6 komiteto nariai balsavo už, 6 prieš. Pirmininko balsu pritarta, kad pataisos į Seimo plenarinių posėdžių salę grįžtų be pakeitimų.
Sveikatos reikalų komitetas pirmadienį svarstė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis nuo COVID-19 nepasiskiepijusių darbuotojų testavimas būtų mokamas nebe valstybės, o darbuotojų arba darbdavių lėšomis.
Pristatydama prezidento sprendimą, vyriausioji patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė sakė, kad pataisos galimai nedera su Konstitucija ir neleistų pasiekti geresnio COVID-19 pandemijos valdymo.
„Remiantis ekspertų įžvalgomis, prezidentas priėmė sprendimą grąžinti įstatymą Seimui, laikyti jį nepriimtu. Pagrindinės priežastys, pirmiausia tai, kad sprendimas yra nesavalaikis dėl epidemiologinės situacijos. <...> Mažinti testavimo prieinamumą, prezidento nuomone, būtų neprotinga ir neatsakinga pandemijos įkarštyje“, – komitete pirmadienį kalbėjo I. Segalovičienė.
Taip pat prezidentūra įžvelgia, kad prievolė mokėti už COVID-19 testus patiems darbuotojams „gali dar labiau poliarizuoti visuomenę“, taip pat neigiamai atsiliepti darbo rinkai, socialinei ir ekonominei padėčiai šalyje.
Seimo narių nuomonė išsiskiria
Komiteto narys, konservatorius Linas Slušnys prezidento patarėjos teiravosi, kokie konkretūs tyrimai rodo, kad mokami COVID-19 testai neturės naudos didinant skiepijimąsi.
„Galbūt atvirkščiai, kartu su kolegomis bandėme surasti tyrimus, kurie pagrįstų, kad privalomas mokamas testavimas ribotam darbuotojų laukui reikšmingai padės padidinti vakcinavimą. To labai ieškojome ir įstatymo Aiškinamajame rašte, bet efekto vertinimo neradome“, – atsakė I. Segalovičienė.
Savo ruožtu komiteto narė, konservatorė Jurgita Sejonienė pastebėjo, kad už COVID-19 testą nemokant nei darbuotojui, nei darbdaviui, jį apmokėti tenka valstybei – tiems, kurie jau skiepijosi.
„Tai mano toks argumentas, kad tai nėra teisinga, nes tokiu atveju mokame visi“, – komitete sakė J. Sejonienė.
Tuo metu komiteto narys, valstietis Aurelijus Veryga, pritardamas prezidento veto, teigė, kad sprendimas apmokestinti COVID-19 testus, taip bandant skatinti vakcinaciją, yra neteisingas.
„Kuo toliau, tuo daugiau galima rasti mokslinių publikacijų apie vadinamą priešinimąsi vakcinacijai, kai visuomenė yra poliarizuota ir spaudimą priima kaip papildomą paskatą priešintis“, – pastebėjo A. Veryga.
Prezidento veto palaikė ir valstietis Zenonas Streikus, manantis, kad prievolė darbuotojams mokėti už COVID-19 testus tiks dar labiau didintų įtampą visuomenėje.
„Įstatymo priėmimas būtų labai nesavalaikis, ypač pandemijoje, kada žmonės yra labai įsitempę. Kaip motyvacinė priemonė skiepytis, tai absoliučiai netinkama, nes, berods Liuteris yra pasakęs, kad maištininkus gimdo negebėjimas jų išklausyti“, – komitete sakė Z. Streikus.
Seimas grąžins įstatymą į Seimo salę
Seimas praėjusią savaitę nepritarė prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mokamų COVID-19 testų nepasiskiepijusiems darbuotojams. Balsų dauguma nuspręsta, kad vetuotos įstatymo pataisos Seime bus svarstomos iš naujo. Tam, kad pataisos būtų priimtos be pakeitimų, valdantiesiems teks surinkti bent 71 balsą.
Portalas tv3.lr primena, kad G. Nausėda vetavo Užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo siūloma įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams.
Šalies vadovo teigimu, įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus.
Tai reikšmingai sumažintų privalomai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamosios ligos turinčių darbuotojų skaičių ir lemtų pavėluotą COVID-19 ligos diagnostiką ir nekontroliuojamą plitimą, pranešė Prezidentūra.
Minėtos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos spalį buvo priimtos 65 parlamentarams buvus „už“, dviem – „prieš“ ir trims susilaikius.
