Aktualijos

Net 75 proc. Ukrainos karo pabėgėlių yra nusiteikę grįžti į savo gimtąją šalį, kai bus saugu tą padaryti. Tuo metu apie 17 proc. ukrainiečių teigia dar nesantys apsisprendę, atskleidė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) pernai vykdytas tyrimas. Tyrime dalyvavę ukrainiečiai nurodė, kad tarp pagrindinių iššūkių išlieka finansinis stabilumas (25 proc.), kalbos barjeras (21 proc.), ilgalaikė būsto nuoma (19 proc.) bei įsidarbinimas (19 proc.

Šių metų vasarį kaltinamiesiems Vilniaus miesto apylinkės teisme vandens buteliukais apmėčius bylą nagrinėjusią teisėją, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė ragina diskutuoti apie nuolatinį pareigūnų ar apsaugos darbuotojų budėjimą teismuose. Vilniaus miesto apylinkės teisme vasario pradžioje, nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo, teismo salėje tarp kaltinamųjų ir teisėjos kilo ginčas.

Lenkija nori, kad šalies teritorijoje būtų dislokuoti Jungtinių Valstijų branduoliniai ginklai. Varšuva norėtų, kad taip NATO atsakytų į Rusijos planus Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą.

Pirčių, įsikūrusių Vingio parke ar Lukiškių kalėjime, bendrakūrėjas Arnas Repečka dalinosi apie tai, kodėl pirtys Lietuvoje atsiranda tokiose neįprastose vietose. Pabrėžė ir besikeičiantį lietuvių požiūrį, kad pirčių pramogai jau nebebūtinas alkoholis. Siekdami populiarinti pirties kultūrą nusprendė atsidaryti „ypatingose“ vietose, kaip Vingio parke ar Lukiškių kalėjime.

Grupė parlamentarų siūlo Seimui priimti įstatymų pataisas, sudarančias galimybę iš miestų bei miestelių reprezentacinių vietų deramai perlaidoti Sovietų Sąjungos karių palaikus į kapines. Jas inicijavęs Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas Domas Griškevičius siūlo suteikti teisę Vyriausybei nustatyti Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimo ir laidojimo vietos įamžinimo, pažymėjimo tvarką.

Naujausių pasaulinių tyrimų mokslinės apžvalgos skelbia, kad pagalbos dėl probleminio interneto naudojimo – priklausomybės – gali prireikti jau kas dešimtam interneto naudotojui. Lietuvos visuomenės priklausomybę internetui imasi tirti trys didieji Lietuvos universitetai. Kada interneto vartojimas tampa problema? Ir kaip Lietuvos mokslininkai tirs žmones? Pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto mokslininkė dr. Vilma Jakienė.

Europos Sąjungai (ES) pradėjus misiją, kuria siekiama apsaugoti tarptautinę laivybą Raudonojoje jūroje, Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad Lietuva koordinuoja veiksmus su sąjungininkais ir ieško būdo, kaip prisidėti. „Koordinuojame veiksmus su sąjungininkais ieškodami optimaliausio būdo prisidėti prie bendrų pastangų atkurti saugią ir netrikdomą laivybą viename iš svarbiausių pasaulinės prekybos kelių“, – BNS nurodė KAM.

Minsko valdomoje Druskininkų sanatorijoje „Belorus“ baltarusius keičia lietuviai bei iš kitų šalių atvykstantys žmonės, norintys pailsėti ar sveikatintis.  Sanatorijos vadovo pavaduotoja Džema Kisel BNS sako, kad Baltarusijos piliečiai į sanatoriją atvykti nebegali, nes Lietuva jiems neišduoda vizų. „Iš Baltarusijos negalima atvažiuoti. Negalima gauti vizų“, – BNS tvirtino Dž. Kisel.

