Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) penktadienį rengė diskusiją, kurioje su buvusiais sveikatos apsaugos ministrais ir ekspertais aptarė pandemijos valdymą Lietuvoje ir pristatė savo siūlomus sprendimus.
Diskusijoje dalyvavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius, Europos Parlamento narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras dr. Juozas Olekas, taip pat buvęs eurokomisaras, socialdemokratų garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis.
Andriukaitis: pasidomėkite, ką reiškia „valstybė rūpinasi žmonių sveikata“
Prezidentui vetavus įstatymą, kuriuo darbuotojai už testus turėtų mokėti patys, buvęs Europos Komisijos narys, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys V. Andriukaitis atkreipia dėmesį į Konstituciją ir kitus šiuo metu galiojančius dokumentus.
Konstitucijos 53 str. sako: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą. Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.“
V. Andriukaitis atkreipia dėmesį į pirmąją šio straipsnio tezę – valstybė rūpinasi žmonių sveikata.
„Konstitucine prasme, tai reiškia, kad šioje frazėje įdėta PSO koncepcija, kuri vadinama „Aktyvi sveikatos politika visose politikos srityse“. Kitaip sakant, jeigu valstybė rūpinsis žmonių sveikata, tai jos priemonių kompleksai turi būti įtvirtinti visose politikose – švietimo, žemės ūkio, gamybos, pramonės ir t.t. <…>
Seimas svarstys prezidento veto dėl to, kad žmogus turi susimokėti pats už testavimą eidamas į darbą, atmetimą. Tikras dalykas – valstybė rūpinasi žmonių sveikata, koncepcija, kuri sako valstybei, kad jeigu ji pati paskelbė krizinę padėtį, vadinasi, ji turi rūpintis visais piliečiais ir skirti tam išteklius“, – kalbėjo V. Andriukaitis.
Antra, pasak specialisto, egzistuoja ES direktyva, taip pat esanti Lietuvos teisinės sistemos dalimi. Kaip sako V. Andriukaitis, pasak direktyvą „jokiu būdu negalima reikalauti, kad už priemones, susijusias su darbuotojų sauga, higiena ir sveikata darbe, mokėtų darbuotojai.“
„Noriu pasiūlyti žiniasklaidai pasidomėti, ką reiškia „valstybė rūpinasi žmonių sveikata“, ką reiškia ši ES veikianti direktyva ir ką reiškia šiandieniniai parlamento debatai, apkraunant žmones mokėti už testus ir kaip tai koresponduoja su konstituciniu imperatyvu, su PSO deklaracija ir su mūsų Seimo narių teisiniais apsisprendimais“, – sako V. Andriukaitis.
„Prezidentas pateikia veto, kad įstatymo pataisos prieštarauja konkrečiai Europos direktyvai, kuri sako, kad jokiu būdu negalima reikalauti, kad už priemones, susijusias su darbuotojų sauga, higiena ir sveikata darbe mokėtų darbuotojas.
Staiga prezidentas apšaukiamas, kad jis yra kažkokioje stovykloje arba lėtina vakcinaciją. Tai yra visiška klaida ir nesusipratimas. Daugelis tų, kurie interpretuoja, žaidžia politinius žaidimus, gaisro metu“, – priduria V. Andriukaitis.
Pandemija nesibaigs ir kitąmet
PSO, pasak V. Andriukaičio, yra aiškiai pasakiusi, kad pandemija tęsis. Prognozuojama, kad lapkritis bus sudėtingas, o gruodis lauks dar sudėtingesnis.
Prognozuojama, kad pandemija nesibaigs ir kitais metais.
„53 Europos regiono valstybėse vakcinavimo tempai yra labai skirtingi, labai netolygūs, labai nekoordinuoti ir nepasižymintys solidarumu. Tuo tarpu regionas turi pilna komunikacinių srautų – žmonės, prekės juda ir t.t., tad viruso plitimas iš Kasachstano į Lietuvą yra labai įmanomas.
