Koronavirusas COVID-19

Į komandą susibūrusios penkios institucijos lapkritį ir gruodį tikrins, kaip laikomasi šalyje galiojančių ribojimų dėl koronaviruso, ketvirtadienį pranešė Vyriausybė. Komandą sudaro Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir policija. Pirmoji misija vyks lapkričio 12–17 dienomis.

Dėvėti medicinines kaukes arba respiratorius uždarose viešose vietose nuo pirmadienio tampa privaloma. Kodėl to reikia? Kodėl reikalingos būtent medicininės kaukės? Kodėl net ir pasiskiepiję nuo COVID-19 turi jas nešioti? Į šiuos klausimus atsakė vaistininkas Rimvydas Blynas.

Policija Seimo nariui Dainiui Kepeniui skyrė baudą dėl kaukės nedėvėjimo teatre, pats politikas sako ją sumokėjęs. „Buvo jam surašytas nurodymas dėl baudos sumokėjimo“, – BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja. Pasak jos, policija kol kas nemato, ar parlamentaras yra sumokėjęs baudą, nes informaciją apie tai gauna vėliau iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Premjerė Ingrida Šimonytė žada skiepytis sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze ir sako tai padarysianti gruodžio viduryje arba dar anksčiau. „Man pagal kalendorių laikas būtų gruodžio vidury, bet aš, turbūt kad pasinaudosiu galimybe pasitikrinti antikūnų lygį ir padaryti tai anksčiau, jeigu matysiu, kad tikrai reikėtų tą daryti. Tikrai nedelsiu, tikrai neužtruksiu ilgiau, nei šeši mėnesiai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

COVID-19 aukų skaičiai toliau nemažėja. Pranešama ir apie dar vienos jaunos moters mirtį, kuri priklausė 30–39 m. grupei. Kaip rodo atvirieji Statistikos departamento duomenys, moters gyvybė užgeso lapkričio 9 d. Šilalės rajono gyventoja pasiskiepijusi nebuvo. Iš viso nuo pandemijos pradžios mirė 40 žmonių, priklausiusių 30–39 m. amžiaus grupei, tik viena mirusioji buvo paskiepyta pilna vakcinacijos schema.

Generalinė prokuratūra pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl COVID-19 reagentų pirkimo, jame įtarimai sukčiavimu ir piktnaudžiavimu pateikti buvusiam Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovui Šarūnui Narbutui.

Seimas atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto, kuriuo jis nepritarė, kad neskiepyti darbuotojai už COVID-19 testus nuo gruodžio turėtų mokėti savo arba darbdavio lėšomis. Atmetus veto priimtos pataisos, kuriomis įtvirtinta prievolė darbuotojams už savo testus susimokėti patiems. Valdantieji ketvirtadienį balsų dauguma atmetė G. Nausėdos veto ir priėmė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas. 73 Seimo nariai balsavo už, 57 – prieš, 4 susilaikė.

Prieš skiepus nuo koronaviruso nusiteikęs panevėžietis menininkas tik sunkiai susirgęs ir pakliuvęs į ligoninę pakeitė nuomonę. Kasdien mirštančiuosius nuo COVID pamatęs vyras dabar medikus vadina didvyriais ir visus skeptikus ragina skiepytis. Po ligos sustiprėjęs menininkas ruošiasi net atidaryti parodą. Besigydydamas ligoninėje fotomenininkas fiksavo šiurpinančių kovidinio skyriaus realybę pro savo palatos stiklą.

Vyriausybė apsisprendė dėl naujų, griežtesnių koronaviruso valdymo priemonių. Nuo gruodžio mėnesio net pradinukai klasėse privalės dėvėti apsaugines veido kaukes. Dalis pasipiktinę tėvų atšauna, kad jų vaikams nepatogu – esą kaukės varžo kvėpavimą, dusina vaikus. Vyriausybė žeria ir daugiau ribojimų – nesiskiepijantiems trečiąja doze negalios ir galimybių pasas, maža to, jis bus privalomas ir vaikams nuo dvylikos metų – kitu atveju jie nepateks į pramogų vietas, prekybos centrus.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad valdantiesiems nėra svarbu pasipriešinti prezidento valiai ir atmesti jo veto dėl mokamo testavimo, Vyriausybei svarbiausia yra, kad žmonės skiepytųsi. Ministrų kabineto vadovės teigimu, testų kompensavimas turi būti panaikintas dėl to, kad vakcinos yra prieinamos visiems, o jų gauti nesutinkantys, turėtų už tokį savo pasirinkimą susimokėti iš savo kišenės.