Moksleiviai nuolatos įlindę į mobiliuosius telefonus per pertraukas ir netgi per pamokas – apie šių dienų realybę prabyla vis daugiau mokytojų ir ekspertų. Pasak jų, besaikis mobiliųjų naudojimas ne tik kelia problemų ugdymo procesui, bet ir neigiamai veikia vaikų psichologinę būseną. Lietuvoje yra tik dvidešimt mokyklų iš tūkstančio, kurios yra įsivedusios vidinę tvarką – mokymąsi be telefonų.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) kariūnams padidintos stipendijos, aukštosios mokyklos statute įtvirtinta galimybė akademijai vykdyti gimnazijų mokiniams skirtą kursą. Pakeitimai, kuriuos praėjusią savaitę priėmė Vyriausybė, taip pat suteiks galimybę akademijai teikti ekspertines paslaugas, metodologinę ir metodinę pagalbą kitoms institucijoms, be to, patikslinta tvarka, kaip kariūnams mokamos kompensacijos.

Protestuodamas prieš Ukrainoje nužudytus vaikus, Vilniuje prie Rusijos ambasados sulaikytas vyras, piešęs ant grindinio, dėliojęs lėles ir kabinęs plakatus. Kaip pranešė Policijos departamentas, incidentas prie Ukrainos Didvyrių gatvėje esančios Rusijos ambasados užfiksuotas šeštadienį apie 13.15 val. Prie ambasados policijos pareigūnų sulaikytas 1984 metais gimęs vyras teigė, kad tokiu būdu išreiškė protesto akciją prieš nužudytus vaikus Ukrainoje. Vyrui įteiktas šaukimas.

Įtariant, kad buvęs kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ partneris Šarūnas Stepukonis dalį nusavintų pinigų investavo į rizikingas finansines priemones per „Interactive Brokers“ platformą, Eltos kalbinti investuotojai mano, jog tai galėjo būti padaryta pasitelkiant padirbtus dokumentus.

Dėl tikslių reikalavimų vokiečių brigados karinei ir civilinei infrastruktūrai Vilnius su Berlynu tikisi sutarti pavasarį, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Einame link tokio Lietuvos-Vokietijos susitarimo sudarymo, mums jo norėtųsi kuo greičiau, kad tuos infrastruktūrinius darbus, dėl kurių sutarta, mes galėtume pradėti greičiau“, – šią savaitę BNS sakė ministras. „Tikiuosi, kad mes turėsime projektą jau pavasarį“, – pridūrė A. Anušauskas.

Sekmadienį Marijampolėje vyks karinės pratybos, praneša miesto savivaldybė. Skelbiama, kad Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 105 pėstininkų kuopa sekmadienį nuo 9.30 val. iki 12.00 val. Marijampolės mieste vykdys žygį. Žygio metu karių grupės judės pėsčiomis, su ginklais, imitacija naudojama nebus. Gyventojų prašoma supratingumo ir išlikti ramiems.

Per labdaros akciją „Radarom!“ surinkta daugiau nei 8,2 mln. eurų įsigyti Ukrainos karius apsaugoti skirtą įrangą. Tai paskelbta sekmadienį po vidurnakčio, pasibaigus paramos koncertui. „Matydamas šią sumą, sakau, kad mes nupirksim 1 115 saugaus kario komplektų“, – sakė vienas iš renginio vedėjų ir akcijos organizatorių A. Tapinas. Šiemet sausio pabaigoje prasidėjusios akcijos metu lėšos rinktos vadinamiesiems saugaus kario paketams ukrainiečiams kariams. Apie 7,5 tūkst.

Sinoptikai praneša, kad artimiausiomis dienomis daug kur sulauksime lietaus, tačiau jau džiugins pavasariška šiluma. Sekmadienio dieną vietomis, didesnė tikimybė rytiniuose rajonuose, palis, vyraus nedidelis lietus. Kai kur rūkas, rytą vietomis plikledis. Vėjas pietryčių, 4–9 m/s. Aukščiausia temperatūra 5–10 laipsnių šilumos. Pirmadienį vietomis palis. Kai kur rūkas. Vėjas naktį pietryčių, dieną daugiausia pietų, 5–10 m/s. Temperatūra naktį 1–6 laipsniai šilumos, dieną 6–11 laipsnių šilumos.

