-19

Valdančiosios koalicijos ir prezidento Gitano Nausėdos įtemptų santykių istorijos epicentre – mokamas darbuotojų testavimas. Prezidentas vetavo pataisas, kuriomis finansinė testavimo našta būtų permesta ant skiepytis atsisakančių dirbančiųjų, tačiau valdantieji telkia balsus, kad pasipriešintų G. Nausėdos valiai. Valdantiesiems šalies vadovo argumentai kelia klausimą, o štai opozicija stoja į G. Nausėdos pusę.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 12 493 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 24 anksčiau užsikrėtę žmonės, sekmadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 15 190 naujų COVID-19 atvejų ir 186 pacientų mirtį. Sekmadienio duomenimis, šalies ligoninėse gydomi 9 788 COVID-19 pacientai, iš kurių 857 reikalingas dirbtinis plaučių vėdinimas.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 5 855 testus nustatyti 948 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė 15 anksčiau užsikrėtusių žmonių, sekmadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 1 524 naujus COVID-19 atvejus ir 14 pacientų mirtį. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 602 žmonės nėra pasiskiepiję.  Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje yra 1 736 atvejai 100 tūkst. gyventojų.

Ukrainoje per pastarąją parą nustatyta 17 419 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, taip pat mirė 449 anksčiau užsikrėtę žmonės, sekmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 25 063 naujus COVID-19 atvejus ir 793 pacientų mirtį.

Kai kurie verslininkai siūlo griežtinti galimybių paso ir kitų šiuo metu galiojančių ribojimų tikrinimą. Griežčiau tikrinti siūloma ne gyventojus, tačiau pačius verslininkus – akyliau žiūrėti, ar jie užtikrina galiojančius reikalavimus. Pasak jų, šiuo metu dalis verslininkų gali dirbti praktiškai nesilaikydami jokių ribojimų, o už tai lieka nenubausti. Tačiau šią idėją sveikina toli gražu ne visi verslininkai.

Praėjusią parą nustatyta 2090 naujų COVID-19 atvejų, mirė 25 žmonės, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 17 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 553 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta per 1,5 tūkst. žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1866 COVID-19 sergantys žmonės, 141 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 17,2 tūkst. molekulinių (PGR) ir 4,4 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

Per Vėlines nuo koronaviruso mirė panevėžiečių sutuoktinių pora – 72-ejų metų moteris ir 73-ejų jos vyras. Apie tai praneša portalas panskliautas.lt. Panevėžio visuomenės sveikatos centro atstovė Dovilė Brajinskienė sakė, kad sutuoktiniai galėjo užsikrėsti nuo savo sūnaus, kuris taip pat sirgo koronavirusu ir buvo neskiepytas. Pirmiausiai spalio 27-ąją į ligoninę buvo paguldyta moteris, o po 3 dienų – ir jos vyras. Neaišku, ar jie sirgo gretutinėmis ligomis.

Ar paprastos tabletės gali padėti išgyti nuo COVID-19? JAV farmacijos milžinės „Merck“ ir „Pfizer“ paskelbė optimistiškai nuteikiančius geriamųjų vaistų tyrumų rezultatus, be to, vilčių teikia ir vieno depresijai gydyti skirto preparato naudojimas. Šie mokslo pasiekimai greičiausiai žymi naujo etapo pradžią kovoje su pandemija. Kokie tai vaistai? Tai – geriamos tabletės, skirtos vartoti, kai tik pasireiškia pirmieji COVID-19 simptomai, siekiant išvengti sunkių formų ligos ir hospitalizacijos.

Tikėtina, kad dabar bent jau JAV vykstančios kovos dėl vakcinacijos nuo COVID-19 taps dar karštesnės, kai Maisto ir vaistų administracija (FDA) pritarė 5–11 metų vaikų skiepijimui. Kas lėmė, kad pasipriešinimas vakcinoms pastaruoju metu tapo kur kas stipresnis, nei jis buvo anksčiau? Vaikai jau privalo būti paskiepyti kitomis vakcinomis, kad galėtų lankyti mokyklą. Privalomas vaikų skiepijimas galioja nuo XIX a., o aštuntajame dešimtmetyje jis tapo įprastu visose 50 valstijų.

Prezidentui Gitanui Nausėdai šią savaitę vetavus mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams numatantį įstatymą, profesinės sąjungos džiaugiasi tokiu sprendimu ir sako, kad mokami testai būtų socialiai neteisinga priemonė. Tuo metu verslo atstovai teigia, jog tai paskatintų žmones skiepytis. Šalies vadovo teigimu, mokamas testavimas gali labai sumažinti žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 3279 nauji COVID-19 atvejai, mirė 27 žmonės, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Tarp mirusių asmenų 22 buvo neskiepyti, o 5 skiepyti pilnai. Praėjusią parą 3486 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 11763 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1722 COVID-19 sergantys žmonės, 145 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 1404,7 atvejo.