Seimas ketvirtadienį spręs, ar atmesti prezidento veto ir įvesti mokamą testavimą skiepytis atsisakantiems darbuotojams. Užsienio reikalų ministras ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad vakcinacija yra vienintelis kelias užbaigti pandemiją, o testavimas nėra skiepų alternatyva. Jis taip pat nemano, kad valdantiesiems atmetus G. Nausėdos veto, tai dar labiau pablogins ir taip jau netobulus valdančiosios koalicijos ir šalies vadovo santykius.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl prezidento Gitano Nausėdos veto pataisoms, kad nevakcinuoti ar COVID-19 nepersirgę darbuotojai nuo gruodžio patys mokėtų už testus. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikisi, kad valdantiesiems užteks balsų pasipriešinti prezidento valiai. Jos teigimu, tai yra teisingiausias kelias šiuo metu valdant pandemiją, o valdančiųjų noras atmesti veto nesusiję su asmeniškumais.

Praėjusią parą nustatyti 2639 nauji COVID-19 atvejai, mirė 25 žmonės, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 15 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2158 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 10 tūkst. 104 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydoma 1770 COVID-19 sergančių žmonių – maždaug septyniomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 135 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 15,1 tūkst.

Nuo kitos savaitės, lapkričio 17 d., keičiama izoliavimosi po didelės rizikos sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 tvarka. Nuo šiol ir dalis pasiskiepijusių asmenų turės izoliuotis arba atlikti testą. Pažymima, kad nors pasiskiepiję asmenys turi gerokai mažesnę riziką užsikrėsti COVID-19 liga, tačiau tikimybė išlieka, todėl nuo šiol pagal pilną skiepijimo schemą paskiepyti žmonės po didelės rizikos sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 liga privalės izoliuotis, kol gaus neigiamą tyrimo atsakymą.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui dėl galimybių paso (GP) galiojimo laiko keitimo. Siūloma, kad po pilnos vakcinacijos jis galiotų 7 mėnesius. Taip pat būtų atsisakyta testavimo greitaisiais antigeno testais. SAM šias priemones įsigalioti siūlo nuo gruodžio 1 d. Tam dar pirmadienį turi galutinai pritarti Vyriausybė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys patvirtino, kad dalyje Lietuvos įvedus nepaprastąją padėtį ministerija ligoninėms davė specialius nurodymus, kaip pasiruoši. Vis dėlto ministras nesutiko detalizuoti, apie kokius nurodymus kalbama. „Nenorėčiau detalizuoti, kokie tie konkretūs nurodymai. Bet, kaip suprantu yra tam tikros informacijos pasklidę ir socialiniuose tinkluose.

Vyriausybė dėl Lietuvoje blogėjančios epidemiologinės situacijos kitą savaitę ketina priimti sprendimą, kuriuo grąžintų privalomą nuotolinį darbą tose darbo vietose. Tiesa, toks sprendimas įsigaliotų tik užpildžius tam tikrą COVID-19 gydymui skirtų lovų skaičių ligoninėse. Tokį sprendimą ministrų kabinetas ketina priimti posėdyje pirmadienį. Siūlymą pateikė Sveikatos apsaugos ministerija. „Nuotolinio darbo metu mažesnis kontaktų su kitais asmenimis skaičius.

Vyriausybė pasitarime nusprendė, kad gyventojai jau nuo lapkričio 15 d. būtų įpareigoti dėvėti tik medicinines kaukes arba respiratorius. Tai galiotų ir visiems moksleiviams ir ugdymo įstaigų darbuotojams, tačiau tokia tvarka įsigaliotų kiek vėliau – nuo gruodžio 1 d.  Nurodoma, kad prievolė visiems dėvėti medicinines kaukes arba respiratorius Operacijų vadovo (OV) sprendimu būtų numatyta jau nuo kitos savaitės – lapkričio 15 d. Taip pat pritarta OV sprendimu nuo gruodžio 1 d. nustat...

Vyriausybė kitą savaitę galutinai apsispręs, kad moksleiviai galimybių pasą galės gauti nebe nuo 16, o nuo 12 metų, net tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami. SAM teigimu, toks sprendimas siūlomas, nes sergamumas vaikų amžiaus grupėse yra didelis, o delta atmaina tarp vaikų plinta greičiau nei ankstesnės atmainos. Tiesa, kaip yra sakęs švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas, tai nereiškia, kad galimybių pasas moksleiviams bus privalomas ugdymo įstaigose.