Vienas gidas iš Šilutės sugalvojo neįprastą ir adrenalino kupiną pramogą. Kai tik pajūrį užklumpa potvynis, vyras su draugu suburia nuotykių ieškotojus iš visos Lietuvos ir baidarėmis irkluoja po užlietus laukus bei miškus. Pirmą kartą į tokias ekskursijas išplaukę žmonės pasakoja, kad niekur dar nėra patyrę tokio įspūdžio ir adrenalino, kaip irkluojant užlietame miške. Iš Šilutės kilęs Edgaras su kompanionais ruošia baidares.

Širdies ligos pastebimai jaunėja, mat šiandien žmonių gyvenimo būdas beprotiškai greitėja, – konstatuoja intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas. Jis įspėjo, kad ypač pavojinga yra padidėjusio kraujospūdžio liga, kuri gali nerodyti jokių simptomų. Be to, gyvybiškai svarbūs rodiklių – kraujo spaudimo ar pulso dydį gali nulemti ne tik ligos, bet ir charakterio tipas ar vadinamas „baltų chalatų“ sindromas.

Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui įspėjus, jog karo atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites atsilaikyti savo jėgomis, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikina – tokie teiginiai yra „laužti iš piršto“ ir remiasi pasenusia informacija apie NATO sąjungininkų parengtį. „Būtų gerai, kad kas nors Hodgesui pasakytų, kad yra regioniniai gynybos planai su pajėgumais, kurie veikia iš karto, o ne po dviejų savaičių“, – šeštadienį Eltai sakė A. Anušauskas.

Nuo seno žmonės šiandien mini Vyturio dieną ir šios datos labai laukia, mat į Lietuvą pamažu sugrįžta vieni pirmųjų pavasario pranašų – vyturiai. Pamatę šį paukštelį laukuose arba išgirdę jo giesmes, žemdirbiai žinodavo, kad metas pradėti kai kuriuos lauko darbus, nes atšilimas – čia pat. Beje, pagal šią dieną, vasario 24-ąją, lietuviai spėdavo ir koks laukia oras. Štai tokie ausiai mieli garsai jau džiugina ne vieną Lietuvos regioną.

Lengvų pinigų ištroškę lietuviai vis didesnes sumas pralošia kazino. Apie tai, kad žmonės lošdami įsisuka į priklausomybę, dėl kurios galiausiai klimpsta į skolas, liudija ir apsiribojusių sau galimybę patekti į kazino žmonių registras: lošimų priežiūros tarnyba kas mėnesį sulaukia virš tūkstančio prasilošusių žmonių prašymų jų neleisti į lošimo vietas.

Lietuvoje dar viena galimai pagrobtų vaikų drama. Kaunietis skundžiasi, kad vykstant skyryboms, žmona pasiėmė ir išsivežė abu jų vaikus į Rusiją, mat ji yra šios šalies pilietė. Vienas iš vaikų taip pat turi Rusijos pilietybę, kitas – Lietuvos. Situacija domisi vaiko teisių gynėjai ir policija, pradėjusi vaikų paiešką ir ikiteisminį tyrimą. Į viešumą lenda dar vienas galimas vaikų pagrobimo atvejis. Kaip skelbia portalas „15min.

Mokslininkų prognozės džiugiai nenuteikia – prognozuojama, kad su vėžio diagnoze per savo gyvenimą susidurs kas antras žmogus. Gydytojai pažymi, kad nėra vieno veiksnio, kurį pašalinus būtų galima visiškai apsisaugoti nuo vėžio. Vis tik pabrėžiama, kad  mityba yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių vėžio atsiradimą.

Minint antrąsias plataus masto Rusijos invazijos Ukrainoje metines, šeštadienį šia proga Lietuvoje taip pat vyko įvairūs renginiai, įskaitant mitingus ir lėšų rinkimo akciją. 2022 metų vasario 24-ąją prasidėjęs Rusijos puolimas atnešė milžiniškus nuostolius Ukrainai, o Maskva sulaukė beprecedenčio pasmerkimo iš Vakarų ir sankcijų. Renginiai Vilniuje prasidėjo paramos ir solidarumo eitynėmis nuo ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos paminklo iki Katedros aikštės.