Lietuva nelabai stebi savo kaimyninį regioną ir neina į talką net daugiau eina į talką su kitomis pasaulio vietomis, tai yra gerai, bet reikia neužmiršti, kad pats regionas yra be galo pažeidus ir netolygiai pasirengęs kovoti su pandemija“, – sako V. Andriukaitis.
„Kitų metų biudžetą svarstant, turbūt, logiška būtų paklausti, ar biudžete yra numatyta išteklių visiems scenarijams, ypač ketvirtajam. Lietuva yra trečiame, greičiausiai, artėja į ketvirtą. Jeigu taip, ar biudžete yra pakankamai pinigų, žmogiškųjų išteklių“, – teigia V. Andriukaitis.
Svarbu kompleksinės priemonės
V. Andriukaitis mano, kad akcentuoti į vakcinaciją kaip į pagrindinę kovos su pandemija priemonę yra teisinga, tačiau tai neturėtų būti vienintelis akcentas. Be to, dar ypatingai svarbu taikyti kompleksines ir suderintas priemones.
Specialistas išskyrė tris priemones – galimybių pasą, koronastop.lt programėlę ir anketą, kurią reikėtų pildyti po kontakto su sergančiuoju.
„Galimybių pasas yra tik leidimas užeiti ir tai yra politinė priemonė. Vietoje to, kad būtų sujungta galimybių paso, anketos ir koronastop programa į vieną ir tai būtų privaloma visiems žmonėms – ir skiepytiems, ir neskiepytiems – kad būtų galima atsekti viruso plitimo kelią ir užkirsti kelią židinių išplitimui.
Tai yra sistema, kuri reikalauja, kad mes valdytume viruso plitimo kelius, izoliuotume židinius, juos dezinfekuotume, išjungtumėm arba karantinuotumėm ir neleistume kilti bangai“, – sako V. Andriukaitis.
Pasak jo, esant tik galimybių pasui, žmonės susidaro klaidingą saugumo iliuziją. Reikėtų taikyti kompleksines priemones, jas apjungiant, kad būtų padedama valdyti viruso plitimo kelią.
„Jeigu įstatymiškai nėra sureglamentuotos žmogaus teisių sritys – akivaizdus konstitucinis pažeidimas. Konstitucija teigia, kad negalima varžyti žmogaus teisių ir laisvių kitaip, kaip tik įstatymu. Vadinasi, jeigu mes turėtume tokią įstatyminę bazę, kuri leistų mums vienodai traktuoti visus piliečius, pirmas dalykas, visi piliečiai demokratinėje visuomenėje lygūs ir turi teisę turėti skirtingas pažiūras“, – sako V. Andriukaitis.
Svarbu teisinis reglamentavimas
V. Andriukaitis sako, kad gyventojų lygybė gali būti akcentuojama, tačiau esant krizinei situacijoje turėtų būti reikalaujama, kad žmogaus teisės būtų regalmentuojamos įstatymu ir tada poįstatyminiais aktais.
Pavyzdžiui, jei vienas gyventojas yra pasiskiepijęs, o kitas ne ir neegzistuoja įstatyminės normos, vadinasi, jie abu yra teisūs gindami savo nuomones.
Tačiau jei būtų įvestas tam tikroms profesijos įstatymiškai sureguliuotas privalomas vakcinavimas, tuomet pasiskiepijęs gyventojas būtų teisus. Nepasiskiepijusiam gyventojui tuomet turėtų būti paaiškinama, kad tokiu atveju yra privalomas testavimas, o eidamas į darbą gyventojas turėtų sutikti, kad bus privalomai testuojamas.
„Plius, testas dengiamas iš valstybės biudžeto lėšų. Jeigu jis atmeta ir šią normą, nes privalomumas nėra prievarta, jis turi turėti kitus pasirinkimus, tuomet jam įstatymas nustato, ką jis praranda ir kur susivaržo. Tai ne prievarta, o prievolė ginant bendrąjį gėrį“, – sako V. Andriukaitis.