Tarp naujausių siūlymų Vyriausybėje siekiant valdyti pandemiją – ir privalomas nuotolinis darbas. Šiuo metu yra tik pateikta rekomendacija, jei įmanoma, dirbti nuotoliniu būdu. Be kitų ribojimų galimo griežtinimo, ministrų kabinetas turės apsispręsti ir dėl prievolės dirbti iš namų, jei tą leidžia funkcijos.  Pažymima, kad nuotolinio darbo metu mažesnis kontaktų su kitais asmenimis skaičius.

Svarstydama pluoštą naujų ribojimų dėl COVID-19 Vyriausybė neatmeta ir karantino galimybės. Jo galėtų prireikti, jei reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose (RITS) lovų užimtumas viršytų 240. Siūlymuose ministrų kabinetui aiškėja, ir kokios priemonės jo metu būtų taikomos.  Viliamasi, kad siūlomos naujos priemonės galėtų sulėtinti viruso plitimą visuomenėje.

Lietuvoje blogėjant epidemiologinei situacijai, Vyriausybė trečiadienio pasitarime apsvarstė naujas COVID-19 valdymo priemones. Tarp jų – ir jau nuo kito pirmadienio įvedamas privalomas medicininių kaukių dėvėjimas. Pasitarime ministrų kabinetas pritarė siūlomoms COVID-19 priemonėms, tačiau, anot ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės, galutinius sprendimus Vyriausybė turėtų priimti kitą savaitę. Tiesa, dalis sprendimų operacijų vadovo sprendimu įsigalios jau nuo pirmadienio.

Ant Vyriausybės stalo gula gausybė pasiūlymų dėl pandemijos valdymo priemonių griežtinimo. Anot ministro Arūno Dulkio, jie gali būti priimti dar šiandien arba kitą savaitę. Ministras teigė, kad visi pasiūlymai, kurie šiandien bus svarstomi Vyriausybės pasitarime, yra susiję su reagavimu į epidemiologinę situaciją. „[Žiūrime], ką dar būtų galima padaryti, ypač ten, kur yra didžiausias sergamumas“, – sakė jis žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį.

Lietuvos statistikos departamentas (LSD) teikia naujausius duomenis apie hospitalizacijas nuo COVID-19 ir skiepytus asmenis. Įstaiga pažymi, kad vakcinų nauda apsaugant nuo koronaviruso gydymosi ligoninėse akivaizdi.

Iki šiol sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze pasiskiepijo 26 proc. tai galinčių padaryti žmonių, BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Šiuo metu stebimas revakcinacijos tempų augimas“, – teigia ministerija. Sustiprinančiąja doze gali pasiskiepyti visi gyventojai, praėjus pusei metų nuo pilno pasiskiepijimo. Statistikos departamento trečiadienio duomenimis, pakartotinai pasiskiepiję yra 119 tūkst. žmonių arba 4,3 proc. šalies gyventojų.

Nuo koronavirusio mirusio žinomo palangiškio gydytojo, mokslininko, politiko ir visuomenės veikėjo Albino Stankaus šeima šiandien išplatino viešą prašymą paneigti tikrovės neatitinkančius faktus, kurie žeidžia visos šeimos ir velionio garbę bei orumą. Nesiskiepijo ne dėl įsitikinimų Kaip nurodyta šeimos laiške, spalio 12 d. viešai buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie velionį dr. Albiną Stankų bei jo šeimos narius.

„Moderna“ kreipėsi į Europos Sąjungos farmacijos sektoriaus priežiūros tarnybą prašydama patvirtinti jos vakciną nuo COVID-19 6–11 metų vaikams, sakoma antradienį paskelbtame JAV biotechnologijų kompanijos pranešime. Dviejų dozių, kurių antroji suleidžiama keturios savaitės po pirmosios, vakcina buvo pritaikyta vaikams – jiems būtų sušvirkščiama 50 mikrogramų preparato, o ne 100 mikrogramų kaip vyresniems asmenims.

Praėjusią parą nustatyti 3028 nauji COVID-19 atvejai, mirė 30 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 25 mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2742 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 10 tūkst. 865 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1843 COVID-19 sergantys žmonės – keliomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 144 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 12,9 tūkst. molekulinių (PGR) ir 7,9 tūkst.

Po prailgintų atostogų į klases trečiadienį grįžtant moksleiviams, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai prognozuoja COVID-19 atvejų augimą. Kaip nurodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, antradienį mokiniams buvo rekomenduojama atlikti savikontrolės testus. „Juos mokyklos išdalino vaikams prieš atostogas. Tiek vaikams, kurie jau turėjo tėvų sutikimą testuotis, tiek tiems, kurie dar nebuvo pasirašę sutikimo.