Lietuvoje dar viena galimai pagrobtų vaikų drama. Kaunietis skundžiasi, kad vykstant skyryboms, žmona pasiėmė ir išsivežė abu jų vaikus į Rusiją, mat ji yra šios šalies pilietė. Vienas iš vaikų taip pat turi Rusijos pilietybę, kitas – Lietuvos. Situacija domisi vaiko teisių gynėjai ir policija, pradėjusi vaikų paiešką ir ikiteisminį tyrimą. Tuo metu Ukraina mini antrąsias Rusijos plataus masto puolimo metines.

Lietuvoje užaugęs muftijus, Islamo kultūros ir švietimo centro direktorius Aleksandras Beganskas drąsiai dalinasi savo ir kitų musulmonų patirtimis. Aptaria, kodėl dėl tikėjimo gali būti sunku adaptuotis prie vietinės kultūros, ir kaip į islamo bendruomenę Lietuvoje reaguojama jau daugelį metų.

Neseniai prabilus apie pavojingą kepenų ligą, kuri sparčiau plinta kaimyninėje Latvijoje, užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas priminė, kur labiausiai paplitęs hepatito A virusas. Be to, jis įvardijo ir viešumoje ne taip dažnai įvardijamą viruso plitimo būdą. Virusologas atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungos (ES) kontekste apie A hepatitą (kepenų uždegimą) dažnai kalbama kaip apie keliautojų ligą.

Šeštadienį Vilniuje, prie partizano generolo Jono Žemaičio paminklo, priesaiką davė rekordinis skaičius Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų (JKVM) klausytojų. Vidurdienį vykusioje ceremonijoje šalia Krašto apsaugos ministerijos prisiekė 103 aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai. Šventėje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sveikino kariūnus ir dėkojo jaunuoliams už ryžtą bei patriotiškumą.

Nors utėlės aktyviausios šiltuoju sezonu, šių metų pradžioje vaistinių tinklai fiksuoja padidėjusią priemonių nuo pedikuliozės (užsikrėtimo utėlėmis) paklausą. Specialistai pažymi, kad apie pedikuliozę vis dar sklando daug mitų, tačiau užsikrėsti gali bet kas ir bet kuriuo metų laiku.  Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) fiksuoja pedikuliozės atvejus, tačiau oficialioji statistika dažnai neatspindi realybės, nes ne apie visus užsikrėtimus utėlėmis pranešama.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba sulaukė kauniečio kreipimosi dėl jo sutuoktinės galimai į Rusiją išgabentų dviejų vaikųю Savo ruožtu policija dėl vaikų paieškos pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kaip skelbia portalas „15min“, sausio 22 dieną su Rusijos piliete besiskiriantis vyras turėjo iš ugdymo įstaigos pasiimti 2015 ir 2017 metais gimusius vaikus, tačiau sužinojo, kad jie yra išvežti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pristačius siūlymus dėl tautinių mažumų mokyklų, savivaldybių vicemerai dalijasi savo idėjomis. Tarp jų – svarstymai pusę visų mokomųjų dalykų dėstyti lietuvių kalba. Taip pat siūloma daugiau užsiėmimų valstybine kalba vesti ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams.

„Žmogus turi būti laimingas ir džiaugtis savimi tokiu, koks jis yra“, – vadovaudamasis tokiu moto į darbą ir gyvenimą žiūri garsus šalies plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas dr. Rokas Bagdonas. Papasakojęs apie savo kasdienį darbą chirurgas prabilo ir apie žmonai atliktą operaciją bei ką veide yra pasikoregavęs pats.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad šiuo metu reikia pasirūpinti, kad pirmoji 4,5 mlrd. eurų finansinė injekcija iš 50 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos paketo Ukrainą pasiektų jau ateinantį mėnesį. Taip ji kalbėjo tarptautinei žiniasklaidai šeštadienį Gente, prieš prasidedant ES finansų ministrų tarybos posėdžiui.