Saulius Čaplinskas penktadienį grąžintas į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo pareigas po palankaus teismo sprendimo, BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Šiuo metu jau yra pasirašytas sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymas dėl Sauliaus Čaplinsko grąžinimo į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus pareigas nuo lapkričio 5 dienos“, – pranešė ministerija.

75 metų ir vyresni senjorai, kurie planuoja pasiskiepyti ir kartu norėtų gauti 100 eurų vienkartinę išmoką, turi suskubti ir pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze spėti pasiskiepyti lapkričio 8 d. (pirmadienį) arba lapkričio 9 (antradienį). Paskubėti reikia dėl to, kad 100 eurų vienkartinė išmoka skiriama už visą vakcinacijos kursą, todėl tam, kad antruoju skiepu senjorai spėtų pasiskiepyti laiku – iki lapkričio 30 d., pirmąjį skiepą būtina gauti ne vėliau nei lapkričio 9 (antradienį). „Siekiame ...

Specialusis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis sako, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, testai darbuotojams turi būti apmokami iš valstybės lėšų. Pasak jo, tai nurodo ir Konstitucijoje pateikiamos tezės, ir galiojančios direktyvos bei deklaracijos. Todėl prezidento puolimas dėl jo sprendimo vetuoti įstatymą, kuriuo už testus mokėtų patys darbuotojai, V. Andriukaičio nuomone, yra alyvos pylimas į ugnį.

JAV farmacijos bendrovė „Pfizer“ penktadienį pranešė, kad jos sukurtos tabletės nuo COVID-19 klinikiniai bandymai rodo didelį preparato veiksmingumą. „Pfizer“ yra antra bendrovė po „Merck“, pristatanti savo sukurtą geriamą preparatą nuo COVID-19. „Merck“ preparatas pagamintas gripo gydymui skirto medikamento pagrindu, pritaikius jį kovai su koronavirusu. Tuo tarpu „Pfizer“ vaistą sukūrė specialiai COVID-19 gydymui.

Nuo pirmadienio, lapkričio 8 d., koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąrašo raudoną zoną papildo  Švedija ir Graikijai priklausanti Kretos sala (abi perkeliamos iš geltonos zonos). Iš žalios zonos į geltoną perkeliama Madeiros sala. Kitą savaitę izoliacijos ir testavimosi dėl COVID-19 ligos reikalavimai keliautojams nesikeičia.

Jungtinei Karalystei (JK) pirmajai pasaulyje patvirtinus geriamą vaistą nuo COVID-19 to su nekantrumu laukia ir kitos šalis. Nors pabrėžiama, kad tai jokiu būdu nepakeis vakcinų, gydytojai pažymi, kad daug pacientų šis preparatas galėtų būti išsigelbėjimas.  JK davė leidimą naudoti JAV farmacijos bendrovės „Merck“ gaminamą geriamąjį antivirusinį vaistą – molnupiravirą, kuris skirtas lengva ar vidutinio sunkumo koronavirusinės infekcijos forma sergantiems pacientams.

Spalį Lietuvoje mirė maždaug 1000 žmonių daugiau nei įprasta. COVID-19 sergamumo rodiklius analizuojantys ekspertai dėl aukšto perteklinio mirtingumo bado pirštais į koronaviruso pandemiją, kuri esą yra viena iš pagrindinių mirčių priežasčių. Specialistai nemato priežasčių, kodėl lapkritį situacija turėtų gerėti, ir kalba, kad Lietuvai gali prireikti griežtesnių ribojimų pandemijai valdyti. Per Vėlines gyventojai šiemet lanko daugiau kapų nei įprasta.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 7 821 testą nustatyti 1 435 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė septyni anksčiau užsikrėtę žmonės, penktadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 1 947 naujus COVID-19 atvejus ir 11 pacientų mirtį. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 894 žmonės nėra pasiskiepiję. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 1 808,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Planuojama, kad didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju COVID-19 turėję paskiepyti žmonės artimiausiu metu turėtų išsitirti arba 10 dienų izoliuotis, sako vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė. „Atsižvelgus į tai, kad matome didėjančią pasiskiepijusių, tačiau sergančių asmenų grupę, tad rekomendacija  virs privalomu reikalavimu išsitirti ne anksčiau kaip trečią dieną po sąlyčio ir iki neigiamo testo atsakymo gavimo izoliuotis“, – BNS penktadienį sakė L. Ašoklienė.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) jau pranešus apie 5–11 m. vaikų skiepijimą nuo COVID-19 gydytojai tikina, kad tik kelių mėnesių klausimas, kai tam žalia šviesa bus uždegta ir Lietuvoje. Konstatuojama, kad sergančių COVID-19 vaikų srautai akivaizdžiai auga, o dalis jų neišvengia ir gydymo reanimacijoje. Tiesa, gydytojus stebina ir pačių tėvų elgesys, kai ramiai su pramogauja mažamečiais žmonių pilnose vietose.