Nors epidemiologiniame šalies žemėlapyje ir įžvelgiama pozityvių ženklų dėl pandemijos pagreičio lėtėjimo, vis garsiau prabylama apie trečio karantino neišvengiamybę. Anot ministro Arūno Dulkio, jo gali prireikti saugant sveikatos sistemą. Ekspertai gi visko juodomis spalvomis dažyti neskuba ir viltis deda į vakcinacijos spartinimą. Nors prieš metus antrasis visuotinis karantinas Lietuvoje įvestas esant kelis kartus mažesniems sergamumo rodikliams, su dar vienu visuotiniu užsidarymu neskubama.

Trečioji, sustiprinamoji skiepo dozė nuo koronaviruso ne po šešių, o po keturių mėnesių. Tai – viena iš naujovių, kurias kovojant su pandemija siūlo vyriausybė. Ir tai dar ne viskas. Vyriausybė nori, kad galimybių pasas būtų taikomas ir vaikams nuo 12 metų, o ne nuo šešiolikos kaip dabar. Anot ekspertų, šių priemonių reikia, nes daug senjorų vis dar nepasiskiepyję. Tiesa, nuo spalio 100 eurų paskata pasinaudojo ir pirma skiepo doze pasiskiepijo maždaug 6000 pensininkų.

Lietuva jau gruodžio mėnesį nuo koronaviruso planuoja skiepyti vaikus nuo penkių iki 11 metų. Nepriklausoma ekspertų taryba remiasi JAV pavyzdžiu, kur vaikai jau skiepijami jiems pritaikyta vakcina. Amerikiečių farmacijos kompanijos milžinė „Pfizer“ jau renka duomenis, kiek Lietuvai reikės vakcinų, kurios skirsis nuo įprastų, bus skirtos tik vaikams nuo 5-erių metų.

Ekspertams pateikus naujas rekomendacijas dėl revakcinacijos Lietuvoje onkoimunologas dr. Marius Strioga konstatavo, kad beveik neabejojama, jog reikės ir 4 ar dar daugiau vakcinos dozių nuo COVID-19. Kartu specialistas nurodė, ar reikia prieš skiepijantis pakartotinai skubėti išsitirti antikūnų titrą. Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba (NEPT) antradienį pranešė, kad nuspręsta leisti paankstinti sustiprinamosios COVID-19 vakcinos dozės laiką.

Šiuo metu užsakinėjamos vaikams skirtos vakcinos nuo COVID-19, galimybė skiepyti 5-11 metų vaikus turėtų atsirasti gruodį, teigia sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė. Jos teigimu, pirmiausia reikia sulaukti Europos vaistų agentūros (EVA) sprendimo.

Medikų profesinės sąjungos sako, kad siekiant mažinti COVID-19 mirčių skaičių, būtinas nevakcinuotų darbuotojų testavimas darbuotojo lėšomis bei privaloma kontaktinį darbą dirbančių asmenų vakcinacija, rašoma pranešime spaudai. „Šiuo metu sudėtingiausi COVID-19 pacientai, gydomi intensyvios terapijos skyriuose – ne sergantys senjorai, o 30–50 amžiaus, buvę sveiki, darbingi žmonės.

Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba sutarė palaikanti 5–11 m. vaikų skiepijimą nuo COVID-19. Tačiau tam būtinos kelios sąlygos – oficialus Europos vaistų agentūros (EVA) patvirtinimas ir vaikams tinkamų vakcinų pristatymas. Kaip priminė Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė infekcinių ligų gydytoja prof. Ligita Jančorienė, JAV Vaistų ir maisto agentūra jau patvirtino „Pfizer“ vakcinos tinkamumą vaikų skiepijimui.

Nepriklausomų ekspertų patariamojoje taryba (NEPT) antradienį pristatė priimtas rekomendacijas Vyriausybei dėl COVID-19 ligos valdymo. Nutarta leisti revakcinuotis ir po 4 mėnesių nuo paskutinės skiepo dozės, neturint antikūnų – dar anksčiau, praėjus vos 28 d. Žadama, kad šie sprendimai turėtų įsigalioti kitos savaitės pradžioje. Kaip pranešė Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė infekcinių ligų gydytoja prof.

Praėjusią parą nustatyta 2300 naujų COVID-19 atvejų, mirė 27 žmonės, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 21 mirusysis buvo neskiepytas arba paskiepytas nepilnai. Praėjusią parą 2709 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 8975 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1914 COVID-19 sergančių žmonių – keliomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 143 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 9,7 tūkst. molekulinių (PGR) ir 10,9 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad nors sergančiųjų COVID-19 šalyje daugėja, tačiau per tris savaites stabilizavosi pacientų esančių ligoninių reanimacijose skaičius, todėl naujas karantinas galėtų būti įvestas tik augant gydymo įstaigų užimtumui.