Minint antrąsias karo Ukrainoje metines Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad karas Ukrainoje baigsis, kai pasaulis supras, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas kelia rimtą grėsmę viso pasaulio egzistencijai. Apie tai, kas laukia toliau, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas bei karo instruktorius Andrej Šildiajev.

Lietuvos vadovai šeštadienį pasveikino Estiją su 106-osiomis nepriklausomybės metinėmis. Šalies vadovas Gitanas Nausėda, sveikindamas Estijos prezidentą Alarą Karisą ir šios šalies žmones, pabrėžė šalių bendradarbiavimo ir stiprinimo svarbą NATO, ES, Šiaurės ir Baltijos šalių lygiu.

Prieš kelias dešimtis Klaipėdoje buvo įkurtas vienas slapčiausių Lietuvos kariuomenės padalinių – koviniai narai. Sužinokite, kaip šie kariai treniruodavosi ir kokią ekipuotę naudodavo. Vienas slapčiausių mūsų kariuomenės padalinių – koviniai narai. Archyviniuose kadruose galima pamatyti, kaip jie 1997-siais delfinų apsuptyje treniruojasi delfinariume.

Keliautojams Kauno oro uoste nebereikės kaip anksčiau iš rankinio bagažo krapštyti indelių su skysčiais, traukti telefonų ar kompiuterių. Mat šiame oro uoste paprastėja keleivių bagažo patikra. Ten sumontuoti modernūs skeneriai, kurie paspartins keliautojų patikrą. Taip pat tikimasi, kad naujoji įranga padės išvengti vasarą Vilniaus oro uosto darbą paralyžiavusių milžiniškų eilių. Tiesa, Vilniui naujų skenerių dar teks palaukti – jie bus įdiegti tik po oro uosto rekonstrukcijos.

Kreipdamasis į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą Rusijos invazijos į Ukrainą antrųjų metinių išvakarėse, Niujorke viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino tarptautinę bendruomenę priimti teisingus istorinius sprendimus ir paragino ją prabusti. Į tarybą G. Landsbergis penktadienį kreipėsi Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Čekijos vardu.

Šiuolaikinės darbo rinkos dinamika neabejotinai keičiasi, o su ja gimsta ir naujos darbo formos, tokios, kaip laikinasis įsidarbinimas per interneto platformas. Šios įsidarbinimo galimybės pritraukia tiek jaunimą, tiek ir patyrusius darbuotojus. Tačiau kartu kyla ir klausimų dėl darbuotojų teisių užtikrinimo bei saugumo.

Padažnėjus skundams dėl seksualinio priekabiavimo ir nepriimtino pavežėjų elgesio, kai kurie Seimo nariai siūlo įpareigoti pavežėjus automobiliuose įrengti vaizdo įrašo registratorių, kuris kelionės metu filmuotų, kas vyksta automobilio salone. Tarp taksi vairuotojų ir pavežėjų kyla aistros, mat ne visi nori būti nuolat filmuojami. Jie aiškina, kad jaučiasi nesaugūs patys, o kameros esą nesustabdys agresyvių keleivių ar užsimaniusių papriekabiauti prie keleivių vairuotojų.

Kol esami ir buvę valdantieji vis įsivelia į ginčus dėl alkoholio ribojimų Lietuvoje efektyvumo, gydytojai sako matantys kitą didžiulę tragediją. Pasak psichiatro Martyno Marcinkevičiaus, audringos, neaiškaus plauko narkotikų sukeltos psichozės dabar tarp jaunimo plinta kaip tikra epidemija, tačiau naujienos apie tai retai pakliūva į straipsnių antraštes. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius atviras – tai, kas vyksta dabar, yra baisi tragedija.