Jaunų žmonių mirtys nuo COVID-19 nesiliauja – vakar užgeso dar vienos 30–39 m. amžiaus grupei priklausiusios moters gyvybė. Deja, pilnai pasiskiepijusi nuo COVID-19 ji nebuvo. Kaip rodo atvirieji Statistikos departamento duomenys, lapkričio 4-ąją mirusi moteris buvo Vilniaus miesto savivaldybės gyventoja. Taip nurodoma, kad ji nebuvo pasiskiepijusi.

Praėjusią parą nustatyti 3183 nauji COVID-19 atvejai, mirė 22 žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. 19 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 3478 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta 12 tūkst. 498 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1955 COVID-19 sergantys žmonės – keliomis dešimtimis mažiau nei parą anksčiau, 146 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 12,4 tūkst. molekulinių (PGR) ir 9,8 tūkst.

Vyriausybė ketina griežtinti galimybių paso kontrolę, reaguodama į pranešimus apie pažeidimus, sako premjerės Ingridos Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė. „Iš karto po tokių signalų ir Vyriausybė atkreipė dėmesį į tai, ir vakar buvome susitikę su kontroliuojančiomis institucijomis tą situaciją apžvelgti, patikros vyksta, tikrinama nemažai tų įstaigų, ir nusižengimų yra randama, bet būtent ir kalbėjome, kad tą kontrolę reikia stiprinti“, – penktadienį lrt radijui sakė Ž. Gudlevičienė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad sustiprinančiąją vakcinos nuo koronaviruso dozę Lietuvoje bus galima gauti ir nepraėjus pusmečiui po antros skiepo dozės. „Labai tikėtina, kad tas atstumas šešių mėnesių gali virsti į penkis arba keturis mėnesius, nes jau mes, panašu, turėsime nacionalinių duomenų, kurie mums tai leis daryti. (...) Čia tiesiog tik laiko klausimas ir truputėlį kantrybės“, – interviu LRT ketvirtadienį sakė politikas.

Seime kryžiuojamos ietys dėl profilaktinių COVID-19 testų. Prezidentui vetavus valdančiųjų priimtas pataisas parlamentarai dar kartą ginčijasi, kas turi mokėti už darbuotojų greituosius antigenų testus: valstybė ar patys darbuotojai. Nausėdos komanda Seime piktinasi, kad profilaktiniai testai gyventojams per didelė finansinė našta ir laido kritikos strėles į Vyriausybę, o Šimonytė pasiduoti neketina: Seimo dauguma ruošiasi atmesti Prezidento veto.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį po paskutinio nagrinėjimo priėmė įstatymo pataisas, suteikiančias darbdaviams teisę po tam tikro laiko atleisti darbuotojus, kurie turi skiepytis nuo COVID-19, tačiau atsisako tai daryti. Darbdaviai turės teisę atleisti neskiepytus darbuotojus praėjus trims mėnesiams po jų nušalinimo nuo darbo. Darbuotojui, kuris nepaskiepijo nuo COVID-19, atleidimo iš darbo atveju bus išmokėta vieno mėnesio darbo užmokesčio išmoka.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį davė leidimą naudoti JAV farmacijos bendrovės „Merck“ gaminamą geriamąjį antivirusinį vaistą pacientų, sergančių lengva ar vidutinio sunkumo koronavirusinės infekcijos forma, gydymui, paskelbė JK Vaistų ir sveikatos produktų priežiūros agentūra (MHRA). „Šiandien yra istorinė diena mūsų šaliai, nes JK tapo pirmąja pasaulio valstybe, patvirtinusia antivirusinį vaistą, kurį galima vartoti namuose nuo Covid-19“, – sakė sveikatos apsaugos sekretorius Sajidas Javidas.

Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) centro vadovas Saulius Čaplinskas iš pareigų atleistas nepagrįstai, jis skubos tvarka grąžinamas į pareigas. „Nenustatyta, kad jis pažeidė darbo drausmę“, – ketvirtadienį paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė.