Vyriausybė ruošia pakeitimus, susijusius su galimybių pasu, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Ministras TV3 Žinių „Dienos komentare“ išsamiai papasakojo, kokie pokyčiai jau artimiausiu metu gali laukti lietuvių ir kam turėtume pasiruošti. Ministrą TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Girdima informacija, kad galimybių pasas neva bus įvestas ir vaikams nuo 12 metų, bet tuo pačiu girdime, kad esą būtų atsisakyta testavimo.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė, kad prezidento Gitano Nausėdos vetuotos įstatymo pataisos, pagal kurias neskiepyti darbuotojai arba jų darbdaviai turėtų apmokėti COVID-19 testus, į Seimo salę grįžtų nepakeistos. 6 komiteto nariai balsavo už, 6 prieš. Pirmininko balsu pritarta, kad pataisos į Seimo plenarinių posėdžių salę grįžtų be pakeitimų.

Išsitirti dėl galimos alergijos prieš vakcinaciją nuo COVID-19 ligos turėtų gyventojai, kuriems anksčiau pasireiškė staigi alerginė reakcija po kitų vakcinų arba po pirmos COVID-19 vakcinos dozės. Turintys alergiją tam tikriems maisto produktams, vabzdžiams arba geriamiems vaistams gali būti skiepijami COVID-19 vakcinomis be alergologinio ištyrimo, nes šių vakcinų sudėtyje nėra įprastas alergijas sukeliančių medžiagų.

Vyriausybėje svarstomi nauji sugriežtinimai dėl COVID-19 pandemijos. Galvojama ne tik apie privalomą izoliaciją paskiepytiems asmenims po kontakto su sergančiuoju, bet ir ruošiamos kitos naujos priemonės. Tarp svarstomų sugriežtinimų – ir įpareigojimas visiems gyventojams dėvėti tik medicinines kaukes ar respiratorius, skelbia delfi. Taip pat svarstoma ir apie privalomą profilaktinį testavimą kai kurioms grupėms.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo siūloma įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams. Šalies vadovo teigimu, įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus.

Praėjusią parą nustatyta 1411 naujų COVID-19 atvejų, mirė 17 žmonių, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 13 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 376 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 1069 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1943 COVID-19 sergantys žmonės, 139 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta beveik 5,4 tūkst. molekulinių (PGR) ir 3,6 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

Vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė sako, kad Vyriausybėje svarstoma galimybių pasą taikyti nuo 12 metų, panaikinti testavimosi alternatyvą, tačiau dėl šių pokyčių sprendimai dar nepriimti. „Šiuo metu vyksta diskusijos, kad amžiaus ribą reikėtų pamažinti – galbūt iki 12 metų, tai pat svarstoma galbūt atsisakyti testų. Kol kas sprendimai nėra priimti, bet diskusijos tikrai vyksta“, – BNS teigė L. Ašoklienė.

Nuo pirmadienio koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąrašo raudoną zoną papildo Švedija ir Graikijai priklausanti Kretos sala – jos perkeliamos iš geltonos zonos, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Tuo metu iš žalios zonos į geltoną perkeliama Portugalijai priklausanti Madeiros sala. Iš raudonos zonos atvykstantiems nepasiskiepijusiems bei nepersirgusiems asmenims ir toliau išlieka privalomas tyrimas prieš kelionę ir dešimties dienų izoliacija atvykus.

Vyriausybė ragina senjorus suskubti pasiskiepyti pirmąją „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtos „Comirnaty“ vakcinos doze – pirmadienis ir antradienis yra paskutinės dienos, kai galima tą padaryti, siekiant gauti 100 eurų išmoką. „Būtina pasiskiepyti lapkričio 8–9 dienomis, tada antrąjį skiepą pavyks gauti iki lapkričio 30-osios“, – sako premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė. „Comirnaty“ – vienintelė dviejų dozių vakcina, kuria šiuo metu galima pasiskiepyti, siekiant gauti išmoką.

Lietuva patenka į didžiausią mirtingumą turinčių šalių penketuką. Palyginus tą patį laikotarpį su pernai, šiemet mirė beveik penktadaliu daugiau žmonių nei 2020-aisiais. Specialistai sako, kad priežastis aiški – pandemija. COVID-19 nusinešė daugiau nei šešis tūkstančius lietuvių gyvybių. Tačiau dezinformacijos skleidėjai tikina, kad mirčių skaičius Lietuvoje šoktelėjo dėl prasidėjusios vakcinacijos.