Pasak jo, šis klausimas privalo būti sureguliuotas teisiškai, kad būtų išvengiama diskriminacijų, būtų galima aiškiai nurodyti, kas kokias pareigas turi.
Be to, svarbi ir komunikacija.
„Išsiplėtė daug agresijos, štai kodėl reikia suvokti, kad komunikacinė strategija ir informacinė strategija Lietuvoje nėra tas pats. Informacinė strategija turi būti preciziškai, moksliškai ir t.t. apdorota, nurodant į tikslius šaltinius, kuriais remiamasi ir ji turi būti skaidri, atvira, nekelianti jokių abejonių dėl informacijos šaltinio ir patikimumo.
Komunikacinė strategija yra kaip tepalas priemonėms, kurias valstybė turi įvesti. Kaip komunikacija tarp žmonių ji turi būti pozityvi, emocinė ir turi keistis, priklausomai nuo to, kokia yra visuomenės sveikatos būklė, kokioms grupėms kokios komunikacijos reikia“, – teigia V. Andriukaitis.
Pasak V. Andriukaičio, komunikacinė strategija šlubuoja, ji Lietuvoje turėtų būti stiprinama.
„Jeigu Lietuvoje apsispręstų dėl privalomo vakcinavimo privalomoms profesijoms, bet tai būtų įstatymiškai padaryta, taip pat turėtų būti nustatyti visi paketai dėl tų sferų, kurios savanoriškai tvarkomos. Negalėtų būti visuotinio privalomo vakcinavimo, tai būtų klaidingas žingsnis.
Bet tai reiškia, kad turėtų būti sureguliuotos tam tikros sritys, kur yra savanoriškas apsisprendimas, bet kur galioja visos biosaugos priemonės, o jų opaketai turi būti suderinti su keturiais PSO scenarijais ir jie turi būti kintančiai pritaikomi“, – sako V. Andriukaitis.
Priemonės gali būti taikomos pagal situaciją
V. Andriukaičio nuomone, pandemijos valdymas Lietuvoje turėtų būti dinamiškas, kompleksinis, pritaikytinas priemonių kompleksas konkrečiai teritorijai, pavyzdžiui, miestui ar savivaldybei.
Pandemijos valdymo priemonės, pasak jo, turėtų būti pritaikomos prie konkrečios situacijos.
„Yra du dalykai. Virusą reikia užkardyti teritorijose ir virusą reikia išnaikinti aplinkoje. <…> Viruso plitimo kelias yra tik oro lašelinis. Jis į žmogų įeina tik per akis, nosį ir burną, o išeina per nosį ir burną. Esant su akiniais ir kauke daug daugiau apsisaugote nuo viruso patekimo į žmogų. Bet kai kalbate, turite užsidėti kaukę, nes tai apsaugo aplinką nuo lašelių, kurie yra aplinkoje. Šios normos turi būti kompleksiškai diegiamos kaip minimalūs higieniai reikalavimai visoje Lietuvoje, visai industrijai, visiems verslams, turgums, ofisams ir t.t. Taškas“, – sako V. Andriukaitis.
Nors šios asmens apsaugos priemonės turėtų būti taikomos visiems, tam tikri suvaržymai galėtų būti taikomi atsižvelgiant į teritorijos ar objekto epidemiologines charakteristikos.
„Izoliuojantis žmogui daugiabučiame name, jei daugiabutyje ventiliacijos ir kanalizacijos angos, vandentiekio šachtos, jei žmogus su virusu izoliavosi pirmame aukšte, jo oro lašelaii gali užkrėsti žmogų ir antrame, ir trečiame, ir dešimtame aukšte“, – sako V. Andriukaitis.
Užsikrečiantys žmonės, kaip sako V. Andriukaitis, sudaro galimybę virusui inkubuotis ir mutuoti. Be to, imunitetas, susidarantis persirgus, tikėtina, nėra toks patikimas. Todėl saugiau yra vakcinuotis.