Naujų COVID-19 atvejų skaičiams nemažėjant specialistai įspėja, kad ateinančios kelios savaitės Lietuvai bus kritinės. Tikėtina, kad artimiausiu metu pamatysime atvejų šuolį, tam įtakos gali turėti ir Vėlinės. Tačiau kartu jau dabar galima įžvelgti tam tikrų pozityvių ženklų – iš juodosios zonos paspruko viena savivaldybė, o pandemijos dinamiką iliustruojantis žemėlapis žaliuoja.

Spartus COVID-19 atvejų skaičiaus augimas Europoje kelia didžiulį susirūpinimą, ketvirtadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir įspėjo, kad koronavirusinė infekcija iki kitų metų pradžios gali regione nusinešti dar apie pusę milijono gyvybių. PSO Europos regione, kuriam priklauso 53 valstybės ir teritorijos, įskaitant kelias Vidurinės Azijos šalis, nuo pandemijos pradžios nustatyta maždaug 78 mln.

Augant ir testavimo, ir vakcinacijos apimtims, Vilniaus miesto savivaldybė pataria gyventojams taupyti savo ir kitų laiką – registruotis reikiamai procedūrai, kad niekam nereikėtų laukti eilėse, rašoma pranešime spaudai.  Daugėja testavimui skirtų laikų, bet prie testavimo punkto V. Gerulaičio g. 1 vis vien driekiasi eilės? Tokia situacija pastarąjį savaitgalį buvo Vilniuje.

Seimas ketvirtadienį nepritarė prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mokamų COVID-19 testų nepasiskiepijusiems darbuotojams. Balsų dauguma nuspręsta, kad vetuotos įstatymo pataisos Seime bus svarstomos iš naujo. 60 Seimo nariai balsavo už prezidento veto, 68 – prieš. Lapkričio 11 d. Seimas grįš prie vetuotų įstatymo pataisų. Tiesa, tam, kad pataisos būtų priimtos be pakeitimų, valdantiesiems teks surinkti bent 71 balsą.

Jungtinėje Karalystėje suteikė sąlyginį patvirtinimą farmacijos įmonės „Merck“ antivirusiniam vastui, kitaip žinomai kaip pirmajai tabletei, kuris gali sėkmingai gydyti COVID-19, paskelbė JK Vaistų ir sveikatos produktų priežiūros agentūra (MHRA), rašo apnews.com. „Šiandien yra istorinė diena mūsų šaliai, nes JK tapo pirmąja pasaulio valstybe, patvirtinusia antivirusinį vaistą, kurį galima vartoti namuose nuo Covid-19“, – sakė sveikatos apsaugos sekretorius Sajidas Javidas.

Prezidentas vetavo mokamą nepasiskiepijusių darbuotojų testavimą. Šis projektas ketvirtadienį grįžta į Seimą ir tam, kad parlamentarai atmestų šalies vadovo veto, jiems reikia bent 71 balso.

Vokietijoje per pastarąją parą nustatyti 33 949 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai – daugiausiai nuo pandemijos pradžios, rodo ketvirtadienį Roberto Kocho instituto (RKI) paskelbti duomenys.  Ankstesnis paros prieaugio rekordas – 33 777 atvejai – buvo užfiksuotas 2020 metų gruodžio 18-ąją.  Vokietija, daugiausiai gyventojų turinti Europos šalis, pastarosiomis savaitėmis grumiasi su ketvirtąja COVID-19 banga.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neatmeta galimybės, kad Vyriausybei patariantys sveikatos ekspertai gali pritarti sutrumpinti trečiosios vakcinos skyrimo terminą. Pasak ministro, jis galėtų trumpėti nuo šešių mėnesių iki penkių ar keturių. „Artimu metu Nepriklausoma ekspertų taryba prie Vyriausybės diskutuos dėl papildomų tyrimų, kurie yra mus pasiekę.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 8 842 testus nustatyti 1 947 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė 11 anksčiau užsikrėtusių žmonių, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 2 306 naujus COVID-19 atvejus ir 13 pacientų mirtį. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 1 139 žmonės nėra pasiskiepiję. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 1 799,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad nepaisant Seimo sprendimo dėl prezidento veto, Vyriausybė, valdydama COVID-19 pandemiją, ir toliau teiks tokius pasiūlymus, kokius matys esant reikalingus. „Nepriklausomai nuo to, ką Seimas nuspręs dėl prezidento veto, Vyriausybė teiks tokius pasiūlymus, kokius matys esant reikalingus teikti tokiomis sąlygomis, kai sveikatos sistema jau patiria milžiniškas perkrovas ir mirčių skaičius yra per didelis“, – Seime ketvirtadienį kalbėjo I. Šimonytė.