Šeštadienį minint antrąsias Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą metines, prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Rusijos puoselėjama neapykanta grasina „kiekvienam iš mūsų“. „Rusijos puoselėjama neapykanta grasina mūsų pasaulio tvarkai. Grasina kiekvienam iš mūsų. Todėl privalome ir toliau remti Ukrainą“, – teigiama išplatintame G. Nausėdos kreipimesi į Lietuvos žmones antrųjų karo metinių proga.

Dingus žmogui, artimieji bando juos surasti bet kokia kaina. Kartais pagalbos kreipiamasi ne tik į teisėsaugos institucijas, bet ir į privačius detektyvus. Buvęs kriminalistas ir privačios detektyvų grupės įkūrėjas Olegas Rimanas dalinasi, kaip atrodo dingusių asmenų paieškos ir kokie yra privataus detektyvo darbo ypatumai. Šią savaitę Lietuvą sukrėtė paauglės vilnietės dingimo istorija, kuri vėliau atsirado. Kaune buvo dingusi mergaitė, vėliau paaiškėjo, kad ją pagrobė.

Artėjant antroms žiaurios Rusijos invazijos Ukrainoje metinėms – fronte netoli Bachmuto žuvo 43-ejų lietuvis Tadas Tumas šaukiniu „Milžinas“, Lietuvoje palikęs žmoną ir du mažamečius vaikus. Okupantai lietuvį pražudė dronu atakavę automobilį. „Milžino“ bendražygiai pasakoja, kad lietuvis atliko svarbią misiją pavojingame ruože. Ir tai yra pirmas per dvejus metus Ukrainoje žuvęs legionierius iš Lietuvos.

Panevėžio ligoninės reanimacijoje į medikų rankas pateko stipriai verdančiu vandeniu nuplikytas nė pusantrų metukų neturintis mažylis. Pirminiais duomenimis, vaikas nusidegino ketvirtadalį kūno. Mažylio mama medikams pasakojo, kad vaikas ant savęs užsivertė didelį, ką tik užplikytos arbatos puodelį. Panevėžio greitosios medikai nė pusantrų metukų neturintį mažylį į Panevėžio ligoninę atvežė iš Pasvalio rajono.

Beveik pusė šalies gyventojų mano, kad Lietuva turėtų susilaikyti nuo kritikos Kinijai, o Vyriausybės vykdomą užsienio politiką Kinijos atžvilgiu laiko išsišokimu, rodo tyrimas. Vis dėlto Kinijos poveikį Baltijos šalyse analizavę ekspertai sako, kad nuomonės apie Kiniją neturinti dalis apklaustųjų yra pavojingiausia masė.

Viešojoje erdvėje klausimų bei pašaipų dėl rinkėjams siūlytos kavos sulaukęs prezidento Gitano Nausėdos štabas penktadienio popietę pateikė paaiškinimus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Tačiau, kaip teigia VRK atstovai, tai, kokių veiksmų rinkimų procesą organizuojanti institucija imsis toliau – paaiškės artimiausiu metu.

Praėjo dveji metai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą. Per šį laiką Vakarai parodė, kad gali siekti bendro tikslo – padėti karo niokojamai Ukrainai. Visgi pastebima, kad su laiku parama mažėja, o Baltijos šalys, girdėdamos grasinimus, pradėjo baimintis galimo užpuolimo iš Rytų.  Apie tai, ar Lietuva yra saugi ir ką galvojo Putinas, užpuolęs Ukrainą ir grasindamas NATO aljansui, tv3.lt portalo laidoje „Dėmesio centre +“ kalbėjo istorikas, VU rektorius profesorius Rimvydas Petrauskas.

Rusofašistų dronas Ukrainoje pražudė 43-ejų lietuvį – Tadas Tumas prie Bachmuto į priešakines linijas vežė minas. Jei Rusija užpultų Lietuvą, savo jėgomis bent dvi savaites Lietuva turėtų gintis pati – tokią žinią siunčia amerikiečių atsargos generolas. Panevėžio reanimacijoje – stipriai verdančiu vandeniu apsiplikęs nė pusantrų metukų neturintis mažylis, situacija rimta. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje teksto viršuje.