Šalyje fiksuojant virš tūkstančio koronaviruso protrūkių sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako atsargiai įžvelgiantis tam tikrų situacijos stabilizavimosi ženklų. Pasak ministro, šiuo metu situacija šalies ligoninėse yra svarbiausias rodiklis. A. Dulkio vertinimu, dabartinė padėtis reanimacijose yra sudėtinga, tačiau kol kas stabili.

Aušrinė Armonaitė tikina, kad skiepijimas yra vienintelis kelias išvengti karantino, o prezidento veto mokamam darbuotojų testavimui tikrai nepaskatins žmonių gauti vakcinos. Politikė tikisi, kad parlamente užteks balsų atmesti šalies vadovo veto. „Manau, kad šitas veto nepaskatins žmonių skiepytis. Mūsų tikslas yra kuo didesnis pasiskiepijimas. Ir pačios įvairiausios paskatos turi būti. Dabar mes subsidijuojame tą nesiskiepijimą. Nėra taip, kad žmonės negalės testuotis.

Prezidentui vetavus Vyriausybės teiktą įstatymą dėl mokamų koronaviruso testų įvedimo darbuotojams, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad finansuodami darbuotojų testus, mokesčių mokėtojai finansuotų baimę ir įgeidį. Ministro vertinimu, tai yra principinis klausimas, nes apmokėdami nesiskiepijančių darbuotojų testus tampame savotiškais jų įkaitais.

Praėjusią parą nustatyti 2994 nauji COVID-19 atvejai, mirė 26 žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. 21 mirusysis buvo neskiepytas arba paskiepytas nepilnai. Praėjusią parą 3226 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta 10 tūkst. 675 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1984 COVID-19 sergantys žmonės, 155 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 10,7 tūkst. molekulinių (PGR) ir 11,1 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad klausimas dėl apmokėjimo už testus yra susijęs ne su epidemiologija, o su efektyviu viešųjų finansų valdymu. Taip jis kalbėjo prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus Vyriausybės teiktą įstatymą, kuriuo buvo siūloma įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams. Pasak A. Dulkio, Vyriausybė siekia finansuoti efektyviausią priemonę virusui valdyti – skiepus.

Valdančiųjų frakcijų atstovai sako, kad sieks atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mokamų testų nepasiskiepijusiems darbuotojams. Didžiausios parlamentinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė BNS sakė, jog konservatoriai nekeis pozicijos dėl mokamų testų. „Mes liekam prie savo pozicijos, kurią Seimas priėmė balsuodamas prieš kelias savaites.

Pastaruoju metu COVID-19 sukelta situacija Kauno regiono gydymo įstaigose išlieka įtempta, tačiau valdoma. Kauno regione šiuo metu aktyvuota 520 stacionaro lovų su deguonies galimybe ir 53 RITS lovos su DPV galimybe, rašoma Kauno klinikų pranešime spaudai.  „Jau pasiekėme praeitų metų gruodžio mėnesio piko lygį.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį suteikė leidimą ekstremalios padėties atveju vartoti preparašą „Covaxin“ – vakciną nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19, gaminamą Indijos bendrovės „Bharat Biotech“. Atlikus klinikinius bandymus su žmonėms, paskiepytiems dviem šio preparato dozėmis keturių savaičių intervalu, nustatyta, kad „Covaxin“ veiksmingumas siekia 78 procentus ir kad ši vakcina yra „itin tinkama mažų ir vidutinių pajamų šalims dėl lengvai išpildomų sandėliavimo reikala...

Nors pastarosiomis dienomis naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičiai neperkopė 3 tūkst., specialistai įspėja neapsigauti – tikrasis naujo šuolio mastas gali pasimatyti jau netrukus. Be kita ko, neatmetama, kad be griežtesnių ribojimų greičiausiai išsisukti nepavyks. Nors pandemijos pagreitis, dar prieš ilgąjį savaitgalį buvęs vienaženklis, deja, vėl tapo dviženklis, savaitinė naujų atvejų dinamika atskirose savivaldybėse teikia vilčių – šiuo metu didesnėje šalies dalyje pandemija slopsta.

Lietuva rengiasi skirti Latvijai humanitarinę pagalbą – per 201,2 tūkst. „Pfizer“ vakcinos nuo COVID-19 dozių. Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, nors nutarimas formuluojamas kaip humanitarinės pagalbos suteikimas, tačiau kalbama apie tiekimo grafikų subalansavimą vakcinas paskolinant.